Administracinė byla Nr. A143-304/2012
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00008-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 22 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams I. P. ir Daliui Vaičiuliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. individualios įmonės skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo ir pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas I. P. individuali įmonė (toliau – pareiškėjas, I. P. IĮ, apeliantas) skundu (b. l. 2–6), kurį patikslino (b. l. 10–14), kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 40-IL-4489 dalį, kuria dėl 2010 m. lapkričio 19 d. padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo, numatyto 17 straipsnio 1 dalies 8 punkte, vadovaujantis to paties įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, paskirta 30 000 Lt bauda su stipraus namų gamybos alkoholinio gėrimo konfiskavimu, o kitą nutarimo dalį, kuria dėl 2010 m. lapkričio 19 d. nustatyto Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo, numatyto 17 straipsnio 2 dalies 6 punkte, vadovaujantis to paties įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, paskirta 30 000 Lt bauda su denatūruoto etilo alkoholio, dažančių ir kvapiųjų medžiagų mišinio konfiskavimu, pakeisti, sumažinant paskirtos ekonominės sankcijos dydį iki 1 000 Lt.
Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. lapkričio 19 d. I. P. IĮ kavinėje ,,Dainora“, adresu: Lyros g. 13, Šiauliai, apie 21 val. 00 min. buvo atliktas operatyvus patikrinimas, kurį vykdė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai. Atlikus patikrinimą, 2010 m. lapkričio 26 d. buvo parengta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. OP-1498. 2010 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius surašė patikrinimo aktą bei daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolą. 2010 m. gruodžio 17 d. šio skyriaus tyrėjas R. M., vadovaudamasis patikrinimo medžiaga, surašė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 40-IL-4488. Tą pačią dieną šio skyriaus viršininkas A. M. priėmė nutarimą Nr. 40-IL-4489, kuriuo I. P. IĮ už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, numatytus 17 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 17 straipsnio 2 dalies 6 punkte, paskyrė 40 000 Lt baudą su 2,96 l denatūruoto etilo alkoholio, dažančių ir kvapiųjų medžiagų mišinio ir 0,105 l stipraus namų gamybos alkoholinio gėrimo konfiskavimu. Pareiškėjas, ginčydamas nutarimo dalį, kuria dėl 2010 m. lapkričio 19 d. padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo, numatyto 17 straipsnio 1 dalies 8 punkte, vadovaujantis to paties įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, I. P. IĮ paskirta 30 000 Lt bauda su stipraus namų gamybos alkoholinio gėrimo konfiskavimu, nurodė, jog bauda paskirta nepagrįstai, neįrodžius jo kaltės ir nesurinkus pažeidimą patvirtinančių įrodymų. Neįrodytos faktinės aplinkybės, jog patikrinimo metu buvo nupirktas ir specialisto tyrimui pateiktas tas pats alkoholinis gėrimas. Nurodė, kad nei 2010 m. lapkričio 19 d. patikrinimo akte, nei daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokole nėra užfiksuotas 150 g alkoholinio gėrimo brendžio paėmimas, nei įmonės savininkė ar kitas įmonės darbuotojas nematė, kaip pareigūnai iš įmonės nusipirktą brendį pylė į mineralinio vandens buteliuką, jį užantspaudavo. Mineralinio buteliuką pareigūnai parodė tik išeidami iš kavinės. Pareiškėjas neginčijo aplinkybių, kad patikrinimo metu pareigūnai iš įmonės nupirko 150 g brendžio, tačiau tvirtino, kad tai buvo „Alitos“ brendis, o ne namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas. Pripažino, jog buvo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas pažeidimas. Pažymėjo, kad 5 l plastikinę tarą su denatūruoto etilo alkoholio, dažančių ir kvapiųjų medžiagų mišiniu į kavinę atsinešė nežinomi kavinės lankytojai. Padavėja tai pastebėjusi talpą su skysčiu paėmė ir padėjo įmonės patalpose, su asmenimis susitarusi, kad talpą grąžins jiems išeinant iš kavinės. Apie tai padavėja pamiršo pranešti savininkei, nes buvo daug darbo. Todėl ji patikrinimo metu negalėjo paaiškinti, iš kur atsirado plastikinė tara su skysčiu. Nurodė, kad dėl šio incidento padavėja nubausta, jai paskirta pastaba. Prašė teismo sumažinti paskirtos ekonominės sankcijos dydį iki 1 000 Lt, nes ji neproporcinga padarytam pažeidimui ir per griežta. Nurodė, kad nesutinka su skundžiamame nutarime nurodytomis atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, nes patikrinimo metu nežinojo, kam priklauso 5 l plastikinė tara, teigė, kad nėra atsakingas už nustatytus pažeidimus, tačiau esminių faktinių aplinkybių neneigė. Nutarime nurodyta aplinkybė, kad nesiėmė priemonių veikai nutraukti, nepagrįstai laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pareiškėjui nesuprantama, kokios veikos nenutraukė ir kokių privalėjo imtis priemonių jai nutraukti.
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 24–25) prašė atmesti skundą.
Atsakovas nurodė, kad 2010 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai tikslinės priemonės metu kartu su Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnais pagal 2010 m. lapkričio 19 d. pavedimą Nr. 40-22-IL-55 atlikti ūkio subjekto patikrinimą atliko I. P. IĮ kavinės „Dainora“, esančios Šiauliuose, Lyros g. 13, netikėtą patikrinimą. Pareiškėjas teigė, kad 150 g alkoholinio gėrimo brendžio paėmimas, kaip neteisėtos veiklos įrodymas, paminėto patikrinimo metu neužfiksuotas jokiais faktiniais duomenimis, ir ši aplinkybė nėra patvirtinta bei ginčytina, t. y. neįvykdytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 269 straipsnio nuostatos (150 g alkoholinio gėrimo brendžio paėmimas nepaminėtas 2010 m. lapkričio 19 d. patikrinimo akte bei neįtrauktas į 2010 m. lapkričio 19 d. daiktų ar dokumentų paėmimo protokolą). Atsakovo nuomone, šie argumentai nepagrįsti, nes paminėtas 150 g alkoholinis gėrimas, supilstytas į tris taures po 50 g, buvo parduotas, t. y. jį įsigijo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas kontrolinio pirkimo metu, kuris užfiksuotas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo medžiagoje. Šį faktą patvirtina įmonės darbuotojo (barmeno) V. M. ir direktorės I. P. išrašytos sąskaitos, todėl alkoholinis gėrimas brendis kaip įrodymas, remiantis ATPK 256 straipsniu, buvo perduotas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams pagal 2010 m. lapkričio 19 d. daiktų perdavimo aktą ir tarnybinį pranešimą pridėti prie ūkio subjekto patikrinimo medžiagos Nr. 40-22-IL-55. Atsakovo teigimu, paminėto kiekio alkoholinio gėrimo paėmimas iš tikrinamojo ūkio subjekto būtų negalimas, kadangi jis parduotas trečiajam asmeniui, todėl jis į ūkio subjekto patikrinimo aktą bei į daiktų ar dokumentų paėmimo protokolą neįtrauktas. Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 19 d. patikrinimo metu kavinės „Dainora“ pagalbinėse patalpose buvo rastas 5 l plastikinis indas su 2,96 l denatūruoto etilo alkoholio, dažančių ir kvapiųjų medžiagų mišiniu. Pareiškėjas nurodė, kad trijuose dokumentuose nurodyta skirtinga paminėto indo radimo vieta, t. y. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų patikrinimo akte paminėtas plastikinis indas rastas patalpoje, skirtoje sudėti valytojos inventorių, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai operatyvinio patikrinimo pažymoje nurodė, kad tą patį indą rado pagalbinėse patalpose (sandėliuke), o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime nurodyta, kad 5 l indas rastas alkoholio sandėliavimo patalpose. Apžiūrint kavinės „Dainora“ patalpas, ant atskirų patalpų durų nėra nurodyta konkreti patalpos paskirtis (virtuvė, sandėlis, rūbinė, tualetas ir pan.), todėl kiekvienas pareigūnas, atlikęs patalpų apžiūrą, ją vertina pagal joje esančius daiktus, įrangą ir pan. Teigė, kad patalpos paskirtis, kurioje buvo rastas indas su denatūruotu alkoholiu, neturi reikšmės Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymui, kadangi I. P. IĮ išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais alkoholio sandėliavimo vieta nurodyta Šiauliai, Lyros g. 13. Tai yra kavinės „Dainora“ patalpos su klientų aptarnavimo sale, baru bei kitomis pagalbinėmis patalpomis, užtikrinančiomis kavinės veiklą, todėl Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos taikytos pagrįstai. Atsakovo nuomone, protokolas ir nutarimas yra surašyti laikantis ATPK 260 ir 286 straipsnių nuostatų bei suformuotos praktikos, rekomendacijų, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu (b. l. 59–64) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas pakeitė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 40-IL-4489 paskirtą baudą, sumažindamas ją iki 5 000 Lt.
Teismas nustatė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 40-IL-4489 pareiškėjui paskirta 40 000 Lt bauda su 2,96 l denatūruoto etilo alkoholio, dažančių ir kvapiųjų medžiagų mišinio ir 0,105 l stipraus namų gamybos alkoholinio gėrimo konfiskavimu. Pareiškėjui bauda paskirta už 2010 m. lapkričio 19 d. operatyvaus patikrinimo metu nustatytus Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 6 punkto pažeidimus, t. y. už tai, kad I. P. IĮ priklausančioje kavinėje „Dainora“, adresu: Lyros g. 13, Šiauliai, 2010 m. lapkričio 19 d. buvo parduota 0,105 l namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 35,5 proc., ir laikoma 2,96 l denatūruoto etilo alkoholio, dažančių ir kvapiųjų medžiagų mišinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,2 proc. Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 17 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas ginčija jam inkriminuoto Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimą, argumentuodamas, kad tiriant bylą nebuvo įrodytas pažeidimo įvykis, nes įmonėje nebuvo parduodami namų gamybos alkoholiniai gėrimai, o bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, jog patikrinimo metu buvo nupirktas ir specialisto tyrimui pateiktas tas pats alkoholinis gėrimas; atliekant operatyvinį patikrinimą ir fiksuojant pažeidimą buvo padaryti procesiniai pažeidimai, nes 2010 m. lapkričio 19 d. patikrinimo akte ar daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokole nėra užfiksuotas 150 g alkoholinio gėrimo brendžio paėmimas; pareiškėjas ar kitas įmonės darbuotojas nematė, kaip pareigūnai iš įmonės nusipirktą brendį pylė į mineralinio vandens buteliuką, jį užantspaudavo. Teismas nustatė, kad 2010 m. lapkričio 19 d. pareiškėjo kavinėje „Dainora“, adresu: Lyros g. 13, Šiauliai, patikrinimą atliko Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai vadovavosi operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. OP-1498 ir atliko kontrolinį pirkimą, kurio metu iš pareiškėjo nusipirko 3 kiekius brendžio po 50 g, juos supylė į 0,33 l talpos plastikinį butelį su užrašu „Žalia giria Premium“ ir jį perdavė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams. Šie atliko netikėtą pareiškėjo kavinės patikrinimą ir vadovavosi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko 2010 m. lapkričio 19 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 40-22-12-55. Patikrinę įmonę ir apžiūrėję kavinės patalpas, pareigūnai surašė 2010 m. lapkričio 19 d. patikrinimo aktą ir 2010 m. lapkričio 19 d. daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolą, kuriuo patikrinimui paėmė 5 l talpos plastikinį indą su tamsiai rudu skysčiu, skleidžiančiu specifinį alkoholio kvapą, ir 0,5 l talpos stiklinį butelį su užrašu „Degtinė kilmingoji“ su skaidriu skysčiu, skleidžiančiu alkoholio kvapą. Teismo nuomone, Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimą – tai, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai kontrolinio pirkimo metu iš pareiškėjo įsigijo 3 kiekius brendžio po 50 g, kaip vėliau nustatyta, 0,105 l namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 35,5 proc., įrodo medžiagoje Nr. 40-22.5-35 esantys dokumentai: sąskaita, kasos pajamų orderio kvitas Nr. 00056, sąskaita faktūra Nr. 00001, faktą, jog įsigytas brendis buvo perduotas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams – 2010 m. lapkričio 19 d. daiktų perdavimo–priėmimo protokolas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentus, jog jis nematė, kaip į plastikinę tarą buvo supiltas brendis, todėl, jo nuomone, patikrinimo metu buvo nupirktas vienas, o specialisto tyrimui pateiktas kitas alkoholinis gėrimas, paneigia liudytojų A. K., G. S., L. G. parodymai. Jie patvirtina, kad kontrolinio patikrinimo metu iš pareiškėjo įsigytą brendį sėdėdami prie stalo supylė į mineralinio vandens plastikinį buteliuką, kurį vėliau perdavė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams. Šiais parodymais teismas neturėjo pagrindo netikėti, byloje nėra duomenų, kad liudytojai yra pažįstami su pareiškėju ar neigiamai prieš jį nusiteikę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimo įvykis teismui nekėlė abejonių. Teismo nuomone, pažeidimo įvykis visapusiškai ir objektyviai įrodytas ir tinkamai kvalifikuotas. Teismas taip pat nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 6 punkto pažeidimo pareiškėjas iš esmės neginčija, su pažeidimu sutinka, nurodydamas, kad apie tai, jog įmonės patalpose buvo laikomas, kaip vėliau paaiškėjo, 2,96 l denatūruoto etilo alkoholio, dažančių ir kvapiųjų medžiagų mišinys, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,2 proc., įmonės savininkė nežinojo, nes mišinį įmonės patalpose laikė įmonės darbuotoja E. A. Teismas pažymėjo, jog ekonominės sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų draudimų pažeidimą skiriamos įmonėms, t. y. pažeidimo subjektas yra būtent įmonė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-109/2009 pažymėjo, kad bet kokia juridinio asmens vykdoma ūkinė veikla ūkio subjekto (pareiškėjo) yra vykdoma per atitinkamus darbo santykiais su pareiškėju susijusius asmenis (pardavėjus). Tai yra vienintelis įmanomas ūkio subjekto (pareiškėjo) tokios veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Todėl ūkio subjekto darbuotojų, kurie pagal atitinkamas darbo sutartis darbdavio vardu vykdo šią veiklą, vykdoma veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla, t. y. objektyvi nurodytos veiklos išraiška yra ta pati. Todėl, teismo vertinimu, Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 6 punkto pažeidimas taip pat yra tinkamai bei pagrįstai konstatuotas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo sumažinti paskirtos ekonominės sankcijos dydį iki 1 000 Lt. Už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 17 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto pažeidimo padarymą atsakomybė numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje. Policija, nustačiusi Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 6 punkto pažeidimą, gali skirti ekonominę sankciją – baudą nuo 1 000 iki 50 000 Lt. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7, 8 ir 9 punktais, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. ir 2001 m. spalio 2 d. nutarimais. Teismas pažymėjo, jog skundžiamame nutarime nurodyta, kad, nagrinėjant bylą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo, pareiškėjo atsakomybę už padarytą pažeidimą lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. tai, kad patikrinimo metu įmonės direktorė I. P. pareigūnams atsisakė nurodyti kavinės darbuotoją, pardavusį falsifikuotą alkoholinį gėrimą, bei duoti paaiškinimus dėl prekybos stipriais namų gamybos alkoholiniais gėrimais jos vadovaujamoje kavinėje. Taip pat dėl padaryto pažeidimo įmonės direktorė I. P. nesigaili bei nesiėmė priemonių, kad šią veiką nutrauktų. Šias atsakomybę sunkinančias aplinkybes teismas eliminavo kaip nepagrįstas ir iš esmės neatitinkančias Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 9 punkte įvardytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o įstatymas nenumato galimybės institucijai atsakomybę sunkinančiomis pripažinti ir kitas aplinkybes. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo tyrimo pradžios pateikė paaiškinimą, kurį 2010 m. lapkričio 23 d., 2010 m. gruodžio 7 d. tikslino, ir tyrimo metu nenurodė tam tikrų aplinkybių, nes jų nežinojo. Teismo nuomone, pareiškėjas nekliudė vykdyti tyrimo ir neslėpė padaryto pažeidimo. Be to, teismas nenustatė, kad atsakovas būtų nurodęs pareiškėjui nutraukti neteisėtus veiksmus, o šis būtų ir toliau pažeidinėjęs Alkoholio kontrolės įstatymą. Teismas, atsižvelgdamas į aiškiai sumažėjusią pareiškėjo apyvartą 2010–2011 m., į tai, kad įmonės pelnas yra minimalus, taip pat į visuotinai žinomą aplinkybę – šiuo metu šalyje vyraujančią ekonominę krizę – bei jos pasekmes smulkiajam verslui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-972/2010), kad pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, pripažino, kad 40 000 Lt dydžio bauda, esant tokioms aplinkybėms, yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam nusižengimui, dėl to neteisinga. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 40-IL-4489 keistinas ir paskirta 40 000 Lt bauda mažintina iki 5 000 Lt.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 69–72) prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą, sumažinant paskirtą baudą iki 1 000 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Privalu buvo konstatuoti atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo faktą. Geranoriškai bendradarbiavo su tyrimą atlikusiais pareigūnais, padėjo jiems nustatyti svarbias aplinkybes, kurios jam buvo žinomos. Pažeidimas buvo padarytas pirmą kartą, yra nežymus savo pobūdžiu, dėl atsakomybės specifikos bauda taikyta įmonei, o ne tiesiogiai pažeidimą padariusiam darbuotojui. Ėmėsi priemonių išvengti tokių situacijų ateityje, papildomai savo darbuotojus informuodamas apie neleistinas veikas, drausmine tvarka nubaudė darbuotoją, dėl kurio veiksmų buvo padarytas pažeidimas. Pripažino pažeidimą ta apimtimi, kiek jo atsakomybę reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas, ir dėl susidariusios situacijos nuoširdžiai gailisi. Teismas pagrįstai įvertino, jog vykdomos veiklos apyvarta yra aiškiai sumažėjusi, pajamos minimalios, taip pat šalyje vyrauja ekonominė krizė, kuri turi betarpiškas pasekmes ir smulkiajam verslui, tačiau nepagrįstai laikė, jog šių ir paminėtų aplinkybių visuma sudaro prielaidas paskirtą baudą mažinti ne iki Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytos minimalios 1 000 Lt baudos, bet tik iki 5 000 Lt. Atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3225-561/2010.
2. Pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant teisės pažeidimo faktą pagrindžiantiems įrodymams, kurie surenkami laikantis teisės aktų reikalavimų. Nurodyto brendžio pirkimo faktas turėjo būti užfiksuotas 2010 m. lapkričio 19 d. patikrinimo akte, taip pat daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokole, tačiau tai nebuvo atlikta. Normų, reglamentuojančių įrodymų rinkimą, pažeidimas turi eliminuoti jų vertinimo ir atsakomybės už tai taikymo galimybes. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimas turėtų būti eliminuotas iš jam kvalifikuotos veikos kaip neįrodytas.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 91) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti.
Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas atsižvelgus į surinktus įrodymus, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, administracinės nuobaudos paskyrimą proporcingai padarytam teisės pažeidimui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo teismui paduoto skundo matyti, kad nesutikimą su atsakovo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu jam paskirta bauda (40 000 Lt dydžio ekonomine sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 8 p. ir šio straipsnio 2 d. 6 p. numatytų reikalavimų pažeidimus) jis grindžia dviem aspektais: ginčija pažeidimo, numatyto Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkte, padarymo faktą, teigdamas, kad toks pažeidimas (namų gamybos gėrimų pardavimas) atsakovo nėra įrodytas; neginčydamas antrojo pažeidimo (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 6 p.) fakto, prašo teismo sumažinti jam paskirtos baudos dydį iki 1 000 Lt, t. y. iki minimalios ekonominės sankcijos, numatytos už tokio pobūdžio pažeidimus (kuri yra nuo 1 000 Lt iki 50 000 Lt), dydžio. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamai bylai atitinkamai yra reikšmingi fakto nustatymo, t. y. byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimas, ir Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7, 9 dalių (2007-06-21 įstatymo Nr. X-1198 redakcija) taikymo klausimas, t. y. konkrečios baudos dydžio nustatymo (pasirinkimo) klausimas.
Pasisakydama pirmuoju iš aukščiau nurodytų klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas ABTĮ 57 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Taigi byloje esantys teismui atsakovo pateikti, taip pat teismo liudytojų apklausos būdu patikrinti įrodymai turi vienodą įrodinėjimo reikšmę ir teismo turėjo būti įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (pagal šią dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais).
Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktų įrodymų įvertinimo argumentais ir jų nekartodama, sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo ginčijamas namų gamybos gėrimų pardavimo kavinėje „Dainora“ faktas pripažintinas įrodytu šioje administracinėje byloje.
Pasisakydama dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio nuostatų dėl konkretaus pareiškėjui paskirtos baudos dydžio nustatymo (pasirinkimo), kolegija pažymi, kad šio straipsnio 7 dalyje nustatytos bendrosios konkretaus skiriamos baudos dydžio pasirinkimo taisyklės, pagal kurias konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Šioje teisės normoje taip pat yra numatyta teismo teisė (galimybė) skirti teisės pažeidėjui mažesnę piniginę baudą nei sankcijoje (už konkretų pažeidimą) nustatyta minimali bauda. Kolegija taip pat pažymi, kad, nustačius aukščiau aptartą Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalie 8 punkto pažeidimo padarymo faktą, konstatuotina, kad pareiškėjas yra nubaustas 40 000 Lt dydžio (subendrinta už kiekvieną iš aukščiau nurodytų pažeidimą paskirtos 30 000 Lt dydžio baudos dalinio sudėjimo būdu) bauda už du skirtingus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Iš pareiškėjo skundžiamo nutarimo matyti, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo laikoma aplinkybė, kad pareiškėjo direktorė ir savininkė I. P. tikrinimą atlikusiems pareigūnams atsisakė nurodyti kavinės darbuotoją, padavusį falsifikuotą alkoholinį gėrimą, bei duoti paaiškinimus šiuo klausimu. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais dėl paminėtos pareiškėjo atsakomybės sunkinančios aplinkybės eliminavimo iš kaltinimo dėl jos neatitikimo Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 9 punkte numatytų tokio pobūdžio aplinkybių, pažymi, kad pagal paminėtą bendrąją baudos dydžio pasirinkimo taisyklę nurodytoje situacijoje būtų galima paskirti pareiškėjui ne mažesnės kaip 25 000 Lt dydžio baudas už kiekvieną iš aukščiau nurodytų Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo padarymą. Tačiau teismas, pasinaudodamas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalimi jam suteikta teise atsižvelgti į platesnį ratą baudos pasirinkimo kriterijų, sumažino pareiškėjui paskirtą (subendrintą) baudą iki 5 000 Lt. Kolegija, patikrinusi bylą tokio sumažinimo pagrįstumo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir ją pagrindžiančiais argumentais, kad 5 000 Lt dydžio bauda būtų proporcinga ir adekvati pareiškėjo padarytiems pažeidimams. Tačiau tuo pačiu kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde šiuo klausimu pateikti ir pirmosios instancijos teismo iš esmės jau aptarti argumentai nėra pakankami tam, kad pareiškėjui paskirta bauda būtų sumažinta daugiau negu tai padarė teismas.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas