VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės  Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekogrūdas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirmagra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekogrūdas“ dėl netesybų priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Pirmagra“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Ekogrūdas“ (toliau ir atsakovė) 8 400 Eur dydžio netesybas (baudą), 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinį grindė aplinkybėmis:

1.1.       Kad 2019 m. birželio 27 d. ieškovė sudarė ekologinių grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė veikdama kaip pardavėjas įsipareigojo parduoti ir perduoti, o ieškovė veikdama kaip pirkėjas įsipareigojo priimti ir apmokėti už atsakovės parduodamus ekologiškus grūdus. Paaiškino, kad pagal Sutarties nuostatas produkcijos (t. y. ekologiškų grikių) atsiėmimo terminas iš atsakovės buvo nustatytas iki 2019 m. gruodžio 31 d.

1.2.       Ieškovės teigimu, pastarajai pareiškus, jog nori atsiimti grūdus, atsakovė atsisakė juos perduoti. Paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 11 d. ieškovė pareiškė raginimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus atsakovei, kurioje pareikalavo sudaryti galimybę atsiimti Sutartimi įsigytus grūdus; po pretenzijos pateikimo 2019 m. gruodžio 17 d. elektroniniu paštu atsakovės atstovas pareiškė, jog vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais bei dėl pasikeitusios (padidėjusios) grūdų kainos rinkoje atsakovė nori pakeisti Sutarties sąlygas, t. y. pakeisti vienos tonos kainą iš 280 Eur už toną į 550 Eur už toną. Anot ieškovės, pastaroji keisti Sutarties sąlygas atsisakė. Paaiškino, kad 2020 m. gegužės 15 d. ieškovė pakartotinėje pretenzijoje pareikalavo atsakovės atlyginti Sutarties 16 punkte nurodyto dydžio netesybas; 2020 m. gegužės 27 d. atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, jog nesutinka su ieškovės pateiktu reikalavimu, nurodydama, jog Sutartis nė nebuvo sudaryta, o pasirašyti dokumentai tėra išankstinis susitarimas.

1.3.       Teigė, kadangi atsakovė pažeidė Sutarties sąlygas ir nepatiekė ieškovei grūdų pagal terminą nurodytu laiku net po raginimo tai padaryti, atmetė ieškovės ikiteisminę pretenziją, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 8 400 Eur dydžio netesybas (baudos forma), kurios sudaro 30 proc. dydžio sumą nuo nepatiektų grūdų kiekio vertės.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai.

3.       Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti, o preliminarų sprendimą panaikinti. Savo nesutikimą grindė sekančiais argumentais:

3.1.       Nurodė, kad, priešingai negu teigiama ieškinyje ir preliminariame sprendime, ginčo šalių nesiejo jokie pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, tik išankstiniai susitarimai.

3.2.       Paaiškino, Sutarties 1 punkte nustatyta, kad ekologiškų grūdų kiekis ir kaina yra: ekologiniai grikiai LT - (duomenys neskelbtini) grūdų kiekis tonomis: 100 (+/- 5 proc.) 4 sunkvežimiai, kaina 280 Eur/t + PVM, taigi, viso sutarties kaina su PVM yra 28 000 Eur + PVM, kas sudaro 5 880 Eur (28 000 Eur x 21 proc.), viso 33 880 Eur (28 000 Eur + 5 880 Eur).

3.3.       Atsakovės teigimu, ieškovė pervedė atsakovei avanso 19 996 Eur iš 33 880 Eur, kas įrodo, kad ieškovė jokių ginčo grikių nenupirko, taigi, šalių nesiejo jokie sutartiniai įsipareigojimai. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pavedimu ieškovei buvo grąžintas visas sumokėtas avansas.

3.4.       Teigė, kad Sutarties 10 punkte pirkėjas įsipareigojo grūdus pasiimti pats savo transportu iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau to irgi nepadarė, kas vėl įrodo, kad šalių nesiejo jokie sutartiniai įsipareigojimai.

3.5.       Atsakovė taip pat paaiškino, kad Sutarties 16 punktu šalys susitarė, kad pardavėjas, nepatiekęs grūdų pagal pristatymo terminą nurodytu laiku, moka pirkėjui baudą 30 proc. nuo nepatiekto grūdų kiekio vertės; Sutarties 10 punkte nurodyta, kad pagal Sutartį pirkėjas grūdus pasiima pats savo transportu iki 2019 m. gruodžio 31 d. Paaiškino, kad atsakovė įvykdė sutarties 16 punkto nuostatas, o pati ieškovė ginčo grikių nenupirko preliminarios sutarties vykdymo laikotarpiu, taip pat vengė sudaryti pagrindinę grikių pirkimo-pardavimo sutartį su joje numatyta šalims tinkama grikių rinkos kaina.

3.6.       Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 29 d. el. laišku ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad iki 2019 m. gruodžio 15 d. planuoja paimti iš atsakovės vieną „fūrą” ginčo grikių pagal Sutartį; taip pat nurodė, kad dėl tikslios paėmimo datos atsakovė bus informuota vėliau. Teigė, kad 2019 m. gruodžio 3 d. el. laišku ieškovė informavo atsakovę, kad šiai nepavyks iki 2019 m. gruodžio 15 d. pasikrauti grikių. Atsakovės teigimu, 2019 m. gruodžio 11 d. ieškovė vėl rašė atsakovei neva norinti pasikrauti ginčo grikius.

4.       Nurodo, kad įrodymai patvirtina aplinkybes, jog ieškovė turėjo kelias alternatyvas, t. y. nupirkti ginčo grikius sutarties vykdymo laikotarpiu, t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau to nepadarė, t. y. iki paminėtos datos pilnos ginčo grikių kainos (33 880 Eur) nepervedė ir ginčo grikių iš atsakovės savo transportu neatsiėmė kaip tai numatyta Sutarties 10 punkte. Todėl ieškovei, atsakovės teigimu, nenupirkus ginčo grikių, atsakovė ieškovei grąžino avansą. Atsakovės nuomone, ieškovė tik „apsimestinai” rašė laiškus atsakovei su tariamai rimtais ketinimais pirkti ginčo grikius. Atsakovės teigimu, pridedami įrodymai patvirtina, kad ieškovė tik bandė parodyti neva vykdo Sutartį - galimai taip elgėsi todėl, kad Sutarties vykdymo metu nebuvo nusprendusi, pirks ar ne ginčo grikius, tačiau sykiu ir nenorėjo prarasti ginčo grikių. Nurodė, kad įrodymai patvirtina aplinkybes, jog ieškovė Sutarties vykdymo metu (iki 2019 m. gruodžio 31 d.) ginčo grikių nenupirko (pilnai neatsiskaitė už ginčo grikius ir jų neatsiėmė), nors atsakovė netrukdė to padaryti. Atsakovės nuomone, ieškovė ne tik kad neįrodė, tačiau apskritai neįrodinėja, kad įvykdyti Sutartį trukdė atsakovė, o kaip jau paminėta, Sutarties nevykdė ieškovė (pilnai neatsiskaitė už ginčo grikius ir jų neatsiėmė).

5.       Atsakovė taip pat nurodė, kad sudaryti ginčo grikių pirkimo-pardavimo sutartį buvo reikalinga abiejų šalių valia (konsensusas), kurio šalys nepasiekė, nes to vengė ieškovė; sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį taip pat buvo reikalingas daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas, o tas irgi nebuvo padaryta – ieškovė ginčo grikių neperėmė ir neatsiskaitė kaip to reikalauja įstatymas. Atsakovė paaiškino, kad jokios pirkimo-pardavimo sutarties šalys irgi nesudarė dėl ieškovės kaltės – įrodymai patvirtina aplinkybes, kad atsakovė siūlė ieškovei sudaryti ginčo grikių pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau derybos dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo net nebuvo pradėtos dėl ieškovės kaltės – negavus iš ieškovės jokio atsako dėl ginčo grikių pirkimo-pardavimo sutarties. Pažymėjo, kad įrodymai byloje vėl patvirtina, kad atsakovė netrukdė sudaryti ginčo grikių pirkimo-pardavimo sutartį, o kaip tik siūlė tai padaryti, konkrečiai, 2019 m. gruodžio 17 d. el. laišku atsakovė ieškovei nurodė, kad ieškovei patvirtinus atsakovės turimų grikių tinkamumą ieškovei, ieškovė pasirengusi sudaryti sutartį dėl grikių pardavimo abiem šalims priimtina kaina. Tos pačios datos UAB „Ekogrūdas“ atstovo prašymas pakeisti Sutartį irgi kalba apie būsimos pirkimo-pardavimo sutarties ginčo grikių kainą, tačiau jokio ieškovės atsakymo į šiuos laiškus nebuvo gauta.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu buvo paliktas nepakeistas Vilniaus  regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. preliminarus sprendimas.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

7.1.       Ieškovė su atsakove 2019 m. birželio 27 d. sudarė ekologinių grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.  (duomenys neskelbtini). Sutartis pasirašyta ir patvirtinta įmonių antspaudais – ieškovės (pirkėjos) direktoriaus M. S. ir atsakovės (pardavėjos) direktoriaus L. M..

7.2.       Minėtos Sutarties 2 punkte nurodyta, kad „pagal šią sutartį pardavėjas grūdus supila į didmaišius po 1100 kg (+/- 5%) ir pakrauna savo sąskaita į pateiktus krovininius automobilius ne mažiau 24 tonas. Transporto nuostolis nepakrovus 24 T - minus 100 EUR/T.“

7.3.       Sutarties 10 punkte nurodoma, kad grūdus pagal sutartį pirkėjas pasiima pats savo transportu iki 2019 m. gruodžio 31 d. S

7.4.       Sutarties 15 punkte nustatyta, kad pasibaigus sutartyje numatytiems atsiskaitymo terminams, pirkėjas moka pardavėjui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo priklausančios išmokėti sumos. Pardavėjas, nepatiekęs grūdų pagal pristatymo terminą nurodytu laiku moka pirkėjui baudą 30 proc. nuo nepatiekto grūdų kiekio vertės (Sutarties 16 punktas).

7.5.       2019 m. gruodžio 17 d. atsakovės direktorius išsiuntė ieškovei elektroninį laišką „Dėl gauto registruoto laiško“ su siūlymu vadovaujantis sutarties VI skyriaus 19 punktu sutartis gali būti pakeista ar papildyta raštišku abiejų šalių susitarimu, siūlydamas šalių susitarimu pakeisti sutarties kainą, vietoj susitartų 280 Eur/t kainą keisti į 550 Eur/t kainą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog apklausos metu L. M. patvirtino, kad minėtu el. laišku jis atsakė į ieškovės pretenziją, gautą paštu, nurodydamas, kad rašė tik vieną el. laišką ieškovei, kuriame neatsisakė pakrauti grikių, o pasiūlė keisti kainą.

7.6.       Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovė atsakovei paštu siuntė 2019 m. gruodžio 11 d. pretenziją, kurioje be kitų aplinkybių prašė nurodyti, kada galės atvykti pakrauti grikius į transportą.

7.7.       Ieškovė pervedė atsakovei viso 20 000 Eur sumą; mokėjimo paskirtis – avansas pagal sutartį Nr.  (duomenys neskelbtini).

8.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš 2019 m. gruodžio 17 d. elektroninio laiško ieškovei nuo T. N. matyti, kad ieškovei dėl grikių atkrovimo siūloma kreiptis į atsakingą asmenį, įmonės direktorių L. M., o nusprendus nutraukti Sutartį, siūloma sudaryti kitą Sutartį dėl grikių pardavimo abiem šalims priimtina kaina.

9.       Sprendime taip pat nurodė, jog ieškovė pateikė atsakovei 2020 m. gegužės 15 d. pretenziją dėl skolos sumokėjimo, kurioje reikalavo ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo dienos sumokėti 30 proc. dydžio baudą, sudarančią 8 400 Eur, pervedant į nurodytą ieškovės sąskaitą. 2020 m. gegužės 27 d. pateiktame atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad su pateikta pretenzija nesutinka, kadangi su ieškove nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir ieškovei pagal išankstinę Sutartį buvo grąžintas jos sumokėtas avansas.

10.       Pirmos instancijos teismo vertinimu, tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai.

11.       Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, teismas sprendė, jog egzistuoja visos sutartinės civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos: 1) atsakovė neįvykdė pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos pareigos perduoti ieškovei grūdus (neteisėti veiksmai, t. y. neteisėtas neveikimas); 2) ieškovė dėl sudarytos sutarties įvykdymo negavo iš anksto suplanuotų pajamų ir negalėjo įvykdyti savo sudarytų vėlesnių sandorių; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos; 4) kadangi pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos įpareigoja atsakovę perduoti ieškovei įsigyjamus grūdus, atsakovės kaltė kaip sutartinės atsakomybės sąlyga preziumuojama.

12.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės kaltės – ar atsakovė kalta, kad grūdai nebuvo perduoti ieškovei. Teismas atkreipė dėmesį, kad paties grūdų neperdavimo fakto šalys neginčija. Šiame kontekste teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė atsakovės buveinės adresu išsiuntė rašytinę pretenziją, kurioje be kitų aplinkybių nurodė, kad atsakovė informuotų, kada galės atvykti pakrauti grikius į transportą; atsakovės tuometinio vadovo L. M. apklausos metu buvo nustatyta, kad jis į minėtą pretenziją atsakė elektroniniu 2019 m. gruodžio 17 d. elektroniniu laišku „Dėl gauto registruoto laiško“ siūlydamas vadovaujantis sutarties VI skyriaus 19 punktu „sutartis gali būti pakeista ar papildyta raštišku abiejų šalių susitarimu“, šalių susitarimu pakeisti sutarties kainą, vietoj susitartų 280 Eur/t kainą keisti į 550  Eur/t kainą. Teismas nurodė, kad apklausos metu L. M. patvirtino, kad minėtu el. laišku jis atsakė į ieškovės pretenziją, gautą paštu, nurodydamas, kad rašė tik vieną el. laišką ieškovei, kuriame neatsisakė pakrauti grikių, o pasiūlė keisti kainą. Sprendime nurodoma, kad atsakovė neginčija L. M. teisės sudaryti sutartį su ieškove, todėl teismas padarė išvadą, kad L. M. turėjo teisę sudaryti sutartį dėl grūdų pardavimo ieškovei. Teismas nurodė, kad, atitinkamai ieškovė, gavusi atsakymą iš atsakovės vadovo, kompetentingo veikti atsakovės vardu, kuriame vietoje informacijos apie grūdų pakrovimo laiką ir vietą nurodomas pasiūlymas pakeisti kainą, siekdama nepatirti papildomų nuostolių, neatsiuntė transporto grūdams pakrauti, nes jai nebuvo nurodyta nei data, nei laikas, kada ji (ieškovė) galės pakrauti grūdus. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė kalta dėl to, kad grūdai nebuvo perduoti ieškovei ir išvežti iš atsakovės sandėlio.

13.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti teismui įrodymai nepaneigia minėtos išvados dėl atsakovės kaltės ir neįrodo fakto, kad atsakovė buvo informavusi ieškovę apie galimybę (datą, vietą, laiką) atsiimti grūdus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės raštas, kad ji negalės iki tam tikros datos atsiimti grūdų nepaneigia fakto, kad atsakovė nenurodė ieškovei datos ir laiko, kada ji gali atvykti ir pakrauti grūdus.

14.       Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir pirkimo-pardavimo sutartyje numatytų grūdų kiekio ieškovei neperdavė. Esant šioms aplinkybėms, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 8 400 Eur netesybų laikė esant pagrįstu ir yra tenkintinu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. preliminarų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

16.       Atsakovės teigimu, analizuojant Sutarties nuostatas, matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta, bet neįvykdyta Sutarties pasirašymo momentu, t. y. atsakovė Sutarties pasirašymo metu neperdavė ginčo grikių ieškovei valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, o atsakovė Sutarties pasirašymo momentu nesumokėjo ginčo grikių kainos, viso sudarančios 33 880 Eur. Paaiškina, kad Sutarties įvykdymo terminas buvo atidėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d., iki kurios ieškovė ir atsakovė turėjo priešpriešines teises ir pareigas: ieškovė turėjo pareigas ginčo grikius pasiimti pati savo transportu iki 2019 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 10 punktas), grūdų pirkimą ieškovė turėjo įforminti PVM sąskaita- faktūra (Sutarties 11 punktas); atsakovė turėjo sandėliuoti sutartyje nurodytą grūdų kiekį nemokamai iki 2019 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 8 punktas). Paaiškina, kad ieškovė 2019 m. liepos 26 d. pagal Sutartį pervedė 20 000 Eur avanso už perkamus ginčo grikius, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas pagal sutartį Nr (duomenys neskelbtini) ”, tokiu būdu dalinai atsiskaitydama už perkamus ginčo grikius. Atsakovės teigimu, sumokėjusi 20 000 Eur avanso už perkamus ginčo grikius ieškovė toliau Sutarties nebevykdė, t. y. nepasiėmė ginčo grikių savo transportu iki 2019 m. gruodžio 31 d., ginčo grikių pirkimo ieškovė neįformino PVM sąskaita-faktūra, taip pat pilnai neatsiskaitė už ginčo grikius 13 880 Eur suma.

17.       Teigia, jog nors PVM sąskaitą-faktūrą už ginčo grikius turėjo išrašyti atsakovė, tačiau pagal pačios ieškovės surašytą ir ieškovei pateiktą pasirašyti Sutartį darytina išvada, kad PVM sąskaitą-faktūrą atsakovė išrašo ieškovei tik ieškovės prašymu, kai ši patvirtina ginčo grikių pirkimą. Anot atsakovės, ieškovė to nepadarė, t. y. neprašė išrašyti jokios PVM sąskaitos-faktūros, todėl ieškovė nepatvirtino ginčo grikių pirkimo.

18.       Atsakovės nuomone, ieškovė Sutarties nevykdė - ginčo grikių nenupirko ir nepasiėmė ginčo grikių savo transportu iki 2019 m. gruodžio 31 d., kaip to reikalauja Sutarties 2 ir 10 punktai.

19.       Anot atsakovės, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Sutarties įvykdymas - ginčo grikių perdavimas ieškovei - nagrinėjamu atveju priklausė ne nuo atsakovės veiksmų (žinučių su siūlymu ieškovei keisti Sutartį), o nuo ieškovės aktyvių veiksmų: transporto, reikalingo perimti ginčo grikius, pasiuntimo į atsakovės sandėlius perimti ginčo grikius.

20.       Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsnio nuostatų, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo užsakiusi transportą tikslu perimti ginčo grikius iš atsakovės; ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo atvykusi, o atvykus transportui, atsakovė atsisakė perduoti ieškovei ginčo grikius. Anot atsakovės, prieštaringa ieškovės pozicija dėl (ne)užsakyto transporto ginčo grikių perėmimui įrodo, kad ieškovė neužsakė jokio transporto perimti ginčo grikius ir galimai nebuvo suinteresuota nei mokėti galutinę kainą už ginčo grikius (neprašė PVM sąskaitos-faktūros), nei juos perimti.

21.       Paaiškino, kad liudytojų L. M. ir T. N. parodymai patvirtina aplinkybes, kad atsakovė Sutartį vykdė, t. y. ginčo grikius sandėliavo ir saugojo Sutartyje nustatyta tvarka, tačiau ieškovė nuo Sutarties sudarymo iki 2019 m. gruodžio 31 d. niekada nebuvo atvykusi ir neatsiuntė jokio transporto pasikrauti atsakovės pagal Sutartį saugomus ginčo grikius juos perimant iš atsakovės, tokiu būdu įvykdant Sutartį.

22.       Teigia, jog atsakovės prievolė prieš ieškovę baigėsi 2019 m. gruodžio 31 d., todėl reikalauti netesybų už neperduotą turtą ieškovė negali, nes ieškovė neįgijo teisės į ginčo grikius.

23.       Pažymi, jog, priešingai nei nustatyta skundžiamu sprendimu, jokiame įstatyme, teismų praktikoje nenustatyta, kad siūlymas keisti Sutarties kainą reiškia atsisakymą vykdyti Sutartį. Paaiškina, kad pagal Sutartį atsakovė neturi jokios pareigos atskirai informuoti apie galimybes pasiimti ginčo grikius. Anot atsakovės, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo potencialų pirkėją, kuris būtų nupirkęs ginčo grikius iš ieškovės, kas įrodo, kad ieškovei buvo naudingiau imituoti neva ji nori atsiimti ginčo grikius, tyčia jų neatsiimti, o neatsiėmus bandyti pasipelnyti atsakovės sąskaita. Teigia, kad ieškovės susirašinėjimas su T. N. taip pat nepatvirtina, kad atsakovė atsisakė atiduoti ginčo grikius ieškovei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

24.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

25.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimas, kuriuo buvo paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. preliminarus sprendimas.

26.       Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, jog nagrinėjamu atveju byloje spręstinas ginčo klausimas, ar ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 400 Eur dydžio netesybas (baudą) pagal 2019 m. birželio 27 d. ekologinių grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra (ne)pagrįstas.

27.       Byloje nustatytos tokios faktinės bylos aplinkybės:

27.1.                      Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2019 m. birželio 27 d. ekologinių grūdų pirkimo- pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis), kurioje nurodyta, jog atsakovė kaip pardavėjas įsipareigoja parduoti, o ieškovė kaip pirkėjas įsipareigoti nupirkti ekologišką produkciją (toliau Sutartyje – ekologiški grūdai) ir už ją sumokėti šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (1 dalies 1 punktas);

27.2.                      Pagal Sutarties 3 dalies 10 punktą grūdus ieškovė turėjo pasiimti pati savo transportu iki 2019 m. gruodžio 31 d.;

27.3.                      Ieškovė pervedė atsakovei viso 20 000 Eur sumą kaip avansą;

27.4.                      2019 m. lapkričio 29 d. el. laišku ieškovė informavo atsakovę, jog planuoja iki gruodžio 15 d. paimti iš atsakovės vieną „fūrą“ eko grikių pagal Sutartį, dėl tikslios paėmimo datos informuojant vėliau;

27.5.                      2019 m. gruodžio 3 d. el. laišku ieškovė informavo atsakovę, kad nepavyks iki 2019 m. gruodžio 15 d. pasiimti grikių, šiame el. laiške prašė ateityje informuoti bent jau prieš dvi savaites, kada bus galima pakrauti grikius iš atsakovės sandėlių;

27.6.                      2019 m. gruodžio 11 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei Nr. 19R-12.11, kurioje nurodė, kad atsakovė nesilaiko Sutarties sąlygų, reikalaujant pakrauti grikius į ieškovės pateiktą transportą, ir nurodant, kad ieškovė laukia raštu patvirtinimo, kada bus galima ieškoti transporto ir pasiimti grikius;

27.7.                      2019 m. gruodžio 17 d. atsakovės vadovas atsakė el. laišku į ieškovės pretenziją, kuriame nurodė, kad norėtų pakeisti Sutarties kainą šalių susitarimu; taip pat 2019 m. gruodžio 17 d. el. laišku į ieškovės pretenziją atsakė atsakovės akcininkas, nurodydamas jame kad dėl paslaugų teikimo reikia bendrauti su bendrovės direktoriumi, be kita ko, šiame laiške nurodydamas, jog nutraukus Sutartį su bendrove šalių susitarimu, pastarasis yra pasirengęs sudaryti sutartį dėl grikių pardavimo;

27.8.                      2020 m. gegužės 15 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl skolos sumokėjimo, prašydama sumokėti šioje civilinėje byloje prašomą priteisti baudą pagal Sutartį dėl grūdų nepateikimo, o atsakovė 2020 m. gegužės 27 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad su pretenzijos reikalavimu sumokėti baudą atsakovė nesutinka.

28.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai; egzistuoja visos sutartinės atsakovės civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos; būtent atsakovė kalta dėl to, kad grūdai nebuvo perduoti ieškovei ir išvežti iš atsakovės sandėlio.

29.       Apeliaciniame skunde atsakovė, nesutikdama su aukščiau nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad civilinė atsakomybė atsakovei negali būti taikoma, kadangi Sutartis pasibaigė dėl ieškovės kaltės (ieškovė nepatvirtino ginčo grikių pirkimo, neprašydama išrašyti PVM sąskaitą- faktūrą; neatsiuntė transporto perimti ginčo grikius ir neatsiuntė jokio įgalioto asmens ginčo grikių perėmimui ieškovės vardu); pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Sutarties įvykdymas - ginčo grikių perdavimas ieškovei - nagrinėjamu atveju priklausė nuo atsakovės veiksmų (neveikimo); pirmosios instancijos teismas nesilaikė Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsnių nuostatų. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

30.       Bylos duomenimis, tarp ginčo šalių buvo sudaryta ekologinių grūdų pirkimo-pardavimo sutartis (Sutartis), kurioje buvo įtvirtintas atsakovės kaip pardavėjo įsipareigojimas parduoti, o ieškovės kaip pirkėjos įsipareigojimas nupirkti ekologišką produkciją ir už ją sumokėti šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (1 dalies 1 punktas). Sutartyje buvo įtvirtinta, kad pagal jos 3 dalies 10 punktą grūdus pagal ieškovė turi pasiimti pati savo transportu iki 2019 m. gruodžio 31 d.; ieškovė kaip pirkėjas sumoka avansą 20 000 Eur per 7 kalendorines dienas po grūdų laboratorinių tyrimų rezultatų gavimo (Sutarties 4 dalies 13 punktas); ieškovė kaip pirkėjas už grūdus atsakovei kaip pardavėjai sumoka per 14 kalendorinių dienų po grūdų pakrovimo ir PVM sąskaitos-faktūros išrašymo. Taigi, šios Sutartyje įtvirtintos šalių teisės bei pareigos dėl daikto (grūdų) įsigijimo ir perdavimo ieškovei tvarkos liudija, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, jog sudarytoji tarp ginčo šalių Sutartis pagal savo formą ir turinį yra būtent pirkimo-pardavimo sutartis (Civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalis).

31.       Nustatyta, jog ginčo atveju tarp šalių susiklostė tokia situacija, kad grūdai pagal Sutartį iki 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo paimti, nebuvo pakrauti į ieškovės transporto priemones. Įvertinus ginčo šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu išdėstytas pozicijas, matyti, jog šalių pozicijos, kas kaltas dėl grūdų nepaėmimo, nepakrovimo į ieškovės transporto priemones iki 2019 m. gruodžio 31 d., skirtingos.

32.       Vadovaujantis bylos medžiaga, pagal Sutarties 3 dalies 10 punktą grūdus pagal ieškovė turėjo pasiimti pati savo transportu iki 2019 m. gruodžio 31 d. Taip pat Sutarties 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog atsakovė kaip pardavėja grūdus supila į didmaišius po 1100 (+/- 5 proc.) ir pakrauna savo sąskaita į pateiktus krovininius automobilius ne mažiau 24 tonas. Transporto nuostolis nepakrovus 24 t – minus 100 Eur/t. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

33.       Kolegija pažymi, jog ginčo Sutartyje nėra nurodyta, kokia tvarka vyks grūdų atsiėmimas iš atsakovės. Be to, Sutartyje nėra nurodyta ir grūdų atsiėmimo vieta. Savo ruožtu, iš ieškovės procesinių dokumentų bei siųstų el. laiškų atsakovei, kuriuose buvo siekiama informuoti atsakovę apie atvykimą atsiimti grūdus, taip pat ieškovės pretenzijos atsakovei (2019 m. lapkričio 29 d. el. laiškas, 2019 m. gruodžio 3 d. el. laiškas, 2019 m. gruodžio 11 d. pretenzija), matyti, jog šiuose ieškovės dokumentuose niekur nėra minima, kad ieškovei nėra žinoma, kokioje vietoje yra laikomi grūdai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovei buvo žinoma aplinkybė, kokioje vietoje bei kokiu konkrečiai adresu yra sandėliuojami ieškovės perkami grūdai iki 2019 m. gruodžio 31 d. Įvertinus šiame punkte minėtus ieškovės dokumentus, siųstus atsakovei, matyti, jog ieškovės pretenzijos atsakovei yra tik laiko (datos) aspektu, t. y. kokiu momentu galima pakrauti grūdus. Be to, šiame kontekste svarbu pažymėti, jog pirmajame ieškovės siųstame el. laiške atsakovei (2019 m. lapkričio 29 d. el. laiškas), kuriame ieškove informavo atsakovę, kad planuoja iki gruodžio 15 d. paimti iš atsakovės vieną „fūrą“ eko grikių pagal sutartį, be kita ko, nurodyta ir tai, jog dėl tikslios paėmimo datos ieškovė informuos atsakovę vėliau. Taigi, spręstina, jog iš pradžių ieškovė ir pati vertino, kad gali atsiimti grūdus iš atsakovės jos pačios nuspręstu momentu, informuojant apie tai atsakovę; savo ruožtu, jau tolimesniuose ieškovės tiek el.  laiške, tiek ir pretenzijoje ieškovės pozicija pasikeitė, t. y. anot ieškovės, atsakovė turi raštu informuoti apie konkretų grūdų paėmimo momentą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybes, jog Sutartyje nėra nurodyta, kokia tvarka vyks grūdų atsiėmimas iš atsakovės, ieškovei buvo žinoma grūdų sandėliavimo vieta (šios aplinkybės ieškovė neginčijo), ieškovės siųstas pirmas el. laiškas (2019 m. lapkričio 29 d. el. laiškas) liudija apie ieškovės suvokimą, jog ieškovė gali atsiimti grūdus iš atsakovės jos pačios nuspręstu momentu, informuojant apie tai atsakovę. Be to, iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti apie egzistavusią atsakovės pareigą ieškovę informuoti apie konkretų galimą grūdų pakrovimo momentą, todėl darytina išvada, jog ieškovė galėjo savo transportu iki 2019 m. gruodžio 31 d. pasiimti grūdus jos pačios nuspręstu momentu, apie tai informuojant atsakovę.

34.       Savo ruožtu, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė buvo užsakiusi transporto priemones grūdų paėmimui; nėra ir jokių įrodymų, jog ieškovės užsakytos transporto priemonės buvo atvykusios į grūdų sandėliavimo vietą ir išvažiavusios nepakrautos. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ir pačios ieškovės pozicija būtent klausimu dėl transporto priemonių užsakymo bylos nagrinėjimo metu yra prieštaringa, t. y. 2019 m. gruodžio 11 d. pretenzijoje nurodoma, kad buvo atšauktas užsakytas transportas; tuo tarpu ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė turėjo rimtą pagrindą abejoti, ar jai atsiuntus transportą, jis bus pakrautas, o transporto atsiuntimas taip pat kainuoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu net daryti prielaidą, kad galimai transportas iš tikrųjų buvo atšauktas, kaip nurodoma pretenzijoje, akivaizdu, jog tokiu atveju turėjo būti kokie nors įrodymai apie transporto priemonės užsakymą, atšaukimą, tačiau jie byloje pateikti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, jog ieškovė nagrinėjamu atveju nesiėmė jokių veiksmų transporto priemonės grūdų atsiėmimui užsakymui bei atitinkamai jos pristatymui į grūdų sandėliavimo vietą.

35.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įvertinus byloje pateiktų ieškovei siųstų el. laiškų atsakovės vadovo bei akcininko (2019 m. gruodžio 17 d.) turinį, matyti, kad jose kalbama apie siūlymą pakeisti Sutarties kainą šalių susitarimu; taip pat kalbama apie tai, jog nutraukus ginčo Sutartį egzistuoja galimybė sudaryti naują sutartį su įmonės akcininku dėl grūdų pirkimo. Taigi, sutiktina su ieškove, jog šiais el.  laiškais tiek bendrovės vadovas, tiek akcininkas neatsakė į ieškovės klausimą, kokiu momentu galima krauti grūdus, tačiau šiais el. laiškais nebuvo ir atsisakyta esant ieškovės pristatytam transportui pakrauti grūdus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatsakymas į konkretų ieškovės klausimą galėtų iš esmės sąlygoti abejonių dėl (ne)pakrovimo buvimą, tačiau abejonių atsiradimas ginčo atveju negalėtų būti laikomas kaip pateisinančia aplinkybe nevykdyti ieškovei kaip pirkėjai tenkančių pareigų pagal Sutartį – pristatyti transporto priemones pakrovimui. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovė buvo konkrečiai išreiškusi ieškovei poziciją neperduoti (nepakrauti) grūdus, pristačius ieškovei transporto priemones. Taigi, ginčo atveju vertintina, jog ieškovės pozicija, kad siųstais el. laiškais buvo atsisakyta pakrauti grūdus, įvertinus visą bylos medžiagą, iš esmės yra grįsta pačios ieškovės subjektyviu situacijos įvertinimu, subjektyviu siųstų el. laiškų įvertinimu bei analize.

36.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog sutartyje numatyti grūdai ieškovei nebuvo perduoti dėl atsakovės kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės, byloje pateikti įrodymai liudija, jog iš esmės ieškovė dėl kilusių jai abejonių tinkamai neįvykdė sutartinio įsipareigojimo pristatyti transporto priemones grūdų pakrovimui, dėl ko šie grūdai Sutartyje nustatytu laikotarpiu taip ir nebuvo perduoti ieškovei. Įvertinus tai, darytina išvada, jog nesat byloje nustatytos aplinkybės, jog būtent atsakovė kaip pardavėja nepateikė Sutartyje numatytu laikotarpiu Sutartyje aptartų grūdų, nėra pagrindo ir priteisti iš atsakovės dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo Sutartyje nurodytą baudą (Sutarties 5 dalis 16  punktas).

37.       Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas dėl atsakovės kaltės (ne)buvimo dėl grūdų nepateikimo ieškovei, dėl ko egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

38.       Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio  proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo iš viso 650 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovės priteistina 650 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39.       Kadangi apeliacinis skundas tenkintas, atsakovei priteistinos patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Byloje yra pateikti įrodymai, jog atsakovė turėjo apeliacinės instancijos teisme 689 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 189 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atsakovės UAB „Ekogrūdas“ apeliacinį skundą tenkinti.

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Pirmagra“, juridinio asmens kodas 183220057, atsakovės UAB „Ekogrūdas“, juridinio asmens kodas 302771364, naudai 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės UAB „Pirmagra“, juridinio asmens kodas 183220057, atsakovės UAB „Ekogrūdas“, juridinio asmens kodas 302771364, naudai 689 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                          Ramunė Mikonienė

Asta Pikelienė

Laima Ribokaitė