Baudžiamoji byla Nr. 1-125-161/2016                                        Teisminio proceso numeris 1-01-1-27611-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8;1.1.7.2.4; 2.10.1

(S)

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 30 d.

Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Liudo Žuklio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

T. R., gimęs 1982-12-25, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis T. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent:

2016 m. gegužės 22 d., apie 18-19 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, T. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, svečiuodamasis savo motinos J. R. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) kieme, mažamečiui sūnui R. R. (gim. 2006 m.) atsisakius valgyti ledus, tyčia suėmė ranka mažamečiui R. R. už kaklo, pakėlė jį nuo žemės apie 0,5 m atstumu ir metė į žemę, dėl ko mažametis pargriuvo ant sėdmenų alkūnėmis remdamasis į žemę bei patyrė fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. R. parodė, kad R. R. yra jo sūnus, jis jį augina nuo penkerių metų su žmona S. R.. Rokas yra jo nesantuokinis sūnus. R.iki penkerių metų augino globėjai, R. mamos, kuri yra mirusi, sesuo D. P.. R. nuo pat pradžių elgėsi kaip laukinis, jis visiškai buvo neauklėjamas globėjų, R. neklauso, nereaguoja į jo ir S. bei darželio auklėtojos pastabas, elgiasi kaip nori. Mokykloje R. elgėsi taip, kaip norėjo, neprognozuojamai. Kai R. ėjo gal į pirmą klasę, kada tai tiksliai buvo nebegali pasakyti, neprisimena, jis norėdamas spręsti su R. iškilusias problemas užregistravo jį į Vilnių į krizių raidos centrą, kur su juo buvo savaitę laiko, su R. ten dirbo psichologai. R. elgesys po šio  pabuvimo centre pagerėjo gal savaitei laiko, o po to R. vėl elgėsi, kaip norėjo. Jis su S. turi du bendrus vaikus, su jais taip pat dar auga ir S. vyresnėlis sūnus A. L.. Jis R. iš kitų savo vaikų neišskirdavo, ką pirkdavo, viską pirkdavo vienodai. R. elgesys neprognozuojamas, reikalinga nuolatinė jo priežiūra, kai išleidi jį į lauką, reikia saugoti, kad jis niekur nenueitų, nes būdavo taip, kad nuėjęs į „Maxima“ apsivagia. Paliktas vienas namuose R. buvo uždegęs užuolaidą, subadė su šakute ar peiliu virtuvės baldus, ne kartą iš namų buvo iššokęs pro balkoną. Už tokį elgesį jis R. pabardavo, aiškindavo, kad taip elgtis negalima, sakė, kad už tokį blogą elgesį jis jam nenupirks skanėstų, dviračio ir pan., bet visi pasakymai jam nei motais. Nupirkus reikalingas priemones į mokyklą R. tuoj pat viską sulaužydavo, išmėtydavo, jis jam aiškindavo, kad visa tai pinigus kainuoja, bet jis į tai visiškai nereaguoja. 2016 m., gali būti gegužės mėnesį, R. kelis kartus nenakvojo namuose. Pirmą kartą, kai R. naktį negrįžo į namus jis su juo nuėjo į Vaiko teises, manė pamėgins taip jį sudrausminti, sakė jam, kad dėl tokio jo lakstymo jis jį atiduos į Vaikų globos namus, R. prižadėjo elgtis tinkamai, bet kitą  dieną vėl negrįžo į namus nakvoti, mano, kad pajuto tą laisvės ir nebaudžiamumo pojūtį, tai ir lakstys taip. Daugiau nežino dėl ko R. taip elgiasi, jis tikrai R. nemušdavo dėl tokio elgesio. Žino, kad savaitgalį, kai jis buvo pas mamą J. R. lyg su R., sunku prisiminti, jis pakvietė pas mamą atvažiuoti ir S. su kitais  vaikais. Atsimena, kad S. su mažaisiais V. ir V. atvažiavo vėliau, su jais kartu, jei neklysta atvažiavo ir sesuo Dž. su draugu A. ir vaikais. Žino, kad R. pas jo mamą žaidė kieme. Jis gėrinėjo alų, nebuvo girtas, tikrai visas įvykio aplinkybes prisimena. Paskui atvažiavus S. su vaikais ir Dž. su draugu ir vaikais jie kepė šašlykus, jie taip pat visi gėrinėjo alų, negėrė tik jo mama. Žino, kad buvo sekmadienis, gali būti, kad gegužės 22 d., kaip ir nurodyta įtarime, bet jis pats tikslios datos neprisimena, jis apie 18-19 val. ėjo į parduotuvę nupirkti vaikams ledų, nupirko tris porcijas ledų, nes daugiau jam neužteko pinigų. Jis parnešęs ledus, vieną porciją davė R., kitą V. ir trečią D. (sesės sūnui), pamanė, kad jo mažieji V. su V. per pusę suvalgys porciją ledų, nes V. nelabai juos valgo. Žino, kad R. pasakė, kad ledų jis nevalgys, pradėjo ožiuotis, R. tada ledus padavė V. ar tai V.. Jis tada sakė, kad R. paimtų ledus, sakė, kad jis didesnis, kad jam daugiau ledų reikia, sakė, kad mažėliams užteks ir vienos porcijos ledų, bet vis tiek R. sakė, kad jis ledų nevalgys. Jis užpyko ant R. dėl tokio elgesio, kad šis rodo savo ožius, jam galbūt jau kantrybė trūko dėl tokio R. elgesio, tada jis paėmė tuos ledus iš R. ir juos išmetė per tvorą, tada jis abejomis rankomis suėmė R. už maikutės ties krūtine, tikrai ne už kaklo, pakėlė jį nuo žemės gal 50 cm ir numetė jį ant pievutės. R. numestas pargriuvo ant užpakalio, jis nešveitė jo taip, kad jis ten smarkiai griūtų, R. atsirėmė su rankomis į pievą, R. neverkė. Tada lyg S. nuvedė R. pas mamą į kambarį. Visi šaukė ant jo kam jis čia taip padarė, kad taip negalima elgtis. Jis tikrai nenorėdamas taip pasielgė, R. jį išprovokavo, galbūt pats to R. ir siekė. Jam liepė nurimti visi, na aišku, kad jis ir nurimo ir labai gailėjosi, kad taip pasielgė, jis ir dabar gailisi tokio savo poelgio. Paskui jis R. atsiprašė. Paskui kaip ir viskas buvo gerai. Vakare jie grįžo į namus, kitą dieną R. vėl neparėjo laiku iš mokyklos ir į namus nakvoti negrįžo. Jis R. ieškojo, bet jo niekur nerado. Į policiją dėl R. negrįžimo į namus nesikreipė, pamanė, kad tai eilinis R. pakvailiojimas, tikėjosi, kad R. grįš į namus, bet negrįžo. Kai antrą naktį R. jau nenakvojo namuose, R. buvo auklėtojos pagautas ir nuvežtas pas vaikų teisių specialistes, iš kur perduotas į vaikų globos namus. Jis stengsis, kad jo sūnus R. būtų vėl kartu su juo, bet kaip bus, šiai dienai, jis negali pasakyti (b. l. 42-44). 2016-06-23 papildomos apklausos metu įtariamasis T. R. parodė, kad gali būti, kad sūnų R. R. kaip nors suėmė už kaklo ir jį pakėlė, negali tvirtai teigti, kad jam suėmė tik už maikutės ties krūtine, nes tuo metu tikrai buvo labai susierzinęs, viskas įvyko labai greitai ir spontaniškai. Tikrai gali būti, kad buvo kažkoks suėmimas ir už kaklo. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio (b. l. 46).

Be kaltinamojo T. R. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Mažametis nukentėjusysis R. R. parodė, kad jis namuose gyveno kartu su pamote S., tėvu T. ir netikru mažesniu broliu V. ir mažesne seserimi V.. bei netikru broliu A., kuriam penkiolika metų. Jo tėvas ir pamotė S. dažnai vartoja alkoholį, jie geria viską. Jis nelabai gerai sutaria su tėvu ir pamote. Jis lanko mokyklą (duomenys neskelbtini) baigė trečią klasę. Kai jis turi kokį daiktą ir jo nori V. arba V., o jis jiems to daikto neduoda, tai S. iš jo tą daiktą atima ir paduoda jiems, o jam liepia eiti į lovą. Tėvas dažnai būdamas girtas kimba prie jo. Buvo taip, kad kai jis jau buvo trečiokas, gal pavasarį, kada tiksliai negali pasakyti, tėvas, būdamas girtas, jį suėmė už kaklo ir metė į žemę, o paskui atsistojęs jam ant kojos su savo koja stipriai ją spaudė, jam tada labai skaudėjo koją. Tai matė V. su V., tai jie tada labai išsigando ir pabėgo. A. dažniausiai nemato, kai jį tėvas skriaudžia, nes jis sėdi prie kompiuterio. Būna taip, kad tėvas jam rankas būdamas girtas sukioja, jei tai pamato S. ji liepia tėvui girtam prie jo nelįsti. Dabar, visai neseniai, tai gali būti gegužės pabaigoje, penktadienį, jis buvo pas močiutę J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) Tada atvažiavo ir jo tėvas su pamote ir V. bei V.. Tada tėvas su S. gėrė alų, močiutė alaus negėrė. Šeštadienį vėl tėvas pas močiutę atvažiavo su šeima, tai S., V. ir V., vėl gėrė alų. Jis visas tas naktis nakvojo pas močiutę J.. Sekmadienį vėl tėvas atvažiavo pas močiutę, tada jis buvo parduotuvėje ir nupirko tris porcijas ledų, viena porcija per mažai, nes tada pas močiutę buvo ir jo pusbrolis D.. Tada ledų tėvas nedavė V., bet jis jam atidavė savo ledą, V. paprašė, tai jis V. ir davė. Kiek pavalgęs ledų V. pasakė, kad nebenori, norėjo jam juos duoti, bet jis pasakė, kad ledų nenori, tada tėvas jau būdamas girtas paklausė „tikrai neimsi ledų?“, jis sakė „tikrai“, tada tėvas išmetė ledus per tvorą, viskas vyko lauke, priėjo prie jo, jam viena ranka suėmė už kaklo ir jį stipriai smaugdamas metė ant tokių akmenukų, ant takelio, jis pargriuvo ant nugaros, jam labai skaudėjo galvą ir nugarą, jis verkė. Jokių žymių ant kaklo tada neliko. Jo pusbrolis D. juokėsi iš to. Jam kraujas nebėgo, jis tik susitrenkė ir nuo to labai galvą skaudėjo. Visa tai, kai jį tėvas metė suėmęs už kaklo į žemę matė močiutė J. S., D. tėvas A., krikšto mama Dž., V. ir V.. Močiutė į tai jo tėvui pasakė „ką tu čia darai žmonėms prieš langus, visi mato“. Tėvas į tai nieko neatsakė. Tada jis vienas verkdamas nuėjo į kambarį, dar buvo šviesu, kai jį tėvas metė į žemę. Jie vakare su taksi grįžo į namus. Tą vakarą tėvas jo neskriaudė, tik vis priekaištavo dėl ko jis neima ledų. Kitą dieną, buvo pirmadienis jis ėjo į mokyklą, po pamokų jis namo nėjo, nes bijojo tėvo, nes velniai žino, kada tėvas gali grįžti girtas, kada ne, jis bijojo, kad tėvas vėl jo nemuštų. Tada po pamokų, kai nėjo namo buvo su draugais. Tada jis nakvojo prie mokyklos, po namo balkonu, jis tada užsiklojo „adijalu“, kurį rado numestą prie balkono po krūmu. Jam baisu nebuvo. Jis prabudo tada gal aštuntą valandą ryte, į mokyklą nėjo, vaikščiojo, buvo su draugu kažkiek. Tada nieko nevalgė. Į namus nėjo ir antradienį, naktį miegojo po tuo pačiu balkonu. Trečiadienį jį pamatę vaikai apie tai pasakė mokytojai, todėl jį ji nuvedė pas direktorės pavaduotoją, o iš ten važiavo į Vaikų teises, iš kur jis ėjo į mokyklą, pas psichologę. Tada jis ėjo pas tetą A., ji yra jo krikšto tėvo E. žmona, kur nakvojo. Kitą dieną jis buvo nuvežtas į globos namus. Vakare, gulėdamas po balkonu jis negirdėjo, kad jo būtų ieškoję S. arba tėvas, mano, kad neieškojo. Jis apie tėvą nieko nenori kalbėti, nieko gražaus apie savo tėvą negali pasakyti. Namo į (duomenys neskelbtini) pas tėvą ir S. jis grįžti nenori. Jis nežino su kuo norėtų gyventi. Jis tas naktis, kai nakvojo po balkonu nėjo pas močiutę J. dėl to, kad bijojo, kad ten jį gali surasti girtas arba negirtas tėvas. Už tai, kad jį tėvas numetė į žemę ir smaugė, jo neatsiprašė, jis niekada jo nėra atsiprašęs, o jei jis ir atsiprašytų jis vis tiek jam neatleistų. Tėvas jį namie skriaudžia labiausiai, kitų savo vaikų jis neskriaudžia. Tai ne pirmas kartas, kai jis negrįžo namo. Vieną kartą negrįžo namo, kai norėjo būti su draugu, o jam tėvas neleido, visi vaikai gali negrįžti bent vieną dieną namo, o jis negali. Jam Vaikų globos namuose yra gera, čia jo niekas neskriaudžia, jis nepasiilgo nei tėvo, nei S., nei V. su V.. Jis norėtų, kad pareigūnai jo tėvą nubaustų už jo netinkamą elgesį su juo, jis savo tėvui už tokį elgesį niekada negalės atleisti. Jis savo mamos neprisimena, ji yra mirusi (b. l. 20-22).

Liudytoja J. S. parodė, kad ji yra R. R. auklėtoja. R. mokykloje mokėsi pagal palengvintą programą, bet ji mano, kad tokią programą jam reikia naikinti, nes jis ganėtinai protingas vaikas, tik jo elgesys kažkiek apsunkintas. R. į mokyklą buvo visuomet išleidžiamas tvarkingas, aprūpintas reikiamomis priemonėmis. Į tėvų susirinkimus nuolat eidavo .R pamotė S., tėvo rūpesčio vaiku visiškai nesijautė. R. elgesys labai pablogėjo. 2016 m. gegužės mėnesį matėsi, kad kažkas R. negerai, jis nereaguodavo į pastabas, negražiai elgėsi su klasės draugais. 2016 m. gegužės 16-18 d., kada tiksliai nežino, ryte apie 07:30 val. virėja A. jai sakė, kad ji rado R. prie mokyklos ir jį perdavė S.. Sakė, kad tada R. prisipažino nenakvojęs namuose. Tą dieną, jos žiniomis, R. su tėvu buvo pas Vaiko teisių skyriaus specialistes. 2016-05-25 ryte R. neatėjo į mokyklą, todėl ji sunerimusi skambino S., kuri pasakė, kad R. nenakvojo namuose ir ji nežino, kur jis yra. Antrą pamoką ji pati pradėjo R. ieškoti ir jį rado prie mokyklos. R. tada elgėsi kaip išgąsdintas vilkiukas, bet jai pavyko jį prie savęs prisikviesti. R. tada buvo murzinas, susivėlęs, neišsimiegojęs. Ji tada paskambino R. tėvui pasakyti, kad ji rado R.ir paprašyti, kad jis ateitų jo iš mokyklos pasiimti, bet į tai R. tėvas pasakė, kad jis jo nepasiims, nes dirba (duomenys neskelbtini) ir kad ji su R. gali daryti ką tik nori. Tada ji apie R. informavo Vaiko teisių apsaugos specialistes. Ji suprato, kad Rokui namuose nėra gerai. R. iš mokyklos norėjo pasiimti Dž., kuri yra R. tėvo sesuo, bet R. atsisakė su ja eiti. Tada ji pradėjo kalbinti R., kas nutiko, kodėl jis nenori grįžti į namus ir nenori eiti su Dž., į tai jai R. pasakė, kad „ir pas Dž. mane tėvas ras ir muš tada mane“. Tada R.. ne iš karto, bet pripažino, kad jį tėvas muša. Ji klausė, kodėl R. pas močiutę J. nėjo, tai į tai jai R. pasakė „ir ten mane tėvas suras ir muš“. Tada ji aiškino R., kad negalima miegoti po balkonu, kad jis galėjo sušalti, bet į tai R. pasakė, kad ir gerai būtų, jei jis sušaltų, tada jau būtų kartu su mama. Ji labai išsigando tokio R. pasakymo, nes suprato, kad jis labiau mirti nori nei gyventi, ji mano, kad R. jaučiasi atstumtas ir niekam nereikalingas. R. jai papasakojo, kad 2016-05-22, kai jis buvo pas močiutę J. ir atsisakė valgyti tėvo nupirktus ledus, tėvas jį čiupo už gerklės ir metė į grindinį, visa tai matė močiutė ir kiti ten buvę žmonės. Ji tada paskambino S., kad įsitikintų, jog R. dėl to nemeluoja ir S. nieko konkrečiai jai nenurodė, bet nepaneigė, jog R. tėvas prieš jį smurtavo. Tuo metu ant R. vizualiai ji jokių smurto žymių nematė. Pokalbio metu R. užsiminė, kad tėvas pasukdavo jam tiek ranką, tiek koją, bet nieko nedetalizavo. Tada R. buvo nuvežtas į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Visus metus, kiek ji yra R. auklėtoja, nei karto nėra pastebėjusi, kad R. būtų į mokyklą atėjęs su kokiomis smurto žymėmis, pats R. niekada nėra minėjęs, kad tėvas prieš jį smurtauja (b. l. 27-29).

Liudytoja S. R. parodė, kad T. R. yra jos vyras, ji sutiko duoti parodymus. Ji yra R. pamotė. Ji su T. R. pradėjo auginti nuo penkerių metų. R. yra „sunkus“ vaikas. R. mėgsta meluoti, vogti, prikrėsti išdaigų. R. gal prieš du metus su tėvu gulėjo Vaiko raidos centre, jam nustatytas emocijų elgesio sutrikimas, jis nenuspėjamas vaikas. Nuo 2016 m. gegužės mėnesio pradžios tarp jos su T. vyksta skyrybų procesas, ji mano, kad R. ne kartą yra girdėjęs T. ir jos barnius dėl skyrybų. 2016 m. gegužės 16 d. R. negrįžo nakvoti į namus. Tik pamatęs ją R. su dviračiu sprukdavo nuo jos. T. grįžęs apie 1 val. nakties neblaivus, buvo išėjęs R. ieškoti, bet jo nerado. Ryte, kai ji išėjo R. paieškoti, mokyklos (duomenys neskelbtini) virėja pasakė, kad R. pas jas, bet R. tada pabėgo nuo jos ir kita „(duomenys neskelbtini) grupės auklėtoja R. tada parvedė į namus. Paklausus R kodėl jis negrįš namo nakvoti, jis atsakė, kad bijojo, kad jis bus mušamas, nors tikrai žinojo, kad jo niekas nemuš. Savaitgaliui T. išsivežė R. pas mamą J. R. pailsėti, pabūti. Paskutiniu metu ten T. nuolat ir būdavo, girtaudavo. Sekmadienį ir ji su vaikais, T. pakvietimu atvažiavo pas J. R.. Su ja kartu važiavo ir T. sesuo Dž. su vyru ir dviem vaikais. Gal apie 18-19 val. T. iš parduotuvės parnešė tris porcijas ledų. Tada R. atsisakė imti ledų, visi sakė, kad jis imtų ledų, bet R. užsispyrė ir pasakė, kad ledų neims. T. tuo metu jau buvo gerokai neblaivus, įsiutino T.toks R. elgesys, jis liepė R. ledus išmesti, bet R. jų nemetė, todėl T. čiupo tuos ledus R. iš rankų ir juos išmetė per tvorą. Tada T. atsisėdo ant kelmo ir kvietė R. pasikalbėti, bet jis nėjo. T. moralizavo R., kad taip elgtis negalima. Vienu metu T. kažko pas R. paklausė, bet šis jam nieko neatsakė, dėl to T. labai įsiuto, čiupo R. dešine ranka už kaklo ir pakėlęs jį truputį nuo žemės, nes ji dar spėjo T. sučiupti už rankos alkūnės, kad jis stipriai nemestų to vaiko, tai T. pakėlė tą vaiką gal apie 0,5 m atstumu nuo žemės ir numetė jį ant tokio žvyriuko. R. griuvo ant užpakalio atsiremdamas alkūnėmis, ji nepastebėjo, kad R. alkūnės po to būtų nubrozdintos, ant kaklo taip pat nebuvo jokios žymės, buvo tik toks momentinis sugriebimas už kaklo, nebuvo kažkokio smaugimo. Tada ji padėjo R. atsistoti ir jis nuėjo į kambarį, R. neverkė, mano, buvo išsigandęs, R. visada girto tėvo bijo. T. pirmą kartą jai matant smurtavo prieš R.. Šiaip, T. būdamas neblaivus visada R.psichologiškai moralizuoja, sakydamas jam, kodėl jis nesimoko, neklauso, blogai elgiasi. 2016-05-23 jai paskambino R. auklėtoja ir pasakė, kad ji nežino, ar jai pavyks R. išlaikyti mokykloje. Mokytoja R. palydėjo iki T. sesers Dž. iš kur jį paėmė jos vyresnis sūnus A. ir parvedė jį į namus, tačiau R. iš namų pabėgo. Jie tada R. nerado, jis namuose nenakvojo. Ir antrą naktį R. namo negrįžo, jis buvo su socialine darbuotoja L., kur ir nakvojo. R. mėgstantis pafantazuoti, suvaidinti labai nuskriaustą, R. yra užkietėjęs melagis. Ji labai stengėsi surasti kontaktą su R., bet jai nepavyko (b. l. 31-33).

Liudytoja D. R. patvirtino liudytojos S. R. ir nukentėjusiojo R. R. parodymus, nurodydama, kad R. atsisakius imti ledus, T. tuos ledus išmetė per tvorą ir įsiutęs dėl tokio R. elgesio sučiupo R. ties krūtine už maikutės viena ranka, nes R. labai smulkus vaikas, jį gal apie 0,35 m atstumu pakėlė nuo žemės ir numetė R. ant tokios žolytės. R. nugriuvo ant užpakalio alkūnėmis atsiremdamas į žolę. Ji nematė, kad R. verktų, nematė, kad po nugriuvimo būtų likę kokios žymės ant R. Ji pirmą kartą matė, kad T. smurtauja prieš R.. Ji girdėjo, kaip T. atsiprašė R. ir paskui viskas buvo gerai (b. l. 37-38).

2016-06-21 įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), kiemo dalis, kurioje galimai nukentėjo mažametis R. R. yra žvyruota, vietomis šalia tvoros matyti augančios piktžolės, pievelės nematyti (b. l. 7-8; 9)

Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis T. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui sūnui R. R. ir ši nusikalstama veika pilnai atitinka bei ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 3 d.

Nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis T. R. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 54-56).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs  nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. T. R. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). T. R. teisiamas pirmą kartą, dirba, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 51-52), gydytojo psichiatro negydytas, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b.l. 50). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamajam paliktina siūloma paskirti bausmės rūšis - bauda ir jos dydis, kuris kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., T. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi T. R. nusikalstamą veiką padarė artimoje aplinkoje, todėl vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 67 str. 3 d., 722 str., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė -  dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str., teismas

n u s p r e n d ė:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d., ir paskirti jam 21 MGL (790,86 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., T. R. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 14 MGL (527,24 Eur) baudą.

Nustatyti T. R. savanoriško baudos sumokėjimo terminą – šešis mėnesius ir išaiškinti, kad bauda (527,24 Eur ) turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Paskirti T. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą programų kursą.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                           Edita Zarembienė