Civilinė byla Nr. 2A-705/2014
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00297-2012-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 22.3.1; 36.2; 121.21
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-745-390/2013, kuriuo patenkintas ieškovo S. L. ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo (tretieji asmenys – G. J., E. J., uždaroji akcinė bendrovė „Heraldija“, uždaroji akcinė bendrovė „Heraldijos statyba“, E. L., N. L., A. P., D. P., V. L., Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarė Miglė Čirbaitė, antstolė Audronė Adomaitienė).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais iš dalies dėl S. L. laidavimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Medicinos banko turimus UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ išduotus vekselius: 2008 m. sausio 30 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (VEK 47731), 2008 m. vasario 29 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (VEK 50809), 2008 m. gegužės 26 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (VEK 67131), 2008 m. birželio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (VEK 70648), 2008 m. birželio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (VEK 70668), 2008 m. birželio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (VEK 70689), 2008 m. birželio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (VEK 70708), 2008 m. birželio 28 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (VEK 72708) nuo jų išrašymo momento; 2) panaikinti Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės Miglės Čirbaitės vykdomuosius įrašus: 2008 m. spalio 28 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-3144, 2008 m. spalio 3 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-2732, 2008 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-2484, 2008 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-2482, 2008 m. lapkričio 27 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-3459, 2008 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-3760, 2008 m. gruodžio 8 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-3538, 2009 m. sausio 12 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-68 iš dalies dėl solidariosios skolos išieškojimo iš S. L.; 3) taikyti restituciją – iš UAB Medicinos banko priteisti S. L. iš jo išieškotas sumas – 937,87 Lt.
Ieškovas paaiškino, kad minėtuose vekseliuose nurodyta, jog laiduotojas yra S. L., ir juose yra įrašyti S. L. vardas, pavardė bei parašas. Tačiau S. L. valios laiduoti už vekselių davėjus neišreiškė, šių vekselių nelaidavo ir jų nepasirašinėjo. Tai įrodo oficialus rašytinis įrodymas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2011 m. rugsėjo 22 d. išvada Nr. 20-4-ISI-1536, iš kurios matyti, kad S. L. parašai šiuose vekseliuose yra suklastoti. Kadangi S. L., kaip laiduotojo, parašai yra suklastoti, tai reiškia, kad šie laidavimo sandoriai, įforminti nurodytose vekseliuose, yra negaliojantys – niekiniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78 ir 1.80 straipsniai). S. L. 2008 m. sausio 23 d. rašytiniame sutikime gauti ir naudoti informaciją parašas taip pat suklastotas ir tai įrodo oficialus rašytinis įrodymas – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 20 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-2854 (12).
Atsakovas UAB Medicinos bankas prašė ieškovo S. L. ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad civilinėje byloje pagal UAB Medicinos banko ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bylą nagrinėję teismai (Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartyje) jau yra nustatę faktinę aplinkybę, jog S. L. yra laiduotojas pagal UAB „Heraldijos statyba“ 2008 m. sausio 30 d., 2008 m. vasario 29 d. parduotus vekselius ir UAB „Heraldija“ 2008 m. birželio 13 d. parduotą vekselį. Ieškovas S. L. minėtoje byloje jokių teiginių apie sandorio nepasirašymą nenurodė. Be to, įmonėms, pardavusioms vekselius atsakovui, atstovavo ieškovo buvusi sutuoktinė E. L., kuri negalėjo nežinoti apie sutuoktinio valios trūkumus ir kuriai ieškovas jokių pretenzijų nereiškė. Be to, S. L. su E. L. kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodė, kad E. L. ir S. L. yra UAB Medicinos banko solidarūs skolininkai. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009 tenkino ieškovo ir jo sutuoktinės prašymą dėl santuokos nutraukimo ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje ieškovas ir jo buvusi sutuoktinė įsipareigojo UAB Medicinos bankui skolas pagal vekselius grąžinti solidariai iki visiško savo prievolių įvykdymo kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo parašų suklastojimo faktas kaip baudžiamasis nusikaltimas dar nėra nustatytas, nes nėra priimtas teismo nuosprendis, specialisto išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių. Vekselis yra vertybinis popierius, todėl jo pripažinimas sandorių negaliojimų pagrindais negalimas. UAB „Heraldijos statyba“, UAB „Heraldija“ parduoti vekseliai atitinka visus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje įtvirtintus formalius reikalavimus, todėl darytina išvada, kad ieškovas S. L. neturi teisės ginčyti šių vekselių ieškinyje nurodytais pagrindais. UAB Medicinos bankas yra sąžiningai įgijęs vertybinius popierius, kurie atitinka formalius vekseliams nustatytus reikalavimus. Ieškovas nuo pat pradžių žinodamas, kad laidavimo jis nepasirašė ir neva tuo savo valios neišreiškė, turėjo nedelsdamas ginčyti vekselių dalis, kuriose nurodytas jo laidavimas, tačiau to nedarė net pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, o savo valios trūkumą įrodinėja tik vienu rašytiniu įrodymu – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, nors kitos aplinkybės patvirtina ieškovo valią laiduoti pagal UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ vekselius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovo S. L. ieškinį tenkino visiškai.
Teismas nurodė, kad ieškovo ginčijamuose vekseliuose laiduotojais įrašyti E. L., G. J., S. L., E. J., UAB „Heraldija“, prie šių asmenų vardų ir pavardžių yra parašai. Teismas nustatė, kad tai, jog ginčo vekseliuose bei 2008 m. sausio 23 d. sutikime S. L. parašai yra suklastoti, patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistų tyrimų valdybos 2011 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1536 bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 20 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-2854 (12)), kurie nėra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnis). Teismas sprendė, kad šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog paprastųjų neprotestuotinų vekselių dalys dėl S. L. laidavimo yra imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantys sandoriai, kurie yra niekiniai ir pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas sprendė, kad pripažinus paprastuosius neprotestuotinus vekselius negaliojančiais dėl S. L. laidavimo, naikintini ir jų pagrindu Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės Miglės Čirbaitės išduoti vykdomieji įrašai dėl solidariosios skolos ir palūkanų išieškojimo iš S. L. atsakovui UAB Medicinos bankui. Teismas pažymėjo, kad pripažinus sandorį negaliojančiu viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Iš antstolės Audronės Adomaitienės pateiktos pažymos teismas nustatė, kad iš S. L. pagal Kauno miesto 27-ojo notarų biuro išduotus vykdomuosius įrašus iš ieškovo iš viso buvo išieškota 937,87 Lt, todėl teismas sprendė, kad iš atsakovo UAB Medicinos banko ieškovui priteistina 937,87 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas UAB Medicinos bankas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo S. L. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Teismas nepasisakė ir nenagrinėjo atsakovo nurodytų argumentų dėl ieškovo valios išreiškimo, apsiribojo tik formaliu sandorio panaikinimo pagrindu.
- Ieškovas S. L. su E. L. prievoles UAB Medicinos bankui solidariosiomis pripažino dar 2008 m. gruodžio mėnesio 19 d. kreipdamiesi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašyme nurodydami, kad yra laiduotojai už UAB „Heraldija“ bei UAB „Heraldijos statyba“ parduotus vekselius. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009 tenkino sutuoktinių prašymą ir santuoką nutraukė. Šioje byloje sutuoktiniai patvirtino sudarytą laidavimo už vekselius sandorį ir pripažino savo prievolės pagal laidavimą solidarumą, t. y. S. L. ne tik pripažino ir patvirtino sutuoktinio sudarytą laidavimo sandorį, bet ir susitarė su sutuoktine E. L. dėl solidariosios atsakomybės pagal laidavimo sandorį. Teismo priimtas skundžiamas sprendimas iš esmės negali sukelti ieškovui teisinių pasekmių, nes negali panaikinti prejudicinę reikšmę turinčio, įsiteisėjusio ir galiojančio teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje.
- Kauno apygardos teisme 2009 m. gegužės 5 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-658- 343/2009 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais S. L. posėdžio metu patvirtino, kad vekselį pasirašė prie tvoros. Laiduotojas S. L. bylos nagrinėjimo metu negalėjo nežinoti, ar vekseliuose esantys parašai yra jo, ar ne, tačiau bylos nagrinėjimo metu jokių teiginių apie laidavimo sandorio nepasirašymą jis nepateikė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, 2010 m. vasario 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Bylą nagrinėję teismai nustatė faktinę aplinkybę, kad S. L. pagal UAB „Heraldijos statyba“ 2008 m. sausio 30 d., 2008 m. vasario 29 d. parduotus vekselius, UAB „Heraldija“ 2008 m. birželio 13 d. parduotą vekselį yra laiduotojas, o S. L. ir E. L. sudaryti sandoriai pripažinti nesąžiningais ir negaliojančiais.
- Ieškovas, žinodamas nuo pat pradžių, kad nėra kaip laiduotojas pasirašęs vekseliuose, jų neginčijo. Šios aplinkybės nekėlė net nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-658-343/2009 Kauno apygardos teisme, kurioje buvo ginčijami sandoriai ir minėta civilinė byla buvo susijusi su tų pačių ginčijamų vekselių apmokėjimu.
- Teismas pažeidė sutarties išsaugojimo (favor contractus) principą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2 ir 1.5 straipsniai). Taigi ginčo atveju pirmenybė turi būti teikiama ne formaliems sandorio negaliojimo argumentams, bet šalių valiai. Vadovaudamasis favor contractus principu, teismas privalėjo aiškinti ieškovo laidavimą tokiu būdu, kuris leistų jį išsaugoti, o ne pripažinti jį negaliojančiu.
- UAB Medicinos bankas, įgydamas vertybinius popierius (vekselius) bei būdamas sąžiningu įgijėju, pagrįstai manė, kad ieškovas išreiškė savo valią laiduodamas už UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“, nes vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, jog jame esantys duomenys yra teisingi. Atsižvelgiant į tai, vekseliai, įgyti jau su esamais laiduotojų parašais, nepaneigia, o tik patvirtina, kad atsakovas įsigydamas vekselius, buvo sąžiningas, vykdė prisiimtus įsipareigojimus, to paties tikėjosi ir iš vekselio davėjo bei laiduotojų. Tuo tarpu ieškovas ėmėsi veiksmų dėl savo parašų paneigimo tik po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistu Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą, kuriuo buvo tenkintas UAB Medicinos banko ieškinys ir pripažinta E. L. ir S. L. sudaryta pirkim –pardavimo sutartis su V. L. negaliojančia. Aplinkybė, kad vekseliai buvo pasirašyti ne S. L., o kito asmens, ieškovui objektyviai galėjo ir turėjo būti žinoma daug anksčiau nei gavus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2011 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadą. Teismas neturėtų padėti nesąžiningam skolininkui (laiduotojui) išvengti jo įsipareigojimų vykdymo, o turėtų atsižvelgti į nurodytus argumentus, susijusius su ieškovo išreikšta valia.
Ieškovas S. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
- Teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, nes rėmėsi oficialiais rašytiniais įrodymais – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2011 m. rugsėjo 22 d. išvada Nr. 20-4- ISI-1536 ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 20 d. Ekspertizės aktu Nr. 11-2854 (12). UAB Medicinos bankas šiuos oficialius rašytinius įrodymus pripažino, t. y. jų neginčijo, jokių dokumentų, kurie paneigtų šias ekspertizes ar bent jau sukeltų abejonių dėl jų tikrumo, nepateikė.
- CK 6.79 straipsnis įtvirtina imperatyvią taisyklę, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinė, o rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia. Apeliantas neįrodė, kad S. L. yra sudaręs laidavimo sutartį laiduodamas pagal vekselius. Nustatęs, kad ieškovo S. L. parašai vekseliuose yra suklastoti, teismas pagrįstai nusprendė, jog jam, kaip laiduotojui, prievolės pagal šiuos vekselius neatsiranda.
- Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nei apelianto nurodomos civilinės bylos sprendime nėra nurodyta, kad S. L. yra laidavęs pagal ginčo vekselius. Ginčo vekseliai nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nei teismo sprendime net nėra nepaminėti. Tai reiškia, kad minėtoje byloje ieškovas neišreiškė valios būti laiduotoju pagal ginčo vekselius. UAB Medicinos banko teiginiai, kad ieškovas neva minėtoje byloje prisiėmė pareigą apmokėti ginčo vekselius, laikytini Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 011 84-221/2009 nepagrįstu interpretavimu ir yra atmestini.
- Atsakovo skunde nurodomi ieškovo posėdžio metu Kauno apygardos civilinėje byloje Nr. 2-658-343/2009 pasakyti žodžiai, kad jis vekselį pasirašęs prie tvoros, ne banke, yra apie kitą, nesuklastotą ieškovo pasirašytą 2006 m. lapkričio 14 d. paprastąjį vekselį VEK 39509. Tai, kad ieškovas yra pasirašęs 2006 m. lapkričio 14 d. paprastąjį vekselį VEK 39509 UAB Medicinos banko naudai, jokiu būdu negali būti pagrindas pripažinti, jog ieškovas yra pasirašęs ir kitus, t. y. šioje byloje ginčijamus vekselius, bei kad turėjo valią juos laiduoti.
Tretieji asmenys G. J. ir UAB „Heraldija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tretieji asmenys atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
- Teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir rašytinius įrodymus bei pripažino, kad nustačius, jog S. L. parašai vekseliuose yra suklastoti, šių paprastųjų neprotestuotinų vekselių dalys dėl S. L. laidavimo yra imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantys sandoriai, kurie yra niekiniai ir pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
- Atsakovas nurodydamas, kad ieškovas S. L. pripažino savo laidavimo prievolę, naudoja iš bendro dokumento konteksto išimtas atskiras sakinio dalis ir jas komentuoja sau palankia linkme bei skunde pateiktais argumentais bando suklaidinti teismą. UAB Medicinos bankas savo skunde nenurodė Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-689-436/2013, kurioje analogiškai buvo priimtas sprendimas pripažinti negaliojančiais dėl E. J. laidavimo UAB Medicinos banko turimus UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius 2008 m. sausio 30 d. VEK 47731, 2008 m. vasario 29 d. VEK 50809, 2008 m. gegužės 26 d. VEK 67131, 2008 m. birželio 13 d. VEK 70648, VEK 70668, VEK 70689, VEK 7070, 2008 m. birželio 28 d. VEK 72708 nuo jų išrašymo momento ir panaikinti jų pagrindu išduoti Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės Miglės Čirbaitės vykdomieji įrašai. Šio sprendimo UAB Medicinos bankas neskundė, todėl galima daryti prielaidą, kad UAB Medicinos bankas pripažino, jog buvo neapdairus ir todėl nukentėjo nesusiję tretieji asmenys.
Tretieji asmenys A. P. ir D. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tretieji asmenys atsiliepime nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir tretieji asmenys G. J. ir UAB „Heraldija“.
Trečiasis asmuo Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarė Miglė Čirbaitė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti pagal byloje surinktus įrodymus ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad vekselių vykdomieji įrašai buvo išduoti pagrįstai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Prieš atlikdamas vykdomuosius įrašus vekseliuose notaras turi išsiaiškinti, ar pateiktas vekselis turi visus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytus rekvizitus. Notaras neturi tikrinti vekselį pasirašiusių asmenų parašų tikrumo bei neprivalo patikrinti, ar vekselis yra išduotas be apgaulės ar suklydimo, ar vekselio davėją ir gavėją sieja prievoliniai santykiai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir civilinė byla nutrauktina.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Be to, CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti, jeigu nustatomos CPK 293 straipsnyje nurodytos aplinkybės, t. y. aplinkybės, kurioms esant civilinė byla turi būti nutraukta. CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatytas atvejis, kad byla nutraukiama, jeigu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tam, kad būtų taikomas CPK 293 straipsnio 3 punktas, turi būti konstatuotas ieškinių tapatumas ankstesnėje byloje išnagrinėtam ieškiniui (pareiškimui). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: 1) šalys; 2) ieškinio dalykas; 3) ieškinio faktinis pagrindas. Kasacinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010), kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalimis tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas, todėl naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Teismas priimdamas sprendimą įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu iš esmės bei galutinai išsprendžiamas ginčas dėl teisės: nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai šalių santykiai. Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, o tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kaip jau buvo minėta, jeigu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas, teismas nutraukia bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą.
Šioje byloje atsakovas UAB Medicinos bankas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkinti ieškovo S. L. ieškinio reikalavimai dėl pripažinimo negaliojančiomis UAB Medicinos banko turimų UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ išduotų paprastųjų neprotestuotinų vekselių dalių, kuriose nurodyta, kad S. L. yra laiduotojas ir laiduoja už vekselių davėjus, bei dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino šiuos ieškovo reikalavimus, nustatęs, kad ieškovo ginčijamuose vekseliuose ieškovo parašai yra suklastoti, bei padaręs išvadą, jog laidavimo sandoriai yra niekiniai bei negaliojantys. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovo ginčytuose vekseliuose esantis ieškovo parašas nėra ieškovo parašas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo kitose civilinėse bylose, iš jų ir Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-01184-221/2009, nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus, kurių pagrindu, jo teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kad ginčo vekseliuose buvo išreikšta ieškovo valia būti laiduotoju, ieškovo valia būti laiduotoju turėjo būti aiškinama taip, kad būtų išsaugota sutartis ir apginta sąžininga sutarties šalis, įgijusi vertybinius popierius (vekselius), kurie turi viešo patikimumo savybę, reiškiančią tai, jog juose esantys duomenys yra teisingi. Atsakovas akcentuoja tai, kad ieškovas S. L. ir trečiasis asmuo E. L. 2008 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašyme nurodydami, jog yra laiduotojai už UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ parduotus vekselius, apie santuokos nutraukimą informavo atsakovą UAB Medicinos banką, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodė, kad E. L. ir S. L. yra UAB Medicinos banko solidarūs skolininkai, o nutraukus santuoką įsipareigojo UAB Medicinos banko skolas pagal vekselius grąžinti solidariai iki visiško savo prievolių įvykdymo kreditoriui. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009, sutuoktinių prašymas buvo patenkintas ir santuoka nutraukta. Atsakovas teigia, kad įsiteisėjusiu sprendimu ieškovas S. L. pripažino ir patvirtino savo prievolės pagal laidavimą solidarumą.
Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia nurodytina, kad šioje civilinėje byloje ieškovas S. L. 2012 m. balandžio 18 d. padavė pradinį ieškinį, kurį vėliau patikslino, teigdamas, jog jis nėra išreiškęs valios laiduoti už vekselių davėjus UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“. Ieškovas savo reikalavimus grindė CK 6.79 straipsniu, nustatančiu, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinė, rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia, o kadangi jo parašai yra suklastoti, todėl laidavimo sandoriai, įforminti vekseliuose, yra negaliojantys bei niekiniai. Pirmosios instancijos teismas sprendime, tenkindamas ieškovo reikalavimus, nurodė, kad ginčo vekselių dalys dėl S. L. laidavimo yra imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantys sandoriai, kurie yra niekiniai ir negaliojantys, tačiau nenurodė, kokioms konkrečioms imperatyvioms įstatymo normoms šios vekselių dalys prieštarauja. Iš sprendimo motyvų matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 bei 2007 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007, buvo pripažinta, jog ieškovas turi teisę ginčyti vekselį ir remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai ir nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu grindžiami ieškinio reikalavimai, sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį siekė nuginčyti laidavimo sandorius tuo pagrindu, jog nebuvo išreikšta jo valia sudaryti laidavimo sandorius, ir panaikinti iš šių sandorių kylančias pareigas. Pabrėžtina, kad ieškovas nėra nurodęs kitų pasekmių, kurių siekė pareikšdamas minėtus reikalavimus. Be to, ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad jis nėra sudaręs laidavimo sutarčių pagal ginčo vekselius, o aiškinimas, jog asmuo, kuris nepasirašė vekselių, turi juos apmokėti, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei prieštarautų elementariai žmogiškai logikai.
Vertinant šioje byloje ieškovo pareikštus ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) bei aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai (ieškinio pagrindą), pažymėtina, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Ieškinyje turi būti nurodyta, kokio materialinio rezultato yra siekiama, iškeliant bylą, ir turi būti aišku, kokias teisines pasekmes sukurs ieškinio tenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytina, kad ieškovas šioje byloje reikšdamas ieškinį dėl vekselių dalių negaliojimo, siekia nuginčyti laidavimo sandorius tuo pagrindu, jog nebuvo išreikšta jo valia sudaryti laidavimo sandorius, ir panaikinti iš šių sandorių kylančias pareigas, t. y. mokėti vekseliuose nurodytas pinigų sumas UAB Medicinos bankui solidariai su buvusia sutuoktine E. L. ir kitais asmenimis.
Pagal bylos duomenis 2008 m. sausio 30 d. vekselio davėjas UAB „Heraldijos statyba“ išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK 47731 turėtojui UAB Medicinos bankui 100 000 Lt; 2008 m. vasario 29 d. vekselio davėjas UAB „Heraldijos statyba“ išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK 50809 turėtojui UAB Medicinos bankui 100 000 Lt; 2008 m. gegužės 26 d. vekselio davėjas UAB „Heraldijos statyba“ išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK 67131 turėtojui UAB Medicinos bankui 100 000 Lt; 2008 m. birželio 13 d. vekselio davėjas UAB „Heraldija“ išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK 70648 turėtojui UAB Medicinos bankui 50 000 Lt; 2008 m. birželio 13 d. vekselio davėjas UAB „Heraldija“ išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK 70668 turėtojui UAB Medicinos bankui 50 000 Lt; 2008 m. birželio 13 d. vekselio davėjas UAB „Heraldija“ išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK 70689 turėtojui UAB Medicinos bankui 50 000 Lt; 2008 m. birželio 13 d. vekselio davėjas UAB „Heraldija“ išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK 70708 turėtojui UAB Medicinos bankui 50 000 Lt; 2008 m. birželio 28 d. vekselio davėjas UAB „Heraldijos statyba“ išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK 72708 turėtojui UAB Medicinos bankui 100 000 Lt (I t., b. l. 54-61). Šiuose vekseliuose laiduotoju įrašytas ieškovas S. L., prie jo pavardės ir vardo yra parašai. Pažymėtina, kad šiuose vekseliuose kaip laiduotoja yra nurodyta ir pasirašiusi buvusi ieškovo sutuoktinė E. L.. Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarė Miglės Čirbaitė pagal šiuos vekselius išdavė vykdomuosius įrašus: 2008 m. spalio 28 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-3144, 2008 m. spalio 3 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-2732, 2008 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-2484, 2008 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-2482, 2008 m. lapkričio 27 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-3459, 2008 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-3760, 2008 m. gruodžio 8 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-3538 ir 2009 m. sausio 12 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-68, kuriuose nurodyta, kad reikalaujama solidariai iš skolininkų ir laiduotojų, iš jų E. L. bei S. L., išieškoti nesumokėtas vekseliuose nurodytas pinigų sumas (I t., b. l. 26-33).
Ieškovo S. L. ir trečiojo asmens E. L. santuoka nutraukta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009. Šioje civilinėje byloje buvo patvirtinta buvusių sutuoktinių sudaryta ir teismui pateikta tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta, kad tiek S. L., tiek E. L. yra kreditoriaus UAB Medicinos banko solidarūs skolininkai ir nutraukę santuoką įsipareigoja UAB Medicinos bankui skolas pagal vekselius grąžinti solidariai iki visiško savo prievolių įvykdymo kreditoriui (I t., b. l. 134-136). Iš civilinės bylos Nr. 2-01184-221/2009 medžiagos matyti, kad šioje civilinėje byloje buvo pateikti ir pirmiau nurodyti vekseliai, civilinės bylos nagrinėjime dalyvavo UAB Medicinos banko atstovas. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimo nei motyvuojamoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta iš S. L. bei E. L. išieškotina suma pagal vekselius, nėra išduotas vykdomasis dokumentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014, nurodė, kad minėtu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu yra nustatyta, jog buvę sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriui UAB Medicinos bankui pagal vekselius, ir ši sprendimo dalis, kurioje konstatuotas pareiškėjų prievolės kreditoriui solidarusis pobūdis, atitinka teismo sprendimo dėl pripažinimo požymius ir ji teisinius pagrindus sukuria CPK 18 straipsnio pagrindu sprendimą išviešinus, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į CPK 18 straipsnio nuostatas, teismui pripažinus, kad pareiškėjų prievolės kreditoriui vekselių pagrindu yra solidariosios, jos turi būti vykdomos atsižvelgiant į šį pripažinimą.
Santuokos nutraukimo byloje UAB Medicinos bankas nepareiškė reikalavimo priteisti iš pareiškėjų siekiamas išieškoti lėšas, todėl teismo sprendime nebuvo nustatinėjamos tokiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės: skolos faktas ir dydis, prievolės įvykdymo terminai, kt., tačiau atsižvelgiant į ieškovo S. L. ir buvusios sutuoktinės sudarytą ir pateiktą teismui tvirtinti sutartį dėl teisinių pasekmių bei pateiktus vekselius, iš jų ir šioje byloje ieškovo ginčijamus vekselius, t. y. vekselius, dėl kurių šioje byloje ieškovas pareiškė prieštaravimus, buvo nustatyta, kad ieškovas yra solidariai atsakingas pagal vekselius kreditoriui UAB Medicinos bankui. Minėtame teismo sprendime nėra nustatyta, ar sutuoktiniai yra solidariai atsakingi kreditoriui dėl to, kad kiekvienas iš jų pasirašė vekseliuose, kaip laiduotojas, ar dėl to, kad vekseliuose kaip laiduotojas pasirašė vienas iš sutuoktinių. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimo motyvuojamoje byloje bei rezoliucinėje dalyse nėra išvardyti konkretūs vekseliai, tačiau sprendime nurodyta, kad pareiškėjai turi kreditorių UAB Medicinos banką ir nurodomi bylos lapai, kuriuose yra ir ginčo vekseliai. Iš civilinės bylos medžiagos Nr. 2-01184-221/2009 matyti, kad byloje buvo pateikti ir ginčo vekseliai, t. y. vekseliai, kuriuose, ieškovo teigimu, nebuvo išreikšta jo valia būti laiduotoju. Ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-1184-2212009 pateikdamas vekselius ir nurodydamas teismui bei kreditoriui UAB Medicinos bankui, kad jis yra laiduotojas pagal vekselius, kad yra solidariai su E. L. atsakingas už prisiimtas prievoles, nustatytas pateiktuose vekseliuose, nenurodė, jog jis neišreiškė valios dėl laidavimo sandorių ir jog iš pateiktų vekselių jam nėra atsiradusių jokių pareigų, nors būtent civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su sutuoktinių prisiimtomis prievolėmis UAB Medicinos bankui.
Teisėjų kolegija šioje byloje konstatuoja, kad būtent santuokos nutraukimo byloje ieškovas privalėjo teikti prieštaravimus dėl laidavimo sandorių nesudarymo ir neprisiėmimo pareigų pagal laidavimo sandorius, nurodytus vekseliuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnį įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus asmeninio pobūdžio santykiais, tiesioginiam kontrahentui pagal vekselį, taip pat nesąžiningam vėlesniam vekselio turėtojui, t. y. tokiam, kuris, įgydamas vekselį, žinojo apie santykių tarp vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, trūkumus, t. y. žinojo, jog nebuvo pagrindo vekseliui išduoti, arba nebuvo pagrindo jį perleisti (perduoti pagal indosamentą), arba žinojo apie kitokius ankstesniųjų vekselių teisinių santykių dalyvių defektus, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsigijo vekselį ir pateikė jį apmokėti, nes tokie vekselio turėtojo veiksmai reiškia tyčinį veikimą skolininko nenaudai. Tai reiškia, kad pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, todėl galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Nagrinėjamu atveju ieškovas, kai buvo sprendžiami turtiniai sutuoktinių klausimai, iš jų ir prievolės kreditoriui pagal ginčo vekselius, neginčijo vekselių, nereiškė prieštaravimų dėl vekseliuose jo sutuoktinės bei jo prisiimtų įsipareigojimų UAB Medicinos bankui, vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį, o priešingai patvirtino, kad turi solidarią prievolę kreditoriui pagal ginčo vekselius.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštą ieškinio reikalavimą ir nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu grindžiami reikalavimai, konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti šio ieškinio ir santuokos nutraukimo byloje išnagrinėto pareiškimo (prašymo) tapatumą, nes abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys, abiejų bylų ginčo dalykas buvo ir ieškovo S. L. dalyvavimas sudarant laidavimo sandorius, įformintus vekseliuose, jo teisių ir pareigų atsiradimas pagal ginčo vekselius. Be abejo, formaliai vertinant abiejų bylų dalykai lingvistiniu požiūriu nesutampa, tačiau, kaip jau buvo minėta kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės.
Pažymėtina, kad šioje byloje vertinant bylų tapatumą, esminis dalykas yra santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo specifika.
Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl jos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Pažymėtina, kad sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008). Tam, kad, sutuoktiniams dalijantis turtą, nebūtų pažeidžiamos jų kreditorių teisės ir teisėti interesai, sutuoktiniams ar bet kuriam iš jų, inicijavusiems santuokos nutraukimo bylą bei pareiškusiems ieškinį dėl turto padalijimo, įstatyme nustatytas įpareigojimas ieškinio pareiškime nurodyti žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir pranešti jiems apie bylos iškėlimą, nusiunčiant ieškinio pareiškimo kopiją. Nurodyti reikalavimai, susiję su sutuoktinių kreditorių teisių apsauga, privalomi visais santuokos nutraukimo atvejais, nepaisant to, byla nagrinėjama ginčo ar ypatingosios teisenos tvarka (CK 3.126 straipsnio 2 dalis, CPK 381 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Jeigu aptartų įstatymo reikalavimų, kreipiantis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nesilaikoma, teismas pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo tol, kol sutuoktiniai sudarys naują, įstatymo reikalavimus atitinkančią ir viešajai tvarkai neprieštaraujančią ir (ar) iš esmės nepažeidžiančią sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių; to sutuoktiniams nepadarius per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad informacijos apie santuokos nutraukimą ir turto padalijimo klausimus gavimas leidžia sutuoktinių kreditoriams efektyviau ir laiku apsispręsti dėl savo teisių gynimo ir teikti teismui savo paaiškinimus su jų, kaip kreditorių, teisėmis susijusiais klausimais, prireikus – įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Nurodytų kreditorių teisių visetas sudaro sąlygas kreditoriams laiku inicijuoti teismo sprendimų kreditorių interesų klausimais patikrinimą instancine tvarka.
Minėta, kad pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, taigi – ir savo prievoles kreditoriams. Bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Aplinkybė, kad solidarieji skolininkai yra sutuoktiniai, turi reikšmės nukreipiant išieškojimą į turtą. Kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimai tenkinami iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), o iš asmeninio turto tik tada, jeigu reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, jog įstatyme imperatyviai nustatyta, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismų praktikoje yra buvę atvejų, kai buvo konstatuota, kad tam tikrais atvejais galima situacija, kai likę neišspręsti sutuoktinių turtiniai klausimai nagrinėjami atskiroje byloje, iš jų ir dėl sandorių negaliojimo, tačiau tokia situacija galima tuo atveju, kai teismas, nagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, netinkamai taikė proceso teisės normas ir susidarė situacija, neatitinkanti teisinio reglamentavimo: santuokos nutraukimo byloje neišspręsti visi turtiniai sutuoktinių klausimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
Nagrinėjamu atveju būtent santuokos nutraukimo byloje teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, iš jų ir klausimą dėl ieškovo ir E. L. prievolių pagal vekselius kreditoriui UAB Medicinos bankui. Šioje byloje ieškovas, ginčydamas vekselius, iš esmės siekia paneigti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo pripažinta jo solidarioji prievolė pagal vekselius ir ta prievolė pripažinta būtent pagal ieškovo prašymą. Ieškovas ir E. L. Kauno miesto apylinkės teismui pateikė tokią sutartį, kurioje susitarė ir dėl savo prievolių pobūdžio kreditoriui UAB Medicinos bankui, patys pareiškėjai pateikė vekselius teismui, sutartį UAB Medicinos bankui. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje UAB Medicinos bankas dalyvavo santuokos nutraukimo byloje ir sutiko su pareiškėjų pateikta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į sutuoktinių reiškiamas pretenzijas dėl atsiskaitymų su kreditoriais, kreditoriai sprendžia dėl jų procesinės padėties santuokos nutraukimo byloje, t. y. ar įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, arba jiems ginčijant sutuoktinių prievolės pobūdį, skolos dydį ir kt., trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014).
Teisėjų kolegijos nuomone, svarbu yra tai, kad pareiškėjai santuokos nutraukimo byloje patys nurodė, kad yra laiduotojai, pateikė šioje byloje ginčijamus vekselius (žr. civilinės bylos Nr. 2-01184-221/2009 b. l. 31, 33, 35, 50, 52, 54, 56, 58), bei pateikė vykdomuosius įrašus, išduotus pagal vekselius. Ieškovas yra pasirašęs pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, byloje pateiktos 2008 m. gruodžio 5 d. bei dvi 2008 m. gruodžio 19 d. sutartys dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmojoje sutartyje bei vienoje iš 2008 m. gruodžio 19 d. sutarčių buvo nurodyta, jog sutuoktiniai yra laiduotojai už UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ parduotus vekselius. Sutuoktiniai vienoje iš 2008 m. gruodžio 19 d. sutarčių buvo nurodę ir tai, kad jokių laidavimo sutarčių su UAB Medicinos banku neturi, o jų laidavimas patvirtintas tik parašais ant vekselių, tačiau ne ši sutartis buvo patvirtinta. Po to, kai 2009 m. sausio 20 d. neįvyko teismo posėdis ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas tam, kad būtų užtikrintas kreditoriaus dalyvavimas teismo posėdyje, teismui buvo pateikta kita 2008 m. gruodžio 19 d. sutartis, kurioje būtent ir buvo nurodyta, jog sutuoktinai yra kreditoriaus UAB Medicinos banko solidarūs skolininkai pagal vekselius ir nutraukus sutartį įsipareigoja UAB Medicinos bankui skolas pagal vekselius grąžinti iki visiško savo prievolių įvykdymo kreditoriui, kurią būtent ir patvirtino teismas.
Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės buvo išspręstas klausimas dėl S. L. materialinių teisinių santykių priešingai nei kad jis yra išspręstas jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įsiteisėjusiam teismo sprendimui įgijus res judicata galią, pakartotinis tapataus ginčo nagrinėjamas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Nustačius ieškinių tapatumą (abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys, abiejų bylų ginčo dalykas buvo ieškovo S. L. dalyvavimas sudarant laidavimo sandorį, t. y. jo teisių ir pareigų atsiradimas pagal ginčo vekselius), konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu jau buvo išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalies ir 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, todėl sprendimas panaikinamas ir byla nutraukiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktą tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Civilinė byla pagal ieškovo S. L. ieškinį iškelta, priėmus ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nors, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį. Kadangi tai nebuvo padaryta, byla baigiama ją nutraukiant, t. y. ne dėl ieškovo kaltės baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Teisėjų kolegija, nustačiusi šią aplinkybę, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas grąžinti bylos šalims jų sumokėtą žyminį mokestį ir atleisti bylos šalis nuo bylinėjimosi išlaidų, išieškotinų į valstybės biudžetą, mokėjimo. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas sumokėjo 1 100 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (I t., b. l. 9, 78), atsakovas sumokėjo 10 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (II t., b. l. 110). Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ieškovui ir atsakovui šios jų sumokėtos sumos grąžinamos. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai procesinis sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl vadovaujantis CPK 98 straipsniu atsakovui iš ieškovo turi būti priteistos advokato atstovavimo išlaidos. Atsakovas pirmosios instancijos teismui yra pateikęs advokatės ataskaitą bei prašymą dėl 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodyta, kad pirmosios instancijos teisme advokatei už atsiliepimo į pareikštą ieškinį parengimą, atstovavimą 2012 m. spalio 17 d., 2012 m. spalio 29 d., 2013 m. gegužės 7 d., 2013 m. birželio 11 d. teismo posėdžiuose sumokėjo 3 000 Lt, iš jų už atsiliepimo į ieškinį surašymą – 1 800 Lt, už atstovavimą teismo posėdžiuose – 1 200 Lt (II t., b. l. 74); įrodymus, kad yra sumokėjęs šią pinigų sumą. Atsakovas advokatei už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 1800 Lt (II t., b. l. 131). Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pažymėtina, jog realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą byloje S. J. prieš Lietuvą). Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už atsiliepimo į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 3 MMA, o 8.10 punktas nustato, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – 2 MMA. Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,5 MMA, o atstovavimo laikas vienoje byloje yra sumuojamas ir, jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad nebuvo reikalingos specialios žinios, apeliacinis skundas iš esmės buvo grindžiamas pirmosios instancijos teisme nurodytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog atsakovui iš ieškovo priteistina 1 800 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 450 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose, t. y. 2 250 Lt už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme, bei 1 000 Lt už apeliacinio skundo surašymą (už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti. Civilinę bylą pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo (tretieji asmenys – G. J., E. J., uždaroji akcinė bendrovė „Heraldija“, uždaroji akcinė bendrovė „Heraldijos statyba“, E. L., N. L., A. P., D. P., V. L., Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarė Miglė Čirbaitė, antstolė Audronė Adomaitienė) nutraukti. Grąžinti ieškovui S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 100 Lt (vieno tūkstančio šimto litų) žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį 2012 m. balandžio 10 d. ir 2012 m. birželio 29 d. Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui (juridinio asmens kodas 112027077) 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą 2013 m. rugpjūčio 7 d. Mokėjimo pavedimu Nr. 265. Žyminį mokestį grąžinaValstybinė mokesčių inspekcija. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui iš ieškovo S. L. 2 250 Lt (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt litų) už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Rasa Gudžiūnienė Dalia Kačinskienė Dalia Višinskienė | |