Administracinė byla Nr. I-3751-561/2010
(Proceso Nr. 3-61-3-02895-2010-0)
Procesinio sprendimo kategorija 16.4.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui J. M., atsakovo atstovui Mariui Vainauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas J. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2010-09-15 įsakymą Nr. P-159 (toliau – Įsakymas) 1.2. dalyje dėl J. M. paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo.
Skunde J. M. nurodė, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas – jam paskirta už tarnybinį nusižengimą, padarytą pažeidus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Interesų derinimo įstatymas) reikalavimus, t. y., neužpildžius Privačių interesų deklaracijos VIII skirsnio „Fiziniai ar juridiniai asmenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“ (toliau – Deklaracija) ir nenurodžius galimo intereso konflikto.
Su Įsakymu jam paskirta nuobauda J. M. nesutinka ir mano, jog atlikto tarnybinio tyrimo metu, tiriant jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, į jo pateiktą paaiškinimą buvo atsižvelgta formaliai ir neatsakingai, nebuvo atlikta galimo pažeidimo analizė, o 2010-09-14 tarnybinio tyrimo išvadoje dėl Departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje Nr. TT-16 (toliau – Išvada) nėra argumentuotų patvirtinimų apie pažeistus viešuosius interesus ir sukeltus interesų konfliktus, tik pateikiamos nekonkrečios, prielaidomis pagrįstos išvados. Be to, pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo prašoma paaiškinti dėl Interesų derinimo įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatų galimo pažeidimo, o Išvadoje nurodomi ir kiti pažeisti minėto įstatymo straipsniai, t. y. 3 str. 2 p., 11 str. 1 d. 1 ir 10 p.. Teigia, kad tokiu būdu nebuvo užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama jo teisė į gynybą. Be to, J. M. teigia 2010-09-02 patikslinęs savo Deklaraciją, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
J. M. paaiškino, kad jo sutuoktinė D. M. dirba Alytaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininke. Deklaracijoje galimo interesų konflikto pagrindo jis nepažymėjo, nes, atlikdamas savo pareigines funkcijas, niekaip nedalyvauja priimant sprendimus, kurie susiję su jo privačiu interesu, t. y. neturi teisės pasirašinėti finansinių dokumentų, strateginių planų, įsakymų, nedalyvauja skirstant priedus ir priemokas. Be to, atsakingi pareigūnai, atlikdami tarnybinį tyrimą, neįsigilino į pateiktą Privačių interesų deklaraciją (pildytą 2008-11-20), kurioje yra visa informacija apie J. M. sutuoktinę, t. y. neišsireikalavo informacijos ir duomenų, kurie yra neviešinami.
J. M. teigimu, jo atveju interesų konfliktas neįmanomas. Interesų derinimo įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatos pažeisti jis negalėjo, nes vien tik galimo interesų konflikto pagrindų Deklaracijoje nenurodymas neatitinka galimo pažeidimo turinio. Teigia, kad šiuo atveju nėra įstatymo pažeidimui konstatuoti būtinų trijų elmentų: sprendimo, privataus intereso ir veiklos.
J. M., cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, atkreipė dėmesį į būtinybę analizuoti situacijas kiekvienu konkrečiu atveju ir pabrėžė, kad Išvadoje galimo pažeidimo analizės nėra, tik konstatuojama, kad Deklaracijoje jis nenurodė žemesnes pareigas užimančių sutuoktinės artimųjų, t. y. žmonos sesers dukros vyro M. D. ir sutuoktinės dukterėčios J. D., o tai gali formuoti nuomonę galimybei įgyvendinti privačius interesus.
J. M. tvirtina, kad jis neprivalėjo Deklaracijoje nurodyti minėtų asmenų, nes jie nėra jo artimieji. Be to, savo sutuoktinės dukterėčios J. D. nenurodė, nes ji niekaip nesusijusi su pareiškėjo tarnybine veikla ir jo pareiginių funkcijų vykdymu. M. D. nenurodė, nes, pareiškėjo nuomone, tarp jų nėra susiklostę faktiniai tiesioginio pavaldumo ir kontrolės santykiai. Šioje situacijoje nebuvo išanalizuotas jo ir M. D. teisinis statusas, kompetencija bei jų teises ir pareigas nustatantys teisės aktai. Atkreipė dėmesį, kad M. D. pataisos namuose dirba 11 metų, tačiau nebuvo užfiksuotas nei vienas atvejis, kad iš J. M. pusės būtų protegavimo atvejų minėto asmens karjeros ar aukštesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo atžvilgiu.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas J. M. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, pabrėždamas, kad Pranešime buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl Interesų derinimo įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatų galimo pažeidimo, tačiau Išvadoje ir Įsakyme nurodomi ir kiti šio įstatymo straipsniai, dėl kurių galimybė pateikti paaiškinimus nebuvo suteikta. Pareiškėjo nuomone, Interesų derinimo įstatymas vienareikšmiškai neįpareigoja nurodyti asmenis ar duomenis ir tai palieka spręsti deklarantui. Papildomai akcentavo, jog tuo metu, kai jis pildė pirminę Deklaraciją, buvo suteikta visa informacija, tačiau Departamento siųsti priminimai ir anketos Alytaus PN nebuvo gauti. Mano, jog minėtas prevencinis įstatymas pradėjo veikti tik tada, kai Departamento direktorius parašė raštą, kuriame nurodė, kad yra pavedama pildyti Deklaracijas.
Departamentas atsiliepime į pareiškėjo J. M. skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždamas, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, nusižengimo sudėtis ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, nustatytos ir įvertintos. Paskirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsižvelgta į visas su tuo susijusias, juridinę reikšmę turinčias aplinkybes. Taip pat mano, kad skiriant nuobaudą, jos skyrimo tvarka ir pagrindiniai atsakomybės principai nebuvo pažeisti.
Departamentas nurodė, kad Departamento Vidaus tyrimų skyriuje 2010-08-13 buvo gautas nurodymas atlikti tarnybinį tyrimą del Departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje. Atliekant tarnybinį tyrimą buvo nustatyta, kad Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) direktoriaus pavaduotojas J. M. šias pareigas eina nuo 2002-07-03, J. M. sutuoktinė D. M. Alytaus PN Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės (karjeros valstybės tarnautoja) pareigas eina nuo 1975-10-15. Nustatyta, kad J. M. 2008-11-20 Deklaracijose nurodė savo sutuoktinę ir jos užimamas pareigas, tačiau nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo. Taip pat nustatyta, kad savo Deklaracijoje pareiškėjas nenurodė ir Alytaus PN Buhalterinės apskaitos skyriuje dirbančios savo sutuoktinės D. M. sesers dukros J. D. bei jos vyro M. D., kuris dirba Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriuje ir kurio veiklą kontroliuoja J. M..
Departamentas nurodė, kad J. M. 2010-08-18 buvo išsiųstas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. LV-1406 (toliau – Pranešimas). Pranešime buvo nurodyta, kad J. M. yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyta, kad Deklaracijoje nedeklaravo visų duomenų apie giminaičius ir nenurodė asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas bei galimo interesų konflikto pagrindų. Nors ir nurodė Deklaracijoje savo sutuoktinę ir jos užimamas pareigas, tačiau nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo. Panešime J. M. buvo informuotas, kad tokiais savo veiksmais jis galimai pažeidė Interesų derinimo įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatas. J. M. 2010-08-21 savo paaiškinime Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paaiškinimas) nurodė, kad su jam pareikštu įtarimu nesutinka ir paaiškino nesutikimo priežastis. Atlikus tyrimą, Išvadoje buvo nurodyta, jog pats faktas, kad Deklaracijoje J. M. nenurodė toje pačioje įstaigoje žemesnėse pareigose dirbančių sutuoktinės sesers dukros vyro M. D. ir sutuoktinės dukterėčios J. D., gali formuoti nuomonę, kad J. M. tarnybinėje veikloje turi galimybę įgyvendinti privačius interesus. Buvo nustatyta, kad J. M., pažeisdamas Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 p. 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas, nenusišalino ir dalyvavo priimant sprendimus išvadose dėl M. D. kvalifikacijos įvertinimo. Taigi, tarnybinio tyrimo metu išanalizavus pareiškėjo Paaiškinimo teiginius ir nustatytus faktinius duomenis, Išvadoje buvo konstatuota, kad Alytaus PN direktoriaus pavaduotojas J. M., vienoje darbovietėje dirbantis su dar 3 artimais asmenimis, nesiėmė visų Interesų derinimo įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų tinkamai suderinti privatūs ir visuomenės viešieji interesai ir neužkirto kelio abejonėms, jog toks konfliktas yra, todėl tikslinga jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą už Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 p. 11 str. 1 ir 2 d., 6 str. 1 d. 1 ir 10 p. ir 6 str. 2 d. nuostatų netinkamą vykdymą bei Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79 (toliau – Etikos taisyklės) 3.3.1 p. nustatytos pareigos nevykdymą. Vadovaudamasis įstatymais ir poįstatyminais teisės aktais bei atsižvelgdamas į Išvadą, Departamento direktorius Įsakymu pripažino, kad J. M. padarė tarnybinį pažeidimą, nes pažeidė Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1 ir 2 d., 6 str. 1 d. 1 ir 10 p. ir 2 d. nuostatas, nevykdė Etikos taisyklių 3.3.1 p. nustatytos pareigos ir skyrė jam tarnybinė nuobaudą – papeikimą.
Departamentas pabrėžė, kad J. M. dirba valstybinėje tarnyboje, todėl viešųjų interesų viršenybei užtikrinti privalėjo įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto (Interesų derinimo įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 2 p.) Faktas, kad ankščiau minėtoje Deklaracijoje pareiškėjas nedeklaravo visų duomenų, kaip to reikalauja Interesų derinimo įstatymo nuostatos, gali formuoti nuomonę, kad J. M. tarnybinėje veikloje turi galimybę įgyvendinti privačius interesus. Interesų derinimo įstatymo 6 str. 1 d. 10 p. ir 6 str. 2 d. atitinkamai nustato abejonių dėl galimo interesų konflikto išsklaidymo priemones – pareigūno prievolę viešai nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis, dėl kurių, deklaruojančio nuomone, gali kilti interesų konfliktas, ir nustato pareigą nurodyti ir kitus duomenis ar aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, gali kilti interesų konfliktas. Atkreipė dėmesį, kad Interesų derinimo įstatymas savo esme yra prevencinis, o tai reiškia, kad šio įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nesiėmė visų šiame įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktui savo veikloje išvengti.
Departamento teigimu, taip pat labai svarbu įvertinti, kad J. M. papildė savo Deklaraciją, kurioje nurodęs artimus asmenis pasielgė tinkamai. Šis faktas akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas supranta, jog dėl sutuoktinės D. M. ir kitų asmenų, jau minėtų J. D. bei M. D., dirbančių toje pačioje įstaigoje, gali kilti interesų konfliktas. Iš to seka, kad J. M. juos, kaip asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, privalėjo nurodyti gerokai anksčiau, tuo pačiu nurodydamas galimo interesų konflikto pagrindus.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Departamento atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo J. M. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Dėl pareiškėjo argumentų apie anketą paaiškino, kad J. M. šios anketos galėjo ir negauti, nes jo Deklaracija yra pasiekiama viešai, o anketos lietė tik tuos asmenis, kurių deklaracijos nėra viešos. Pabrėžė, kad pareiškėjas užima pakankamai aukštas pareigas, todėl privalo išmanyti teisės aktų reikalavimus. Be kita ko, Deklaracijos buvo pildomos ne pirmą kartą, todėl teigti, kad nebuvo informacijos, negalima. Nurodė, jog atliekant tyrimą buvo gautas pareiškėjo paaiškinimas, kuriame pateiktos informacijos tyrėjams pakako, todėl kitas paaiškinimas nebuvo reikalaujamas. Departamento atstovo teigimu, paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį.
Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui J. M. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu J. M. dirbo Alytaus PN direktoriaus pavaduotoju. Su Alytaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymu, patvirtintu Alytaus PN direktoriaus 2009-02-17 įsakymu Nr. 1-42 (toliau – Pareigybės aprašymas), J. M. pasirašytinai supažindintas 2009-02-17 (b. l. 59-61).
Nustatyta, kad 2008-11-20 užpildytoje Deklaracijoje J. M. nurodė, jog jo sutuoktinė D. M. Alytus PN dirba Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininke, tačiau nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo, kuris nurodomas Deklaracijos VIII skirsnyje (b. l. 131-133). Patikslintą Deklaraciją, kurios VIII skirsnyje nurodė savo sutuoktinę D. M., sutuoktinės dukterėčią J. D. ir šios vyrą M. D. bei įvardino galimo interesų konflikto pagrindą, J. M. pateikė tik 2010-09-02 (b. l. 56-57). Papildytoje Deklaracijoje J. M. nurodė, kad: D. M. yra jo sutuoktinė, su kuria interesų konfliktas galimas, pareiškėjui dalyvaujant komisijose, darbo grupėse, teikiant pasiūlymus, priimant sprendimus; J. D. yra pareiškėjui artimas asmuo, su kuriuo interesų konfliktas galimas, pareiškėjui dalyvaujant komisijose dėl priedų skyrimo; M. D. yra J. M. artimas asmuo, su kuriuo interesų konfliktas galimas, pareiškėjui teikiant pasiūlymus dėl paskatinimų, dalyvaujant komisijose, kvalifikacinės kategorijos suteikimo procedūroje, teikiant siūlymą karjeros atžvilgiu.
Nustatyta, kad D. M. Alytaus PN dirba Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininke (karjeros valstybės tarnautoja), M. D. dirba Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriuje vyresniuoju specialistu, o J. D. dirba Alytaus PN Buhalterinės apskaitos skyriuje. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjo sutuoktinė D. M. ir pareiškėjui artimi asmenys J. D. bei M. D. 2008-11-20, J. M. pildant Deklaraciją, jau dirbo Alytaus PN nurodytose pareigose.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010-01-08 raštu Nr. (1.39) 7R-143 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras informavo Departamentą apie tai, jog, vadovaujantis Interesų derinimo įstatymo 6 str. nuostatomis, pareigūnai ir kiti darbuotojai privalo deklaruoti Deklaracijose artimus ir kitus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (b. l. 146). Departamento Personalo skyriaus darbuotojai, vykdydami Departamento direktoriaus pavedimą, patikrino kaip Departamento bei jam pavaldžių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai vykdo Interesų derinimo įstatymo nuostatas ir, sutikrinę 2010-03-08 minėtiems asmenims pateiktose anketose, kurias jiems buvo nurodyta pristatyti iki 2010-03-16, duomenis bei tikrinamų pareigūnų privačių interesų duomenis, kurie yra vieši ir skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto tinklalapyje, 2010-05-20 pažymoje „Apie privačių interesų derinimą“ Nr. LV-915 (toliau – Pažyma) (b. l. 171-177) pateikė išvadas apie kiekvieną tikrintą asmenį, tame tarpe ir J. M.. Pažymoje nurodė, kad J. M. Deklaracijoje prie asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, nenurodyta žmona D. M., kuri dirba Alytaus PN Buhalterinės apskaitos viršininke, ir pabrėžė, jog nedeklaravęs visų duomenų apie sutuoktinį ir nenurodęs asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, J. M. pažeidė Interesų derinimo įstatymo nuostatas.
Departamento direktoriaus 2010-06-11 įsakymu Nr. V-145 buvo sudaryta darbo grupė, kuriai iki 2010-07-15 pavesta atlikti pareigūnų (tame tarpe ir J. M.) tarnybinės veiklos patikrinimą, išsiaiškinti, ar buvo imtasi visų priemonių, siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, bei pateikti Departamento direktoriui tarnybinės veiklos patikrinimo išvadą (b. l. 145). Minėta darbo grupė 2010-08-06 parengė pažymą Nr. LV-1317, kurioje buvo pateiktas siūlymas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl konkrečių pareigūnų, tame tarpe ir J. M., veiksmų atitikties Interesų derinimo įstatymo reikalavimams (b. l. 147-165).
Departamento vidaus tyrimų skyriaus viršininkas 2010-08-18 Pranešimu (b. l. 137) informavo J. M., kad jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyta, kad Deklaracijoje nedeklaravo visų duomenų apie giminaičius ir nenurodė visų asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas bei galimo interesų konflikto pagrindų. Pranešime J. M. taip pat informuotas, kad, neužpildęs Deklaracijos VIII skirsnio „Fiziniai ar juridiniai asmenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“, ir nenurodęs galimo interesų konflikto pagrindų, galimai pažeidė Interesų derinimo įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatas.
Į 2010-08-18 Pranešimą J. M. 2010-08-21 pateikė Paaiškinimą (b. l. 138), kuriame nurodė, kad su jam pareikštu įtarimu nesutinka ir paaiškino, kad Deklaracijoje nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo, nes, atlikdamas savo pareigines funkcijas, jis niekaip nedalyvauja priimant sprendimus, kurie susiję su jo privačiu interesu. J. M. taip pat paaiškino, kad Deklaracijoje nenurodė sutuoktinės dukterėčios J. D., nes ji nėra susijusi su jo tarnybine veikla ir jo pareiginių funkcijų vykdymu, o M. D. nenurodė, nes pareiškėjo nuomone, pavaldumo ir kontrolės ryšys tarp jo ir šio asmens yra tik teisinis, t. y. nėra susiklostę fakinių tiesioginio pavaldumo ir kontrolės santykių. Be kita ko, J. M. nurodė artimiausiu metu papildysiąs Deklaracijos VIII skirsnį.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas G. Z., vykdydamas Departamento direktoriaus 2010-08-13 nurodymą, atliko tarnybinį patikrinimą dėl Departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ir Išvadoje (b. l. 84-128) nustatė, kad Alytaus PN direktoriaus pavaduotojas J. M. 2008-11-20 Deklaracijoje nurodė savo sutuoktinę ir jos užimamas pareigas, tačiau nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo. Taip pat nustatyta, kad Alytaus PN Buhalterinės apskaitos skyriuje dirba J. M. sutuoktinės D. M. sesers dukra J. D., o jos vyras M. D. dirba Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriuje, kurio veiklą kontroliuoja J. M., įstaigoje kuruojantis socialinės reabilitacijos darbą. Šių giminaičių J. M. taip pat nenurodė Deklaracijoje. Išvadoje konstatuota, kad J. M., vienoje darbovietėje dirbantis su dar trimis artimais asmenimis, nesiėmė visų įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų tinkamai suderinti privatūs ir visuomenės viešieji interesai ir neužkirto kelio abejonėms, jog toks konfliktas yra, todėl tikslinga jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą už Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1 ir 2 d., 6 str. 1 d. 1 ir 10 p. ir 6 str. 2 d. nuostatų netinkamą vykdymą ir Etikos taisyklių 3.3.1 p. nustatytos pareigos nevykdymą.
Departamento direktorius, vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamente pie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 24 str. 2 d. 1 ir 2 punktais ir 7 dalimi, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116 (toliau – Taisyklės), 80.1 punktu ir atsižvelgdamas į Išvadą, 2010-09-15 priėmė Įsakymą, kurio 1.2 punkte pripažino, kad J. M. padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1 ir 2 d., 6 str. 1 d. 1 ir 10 punktų ir 2 dalies nuostatas bei nevykdė Etikos taisyklių 3.3.1 punkte nustatytos pareigos ir skyrė J. M. tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 139-142).
Administracinėje byloje surinkta faktinių duomenų visuma patvirtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. J. M. neginčija, kad 2008-11-20 Deklaracijoje nurodė tik savo žmoną D. M. ir jos užimamas pareigas, bet nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo, taip pat, kad Deklaracijos VIII skirsnyje nenurodė, jog Alytaus PN Buhalterinės apskaitos skyriuje dirba jo žmonos sesers dukra J. D. ir šios vyras M. D.. Šalių pozicijos skiriasi tik dėl J. M. padaryto pažeidimo teisinio kvalifikavimo pagrįstumo ir Departamento procedūrinių veiksmų teisėtumo.
Interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje yra suformuluoti jo priėmimu įstatymų leidėjo siekti tikslai, nurodant, kad šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Ši nuostata suponuoja išvadą, kad Interesų derinimo įstatymas yra prevencinio pobūdžio. Šio įstatymo 2 straipsnyje yra pateikti įstatyminiai aktualių nagrinėjamam ginčui sąvokų apibrėžimai. Pagal Interesų derinimo įstatymą privatūs interesai – tai kandidato ar asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 punktas nustato, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog konfliktas yra. Interesų derinimo įstatymo 4 str. 1 dalyje įtvirtinta pareiga valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant deklaraciją. Deklaracijos turinys išsamiai apibrėžtas šio įstatymo 6 straipsnyje, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio: vardą, pavardę, asmens kodą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numerį, darbovietę (darbovietes) ir pareigas (1 d. 1 p.), artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas (1 d. 10 p.). To paties įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad deklaruojantis asmuo turi nurodyti ir kitus duomenis ar aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, gali kilti interesų konfliktas.
Interesų derinimo įstatymo 11 str. įtvirtinta nusišalinimo pareiga, nustatant, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (1 dalis), o prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje ( 2 dalis).
Apibendrinant šias įstatymines nuostatas, darytina išvada, kad valstybės tarnautojas ne tik kad turi deklaruoti savo bei savo sutuoktinio artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis, dėl kurių tarnyboje jam gali kilti interesų konfliktas, bet ir privalo savo tarnybinėje veikloje įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti galimo interesų konflikto su tokiais asmenimis.
Byloje nustatyta, kad J. M. Deklaracijoje nurodė žmoną D. M., bet neįvardijo galimo interesų konflikto atsiradimo pagrindų, taip pat nenurodė toje pačioje įstaigoje žemesnėse pareigose dirbančių sutuoktinės sesers dukros vyro M. D. ir sutuoktinės dukterėčios J. D..
Nesutikimą su ginčijama Įsakymo dalimi J. M. grindžia, visų pirma, tuo, kad Deklaracijoje jis neprivalėjęs nurodyti J. D. ir M. D. kaip artimųjų asmenų, nes jie nėra jo artimieji.
Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Interesų derinimo įstatymo 6 str. 1 d. 10 punktas vienareikšmiškai įpareigoja nurodyti ne tik savo, bet ir sutuoktinio artimus asmenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas. Pagal Interesų derinimo įstatymo 2 str. 5 dalį artimi asmenys – tai valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sutuoktinio, sugyventinio, partnerio, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, vaikai, vaikų, brolių, seserų, vaikaičių sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka.
Kadangi byloje nėra ginčo dėl faktų, kad D. M. yra pareiškėjo sutuoktinė, nėra ir duomenų, kad J. M. su sutuoktine kartu negyvena, neturi bendro ūkio, taip pat neginčijama, kad J. D. ir M. D. yra artimi pareiškėjo sutuoktinei D. M. asmenys, J. M. skundo argumentas, kad J. D. ir M. D. savo Deklaracijoje jis neprivalėjo nurodyti, nes jie nėra jo artimieji, atmestinas kaip nepagrįstas.
J. M. laikosi pozicijos, jog galimo interesų konflikto pagrindų nenurodymas pats savaime nesukelia pasekmių, kurios būtų pagrindas konstatuoti Interesų derinimo įstatymo pažeidimą. J. M. teigimu, minėto įstatymo pažeidimui konstatuoti būtinas sprendimas, privatus interesas ir veika. Nesant visų trijų minėtų pažeidimo turinio sudėties elementų, nesama ir pažeidimo. J. M. įsitikinimu, Deklaracijoje jis neprivalėjo nurodyti nei J. D., nei M. D., nes pirmoji nėra niekaip susijusi su J. M. tarnybine veikla ir jo pareiginių funkcijų atlikimu, o tarp M. D. ir J. M. tėra tik teisinis ryšys, tačiau nėra susiklostę jokių faktinių tiesioginio pavaldumo ar kontrolės santykių.
Kaip minėta, Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 punktas nustato, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Aiškinant šią įstatymo nuostatą, darytina išvada, kad valstybės tarnautojas turi pareigą pats asmeniškai numatyti galimo interesų konflikto pagrindus, t. y. Deklaraciją teikiančiam asmeniui paliekama teisė pačiam spręsti, kurie asmenys yra tie, kuriuos būtina nurodyti Deklaracijoje kaip asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, tačiau tuo pačiu Deklaraciją teikiantis valstybės tarnautojas įpareigojamas teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
LVAT 2009-07-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-873/2009 nustatyta, kad pagal Interesų derinimo įstatymo (2008-07-01 redakcija) 6 str. 1 d. 6 punktą (pagal 2009-06-11 redakciją – 6 str. 1 d. 10 punktas), „privačių interesų deklaracijoje turi būti nurodyta deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio artimieji giminaičiai ir šeimos nariai bei kiti deklaruojančiam asmeniui žinomi asmenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Iš šios materialinės teisės normos matyti, kad asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, ratas nėra konkrečiai apibrėžtas. Esminis tokių asmenų apibrėžimo požymis yra hipotetiškai galima situacija, kai deklaraciją pateikiančiam asmeniui atliekant savo tarnybines pareigas yra galimas sietinų su šiais asmenimis intersų konfliktas. Aiškinant tokios situacijos sampratą, pirmiausia būtina vadovautis įstatymo 2 straipsnyje pateiktomis sąvokomis „interesų konfliktas“, „privatūs interesai“ apibūdinimais, taip pat būtina vadovautis apdairumo, protingumo bei akivaizdumo kriterijais, kuriuos taikant būtina nustatyti, kad deklarantas, pildydamas deklaraciją, turėjo vienareikšmiškai žinoti apie tam tikrų, sietinų su minėtais asmenimis, aplinkybių egzistavimą ir suvokti, kad šios aplinkybės, jam vykdant savo pareigas, gali kildinti įstatymo 2 straipsnyje apibūdintą interesų konfliktą. Pastarųjų aplinkybių nustatymas ir jų nustatymo kriterijų taikymas yra būtini todėl, kad aptariamos situacijos atsiradimo hipotetiškumas negali būti laikomas absoliučiu, t. y. analizuojant tokios sitacijos atsiradimo tikimybę, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojamos ir vertinamos konkrečios tik šią situaciją charakterizuojančios faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti (arba paneigti) išvadą, kad tikimybė atsirasti su atitinkamais asmenimis sietinam interesų konfliktui yra reali“.
Byloje nustatyta, kad J. M. Alytaus PN ginčo atsiradimo metu užėmė pareigas, pagal kurias privalėjo: dalyvauti įstaigos direktoriaus įsakymais paskirtų komisijų ir darbo grupių darbe; teikti pasiūlymus įstaigos direktoriui dėl padalinių darbuotojų skyrimo į pareigas, perkėlimo bei atleidimo iš pareigų, taip pat pareigybių lygių ir kategorijų nustatymo, siekiant užtikrinti padaliniams iškeltų uždavinių įgyvendinimą; teikti pasiūlymus įstaigos direktoriui dėl skatinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo pavaldžių padalinių darbuotojams (b. l. 59-61).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog J. M. neginčija žinojęs, kad jo žmona Alytaus PN dirba Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininke, jos dukterėčia – buhaltere, o dukterėčios vyras – Socialinės reabilitacijos skyriuje vyresniuoju specialistu, įvertinęs J. M. pareigybei priskirtas funkcijas ir vadovaudamasis apdairumo, protingumo bei akivaizdumo kriterijais, daro išvadą, kad J. M., pildydamas Deklaraciją, vienareikšmiškai turėjo žinoti, kad tarp jo ir žmonos interesų konfliktas galimas J. M. dalyvaujant komisijose, darbo grupėse, teikiant siūlymus, priimant sprendimus, tarp jo ir žmonos dukterėčios J. D. interesų konfliktas galimas J. M. dalyvaujant komisijose dėl priedų skyrimo, tarp jo ir dukterėčios vyro M. D. – J. M. teikiant pasiūlymus dėl paskatinimų, dalyvaujant komisijose, kvalifikacinės kategorijos suteikimo procedūroje, teikiant siūlymus karjeros atžvilgiu. Žinodamas, kad egzistuoja tokios aplinkybės, J. M. turėjo suvokti, kad šios aplinkybės gali būti interesų konflikto pagrindu.
Interesų derinimo įstatymo 6 str. 1 d. 10 punktas ir 6 str. 2 dalis atitinkamai nustato abejonių dėl galimo interesų konflikto išsklaidymo priemones, t. y. valstybės tarnautojo prievolę viešai nurodyti artimus ar kitus jam žinomus asmenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas. Nustačius, kad valstybės tarnautojas – Alytaus PN direktoriaus pavaduotojas J. M. – vienoje darbovietėje dirbantis su dar vienu artimu jam ir dviem artimais jo sutuoktinei asmenimis, nesiėmė visų įstatyme nustatytų priemonių vengti interesų konflikto ir nesielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, teismas daro išvadą, kad Departamentas pagrįstai pripažino J. M. pažeidusiu Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 p., 6 str. 1 d. 1 ir 10 punktus ir 2 dalį.
Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad J. M. nenusišalino ir dalyvavo priimant sprendimus dėl M. D. kvalifikacijos įvertinimo, t. y. buvo žmonos artimo giminaičio kvalifikacijos vertinimo komisijos narys (b. l. 134-136). Šiame kontekste pažymėtina, kad Interesų derinimo įstatymo 11 str. 1 dalis draudžia asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, o 2 dalis nustato pareigą prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą ar pačios procedūros metu, informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Kadangi Interesų derinimo įstatymo 11 str. 1 ir 2 dalies nuostatos yra imperatyvios, t. y. numato pareigą, o ne teisę valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui nedalyvauti priimant sprendimus, kurie sukelia interesų kkonfliktą ir nuo jų nusišalinti ar bent informuoti apie susiklosčiusią situaciją, o byloje nėra duomenų, kad J. M. informavo savo tiesioginį vadovą ar kitu būdu bandė nusišalinti nuo dalyvavimo kvalifikacinėje vertinimo komisijoje vertinant žmonos dukterėčios vyro M. D. kvalifikaciją, Departamentas pagrįstai nusprendė pripažinti J. M. pažeidusiu ir Interesų derinimo įstatymo 11 str. 1 bei 2 dalis.
Šiuo aspektu teismas daro išvadą, kad kiekvienas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, visų pirma, turi veikti taip, kaip numatyta teisės aktais, o ne pagal savo vidinius įsitikinimus. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo savarankiškai yra atsakingas už savo veiksmus bei sprendimus. Priešingu atveju, neatmestinos įvairių atsakomybių galimybės, kaip ir įvyko šiuo atveju.
Kaip nepagrįstą teismas atmeta ir J. M. skundo argumentą, kad Departamentas pažeidė jo teisę į gynybą, nes nesuteikė J. M. galimybės pasiaiškinti dėl visų Interesų derinimo įstatymo nuostatų, kurių pažeidimu jis buvo įtariamas. J. M. laikosi pozicijos, kad Departamentas neišsamiai, formaliai ir neatsakingai atliko galimai padaryto pareiškėjo pažeidimo analizę, neatsižvelgdamas į J. M. Paaiškinime pateiktus argumentus, todėl priėmė neteisėtą ir tik prielaidomis pagrįstą Įsakymą, kurio 1.2 dalimi J. M. nepagrįstai pripažintas pažeidusiu Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1 ir 2 d., 6 str. 1 d. 1 ir 10 p. bei 2 d..
Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. M. buvo suteikta įstatyme garantuojama teisė pateikti Pasiaiškinimą (b. l. 138). Neginčytina, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 137) buvo nurodyta, jog J. M. įtariamas pažeidęs Interesų derinimo įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatas, kai, tuo tarpu, Įsakymo 1.2. dalimi J. M. pripažintas pažeidęs minėto įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1 ir 2 d., 6 str. 1 d. 1 ir 10 p. bei 2 d.. Tačiau, šiuo atžvilgiu, svarbu atkreipti dėmesį, jog, nepaisant to, kad Pranešime apie tarnybinį nusižengimą nebuvo įvardintos visos Interesų derinimo įstatymo nuostatos, kurias vėliau ginčijamu Įsakymu J. M. pripažintas pažeidusiu, iš Paaiškinimo turinio matyti, kad J. M. pateikė išsamų ir visapusišką Paaiškinimą, kurio Departamentui pakako situacijai įvertinti ir sprendimui priimti. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Interesų derinimo įstatymo 6 str. 2 dalies nuostata, dėl kurios pažeidimo J. M. buvo suteikta galimybė pasiaiškinti, šiuo atveju yra pagrindinė nuostata, kurią pažeidus, J. M. pagrįstai pripažintas pažeidusiu ir to paties įstatymo 3 ir 11 straipsnių nuostatas, kurios, savo esme, yra išvestinės iš 6 straipsnio nuostatų. Be kita ko, vertinant skundo argumentus, pastebėtina, kad J. M. Paaiškinime ir skunde teismui pateikė iš esmės analogiškus argumentus, t. y. nenurodė jokių naujų neišsakytų aplinkybių, kurių, jo teigimu, negalėjęs išsakyti dėl jam nesuteiktos teisės į visapusišką gynybą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas atmeta J. M. skundo argumentus, jog tiriant jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, į J. M. pateiktą Paaiškinimą buvo atsižvelgta formaliai ir neatsakingai, kad nebuvo atlikta pažeidimo analizė, taip pat, kad Išvadoje nėra argumentuotų patvirtinimų apie pažeistus viešuosius interesus ir sukeltus interesų konfliktus, o Įsakymas ginčijamoje dalyje pagrįstas tik prielaidomis ir samprotavimais, ir daro išvadą, kad Departamentas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, jas išanalizavo ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Įsakymą, kurio 1.2 dalimi pripažino J. M. pažeidus Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1 ir 2 d., 6 str. 1 d. 1 ir 10 p. bei 2 d., už kurių pažeidimą skyrė J. M. tarnybinę nuobaudą – papeikimą, todėl tenkinti pareiškėjo J. M. skundą jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjas Arūnas Kaminskas