Civilinė byla Nr. 3K-3-72/2009 (S)

      Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 72

 

 

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. vasario 9 d.

Vilnius 

 

                        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens E. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovams R. P. ir R. P. dėl įpareigojimo nugriauti statinį, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, E. P., B. P.

           

 

            Teisėjų kolegija

 

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

           

Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto ir statybos leidimo pastatytus gyvenamojo namo pamatus, pamatų plotis 12,6 m, ilgis 12,80 m, aukštis 2,60 m, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nurodyti, jog, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovas turi teisę atsakovų lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus nurodytus gyvenamojo namo pamatus ir sutvarkyti statybvietę.

 

 

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. birželio 17 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą ir patvirtino ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir atsakovų R. P. ir R. P. taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1.       Šalys susitaria geranoriškai baigti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-2037-631/2008 pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovams R. P. ir R. P., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, E. P., B. P. dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytus gyvenamojo namo pamatus (toliau - Namas) (duomenys neskelbtini), pamatų plotis 12,6 m, ilgis 12,80 m, aukštis 2,60 m. Statybos įvykdytos kitos (individualiems namams (statiniams) statyti ir eksploatuoti) paskirties žemės sklype (toliau - Žemės sklypas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priklausančiame bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams, šalia žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio B. P. ir E. P.

2.       Atsakovai įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka per du mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, parengti ir suderinti statomo Namo projektą bei gauti statybos leidimą Namo statybai Žemės sklype.

3.       Jei per du mėnesius nuo nutarties, kuria patvirtinta ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka nebus parengtas ir suderintas statybos projektas, gautas statybos leidimas, Atsakovai įsipareigoja per kitus du mėnesius po nustatyto dviejų mėnesių termino pabaigos savo lėšomis nugriauti Namą ir sutvarkyti statybvietę.

4.       Šalys susitaria, kad šios Taikos sutarties 3 punkte numatyto įsipareigojimo per du mėnesius po nustatyto dviejų mėnesių termino pabaigos savo lėšomis nugriauti Namą ir sutvarkyti statybvietę nevykdymo pasekmė yra priverstinis Namo nugriovimas ir statybvietės sutvarkymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą.

5.       Ieškovas pareiškia, kad nereiškia ir neturi atsakovui jokių pretenzijų (reikalavimų) dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6.       Atsakovas pareiškia, kad byloje nereiškia ir neturi ieškovui jokių pretenzijų (reikalavimų) dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7.       Kiekviena šios Taikos sutarties šalis padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas įsipareigoja savo sąskaita padengti (apmokėti) bet kokias ir visas išlaidas (įskaitant pašto), susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, byloje.

8.       Taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnyje ir 294 straipsnyje, šalims yra žinomos.

9.       Tretieji asmenys neprieštarauja dėl šioje taikos sutartyje nustatytų sąlygų.

10.   Ši taikos sutartis įsigalioja nuo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinama ši sutartis, įsiteisėjimo dienos.

Teismas padarė išvadą, kad šalių pateikta tvirtinti taikos sutartis nepažeidžia šalių teisių ir interesų, neprieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad taikos sutartimi trečiųjų asmenų interesai neliečiami, tretieji asmenys nėra nurodę, kokias jų teises pažeidžia atsakovų atliekami statybų veiksmai, taip pat į tai, kad tretieji asmenys be pateisinamų priežasčių neatvyko į parengiamuosius teismo posėdžius, taip išreikšdami poziciją, bylą išnagrinėti teismo nuožiūra, sprendė, kad bylos šalių taikos sutartis trečiųjų asmenų teisių nepažeidžia.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 14 d. nutartimi trečiojo asmens atskirąjį skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija, vertindama trečiojo asmens argumentus, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi pažeidžiamos trečiojo asmens teisės, nurodė, jog jie nepagrįsti, nes, nors ginčo statinys buvo pradėtas statyti be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, statybos vykdomos kitos (individualiems namams (statiniams) statyti ir eksploatuoti) paskirties žemės sklype, tretiesiems asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis sklypas yra atsakovų žemės sklypo kaimynystėje, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad taikos sutartimi gali būti pažeistos trečiųjų asmenų teisės, be to, tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų teisės kokiu nors būdu yra pažeidžiamos.

            Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus vertino trečiojo asmens argumentus, kad patvirtinta taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, nes pats ieškovas, atlikdamas Statybos įstatymo jam pavestą funkciją – valstybinę statybos priežiūrą, buvo nustatęs savavališkos statybos faktą, tačiau sutiko su taikos sutarties sąlygomis, įvertinęs tokias reikšmingas aplinkybes: atsakovai, prieš tai, kai buvo surašytas 2007 m. rugpjūčio 1 d. savavališkos statybos aktas ir 2007 m. rugpjūčio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, kreipėsi su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, o žemės sklypo, kuriame įvykdyta statyba, planas buvo tikslinamas dėl klaidingai skaičiuotų grafinių koordinačių, be to, gyvenamojo namo pamatai buvo įrengti pagal 1992 m. nustatyta tvarka suderintą projektą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog vertinimas, ar atsakovų pateiktas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra suderintas, nėra šios  bylos nagrinėjimo dalykas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį, bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.  Dėl taikos sutarties teisėtumo. Teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nes vykstant teismo procesui dėl įpareigojimo nugriauti savavališkos statybos objektą, taikos sutartimi, nesant nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto ir negavus statybos leidimo, buvo įteisinta neteisėta statyba. Tokia taikos sutartis negalėjo būti teismo patvirtinta (CPK 42 straipsnio 2 dalis), nes priešingu atveju kiekvienas asmuo, vykdantis neteisėtas statybas, sudarydamas taikos sutartį, galėtų pagrįstai tikėtis įteisinti jas ir taip išvengti atsakomybės.

2.      Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M., bylos Nr. 3K-3-380/2006), pagal kurią leidimas tęsti sustabdytą statybą galimas tik tada, kai pašalinami statybos sustabdymo akte nurodyti projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų pažeidimai, tačiau nagrinėjamoje byloje to nebuvo padaryta.     

Atsiliepime į trečiojo asmens kasacinį skundą atsakovai prašo šį skundą atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus.

1. Imperatyviosios įstatymo normos įtvirtina atsakovų teisę disponuoti jiems priklausančiu turtu – žemės sklypu. Statybos ant teisėtai priklausančio žemės sklypo yra atsakovų teisė. Tinkamai neįforminus statybų, buvo galima manyti, kad pažeidžiamas viešasis interesas, tačiau, išaiškinęs pažeidimą, ieškovas – viešojo administravimo subjektas – sustabdė pažeidimo vykdymą ir pašalino pažeidimo priežastis, kurias daugiausia lėmė pats ieškovas, vilkindamas administravimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, kad neliko pagrindų pripažinti atsakovų vykdomas statybas neleistinomis, neliko prielaidų atsisakyti išduoti statybos leidimą. Įvertinęs šias aplinkybes, ieškovas sudarė taikos sutartį. Dėl to nepagrįstas argumentas, kad bylos šalių sudaryta sutartis negalėjo būti patvirtinta, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

2. Ieškovas, viešojo administravimo subjektas, veikdamas pagal savo kompetenciją, turi teisę tinkamai įvertinti kiekvieną individualų administracinės teisės pažeidimą ir optimaliai spręsti dėl pažeidimo pašalinimo ir tinkamo asmenų teisių įgyvendinimo. Priešingai nei teigia kasatorius, ieškovas tinkamai įvertino susidariusią situaciją, be to, tikėtina, kad jei nebūtų atsakovams suteikta galimybės tinkamai įforminti pradėtas statybas, atsakovai įgytų teisę reikalauti iš ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo. Dėl to nepagrįstas kasatoriaus argumentas, jog dėl priimtų procesinių sprendimų gali susidaryti situacija, kai kiekvienas asmuo, vykdantis neteisėtą statybą, galės pagrįstai tikėtis ją įteisinti.

3. Kilus ieškovo ir atsakovų ginčui, tretieji asmenys byloje buvo įtraukti, manant, kad ieškinys gali būti susijęs su jų teisėmis ir teisėtais interesais, nes administracinių teisės pažeidimų protokolas atsakovams buvo surašytas, kai kasatorius ieškovui pateikė skundą dėl atsakovų vykdomų statybos darbų. Nors atsakovai nereikalavo pirmosios instancijos teisme pašalinti trečiųjų asmenų, kaip nesusijusių su byla, kasatoriaus teisė skųsti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus nepagrįsta.

Atsiliepime į trečiojo asmens kasacinį skundą ieškovas prašo šį skundą atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, nustačiusi savavališkos statybos faktą ir sutikdama su taikos sutarties sąlygomis, įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui. Kartu atsiliepime pažymėta, kad patvirtinta taikos sutartimi trečiojo asmens interesai nebuvo pažeisti, be to, bylą nagrinėjant teisme trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų apie galimą jo teisių pažeidimą.

 

Teisėjų kolegija

 

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo santykį pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas.

            Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių taikos sutarties sudarymą byloje, kurioje pareikštas valstybės institucijos ieškinys dėl savavališkos statybos teisinių padarinių pašalinimo, aiškinimo ir taikymo klausimai ginčo santykiams reguliuoti.

 

            Dėl taikos sutarties sudarymo civiliniame procese

 

            CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir juos vykdant; kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių; aiškinti ir plėtoti teisę. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių tikslų teismas gali siekti CPK įtvirtintais būdais ir priemonėmis, kiekvieną CPK normą aiškinti atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus. Civilinio proceso procedūra skirta konstatuoti, buvo ar ne konkrečiu atveju materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimas, ar tą pažeidimą padarė konkretus asmuo ir kaip nustatytas pažeidimas turėtų būti pašalintas. Pažeista ar ne konkrečiu atveju materialioji subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas, teismas konstatuoja išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus šalių taikos sutartį, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas, išaiškinamos šalių tarpusavio teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas.

            Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad civilinio proceso tikslas yra ir bylos baigimas taikos sutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad analizuojant civilinio proceso normas galima daryti išvadą, jog ginčo teisenoje šalių sutaikymas yra civilinio proceso tikslas. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi ieškovui grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos, jei šalys sudaro taikos sutartį ar ieškovas atsisako ieškinio. Sutaikyti šalis yra siekiama rengiantis teisminiam nagrinėjimui. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį teismas turi skirti parengiamąjį teismo posėdį, jei mato, kad byloje galima sudaryti taikos sutartį arba įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi skirti parengiamąjį teismo posėdį, jei yra galimybė, kad šalys susitaikys. CPK 231 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas, parengiamajame teismo posėdyje nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims abipusėmis nuolaidomis pasiekti abiem priimtiną susitarimą ir sudaryti taikos sutartį, be to, imasi priemonių šalims sutaikyti. Įstatyme nereglamentuota, kaip teismas turi vykdyti taikinimo procedūrą ir kokių turi imtis priemonių šalims sutaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu reglamentavimu yra siekiama, jog teismas galėtų veikti pagal susidariusią konkrečią teisinę situaciją ir nepažeisdamas įstatyme įtvirtintų šalių procesinių teisių ir pareigų, civilinio proceso principų ir tikslų (CPK 2, 5–21, 42 straipsniai).

            Tai, kad teismas ginčo teisenoje turi imtis priemonių šalims sutaikyti, nustatyta ir CPK 159 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog ėmimasis priemonių šalims sutaikyti yra sudedamoji teismo posėdžio pirmininko pareigos užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą dalis. CPK 249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas ir teisminio nagrinėjimo pradžioje turi išsiaiškinti, ar išnaudotos visos galimybės taikos sutarčiai sudaryti. Civilinio proceso įstatyme tiesiogiai įtvirtinta, kad imtis priemonių šalims sutaikyti teismas turi šeimos teisinių santykių ir darbo teisinių santykių bylose (CPK 376 straipsnio 2 dalis, 415 straipsnio 2 dalis ir kt). Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti stengiamasi šalis sutaikyti ir pasiekti socialinę taiką tarp šalių, o priimti sprendimą tada, kai negalima šalių sutaikyti.

            Nagrinėjamoje byloje keliamas teisės taikymo klausimas, ar teismas gali tvirtinti taikos sutartį byloje, kuri iškelta pagal viešojo administravimo institucijos ieškinį dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtintų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą padeda užtikrinti civilinio proceso principai (CPK 5–21 straipsniai). Šios bylos ginčo dalykas yra neteisėtos statybos padarinių pašalinimas įstatyme nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnis, Statybos įstatymo 3 straipsnis, 28 straipsnio 2 dalis). Byloje ieškovas – viešojo administravimo institucija (jos atstovas) – parengiamajame teismo posėdyje paprašė teismo patvirtinti šalių sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį.

            Teisėjų kolegija pažymi, kad taikos sutarties tvirtinimas ir bylos dėl šios priežasties nutraukimas yra tiesiogiai susietas su dispozityvumo principo įgyvendinimu (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu – pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo aspektas).            Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas gali nepriimti ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo ir netvirtinti šalių taikos sutarties, gali atmesti faktų pripažinimą, jei šie pripažinti ne savanoriškai, įstatymo nustatytais atvejais gali peržengti pareikšto ieškinio ribas ir panašiai (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnis, 376–377 straipsniai ir kt.).

            Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Pavyzdžiui, privatinėje teisėje draudžiama įgyvendinti savo teises tokiais būdais ir priemonėmis, kurie pažeistų kitų asmenų teises ar darytų jiems žalą, imperatyviosios teisės normos nustato tam tikrus draudimus, leistino elgesio ribas ir panašiai. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis vienaip ar kitaip paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą. Tokios bylos kyla iš šeimos, darbo teisinių santykių, yra susijusios su žmogaus teisių gynimu, nesąžininga konkurencija, bankroto, asmens teisinio statuso nustatymu ir panašiai. Tokios bylos vadinamos nedispozityviomis, nes materialiųjų teisinių santykių subjektai, neturėdami teisės visiškai disponuoti savo teisėmis ir pareigomis materialiojoje teisėje, negali turėti tokios teisės ir procese.

            Teisėjų kolegija pažymi, kad dispozityvumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobūdžio. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o jo teismas negali įtvirtinti. Minėta, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Materialioji teisė (CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 5 dalis, Statybos įstatymo 28 straipsnio 2–3 dalys) nustato, kad apskrities viršininko administracija pareikalauja iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkos statybos statinį ir sutvarkyti statybvietę; kreiptis į teismą, jei nepriimtas nurodytas sprendimas ir t. t.          Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant nurodytam teisiniam reguliavimui, teismas negali tvirtinti taikos sutarties dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių šalinimo kitu būdu nei nustatyta įstatyme, nes materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Galiojančios materialiosios teisės normos dėl savavališkos statybos teisinių padarinių nenustato galimybės, konstatavus neteisėtos statybos faktą, vėliau ją įteisinti gaunant statybos leidimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisės taikymą lemia byloje konstatuoti teisiškai reikšmingi faktai. Teismų nustatyta, kad sklypas, kuriame pastatyti pamatai, atitinka paskirties reikalavimus, nenustatyta jokių apribojimų, draudžiančių individualaus gyvenamojo namo statybą, sklypas nuosavybės teise priklauso statytojams (atsakovams), trečiojo asmens (kaimyninio sklypo savininko) teisių pažeidimų nekonstatuota. Byloje patvirtinta taikos sutartis ir byla nutraukta, atsižvelgiant į joje konstatuotus teisiškai reikšmingus faktus. Statytojai (atsakovai) pagal patvirtintos taikos sutarties sąlygas prisiėmė įsipareigojimą negavus statybos leidimo savo lėšomis pašalinti pastatytus pamatus.

 

            Dėl taikos sutarties teisėtumo

 

            CPK 42 straipsnyje apibrėžtos šalių teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi, 2 dalyje - kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Teismai, spręsdami dėl taikos sutarties patvirtinimo, nurodė, kad pagal byloje konstatuotus teisiškai reikšmingus faktus nėra pagrindo tvirtinamą sutartį laikyti prieštaraujančia viešajai tvarkai, gerai moralei, nes pats ieškovas – Vilniaus apskrities viršininko administracija (jos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas), atlikdamas Statybos įstatymo 27 straipsnio ir kt. jam pavestą funkciją – valstybinę statybos priežiūrą, nustatęs savavališkos statybos faktą, sutiko su taikos sutarties sąlygomis, įvertinęs reikšmingas bylai aplinkybes: atsakovai, prieš surašant 2007 m. rugpjūčio 1 d. savavališkos statybos aktą ir 2007 m. rugpjūčio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kreipėsi su prašymu dėl projektavimo sąlygų sąvado, o žemės sklypo, kuriame pastatyti pamatai, planas buvo tikslinamas dėl klaidingai skaičiuotų grafinių koordinačių, ir dėl šių priežasčių buvo uždelsta išduoti statybos leidimą.

            Teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje teismo patvirtinta taikos sutartis atveria kelią kiekvienam asmeniui, atlikus savavališkas statybas, jas įteisinti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, kad tinkamai neįforminus statybos buvo pažeistas viešasis interesas, tačiau, išaiškinęs pažeidimą, viešojo administravimo subjektas sustabdė pažeidimo vykdymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pasirašytoje ir teismo patvirtintoje taikos sutartyje yra aptarta, kaip bus pašalinti savavališkos statybos padariniai – gautas statybos leidimas, taip pat numatyta, kad, negavus leidimo nustatytu terminu, statytojas (atsakovai) savo lėšomis nugriaus pastatytus pamatus ir sutvarkys statybvietę. Teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir byla nutraukta, turi teismo sprendimo galią ir jos nevykdant gali būti vykdoma priverstinai (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismų konstatuotos aplinkybės rodo, kad teismai analizavo šalių prašomą patvirtinti taikos sutartį ir, remdamiesi byloje konstatuotais faktais, padarė išvadą, jog ji neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešojo intereso, patvirtino taikos sutartį ir bylą nutraukė. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, išaiškino šalims šio procesinio veiksmo padarinius (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija pritaria kasacinio skundo argumentams, kad šalių sudaryta taikos sutartis - tai ginčo sureguliavimas pačių ginčo šalių pastangomis ir abipusiais kompromisais, pakeičiant ir nustatant iš naujo teises ir pareigas ir šitaip išsprendžiant ginčą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sudarius taikos sutartį pripažįstama, jog šalys pasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos ir negali pakartotinai reikšti analogiško reikalavimo. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad patvirtinus taikos sutartį ir nesant galimybės pakartotinai kreiptis į teismą nėra apginamos asmens teisės. Minėta, kad taikos sutartis gali būti vykdoma priverstinai teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad, jo manymu, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M., bylos Nr. 3K-3-380/2006, suformuotų išaiškinimų, jog leidimas tęsti sustabdytą statybą galimas tik tada, kai pašalinami statybos sustabdymo akte nurodyti projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų pažeidimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdamas į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamos bylos ir kasatoriaus nurodytos kasacinio teismo nutarties ratio decidendi nesutampa, nes kasatoriaus nurodytoje byloje buvo susiklosčiusi skirtinga teisinė situacija ir sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo pertvarkyti statybos metu įvykdytus nukrypimus nuo nustatyta tvarka patvirtinto projekto, pagal kurį buvo gautas statybos leidimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo nukrypta nuo teisės aiškinimo praktikos.     

            Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatymu (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamas teismų nutartis.

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Janina Januškienė

 

Algis Norkūnas

 

Antanas Simniškis