Administracinė byla Nr. N3-70-07

Procesinio sprendimo kategorija 31.; 26.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 11 d. nutarties D. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato antrojo policijos komisariato Viešosios policijos Pietinės nuovados pareigūnas 2005 m. rugpjūčio 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. N. dėl ATPK 110 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2005-07-10, apie 17 val., Šiaulių m., parkelyje tarp S.Dariaus ir S.Girėno ir Lieporių gatvių vedžiojo Neapolio mastito veislės šunį be antsnukio ir be pavadėlio, tuo pažeisdamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002-10-24 sprendimu Nr.539 patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių 50 punkto reikalavimus.

Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 10 d. nutarimu D. N. pagal ATPK 110 str. 3 d. paskirta 500 Lt bauda. Nutarime nurodyta, kad, Komisijos vertinimu, D. N. veika atitinka ATPK 110 str. 3 d. numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. N. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 10 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškėjo teigimu, jokio pažeidimo jis nepadarė. Neneigė, kad protokole nurodytu laiku prižiūrėjo draugų paliktą Neapolio mastito veislės šunį, panašų į dogą, pilkos spalvos, jį vedžiodavo. Tačiau, skundžiamame nutarime minimu laiku ir vietoje šuns nevedžiojo, jokio konflikto su kitais asmenimis nebuvo. Tuo laiku Šiaulių gimdymo namuose slaugė savo draugę.

Nukentėjusioji D. G. prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Paaiškino, kad D. N. iš matymo gerai pažįsta, kadangi dar prieš metus laiko, jo vedžiojamas be antsnukio ir pavadėlio didelis pilkai - melsvas, trumpaplaukis šuo, jos manymu Amerikos mastitas, užpuolė jos vedžiojamą parkelyje šunį. Nuo to laiko šis netinkamai vedžiojamas šuo pastoviai puldavo jos vedžiojamą šunį. Nutarime minimu laiku ir vietoje pareiškėjo vedžiojamas šuo vėl užpuolė ir kramtė jos šunį, jį sužalodamas. Buvo padaryta lyg šunų kova, renginys. Nors ir prašė pareiškėjo tai nutraukti, jis iš karto nereagavo. Todėl kvietė policiją ir rašė pareiškimą. Kad D. N. vedžiojo netinkamai be antsnukio ir pavadėlio šunį, neapsiriko. Paaiškino, kad yra mačiusi tą patį šunį vedžiojant pareiškėjo tėvą, tačiau tėvas šunį vedžiodavo tvarkingai - su pavadėliu ir antsnukiu.

II

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 11 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundo netenkinti. Teismas konstatavo, kad suinteresuotos institucijos pareigūnai tinkamai nustatė administracinio teisės pažeidimo faktą, tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus ir paskyrė nuobaudą, nepažeisdami jos skyrimą reglamentuojančių taisyklių. Paskirta nuobauda nelaikytina per griežta, nes paskirtas straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis ir įvertinta, kad pareiškėjas 2004-11-26 jau baustas pagal ATPK 110 str. l d. už to paties šuns paleidimą kieme be pavadėlio. Teismas nurodė, kad liudytoja A. Ž. paaiškino, kad pati turi šunį, kurį vedžiojasi parkelyje, pažįsta iš matymo tiek pareiškėją, tiek ir nukentėjusiąją. Ne kartą matė, kaip pareiškėjas mastito veislės pilkai - melsvą didelį šunį vedžiojo be pavadėlio ir antsnukio, jį paleisdavo. Šuo žmonių nepuldavo, tik vedžiojamus šunis, tačiau, dėl savo dydžio, gąsdindavo ir žmones. Pažymėjo, kad į pareikštas pastabas pareiškėjas nereaguodavo, nors jo tėvas tą patį šunį vedžiodavo tvarkingai. Paties skundžiamo fakto nematė, apie tai girdėjo tik iš nukentėjusiosios ir pati matė pastarosios apdraskytą šunį. Liudytoja A. K. paaiškino, kad jos vaiko tėvas D. N. tikrai prižiūrėjo draugo paliktą didelį pilką, trumpo kailio šunį. Nuo 2005 m. birželio 27 d. iki 2005 m. liepos 11 d. gulėjo ligoninėje dėl gimdymo komplikacijų, tuo laiku nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro D. N. budėdavo prie jos. Teismas nurodė, kad remiasi nukentėjusiosios D. G. parodymais bei netiesioginiais liudytojos A. Ž. parodymais. D. G. apie administracinio teisės pažeidimo faktą tą pačią dieną parašė pareiškimą policijai, nuosekliai nurodydama įvykio aplinkybes ir įvardindama šunį netinkamai vedžiojusį asmenį. Paties D. N. parodymus apie pažeidimo nepadarymo aplinkybes teismas vertintino kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės, o liudytojos A. K. parodymus – kaip siekimą padėti išvengti pareiškėjui administracinės atsakomybės.

III

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 11 d. nutartį. Paaiškina, kad nuo 2005 m. birželio 27 d. iki 2005 m. liepos 21 d. jo prižiūrimas šuo buvo išvežtas į kaimą, nes tuo metu jis slaugė savo draugę ligoninėje. Administracinio teisės pažeidime nurodyto pažeidimo jis nepadarė, šuns 2005 m. liepos 10 d. be pavadėlio ir antsnukio nevedžiojo. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi D. G. ir A. Ž. parodymais. D. G. šuo anksčiau buvo įkandęs jo prižiūrimam šuniui ir jis su ja buvo susiginčijęs, todėl ji gali būti suinteresuota šioje byloje. A. Ž. įvykio aplinkybių nematė. Taip pat apeliantas paaiškina, kad jis yra II gr. invalidas, dažnai serga, gauna 300 Lt socialinę pašalpą, prisideda prie savo mažametės dukters išlaikymo, todėl sumokėti paskirtą baudą neturi galimybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai vertino įrodymus bei priėjo pagrįstą išvadą, jog D. N. padarė ATPK 110 str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą. Kolegija, patikrinusi bylą, neturi pagrindo nesutikti su šia išvada.

Apelianto byloje iškelta versija, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku šuns be pavadėlio ir antsnukio nevedžiojo, nes tuo metu (nuo 2005-06-27 iki 2005-07-21) šuo buvo išvežtas į kaimą, nepatvirtinta objektyviais duomenimis. Priešingai, policijos pareigūnas A. M. tarnybiniame pranešime yra nurodęs, kad 2005-07-13, nuvykus pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (Krymo g. (duomenys neskelbiami)) buto durų niekas neatidarė, tačiau girdėjosi šuns lojimas. Liudytojos A. K. parodymai, kad D. N. ją slaugė ligoninėje nuo 2005 m. birželio 27 d. iki 2005 m. liepos 11 d., taip pat nepaneigia inkriminuoto pažeidimo padarymo aplinkybių, be to, ji yra susijusi su pareiškėju.

Nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo jokio pagrindo nesiremti liudytojos D. G. teisme duotais parodymais ir byloje esančiais jos rašytiniais paaiškinimais. Šios liudytojos parodymai yra nuoseklūs, bylos tyrimo metu nesikeitė, atitinka kitus bylos įrodymus (policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus). D. G. betarpiškai matė kaip D. N. 2005-07-10 apie 17.00 val. šunį vedžiojo be pavadėlio ir antsnukio, tiksliai nurodė kaip atrodė šis šuo, paaiškino, kad jis buvo užpuolęs jos šunį. Tokias įvykio aplinkybes ir pažeidimą padariusį asmenį minėta liudytoja iš karto po įvykio nurodė policijos pareigūnams. Teisme D. G. patvirtino, kad būtent D. N. vedžiojo šunį be pavadėlio, anksčiau ne sykį yra mačiusi jį vedžiojant šį šunį. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad D. N. inkriminuota veika neabejotinai yra įrodyta, pareiškėjas pažeidė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002-10-24 sprendimu Nr.539 patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių 50 punkto reikalavimus.

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad D. N. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apelianto pateikti duomenys apie gaunamą šalpos pensiją (300 Lt) nepatvirtina, kad paskirtoji bauda yra akivaizdžiai neproporcinga jo turtinei padėčiai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas anksčiau yra baustas administracine nuobauda už gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ją ar panaikinti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 11 d. nutartį ir Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 10 d. nutarimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                             Antanas Ablingis

                                                                             Artūras Drigotas

                                                                             Ričardas Piličiauskas

Pastaba:

GYVŪNŲ LAIKYMO ŠIAULIŲ MIESTE TAISYKLĖS yra skelbtos internete adresu:

http://web.siauliai.lt/taktaifs/v/2002/D4DC0E35B0C774CF5A0D040818484335F.DOC