Bylos Nr. 1S-251-462/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos respublikos vardu

2010 m. liepos 2 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant pareiškėjo AB „Žemaitijos pienas“ įgaliotam atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo AB „Žemaitijos pienas“ generalinio direktoriaus A. P. skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-05-19 nutarties, ir

n u s t a t ė:

AB „Žemaitijos pienas“ administracijos direktorius pavaduojantis generalinį direktorių V. S. pateikė Šilutės rajono apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-04-26 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-05-19 nutartimi atmetė pareiškėjo AB „Žemaitijos pienas“ administracijos direktoriaus pavaduojančio generalinį direktorių V. S. skundą dėl Šilutės rajono apylinkės prokurorės 2010-04-26 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skundu AB „Žemaitijos pienas“ generalinis direktorius A. P. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-05-19 nutartį, taip pat Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-04-26 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „Šilutės vandenys“ direktoriui A. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str., 229 str. Skunde AB „Žemaitijos pienas“ generalinis direktorius A. P. nurodo tuos pačius motyvus, kuriuos pareiškėjai nurodė pirmosios instancijos teisme, pažymėdamas, jog apylinkės teismas neobjektyviai ištyrė ir vertino faktines aplinkybes ir taip nukrypo nuo Lietuvos A. T. suformuotos praktikos sprendžiant panašaus pobūdžio bylas (LAT 2K-7-388/2007).

Teismo posėdyje pareiškėjo AB „Žemaitijos pienas“ įgaliotas atstovas G. K. prašo skundą tenkinti.

Skundas atmestinas.

Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria atmestas pareiškėjo AB „Žemaitijos pienas“ administracijos direktoriaus pavaduojančio generalinį direktorių V. S. skundas dėl Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-04-26 nutarimo panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tuo atveju, kai iš gauto pareiškimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo, kai be ikiteisminio tyrimo aišku, jog yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.

Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą ir tarnybinių pareigų neatlikimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui. Piktnaudžiavimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str.) kaip ir tarnybos pareigų neatlikimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str.) yra priskiriami prie nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas pareigas, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja pareigūno vardą. Tačiau tai yra formalioji jo veikos išraiška, nes ne bet koks valstybės tarnautojo vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Realiai žala įvertinama ne tik nustačius objektyvius jos padarinius, tačiau būtina susieti juos su konkrečiomis sąlygomis ir konkretaus pareigūno galimybe suvokti bei įvertinti esamą situaciją, bei netinkamu pareigų atlikimu sukeltus padarinius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp UAB „Šilutės vandenys“ ir ABF „Šilutės rambynas“ 2008-05-01 sudaryta šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo – pardavimo sutartis. Šios sutarties 3.13 p. numatyta tiekėjo teisė nutraukti nuotekų priėmimą, jei abonento išleidžiamos nuotekos trikdo normalų valymo įrenginių darbą, ar dumblo apdorojimą. Konstatuotina, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms – kaltininko subjektyviųjų požymių, nusikalstamos veikos elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Pareiškėjas AB „Žemaitijos pienas“ generalinis direktorius A. P. nepateikė jokių minimalių nusikalstamos veikos požymių, atitinkamai padaryti spėjimai apie galimas  UAB „Šilutės vandenys“ direktoriaus A. M. atliktas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str., 229 str.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-04-26 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2010-04-26 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstai konstatavo, jog ginčai dėl padarytų nuostolių, jų dydžio yra civilinės teisės dalykas, jie spręstini civilinio proceso nustatyta tvarka

Kitų objektyvių įrodymų be pareiškėjo AB „Žemaitijos pienas“ generalinio direktoriaus A. P. įsitikinimo, jog UAB „Šilutės vandenys“ vadovas A. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str., 229 str., byloje nėra.

Pagrindo naikinti 2010-04-26 Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą ir 2010-05-19 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

pareiškėjo AB „Žemaitijos pienas“ generalinio direktoriaus A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-05-19 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                    Remigijus Preikšaitis