Bylos Nr. 1S-725-383/2017

                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00110-1998-6

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio, Arūno Paštuolio, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. ir jo gynėjos advokatės Renatos Janušytės skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. P., nuteistas 2010 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – 11 metų laisvės atėmimo. Vadovaujanti Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimi subendrinus su 1994 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, galutinė laisvės atėmimo bausmė skirta – 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.  Bausmės pradžia – 20104 m. balandžio 15 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 15 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 4 mėnesiai ir 8 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. birželio 7 d.)
2. 2017 m. birželio 7 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta, nuteistajam A. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė, konstatuodamas, jog nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, A. P. ir jo gynėja advokatė Renata Janušytė Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visapusiškai ir išsamiai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko priėmė nepagrįstą ir naikintiną nutartį. Teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimumo, iš esmės sukoncentravo dėmesį ties nuteistojo A. P. charakterizavimu ir daroma pažanga. Nuteistojo gynėjos įsitikinimu, byla nebuvo išnagrinėta objektyviai, atsižvelgiant į šiai dienai A. P. išties charakterizuojančius duomenis. Skundžiamoje nutartyje teismas abstrakčiai pasisakė dėl nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kas neabejotinai leidžia teigti esant pagrindui pasiekti bausmės tikslus, įgyvendinti bausmės paskirtį lygtinai paleidus nuteistąjį.
1. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog A. P. iki bausmės paskyrimo 2010 m. nesislapstė, gyvenoje šeimoje, su žmona augino du vaikus, jokių smurto atvejų šeimoje nebuvo, šeima neįtraukta į asocialių šeimų sąrašus. Byloje esantys išsamūs rašytiniai dokumentai pagrindžia nuteistojo A. P., nuo 2016 m. spalio 19 d. bausmę atliekančio lengvosios grupės laikymo sąlygomis, turinčio tris nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui visada perveda pinigus į Vaikų išlaikymo fondą, turimus kreditorinius įsipareigojimus ir įsiskolinimus, kuriuos bando padengti savanoriškai pervesdamas pinigus antstoliui. Visi šie duomenys suponuoja išvadą apie nuteistojo siekimą koreguoti savo elgesį, toliau gyventi pagal visuomenės pripažintas moralės nuostatas bei atskleidžia šeimos svarbą gyvenime. Nuteistojo gynėjos pastebėjimu, reikšminga ir tai, jog įvertinus A. P. nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką nustatyti 25 balai, kas yra laikytina žema rizika. Pirmosios instancijos teismas apskritai dėl šių tyrimų vertinimo nepasisakė.
2. Nuteistojo gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė formalią skundžiamą nutartį, detaliai ir nuosekliai neįvertinęs visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, ir jų nepagrįstai nepripažino pakankamais lygtinio paleidimo taikymui, taip pat nepagrįstai nurodė, jog nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas, likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės trukmė ir elgesys bausmės atlikimo metu, nors visa tai buvo aprašyta ir pagrįsta Komisijos nutarime.
3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis A. P. atlikinėdamas bausmę susirgo infiltracine tuberkulioze dėl standartų neatitinkančių kalinimo sąlygų. Todėl dėl ligos nuteistasis negali dalyvauti kai kuriose socialinėse veiklose. Be to, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į lygtinio paleidimo instituto esmę ir tikslus.
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, priėmė neteisingą nutartį. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog į Laisvės atėmimo vietų ligoninę jis atvyko 2017 m. kovo 1 d., kur yra gydomas iki šiol, kadangi susirgo infiltracine tuberkulioze. Per gydymo laikotarpį nuteistasis baustas nebuvo, laikėsi visų nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų, bausmę atlieka lengvosios grupės kalinimo sąlygomis, vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką buvo nustatyti 25 balai. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi ir įgijo 3 specialybes, pastoviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirbo.  Nuteistojo įsitikinimu, tai yra pakankamai akivaizdūs pažangos, mažinant nusikalstamą elgesio riziką, faktai ir aplinkybės.
1. Nuteistojo teigimu, iš pateiktų dokumentų matyti, kad jo planuojama gyvenamoji vieta nėra susijusi su rizika pakartotinai nusikalsti. Komisijai pateiktas probacijos tarnybos raštas taip pat patvirtina apie tinkamą socialinę aplinką. A. P. teigimu, jis yra jau atlikęs beveik 2/3 jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, stengiasi reabilituotis, ugdyti sveiką ir teisingą sampratą, lavintis.
5. Nuteistojo A. P. ir jo gynėjos Renatos Janušytės skundai atmetami.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.
8. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius, pataisos namuose mokėsi ir įgijo 3 specialybes, nuo 2016 m. spalio 19 d. bausmę atlieka lengvosios grupės laikymo sąlygomis, pataisos namuose bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 8 kartus pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, už ką 7 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose A. P. buvo ir 6 kartus paskatintas, kas rodo jog nuteistasis savo elgesį veda reikiama linkme. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog  jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 25 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodytas ir išlikęs pagrindinis nuteistojo kriminogeninis veiksnys –smurtinis elgesys. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje mokėsi, dirbo, šiuo nepažeidinėja įstaigoje nustatytos tvarkos, savanoriškai dengia priteistą civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius. Minėtos aplinkybės rodo, jog A. P. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
10. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio (sukėlusio negrįžtamas pasekmes) nusikaltimo padarymą, anksčiau ne kartą teistas, jam jau buvo taikytas lytinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau pakartotinai nusikalto. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad  nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.
11. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.
12. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Kaip jau buvo paminėta, A. P. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1  d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo ir jo gynėjos skundų motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo A. P. ir jo gynėjos advokatės Renatos Janušytės skundus atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai              Jurgis Kiškis

              Arūnas Paštuolis

              Valdas Vitunskas