Civilinė byla Nr. e2A-136-826/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03853-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621 straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-745-752/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ patikslintą ieškinį atsakovams V. R., D. R., J. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Š. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civinity namai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. V. 172,62 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; priteisti solidariai iš atsakovų V. R. ir D. R. 325,70 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Namas), bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas. Atsakovė J. V. yra Namo buto Nr. 1 savininkė, o atsakovai V. R. ir D. R. 35/50 dalių Namo buto Nr. 3 savininkai. 2019 m. vasario 25 d. šildymo sistemų prižiūrėtojas nustatė, kad Namo šilumos punkte nėra sumontuotas šildymo siurblys, taip pat buvo gautas buto Nr. 2 gyventojo skundas dėl nešylančio radiatoriaus. Siekiant užtikrinti namo gyventojams tolygų šildymą, buvo būtina sumontuoti cirkuliacinį šildymo siurblį, kuris buvo sumontuotas 2019 m. kovo mėnesį, o siurblio montavimo darbų kaštai paskirstyti proporcingai visiems namo gyventojams. Cirkuliacinio siurblio keitimo ir montavimo darbai yra susiję su privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, todėl minėtiems remonto darbams nėra reikalingas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų gyventojų sutikimas. Atsakovai už atliktus darbus mokėti atsisakė.

3.       Atsakovė J. V. pateiktu atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad visą laiką mokėjo ir moka administravimo mokestį, kaupiamas lėšas bendroms Namo reikmėms, mokestį už laiptinių valymą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, techninę priežiūrą ir jokių įsiskolinimų už šias ieškovės teikiamas paslaugas neturi. Ieškovės nurodyti cirkuliacinio siurblio montavimo darbai nėra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl dėl šių darbų atlikimo turėjo būti gautas namo patalpų savininkų susirinkimo sutikimas. Kadangi tokio sutikimo nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nebuvo davę, tai jai nekyla pareiga už atliktus darbus mokėti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad cirkuliacinio siurblio įrengimas buvo būtinas, todėl mano, kad šildymo sutrikimus buvo galima pašalinti kitais būdais – nuorinti radiatorių, pravalyti esamą arba pakeisti blogą nauju arba sumontuoti didesnės galios radiatorių ir panašiai.

4.       Atsiliepimu į ieškovės ieškinį atsakovai V. R. ir D. R. prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad skola yra nepagrįsta ir neįrodyta jokiais dokumentais. Atsakovai visą laiką mokėjo ir moka visus mokesčius už ieškovės teikiamas paslaugas ir jokių įsiskolinimų neturi. Teigia, kad cirkuliacinio siurblio montavimo darbams atlikti atsakovai nebuvo davę sutikimo, todėl jiems nekyla pareiga už atliktus darbus ieškovei sumokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 52,42 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 

5.1.                      Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra ginčo dėl ieškovės atliktų cirkuliacinio šildymo siurblio montavimo darbų, atsakovai taip pat neginčija, kad už atliktus darbus nėra atsiskaitę.

5.2.                      Teismas taip pat pažymėjo, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys yra įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo 4.3 punktas, 2015 m. rugpjūčio 13 d. redakcija). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo (toliau – Reglamentas STR 1.07.03:2017) 93, 94, 96 punktuose numatyta, kad atsakingas asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą. Asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių, o valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Tuo tarpu, kai nustatyti defektai, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane, kurį derina su namo savininkais (Reglamento STR 1.07.03:2017 97, 98 punktai). Apibendrindamas aptartą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad daugiabučio namo administratorius, vykdydamas savo funkcijas, nustatęs įvairius daugiabučio namo konstrukcijų, inžinerinių įrenginių ir panašius defektus, skubių remonto darbų privalo imtis tik tuo atveju, kai nesiėmus veiksmų kiltų pavojus atsirasti žalai, pavojus žmonių sveikatai ir (ar) gyvybei, pavojus aplinkai ir pan.

5.3.                      Ieškovės inicijuota Namo šilumos punkto apžiūra buvo vykdoma gavus vieno gyventojo nusiskundimą dėl nešylančio radiatoriaus. Apžiūros metu buvo konstatuota, kad Name nėra sumontuotas cirkuliacinis šilumos siurblys. Kad nurodyto siurblio nebuvimas būtų kėlęs grėsmę gyventojų gyvybei ir saugumui, reiškęs avarijos tikimybę, grėsęs Namo, jo konstrukcijų, inžinerinių tinklų stabilumui ar kitaip kaip nors kenkęs aplinkai ar (ir) tretiesiems asmenims, byloje duomenų nėra. Namas yra 1938 metų statybos ir iki pat 2019 metų, t. y. iki cirkuliacinio šilumos siurblio sumontavimo, šiluma namo gyventojams buvo teikiama. UAB „Santerminta“ atstovo surašytame defektiniame akte tik nurodyta, kad norint užtikrinti tolygų šildymą, būtina sumontuoti cirkuliacinį šildymo siurblį. Todėl teismas nusprendė, kad sumontuotas siurblys sudarė galimybę gauti kokybiškesnę paslaugą – tolygiau paskirstytą šilumos energiją Namo atskiroms patalpoms (butams). Tačiau nėra paneigti atsakovų argumentai, jog šildymo sutrikimą buvo galima pašalinti kitais būdais, kaip antai, nuorinant nešylantį radiatorių, pravalant šildymo sistemą ar pan. Tai yra, atlikus skubius, paprastus, galbūt prieš kiekvieną šildymo sezoną atliekamus ir daug sąnaudų nereikalaujančius veiksmus.

5.4.                      Teismas konstatavo, jog byloje nepateikta jokių įrodymų, kad cirkuliacinio siurblio įrengimas buvo būtinas pagal teisės aktais nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Todėl dėl nurodytų darbų atlikimo turėjo būti laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje numatytų procedūrų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl cirkuliacinio siurblio montavimo darbų būtų vykdžiusi šias procedūras ar gavusi atsakovų sutikimus nurodytiems darbams atlikti. Vadinasi, atsakovams nekyla pareiga ieškovei už atliktus cirkuliacinio siurblio montavimo darbus sumokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Ieškovė UAB „Civinity namai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo              2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      2019 m. vasario 25 d. buvo atlikta Namo šilumos punkto apžiūra ir defektiniu aktu nustatyta, kad Namo šilumos punkte nėra sumontuotas šildymo siurblys. Norint užtikrinti Namo gyventojams tolygų šildymą, būtina sumontuoti cirkuliacinį šildymo siurblį. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad būtent cirkuliacinio siurblio įrengimo darbai (o ne sistemos nuorinimo, pravalymo darbai ar pan.) užtikrins tolygų šildymą Name. Atsakovai šios aplinkybės nepaneigė jokiais leistinais įrodymais, todėl ji laikoma nenuginčyta. Taip pat buvo gautas skundas iš buto Nr. 2 gyventojo dėl nešylančio radiatoriaus. Administratorė, įgyvendindama privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, Namo šilumos punkte 2019 m. kovo mėnesį organizavo cirkuliacinio siurblio montavimo darbus. Išlaidos už šiuos darbus buvo paskirstytos Namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančiai daliai, įskaitant ir atsakovus.

6.2.                      Cirkuliacinio siurblio montavimo darbai susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų gyvendinimu, kaip tai nustatyta Reglamente STR 1.07.03:2017 ir  Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtintame Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše (toliau –Aprašas). Aprašo 3 priedo II skyriuje Šildymo ir karšto vandens sistemos komponentuose privalomų atlikti priežiūros (eksploatavimo) darbų techninių veiksmų struktūra 11 lentelėje pateikiami siurblių priežiūros (eksploatavimo) techniniai veiksmai, kurie, be kita ko, apima: (i) tinkamos šilumnešio cirkuliacijos ir reikiamų slėgių šildymo ir karšto vandens sistemos užtikrinimą; (ii) cirkuliacinių siurblių ar jų susidėvėjusių dalių keitimą ar smulkių defektų šalinimą; (iii) šilumos punkte įrengtų siurblių einamąjį ir (ar) kapitalinį remontą, sugedusių siurblių pakeitimą suremontuotais arba naujais. Taigi Apraše aiškiai įtvirtinta, kad cirkuliacinio siurblio keitimas nauju apima privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimą. Nors Name cirkuliacinis siurblys nebuvo įrengtas, jo įrengimo / montavimo darbai neabejotinai apima privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą siekiant užtikrinti tolygų viso Namo šildymą.

6.3.                      Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse įtvirtinta, kad pastato prižiūrėtojas privalo užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės akte nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens teisės aktuose nustatytą temperatūrą. Taigi asmenys, vykdantys šilumos ūkio priežiūrą daugiabutyje, privalo užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės akte nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens temperatūrą. Be cirkuliacinio siurblio įrengimo, šis reikalavimas negalėtų būti įgyvendintas.

6.4.                      Teismas neatsižvelgė į teismų suformuotą praktiką, kad šilumos siurblio montavimo darbai priskirtini privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui bei šiems darbams atlikti nėra privalomas daugumos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas / sprendimas.

7.       Atsakovė J. V. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1.                      Ieškovės prašoma priteisti skola susidarė dėl jos savo iniciatyva, nepasitarus su Namo gyventojais ir be Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo, atliktų cirkuliacinio siurblio montavimo darbų. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

7.2.                      Teismas visapusiškai įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą pagrįstai konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, kad cirkuliacinio siurblio įrengimas buvo būtinas pagal teisės aktais nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

7.3.                      Apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, kuria, pasak ieškovės, nesivadovavo teismas, yra dėl visiškai skirtingų faktinių aplinkybių. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2-3867-994/2016 ginčas vyko dėl jau įrengto cirkuliacinio siurblio remonto darbų, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3867-994/2016 negali būti laikomas formuojančiu praktiką ir negali būti vadovaujamasi sprendime pateiktais išaiškinimais nagrinėjamoje byloje, nes civilinėje byloje Nr. e2-3867-994/2016 nagrinėtos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.

7.4.                      Namo patalpų savininkai nusiskundimų dėl netolygaus šildymo bei noro keisti veikiančios šildymo sistemos neturėjo. Vien aplinkybė, kad vienam iš savininkų galbūt nešilo vienas radiatorius, taip pat yra nepakankama priežastis įrengti cirkuliacinį siurblį, neišsiaiškinus tikrųjų jo nešilimo priežasčių. Nesuprantama, kam dėl lokalinių trūkumų reikia perdaryti viso namo šildymo sistemą.

7.5.                      Ieškovės nurodyti Aprašo 3 priedo II skyriuje 11 lentelėje pateikiami siurblių priežiūros (eksploatavimo) techniniai veiksmai, tarp kurių ir (iii) šilumos punkte įrengtų siurblių einamasis ir (ar) kapitalinis remontas, sugedusių siurblių pakeitimas suremontuotais arba naujais, yra taikomi tais atvejais, kai cirkuliacinis siurblys būna įrengtas, o ne, kaip nagrinėjamu atveju, kai cirkuliacinio siurblio įrengto nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino ieškovės ieškinio dėl įsiskolinimo už sumontuotą cirkuliacinį siurblį priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, konstatavęs, jog byloje nepateikta jokių įrodymų, kad cirkuliacinio siurblio įrengimas buvo būtinas pagal teisės aktais nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Todėl dėl nurodytų darbų atlikimo turėjo būti laikomasi CK 4.85 straipsnyje numatytų procedūrų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl cirkuliacinio siurblio montavimo darbų būtų vykdžiusi šias procedūras ar gavusi atsakovų sutikimus nurodytiems darbams atlikti. Vadinasi, atsakovams nekyla pareiga ieškovei už atliktus cirkuliacinio siurblio montavimo darbus sumokėti. Ieškovė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad cirkuliacinio siurblio montavimo darbai buvo būtini norint Namo gyventojams tiekti tolygų šildymą. Nors Name cirkuliacinis siurblys nebuvo įrengtas, jo įrengimo / montavimo darbai, ieškovės vertinimu, neabejotinai apima privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą. Teisėjų kolegija pritaria tokiems ieškovės argumentams.

12.       Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1, 9 dalys).

13.       Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagrindinis daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus uždavinys yra įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo 4.3 punktas). Reglamento STR 1.07.03:2017 93, 94, 96 punktuose numatyta, kad atsakingas asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą. Asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių, o valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Tuo tarpu, kai nustatyti defektai, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane, kurį derina su namo savininkais (Reglamento STR 1.07.03:2017 97, 98 punktai). Vadinasi, daugiabučio namo administratorius, vykdydamas savo funkcijas, nustatęs įvairius daugiabučio namo konstrukcijų, inžinerinių įrenginių ir panašius defektus, skubių remonto darbų privalo imtis tik tuo atveju, kai nesiėmus veiksmų kiltų pavojus atsirasti žalai, pavojus žmonių sveikatai ir (ar) gyvybei, pavojus aplinkai ir pan.

14.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, kaip Namo administratorė, 2019 m. vasario 15 d. gavo Namo buto Nr. 2 raštą dėl nešylančio radiatoriaus ir kitų klausimų. UAB „Santermita“
2019 m. vasario 25 d. defektinis aktas patvirtina, jog Namo šilumos punkte nebuvo sumontuotas šildymo siurblys. Remiantis UAB „Santermita“ 2019 m. kovo mėn. atliktų darbų aktu, Namo šilumos punkte buvo įrengtas šilumos siurblys. Bendra atliktų darbų kaina sudarė 1 509,84 Eur.

15.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra įrodymų, jog minėti cirkuliacinio šilumos siurblio įrengimo darbai buvo būtini. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad sutrikus šilumos tiekimui nors vienam daugiabučio namo gyventojui, kaip šiuo atveju ir buvo, daugiabučio namo administratoriui kyla pareiga imtis skubių remonto veiksmų. Tuo labiau, kad šildymo tiekimas į Namo butą Nr. 2 sutriko šaltuoju metų laikotarpiu (vasario mėnesį) ir ilgesnis delsimas galėjo sukelti pavojų buto Nr. 2 gyventojų sveikatai.

16.       Atsakovai nagrinėjamoje byloje kėlė klausimą dėl cirkuliacinio siurblio įrengimo būtinumo, nurodydami, jog galbūt šildymo sutrikimus buvo galima pašalinti ir kitais būdais – nuorinti radiatorių, pravalyti esamą arba pakeisti blogą nauju arba sumontuoti didesnės galios radiatorių ir panašiai. Tačiau atsakovai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti tokius jų teiginius.

17.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama pagrįsti aplinkybę, jog cirkuliacinį šilumos siurblį buvo būtina įrengti, pateikė UAB „Santermita“ 2019 m. vasario 25 d. defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad norint užtikrinti Namo gyventojams tolygų šildymą yra būtina sumontuoti cirkuliacinį šilumos siurblį. Atsakovai, siekdami paneigti šią aplinkybę, byloje turėjo įrodyti, kad atkurti tolygų šildymą buvo įmanoma ir kitais būdais, tačiau to nepadarė.

18.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog cirkuliacinio šilumos siurblio įrengimas nebūtų išsprendęs Namo šildymo problemos. Be to, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Name yra septyni butai, tačiau tik dviejų iš jų gyventojai nesutinka mokėti ieškovei už atliktus remonto darbus. Kiti Namo patalpų savininkai su ieškove yra atsiskaitę ir jai jokių pretenzijų nereiškė. Vadinasi, dauguma Namo patalpų savininkų pritarė tokiems ieškovės veiksmams.

19.       Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei kilo pareiga imtis skubių Namo šildymo sistemos remonto darbų, už kuriuos atsakovai, kaip Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi atsiskaityti su ieškove proporcingai savo turimai daliai.

Dėl procesinės bylos baigties

20.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas ir byloje surinktus įrodymus, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

21.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, t. y. ieškovės ieškinį tenkinus, atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

22.       Ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio už ieškinį atsakovams V. R. ir D. R. ir 15 Eur žyminio mokesčio už ieškinį J. V.. Ieškovė taip pat patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai. Ieškovė pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2020 m. spalio 21 d. ir 2021 m. rugsėjo 1 d. sąskaitas faktūras, 2020 m. spalio 22 d. ir 2021 m. rugsėjo 2 d. bankinių pavedimų išrašus). Ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės J. V. priteistina 165 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, taip pat iš atsakovų V. R. ir D. R. – 165 Eur, tai yra, po 82,50 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

23.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

24.       Ieškovė nei prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nei duomenų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“ iš atsakovės J. V. 172,62 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 62 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 172,62 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos  (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 165,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“ solidariai iš atsakovų V. R. ir D. R. 325,70 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus 70 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 325,70 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 82,50 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš V. R. ir D. R..