Civilinė byla Nr. e2A-400-577/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34918-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.3; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.3 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui užsienio juridiniam asmeniui ERGO Insurance SE dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. G. ir uždaroji akcinė bendrovė „Dojus Agro“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, atstovaujamo Lietuvos filialo, draudimo išmoką, kuri susideda iš 22 013,97 Eur nuostolių dėl automobilio remonto, 4 365,08 Eur nuostolių dėl pakaitinio automobilio nuomos, 195,41 Eur nuostolių dėl automobilio nutempimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad ieškovas su draugu P. P. 2015 m. spalio 4 d. 6 val. 40 min. kelyje (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., pateko į eismo įvykį, kurio metu traktorius John Deere, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens D. G., susidūrė su priešpriešine juosta važiavusiu ieškovo vairuojamu automobiliu Mercedes Benz CL550, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovo teigimu, eismo įvykis įvyko dėl to, kad susidūrimo vietoje kelias buvo siauras, traktorius važiavo su keturiais ratais ir prikabintomis akėčiomis, dėl ko užėmė priešpriešinę eismo juostą, o ieškovas tik užvažiavęs į kalną pamatė traktorių, suko vairą dešinėn, tačiau smūgio išvengti nepavyko. Atvykę policijos pareigūnai nurodė, kad kaltas traktoriaus vairuotojas ir pasiūlė užpildyti deklaraciją. Ieškovas ir trečiasis asmuo deklaracijoje užpildė, jog dėl eismo įvykio kaltas traktoriaus vairuotojas ir apie tai abu pranešė traktoriaus draudikui - ERGO Insurance SE, atstovaujamam Lietuvos filialo. Atsakovas 2016 m. sausio 12 d. raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką vadovaudamasis V. M. įmonės „Impulsana“ specialisto išvada Nr. MV 2015-44. Ieškovui pareiškus pastabą, kad specialistas vertino traktorių be papildomų galinių ratų, atsakovas 2016 m. balandžio 5 d. rašte nurodė, kad atsisako atlyginti žalą vadovaujantis V. M. pateikta papildoma išvada Nr. MV 2016-14, kurioje konstatuota, kad automobilis Mercedes Benz jau iki susidūrimo su traktoriumi turėjo esminius kairio ratlankio sugadinimus. Ieškovo teigimu, automobilio priekinio bamperio apatinės dalies ir kairio slenksčio sugadinimai atsirado automobiliui tapus žemesniam, dėl iš kairio priekinio rato padangos išėjusio oro, lūžus ratlankiui. Ieškovas nurodo, jog automobilis eismo įvykio metu buvo nedaužtas, be sugadinimų, ką patvirtina 2015 m. vasario 27 d. techninės ekspertizės apžiūra Nr. E1197. Be to, ieškovas patyrė žalą dėl automobilio nutempimo į aptarnaujantį servisą UAB „Mautoras“.

2.       Atsakovas ERGO Insurance AS pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įvertinęs surinktus įrodymus apie eismo įvykį ir specialisto išvadas, 2016 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą neišmokėti draudimo išmokos, nes ieškovas ir trečiasis asmuo pranešdami apie eismo įvykį pranešė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o traktoriaus valdytojas nėra atsakingas už eismo įvykį bei be pagrindo prisiėmė kaltę. Ieškovui pateikus naujus duomenis, kad traktorius buvo su papildomais galiniais ratais, atsakovas 2016 m. balandžio 5 d. ieškovą papildomai informavo, jog naujai nustatyti faktai specialistui leido padaryti išvadą, kad ieškovo automobilis buvo sugadintas kitomis aplinkybėmis, tačiau ieškovas sąmoningai tai nuslėpė, siekdamas gauti draudimo išmoką, kas sudaro pagrindą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir atsisakyti sumokėti bent dalį žalos. Atsakovas teigia, kad ieškovas sąmoningai nutylėjo apie automobilio dar iki eismo įvykio turėtus sugadinimus (pvz. stipriai sugadintas priekinio kairio rato ratlankis, dehermetizuota padanga, iššovusi oro pagalvė, tikėtina, kad dėl to buvo pažeista ir važiuoklė bei kiti kėbulo apgadinimai atsirado). Atsakovo manymu, tai, kad traktorius buvo su įjungtais oranžiniais švyturėliais, o eismo įvykis įvyko jau patekėjus saulei, ieškovas turėjo galimybę iš toli pamatyti traktorių ir imtis priemonių eismo įvykiui išvengti (pvz., mažinti greitį arba visiškai sustabdyti savo automobilį). Pažymėjo, kad pagal turto vertintojo E. M. 2016 m. spalio 30 d. pažymą, ieškovo automobilio kairės pusės detalių atstatymo sąnaudos siektų 3 094,25 Eur, o ieškovui automobilio remontą atlikusios UAB „Mautoras“ paskaičiavimuose nurodytų naudotų detalių kaina yra didesnė nei originalių detalių kaina, atskaičius 25 proc. nusidėvėjimą. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė netektų pajamų, todėl mano, kad už pakaitinio automobilio nuomą jam neturėtų būti atlyginta. Ne to, pasak atsakovo, ieškovo patirtos automobilio nuomos išlaidos yra neadekvataus dydžio lyginant su automobilių nuomos kainomis rinkoje.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. G. atsiliepime nurodė su ieškiniu sutinkantis. Pažymėjo, kad ieškovo nepažinojo. Specialisto išvada, kuria rėmėsi atsakovas, yra prieštaringa ir neatitinka faktinių aplinkybių.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui R. V. iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, 11 104,70 Eur draudimo išmoką ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (11 104,70 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovo 1 443,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė trečiajam asmeniui D. G. iš atsakovo 529,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui iš ieškovo 350,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovo 17,12 Eur, o iš atsakovo 9,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas, įrodinėdamas eismo įvykio imitavimą ir teigdamas, kad esminiai automobilio Mercedes Benz sugadinimai buvo susidarę kitomis aplinkybėmis, remiasi UAB „Impulsana“ specialisto V. M. 2016 m. balandžio 4 d. papildoma išvada „Eksperto išvada MV 2016-14“. Atkreipė dėmesį, kad 2015 m. gruodžio 30 d. specialistas buvo pateikęs kitą išvadą „Specialisto išvada MV 2015-44“, kuria atsakovas nusprendė nebesivadovauti. Teismas iš specialisto 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. balandžio 4 d. atliktų tyrimų bei juose pateiktų išvadų sprendė, kad pastarieji tyrimai (kuomet specialistas vertino to paties eismo įvykio metu atsiradusių sugadinimų susidarymo mechanizmą) yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Teismo nuomone, specialisto išvadų prieštaringumas patvirtina, kad specialistas V. M. eismo įvykio trasologinius tyrimus atliko netinkamai bei remdamasis prielaidomis, kurios nėra sistemingai bei detaliai pagrįstos. Pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog specialistas, atlikdamas ankstesnį tyrimą, vertino traktorių be galinių dvigubų ratų, nepaneigia tyrimų neišbaigtumo bei trūkumų, specialistas nepaaiškino kaip dvigubų ratų kriterijaus įvedimas nulėmė naujas išvadas dėl transporto priemonių skirtingų judėjimo greičių bei automobilio Mercedes Benz sugadinimų susiformavimo aplinkybių. Be to, teismas sprendė, kad logiškai nepaaiškinama specialisto išvada, jog automobilio Mercedes Benz ratlankio ženklus įlinkimas link centro atsirado iki eismo įvykio. Teismas sprendė, kad specialisto pateikta 2016 m. balandžio 4 d. papildoma išvada „Eksperto išvada MV 2016-14“ nėra išbaigta, išsami bei iki galo motyvuota, yra loginių klaidų, nesutapimų, trūksta paaiškinimų dėl padarytų galutinių išvadų.

6.       Įvertinęs ieškovo ir trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų tiek teismui, tiek draudikui, taip pat žodinių paaiškinimų teismo posėdžių metu turinį, teismas padarė išvadą, kad šių asmenų parodymai yra nuoseklūs ir nekintantys. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, į tai, kad pastarieji asmenys nėra pažįstami ir neturi jokių sąsajų (gyvena skirtinguose miestuose, dirba skirtingo pobūdžio darbus), teismas sprendė, kad nėra pagrindo prielaidai, jog eismo įvykio dalyviai sąmoningai tyčia draudikui nurodė ar turėjo tikslą nurodyti iš esmės kitokias aplinkybes, apibūdinančias transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, bei nuslėpti tikrąsias. Pabrėžė, kad pastarąją išvadą patvirtinta ir į bylą pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. spalio 23 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1181(17)/11-1949(17). Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, kad labiausiai tikėtina, jog eismo įvykis įvyko būtent pagal tokį transporto priemonių susidūrimo mechanizmą bei apytiksliai tokiais greičiais judant transporto priemonėms kaip nurodė eismo įvykyje dalyvavę asmenys (ieškovas ir trečiasis asmuo). Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovo argumentą, kad eismo įvykis laikomas nedraudžiamuoju dėl to, kad jis įvyko iš esmės kitomis aplinkybėmis nei nurodė eismo įvykio dalyviai. Teismo nuomone, padarytos išvados nepaneigia aplinkybė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog tam tikri automobilio Mercedes Benz sugadinimai atsirado ne eismo įvykio metu, nes labiausiai tikėtina, jog priekinio bamperio braukimo žymės bei slenksčio sugadinimai atsirado dėl nevažiuojančio automobilio tempimo ant/nuo tralo, kas reiškia, jog pastarieji sugadinimai taip pat buvo nulemti eismo įvykio.

7.       Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis KET XXVII skyriaus „Krovinių vežimas“ 211 punktu eismo įvykyje dalyvavęs traktorius John Deere, kurio plotis viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, tamsiuoju paros metu turėjo važiuoti su ant traktoriaus kraštinių taškų paženklintais įjungtais oranžiniais švyturėliais ir jį iš priekio turėjo lydėti policijos transporto priemonė su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais arba automobilis su įjungtais oranžiniais švyturėliais. Kadangi šiuo atveju traktorius buvo paženklintas su tik ant stogo mirksinčiu vienu geltonu švyturėliu teismas sprendė, kad traktoriaus valdytojas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) XXVII skyriaus 211 punkte įtvirtintą traktoriaus valdytojo pareigą, vairuojant traktorių tamsiu paros metu imtis įstatyme įtvirtintų visų saugos priemonių, padedančių maksimaliai užtikrinti kitų kelių eismo dalyvių saugumą. Pastarosios pareigos pažeidimas atitinka ir KET III skyriaus „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 9 punkte įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos pažeidimą, kuomet traktoriaus valdytojas nesilaikė privalomų visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui.

8.       Taip pat, įvertinęs byloje nustatytus faktinius duomenis, teismas sprendė, jog mažai tikėtina, kad ieškovas neturėjo galimybės dėl įkalnės statumo bei tamsos saugiu atstumu pastebėti traktoriaus (arba bent jau viršutinės traktoriaus dalies su mirksinčiu oranžiniu švyturėliu). Konstatavo, jog ieškovas, pastebėjęs traktorių su mirksinčiu oranžiniu švyturėliu turėjo bendro pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai taip, kad būtent ieškovo vairuojama transporto priemonė nekliudytų traktoriui prasilenkti, dėl ko ieškovas turėjo pradėti lėtinti greitį ar net visai sustoti šalikelėje, o ne važiuoti į įkalnę apie 80 km/h greičiu.

9.       Teismas sprendė, jog dėl eismo įvykio yra kalti abiejų transporto priemonių valdytojai, kurie abu pažeidė KET įtvirtintas transporto priemonių valdytojų saugaus eismo pareigas, todėl dėl kilusios turtinės žalos eismo įvykio metu abu transporto priemonių valdytojai atsako vienodai (po 50 proc.) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad šios išvados nepaneigia į bylą pateikta Eismo įvykio deklaracija, nes eismo įvykyje dalyvavusių asmenų nuomonė dėl konkretaus vairuotojo kaltės bei jos nurodymas deklaracijoje yra tik eismo dalyvių subjektyvi nuomonė, kuri vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

10.       Spręsdamas dėl draudimo išmokos dydžio teismas atsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, liudytojo  R. R. parodymus, kad ieškovo automobilis buvo išskirtinės komplektacijos, tai yra ant senesnio automobilio modelio buvo uždėtos naujesnio modelio detalės. Pažymėjo, kad atsakovas teiginių, jog automobilio detalės galėjo būti įsigytos už mažesnę kainą nei autoservisas jas nupirko, kad remonto darbai galėjo trumpiau užtrukti bei mažiau kainuoti, šias prielaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, prielaidų, jog autoservise buvo pakeista daugiau detalių nei buvo būtina po autoįvykio, nepagrindė.  Įvertinęs tai, kad detalės buvo naudotos, teismas sprendė, kad atsakovas neturi teisės reikalauti atskaičiuoti amortizacijos mokestį (25 proc.). Kadangi ieškovas autoservisui sumokėjo už atliktus automobilio remonto darbus mažiau nei atsakovo darbuotojas buvo paskaičiavęs jų kainą pagal kompiuterinę programą, teismas atmetė kaip nepagrįstas atsakovo prielaidas, kad ieškovas autoservisui sumokėjo per didelę kainą už automobilio remonto darbus. Sprendė, kad ieškovo patirtos 22 013,97 Eur dydžio išlaidos dėl automobilio detalių keitimo ir remonto yra pagrįstos, dėl ko ieškovas turi teisę į pusės šių išlaidų atlyginimui lygią 11 006,99 (22 013,97/2) Eur draudimo išmoką, atsižvelgiant į tai, kad dėl eismo įvykio yra kalti abiejų transporto priemonių valdytojai. Teismas atmetė kaip neįtakojančius draudimo išmokos dydžio atsakovo argumentus dėl per mažos ar galimai netinkamai užfiksuotos ieškovo automobilio įsigijimo kainos, nes draudimo išmokos dydį nulemia automobilio rinkos vertė, buvusi eismo įvykio metu, o ne automobilio įsigijimo kaina ar sandorio rūšis. Teismas taip pat atmetė atsakovo prielaidą, kad automobilis turėjo esminių pažeidimų ar/ir buvo techniškai netvarkingas, nes 2017 m. vasario 27 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Teismas atmetė kaip neįtakojančius draudimo išmokos dydžio atsakovo argumentus, kad ieškovas automobilį pradėjo remontuoti, iš anksto nesuderinęs su atsakovu sąmatos.

11.       Nesant ginčo, kad po eismo įvykio ieškovo automobilis Mercedes Benz negalėjo važiuoti, dėl ko iš eismo įvykio vietos jis buvo išvežtas, naudojantis automobilio nutempimo paslaugomis, teismas sprendė, jog ieškovas turi teisę į 97,71 Eur dydžio draudimo išmoką, lygią pusei šių išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad dėl eismo įvykio yra kalti abiejų transporto priemonių valdytojai.

12.       Spręsdamas, ar ieškovo išlaidos dėl automobilio nuomos yra būtinos ir pagrįstos, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas remontuojamu automobiliu negalėjo naudotis nuo 2015 m. spalio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. (kuomet ieškovui buvo išrašyta sąskaita už atliktus visus automobilio remonto darbus), t. y. daugiau nei 30 dienų, o ieškovas nepaaiškino, kodėl automobiliu jam reikėjo naudotis tik 30 dienų; kodėl automobilio jam reikėjo nepertraukiamą 30 dienų laikotarpį naudotis nuvažiavimui į darbą, nors jis į darbą vykdavo tik kas ketvirtą dieną; kodėl jis neturėjo galimybių vykti į darbą kartu su kitais tos pačios pamainos darbuotojais, kurie taip pat vyko iš Druskininkų miesto.

13.        Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jo patirtos išlaidos dėl automobilio nuomos, buvo būtinos ir pagrįstos bei patirtos būtent dėl eismo įvykio sukeltų pasekmių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl reikalavimą priteisti draudimo išmoką, lygią 4 365,08 Eur dėl automobilio nuomos patirtoms išlaidoms, atmetė kaip neįrodytą.

14.       Atsakovui atsisakius išmokėti draudimo išmoką išmokėti, teismas ieškovo reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisė 11 104,70 Eur draudimo išmokos kaip dėl eismo įvykio patirtos pusės turtinės žalos atlyginimą.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15.       Ieškovas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta patenkinti ieškinio dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismas, vertindamas dvi žalas atsiradusias iš to paties delikto, vertino skirtingai; sprendė, kad automobilio remonto išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, o automobilio nuomos išlaidos nėra būtinos ir pagrįstos, nors abi žalas sieja tas pats priežastinis ryšys. Teismas norminiu aktu nepagrindė išvados, kad apeliantas į darbą galėjo vykti su kitais darbuotojais, kad 30 dienų nereikėjo nuomotis transporto priemonės ir kad išlaidos nėra būtinos ir pagrįstos. Pažymėjo, kad apeliantui buvo reikalinga automobilio nuoma, nes jis dirba apie 20 km už Druskininkų esančiame Raigardo kelio poste, kur viešasis transportas nevažiuoja. Paaiškino, kad nuo 2015 m. spalio 3 d. ieškovas naudojosi šeimos automobiliu, o jam sugedus, kreipėsi į draudiką (atsakovą) su prašymu suteikti pakaitinį automobilį; atsakovo atstovai nurodė, kad jie šiuo metu neturi pakaitinio automobilio, kad apeliantas gali išsinuomoti automobilį ir pateikti sąskaitą. Taip pat apeliantas nurodo, jog automobilis reikalingas ne tik pamaininiam darbui; jis pateikė teismui nuotraukas iš įvairių Lietuvos miestų ir įrodė, kad iki eismo įvykio jis automobilį naudojo savo bei šeimos reikmėms, o dėl eismo įvykio šios galimybės neteko. Pakaitinio automobilio nuomos išlaidas teismas turėjo pripažinti išlaidomis, patirtomis dėl eismo įvykio; jos neviršijo tokios paslaugos vidutinių įkainių. Atsakovas pateikė įrodymus dėl ne tos klasės ir ne tokio automobilio nuomos išlaidų.

15.2.                      Teismas, spręsdamas dėl ieškovo civilinės atsakomybės, neįvertino ir nepasisakė, kad tiek apeliantas, tiek traktoriaus vairuotojas, vienas kitą pamatė atvažiuojantį tik prieš 50 m; apelianto ir traktoriaus vairuotojo reakcijos laiko nuo pastebėjimo iki stabdymo pradžios; traktoriaus 30 km/h greičio; Mercedes - Benz 80 km/h greičio; stabdymo kelio; rūko įtakos mirksinčio oranžinio švyturėlio šviesos matomumui; oranžinio švyturėlio modelio, markės, jo šviesos skleidimo, padėties ir kitų jo techninių duomenų, kadangi tik mėlyniems ir raudoniems švyturėliams keliamas reikalavimas būti matomiems 360° kampu (KET XXIV skyriaus 186 punktas); atsakovo specialisto 2016 m. balandžio 4 d. tyrime esančios nuotraukos Nr. 9, neįvertino ar traktoriaus stogo, išmetimo vamzdžio ir kitos konstrukcijos neužstojo mirksinčio oranžinio švyturėlio šviesos matomumo apeliantui - ieškovui; atsakovo specialisto 2016 m. balandžio 4 d. tyrime esančių nuotraukų: Nr. 28 , 30 – 31, atsakovo specialisto 2016 m. balandžio 4 d. išvados, kad tiksliai nustatyti matomumo sąlygas iš automobilio MB vairuotojo vietos, artėjant link nurodytos transporto priemonių susidūrimo vietos, būtina atlikti natūrinį eksperimentą su analogiškomis transporto priemonėmis; atsakovo specialisto paaiškinimų „paaiškino, kad liudytojas pateikė savo subjektyvų vertinimą, jog iš automobilio vairuotojo matymo lauko traktorius neturėjo dingti, tačiau norint tiksliau atsakyti reikia eksperimento“; kad atsakovo specialisto V. M. 2016 m. balandžio 4 d. tyrime esanti dieną daryta nuotrauka Nr. 50 atsistojus, bet ne iš automobilio Mercedes - Benz kėbulo vidaus; taip pat traktoriaus dviejų priekinių žibintų padėties, esančių traktoriaus rėmo viduryje, iš kurių apeliantas pamatęs šviesos šaltinį, dėl rūko, tamsaus paros meto, traktoriaus žibintų padėties negalėjo suprasti, kad tai atvažiuoja traktorius su papildomais neapšviestais ratais užėmęs dalį priešpriešinės eismo juostos.

15.3.                      Apeliantas pamatė viršutinę traktoriaus dalį likus 50 m., tačiau nematė lydinčio automobilio, neapšviestų traktoriaus kraštinių taškų nepaženklintų oranžiniais švyturėliais, traktoriaus rato priešpriešinėje juostoje. Pažymėjo, kad atsakovo specialisto 2016 m. balandžio 4 d. tyrime esančiose nuotraukose Nr. 30-31 ir Nr. 50 įkalnės - nuokalnės nesimato; nuotraukoje Nr. 28 nuokalnė matoma tik užvažiavus į jos viršų. Nuotraukos darytos dieną ir nesant rūkui. Nusprendęs, kad apeliantas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, teismas turėjo pasisakyti, ar šis apelianto pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos eismo įvykio kilimui. Apelianto įsitikinimu, būtent traktoriaus vairuotojo neteisėti veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą bei atitinkamai sukėlė turtinę žalą; apeliantas nepažeidė jokių taisyklių ir nėra jokio priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir žalos.

15.4.                      Apeliantas sumokėjo už teismo ekspertizę 952,88 Eur ir įrodė, kad eismo įvykis įvyko deklaruotomis aplinkybėmis, tačiau teismas priteisė tik 42 proc. ekspertizės išlaidų.

2.                      Atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą; priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme  (496,10 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

16.1.                      Teigdamas, kad teismas be pagrindo nusprendė, jog dėl eismo įvykio yra kalti abejų transporto priemonių valdytojai, be cituojamų KET reikalavimų ieškovas iš esmės nenurodė jokių argumentų, ar motyvų, kodėl sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino rūko įtakos oranžinio švyturėlio šviesos matomumui, šio švyturėlio modelio, markės, ar net jo šviesos sklaidos.

16.2.                      Eisme dalyvaujančių asmenų neteisėti veiksmai bei kaltė nustatoma pagal tai, kuris iš eismo dalyvių pažeidė Kelių eismo taisykles; tuo tarpu tiesioginis priežastinis ryšys tarp (ne)veikimo ir kilusių padarinių konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu analogiškoje situacijoje asmuo nebūtų pažeidęs KET. Be to teismas turi įvertinti ne tik technines, bet ir kitas objektyvias galimybes konkrečioje eismo įvykio situacijoje, ir vertindamas vairuotojo veiksmus, atsižvelgti į tai, ar asmuo turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, o ne vien formaliai aptarti, kokių KET reikalavimų nebuvo laikomasi. Atsakovo manymu, eismo įvykio kilimą visų pirma lėmė šiurkštūs ieškovo padaryti KET pažeidimai, o trečiojo asmens veiksmai tik formaliai galėtų būti vertinami, kaip neatitinkantys KET reikalavimų bei iš dalies taip pat sąlygoję eismo įvykio kilimą. Pažymėjo, kad vietinės reikšmės kelyje į laukus sėti važiuojančios žemės ūkio mašinos nėra lydimos policijos ekipažų, nes tai yra neįgyvendinama. Be to, ieškovo pranešimas apie eismo įvykį gautas tik 6.56 val.; visuotinai žinoma aplinkybė, jog likus apie 30 min. iki saulėtekio būna pakankamai šviesu, kad kelyje būtų galima pastebėti net ir be specialios palydos važiuojantį traktorių; juolab, 3,2 metro aukštyje buvo įjungtas geltonos spalvos mirksintis švyturėlis.

16.3.                      Trečiasis asmuo D. G. teisme patvirtino, jog jam ne kartą tame pačiame kelyje pavykdavo prasilenkti su prieš priešais atvažiuojančiomis transporto priemonėmis; 2015 m. gruodžio 18 d. paaiškinime jis nurodė, kad ieškovo vairuojamo automobilio greitis galėjo būti ne mažiau nei 100 km/h; kad maždaug prieš 50 metrų pamatęs ieškovo vairuojamą automobilį, jis traktorių prilėtino ir kiek įmanoma suko į dešinę. Pasak atsakovo, susidariusioje eismo situacijoje traktoriaus vairuotojas elgėsi kaip apdairus vairuotojas; traktoriaus dalies išsikišimas į priešingos krypties eismo juostą savaime nenulėmė eismo įvykio, nes eismo įvykio vietoje kelio su kelkraščiais plotis pakankamas tam, kad traktorius saugiai prasilenktų su ieškovo vairuojamu automobiliu. Trečiasis asmuo patvirtino, kad į priešpriešinę juostą išsikišusį antrinį traktoriaus ratą automobilis greičiausiai trenkėsi net nestabdydamas; eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota jokių lengvojo automobilio stabdymo žymių. Tuo atveju, jeigu pamatęs apie pavojų signalizuojantį geltonos spalvos švyturėlį, ieškovas būtų laikęsis KET 13. 127 ir 128 punkto reikalavimų, t. y. būtų pristabdęs arba visiškai sustabdęs automobilį, šoninis prasilenkimas su traktoriumi būtų buvęs saugesnis ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Ieškovas pažeidė bendro pobūdžio vairuotojams nustatytą pareigą kelyje elgtis atsargiai ir atsakingai, nes jis, žinodamas, kad matomumas šio kelio vietomis yra ribotas, važiavo beveik didžiausiu leistinu greičiu.

16.4.                      Atsakovas pritaria teismo išvadai, jog įvertinus specialisto tyrime esančią nuotrauką Nr. 50, yra akivaizdu, kad įkalnė, į kurią ieškovui įvažiuojant įvyko eismo įvykis, nėra tokio statumo, kad jos reljefas visiškai užstotų ant įkalnės aukščiausio taško esančius objektus. Ieškovas, būdamas apdairus, ne tik privalėjo, bet ir matė atvažiuojantį traktorių, tačiau pažeisdamas KET nereagavo, automobilio nepristabdė, lengvabūdiškai tikėdamasis su juo prasilenkti. Atsakovo teigimu, šie ieškovo pažeidimai tapo pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga.

16.5.                      Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos įprastai nėra atlyginamos fiziniams asmenims, juo labiau jeigu jos yra skirtos tik kasdieninio susisiekimo poreikiams patenkinti. Teismų praktikoje pažymima, kad remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi tokios išlaidos draudiko gali būti atlyginamos tik įrodžius tokio automobilio nuomos būtinumą, siekiant išvengti realių negautų pajamų, didesnių nei automobilio nuomos kaštai. Atsakovas pritaria teismo išvadoms, jog ieškovas neįrodė 4 365,08 Eur išlaidų dėl pakaitinio automobilio nuomos būtinumo. Atkreipė dėmesį, kad dirbdamas kas 4 parą, per 30 dienų jis į darbą turėjo nuvykti tik apie 7 kartus. Transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis turi būti rašytinė, o ji nebuvo pateikta. Pagal ieškovo pateiktus kasos pajamų orderius, ieškovas automobilių servisui UAB „Mautoras“ per 4 kartus grynaisiais pinigais sumokėjo net 26 379,05 Eur; išlaidos niekada nebuvo derintos su atsakovu; jos neadekvataus dydžio, kadangi siekia net apie 145,50 Eur už parą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4.                      Byloje nustatyta, jog 2015 m. spalio 4 d. 6 val. 40 min. kelyje (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., įvyko eismo įvykis, kurio metu traktorius John Deere, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens D. G., susidūrė su priešpriešine juosta važiavusiu ieškovo R. V. vairuojamu automobiliu Mercedes Benz CL550, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodė, jog dėl eismo įvykio kaltas traktoriaus vairuotojas ir apie įvykį informavo traktoriaus draudiką ERGO Insurance SE, atstovaujamą Lietuvos filialo. 2016 m. sausio 12 d. draudikas, konstatavęs, jog pagal Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ specialisto išvadą MV2015-44 MB sugadinimai atsirado kitomis aplinkybėmis nei tai savo paaiškinimuose nurodė eismo įvykio dalyviai, atsisakė R. V. išmokėti draudimo išmoką. Nurodžius naujas eismo įvykio aplinkybes, ERGO Insurance SE, atstovaujamas Lietuvos filialo, atliko papildomas žalos administravimo procedūras ir 2016 m. balandžio 5 d. raštu pakartotinai nurodė, jog draudikas neturi teisinio pagrindo mokėti draudimo išmoką už MB sugadinimus. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti  iš atsakovo ERGO Insurance SE draudimo išmoką (22 013,97 Eur nuostolių dėl automobilio remonto, 4 365,08 Eur nuostolių dėl pakaitinio automobilio nuomos, 195,41 Eur nuostolių dėl automobilio nutempimo). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuria atsisakyta tenkinti ieškinį. Apeliantas teigia, kad eismo įvykį nulėmė bei turtinę žalą sukėlė traktoriaus vairuotojo neteisėti veiksmai, o apeliantas nepažeidė jokių taisyklių ir nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų bei žalos. Taip pat ieškovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria nepriteistos automobilio nuomos išlaidos.

Dėl eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų civilinės atsakomybės    

5.                      Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dėl eismo įvykio yra kalti abiejų transporto priemonių valdytojai, kurie abu pažeidė KET įtvirtintas transporto priemonių valdytojų saugaus eismo pareigas, todėl dėl kilusios turtinės žalos eismo įvykio metu abu transporto priemonių valdytojai atsako vienodai (po 50 proc.) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis).

6.                      Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamo teismo sprendimo argumentams dėl nustatytos eismo dalyvių kaltės proporcijos (kaltės laipsnio). 

7.                      Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama KET nuostatoms, kuriomis apeliantas siekia pabrėžti kito eismo dalyvio – traktoriaus vairuotojo padarytus pažeidimus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tai nėra reikšminga, kadangi jo padarytus pažeidimus yra konstatavęs pirmosios instancijos teismas ir jie nėra ginčijami. 

8.                      Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo nustatytos aplinkybės dėl mišrios kaltės. Teiginius, kad ieškovas nepažeidė jokių taisyklių, buvo apdairus ir rūpestingas vairuotojas, apeliantas grindžia iš esmės savo subjektyviu vertinimu. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog kitas eismo dalyvis pažeidžia KET reikalavimus, tai neatleidžia automobilio vairuotojo nuo pareigos imtis maksimalių saugumo priemonių, elgtis taip, kad būtų išvengta bet kokio kontakto su kitu eismo dalyviu.

9.                      Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ir ieškovo kaltę dėl žalos kilimo, vadovavosi Kelių eismo taisyklių 13 punktu (numatančiu, kad eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams), taip pat 127 – 128 punktų nuostatomis (pagal kurias - vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams).

10.                      Pirmosios instancijos teismas detaliai nurodė apelianto veiksmus, kurių nesiėmus, laikė, jog jis pažeidė aukščiau paminėtus KET punktus, t. y. tai, kad esant rūkui ieškovas turėjo būti ypač dėmesingas ir pamatęs įkalnėje traktorių ar jo viršų su mirksinčiu oranžiniu švyturėliu, turėjo dar atidžiau vertinti situaciją ir iš karto pradėti lėtinti greitį bei stabdyti. Šių veiksmų neatlikimą teismas laikė daline žalos kilimo (jos padidėjimo) priežastimi.

11.                      Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, į kurias, jo manymu teismas neatsižvelgė ar neįvertino, yra abstrakčios, nesusietos su įrodinėjamomis aplinkybėmis, todėl nesudaro pagrindo daryti priešingą, nei padaryta skundžiamame teismo sprendime, išvadą. Apelianto cituojama specialisto išvados dalis (kad siekiant nustatyti tikslų matomumo sąlygas iš automobilio MB vairuotojo vietos, būtina atlikti natūrinį eksperimentą su analogiškomis transporto priemonėmis) nepaneigia ieškovo galimybės pamatyti kliūtį (traktorių); apeliantas nenurodo, kad teikė teismui prašymus dėl eksperimento atlikimo, ir kad toks prašymas buvo netenkintas. Kitos aplinkybės (pvz. dėl atstumo, vairuotojų reakcijos laiko, transporto priemonių greičio, stabdymo kelio, atitinkamų nuotraukų ir kt.) taip pat neįrodo, jog ieškovas net ir elgdamasis atidžiai ir apdairiai, negalėjo sulėtinti transporto priemonės ar ją visiškai sustabdyti, tokiu būdu išvengdamas susidūrimo su kliūtimi (traktoriumi). 

12.                      Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

13.                      Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo kaltės klausimais, nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl išlaidų už automobilio nuomą atlyginimo

14.                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad jo patirtos išlaidos dėl automobilio nuomos buvo būtinos ir pagrįstos bei patirtos būtent dėl eismo įvykio sukeltų pasekmių, todėl ieškovo reikalavimą dėl 4 365,08 Eur draudimo išmokos priteisimo (nuostolių) atmetė. Apelianto įsitikinimu, tokia teismo išvada, yra nepagrįsta.

15.                      CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį - eismo įvykio žala – tai per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys.

16.                      Nagrinėjamu atveju, byloje neginčijama, kad po eismo įvykio ieškovo transporto priemonė tapo nevažiuojanti, t. y. ja ieškovas nebegalėjo naudotis; ji suremontuota tik 2015 m. gruodžio 16  d.; taip pat ieškovas pateikė kvitą, patvirtinantį, kad jis už pakaitinės transporto priemonės nuomą sumokėjo 4 365,08 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad šios išlaidos nėra eismo įvykio pasekmė. Skundžiamame teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad prašoma priteisti išlaidas už trumpesnį laikotarpį, nei laiko tarpas nuo eismo įvykio iki sąskaitos už atliktus remonto darbus išrašymo; kad ieškovas nepaaiškino, kodėl jam automobilio reikėjo nepertraukiamą laikotarpį, nors į darbą vykdavo kas ketvirtą parą, kodėl į darbą negalėjo vykti su kitais darbuotojais, negalėjo lemti minėto reikalavimo netenkinimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai reikalavo draudimo išmokos – išlaidų už pakaitinio automobilio nuomą, todėl, įvertinus tai, jog atsakovas neturėjo galimybės išnuomoti automobilį už mažesnę kainą, taip pat į nustatytą mišrią eismo įvykio dalyvių kaltę, ši apeliacinio skundo dalis tenkinama iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, papildomai priteistina 50 proc., t. y.  2 182,54 Eur išlaidų už pakaitinio automobilio nuomą dydžio draudimo išmoka (CK 6.263 straisnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos

17.                      Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis sumokėjo už ekspertizę 952,88 Eur ir įrodė, jog eismo įvykis įvyko deklaruotomis aplinkybėmis, tačiau teismas priteisė tik 42 proc. ekspertizės išlaidų.

18.                      Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

19.                      Šiuo atveju aplinkybių apie atsakovo nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis nenustatyta, o apelianto nurodomi argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo aptartose teisės normose, reglamentuojančiose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, nustatytos tvarkos, todėl šiuo aspektu keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nėra pagrindo.

20.                      CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

21.                      Todėl patenkinus ieškinį 50 proc., atitinkamai iki 1 725,44 Eur padidnamos iš atsakovo ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos, iki 630 Eur padidinama iš atsakovo trečiajam asmeniui priteista bylinėjimosi išlaidų suma, bei iki 302,50 Eur sumažinama iš ieškovo atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Be to, keičiama valstybei priteistų išlaidų suma, priteisiant iš šalių po 11, 31 Eur.

22.                      Patenkinus 14,20 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, atitinkamai iš atsakovės ieškovei turi būti priteista 65,89 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, o atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovui – 425,65 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Įskaičius mokėtinas sumas, iš ieškovo atsakovui priteisiama 359,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

23.                      Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

24.                      Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą, papildomai iš atsakovo ieškovui priteisti 2 182,54 Eur dydžio draudimo išmoką, t.y. priteistą sumą padidinti iki 13 287,24 Eur, taip pat perskirstyti priteistas bylinėjimosi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3  punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti – padidinti ieškovui R. V. iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, priteistą draudimo išmokos sumą iki 13 287,24 Eur (trylikos tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 24 ct), o bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 725,44 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt penkių eurų 44 ct); padidinti trečiajam asmeniui D. G. iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 630 Eur (šešių šimtų trisdešimties eurų); sumažinti iki 302,50 Eur (trijų šimtų dviejų eurų 50 ct) atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, iš ieškovo R. V. priteisą bylinėjimosi išlaidų sumą. Sumažinti iš ieškovo R. V. valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 11, 31 Eur (vienuolikos eurų 31 ct) bei padidinti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, valstybei priteistą sumą iki 11, 31 Eur (vienuolikos eurų 31 ct).  

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. V. atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, 359,76 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

  Teisėjos                                       Rūta Burdulienė

      Jadvyga Mardosevič

       Neringa Švedienė