Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-366/2019

                                                            Proceso Nr. 1-01-1-56063-2018-4

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės, 

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei

dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,

gynėjui advokatui Irmantui Ruželei,

              viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-01-15 nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018-11-09 nuosprendžiu T. G. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 n u s t a t ė :

1.                      T. G. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 23 d. apie 17.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu įvykus žodiniam konfliktui, priėjęs prie gulinčio lovoje G. S., užlipo ant jo taip, kad G. S. negalėtų judėti, užlaužė G. S. kairę ranką už nugaros, dešinę ranką prispaudė savo svoriu, ant kaklo apjuosė virvę ir ja suspaudė kaklą, alkūne sudavė vieną kartą į dešinį šoną ir vieną kartą į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam G. S. fizinį skausmą.

2.                      Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo pakeisti nuosprendį, atidedant skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnyje numatyta tvarka.  

2.1.       Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 punkte numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys).

2.2.       Nuteistasis prisipažįsta, kad nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, tačiau neigia, kad smaugė virve. Bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl nukentėjusiojo smaugimo virve teismas padarė neteisingai vertinęs įrodymus:

1)        betarpiškai įvykį matė liudytoja A. R. ir davė parodymus, kad prieš nukentėjusįjį jokie smaugimo veiksmai nebuvo atlikti, tačiau teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė nukentėjusiojo ir liudytojo V. Š. parodymams; 

2)       virvės nuo policijos pareigūnų neslėpė, nes net neįtarė, kad nukentėjusysis kreipsis į policiją tuomet kai jau buvo susitaikę ir  kartu gėrė alkoholį;

3)       asmens apžiūros metu (l t., 1. 51) nustatytas nukentėjusiajam kaklo sužalojimas kelia pagrįstų abejonių, ar apjuosus kaklą virve ir veržiant, galėjo nežymus odos nubrozdinimas atsirasti tik vienoje kaklo pusėje (dešinėje). Jei virve buvo veržiama labiau dešinė kaklo pusė, nukentėjusysis nebūtų patyręs dusinančio efekto, tuo tarpu priekinėje kaklo dalyje jokių sužalojimų nenustatyta. Kyla abejonė, kad kaklo dešinę pusę nukentėjusysis galėjo nusibrozdinti tuo metu, kai priešinosi nuo kitų smurtinių veiksmų;

4)       teismas aprašomojoje dalyje nurodė, kad nukentėjusiajam nustatytas pailgas odos nubrozdinimas, tačiau bylos rašytiniuose dokumentuose niekur nėra nurodyta, kad sužalojimas yra pailgas, asmens apžiūros prieduose - fotonuotraukose sunku įžiūrėti sužalojimą, todėl akivaizdu, kad teismas subjektyviai interpretavo bylos įrodymus, labiau juos pritaikydamas pateiktam kaltinimui dėl nukentėjusiojo smaugimo. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialistai nepasisakė ar sužalojimas galėjo būti padarytas iki įvykio.

5)        be tariamo smaugimo, buvo atlikti ir kiti kaltinime nurodyti smurtavimo veiksmai, kuriuos atlikdamas, fiziškai nebegalėjo virve smaugti nukentėjusiojo;

6)        GPM kvietimo kortelėje (1 t. b.l. 61.) diagnozės skiltyje nurodyta „pasikėsinimas smaugiant“. Teismas šiuos duomenis laiko objektyvias ir abejonių nekeliančias įrodymais, tačiau šiame dokumente nenurodyta jokių objektyvių sveikatos apžiūros požymių, leidžiančių teigti, kad apžiūrimasis buvo smaugiamas, ir tai rodo, kad tokią diagnozę medikai nurodė tik iš nukentėjusiojo pasakojimo apie įvykį;

7)        nukentėjusysis pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams neminėjo apie tariamą smaugimą, o pareiškimą parašė tik sekančią dieną būdamas visiškai girtas (pareiškimas-protokolas surašytas 2018-11-24, nuo 12.13 iki 12.53 val. (l t., b.l. 8), neblaivumas 2,02 % nukentėjusiajam nustatytas 2018-11-24, 12.13 val. (1 t., b.l. 65)). Stipriai apgirtusio asmens pateiktas pareiškimas dėl fizinio skausmo sukėlimo nėra tinkama vada asmenį nuteisti pagal BK 140 straipsnio l dalį, pagal kurią asmuo atsako tik esant nukentėjusiojo skundui.

2.3.       Minėtais argumentais nuteistasis prašo šalinti iš kaltinimo aplinkybę, kad jis apjuosė nukentėjusiojo kaklą virve ir jį suspaudė. Kadangi kaltės dėl kitų smurtavimo faktų neneigė, prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis įvykio metu girtavo ir būdamas neblaivus iššaukė konfliktinę situaciją. Todėl prašo pripažinti dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

2.4.       Skunde T. G. teigia, kad byloje yra visos sąlygos taikyti BK 75 straipsnį. Nuteistas už nesunkų nusikaltimą, jam paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Sutinka, kad naują veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas ir pakartotinai.  Nusikaltimu nebuvo sukelta nukentėjusiajam sunkių padarinių, iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo dėl savo elgesio, jiedu susitaikė, turtinė ar neturtinė žala nepadaryta. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra jauno amžiaus, registruotas darbo biržoje. Nuteistasis mano, kad teigiamai ir neigiamai apibūdinančių aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, juolab kad tokį siūlymą buvo pateikęs ir valstybinis kaltintojas (1 t., 143 b. l.). Kadangi nusikalstamų veikų padarymą sąlygojantis veiksnys buvo alkoholio vartojimas, mano, kad tikslinga šalia ankstesnių teismo skirtų įpareigojimų taikyti pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas tik minimalus vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas, todėl maksimaliai nėra išnaudota galimybė laisvės atėmimo bausmės tikslus pasiekti be realaus jos vykdymo, taikant ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

3.                      Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

4.                       Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5.                      Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6.                      Advokatas apeliaciniame skunde neginčija, kad ginamasis T. G. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu, kuriais sukėlė fizinį skausmą, taip pat neginčija veikos kvalifikacijos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau prašo eliminuoti iš kaltinimo aplinkybę, kad T. G. smaugė G. S., t.y.  apjuosė jo kaklą virve ir ja suspaudė kaklą. Eliminavus minėtą aplinkybę, prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad T. G. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Įvertinus minėtas dvi atsakomybę lengvinančias ir kitas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, gynėjas prašo bausmės vykdymą atidėti BK 75 straipsnyje numatyta tvarka.

7.                      Kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir išanalizavusi skundžiamą teismo nuosprendį, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išreikšta abejonė dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir dėl to padarytų faktinių bylos aplinkybių neatitinkančių išvadų, nepagrįsta. Bylos duomenimis T. G. viso proceso metu neigė smaugęs G. S.. Jis nurodė, kad G. S. pastūmė ir šis pargriuvo ant lovos. Tuomet G. S. pradėjo „koliotis“, todėl norėdamas jį apraminti, atsisėdo ant jo ir jam užlaužė ranką bei palaikė apie 2-3 minutes, tuo pat metu G. S. su alkūne sudavė smūgį į šoną ir į veidą. Nuteistasis tvirtina, kad jokios virvės neturėjo ir G. S. nesmaugė, kaklo jam nesužalojo, todėl šioje dalyje kaltinimo nepripažino. Tačiau nukentėjusiojo smaugimo faktą teismas konstatavo, įvertinęs tiek nukentėjusiojo G. S., tiek liudytojo V. Š. parodymus, tiek objektyvią bylos medžiagą – protokolą – pareiškimą, nukentėjusiojo apžiūrą (b. l. 51 – 56), greitosios pagalbos medikų diagnozę (b. l. 61 – 62).

8.                      Nukentėjusysis G. S. parodė, kad pas jį svečiavosi V. Š., A. R. ir T. G.. Jis buvo nupirkęs pakuotę alaus, kurį visi gėrė. T. G. prieš išeidamas norėjo išsinešti vieną butelį alaus, todėl kilo ginčas, kurio metu T. G. ant jo, gulinčio lovoje, užlipo ir užlaužė ranką. Po to pasiėmęs virvutę, apjuosė jo kaklą ir jį pradėjo smaugti. Kol jį smaugė dar sudavė smūgius į veidą ir į šoną. Kai baigė smaugti ir jį paleido, vos atgavo kvapą, skaudėjo šoną, ranką ir kaklą. Ant kaklo nuo smaugimo liko žymės. Analogiškus parodymus davė liudytojas V. Š., kuris vienintelis iš kompanijos negėrė alkoholio ir buvo blaivus. Jis papasakojo, kad įvykio dieną svečiavosi pas G. S. namuose. Namuose dar buvo A. R. ir T. G.. Visi, išskyrus jį, gėrė alų. Likus vienam buteliui alaus, T. G. norėjo jį išsinešti, o G. S. neleido, dėl to jie susipyko. Kivirčo metu T. G. priėjo prie lovoje gulinčio G. S. ir, pasiėmęs virvelę, ja apjuosęs G. S. kaklą, pradėjo jį „dusinti“ bei sudavė alkūne G. S. į šonkaulius. Kai T. G. G. S. paleido šis vos atgavo kvapą. Ant G. S. kaklo liko ruožas nuo virvutės. Pailgas odos nubrozdinimas ant G. S. kaklo yra konstatuotas ir asmens apžiūros protokole (b. l. 51 – 56).  Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 23 d. 21.04 val. greitosios pagalbos specialistai atvykę į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo G. S. ir jam diagnozavo – kaklo sumušimą, pasikėsinimą smaugiant (b. l. 61-62). Pirmosios instancijos teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti dėl atlikto smurto mechanizmo, įtakos turėjo ir tai, kad T. G. teistas už analogišką veiką, kurios metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smaugė sugyventinę A. R.. Minėtų vienas kitą papildančių įrodymų visuma paneigiama nuteistojo versija, kad jis nukentėjusiojo G. S. nesmaugė. Todėl prašymas eliminuoti iš kaltinimo aplinkybę, kad T. G. ant G. S. kaklo apjuosė virvę ir ja suspaudė kaklą, netenkinamas. Kadangi T. G. kaltu prisipažino tik iš dalies, nuteistojo gynėjo prašymas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę taip pat negali būti tenkinamas.

9.                      Skunde prašoma pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vadovaujantis teismų praktika, provokuojančiu laikytinas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Šiuo atveju nustatyta, kad T. G. pyktį sukėlė tai, kad lovoje gulintis G. S. neleido išsinešti alaus butelio. Toks nukentėjusiojo elgesys negali būti laikomas provokuojančiu ir tuo pačiu negali lengvinti nuteistojo atsakomybės.

10.                      Skundo argumentas dėl šališko įrodymų vertinimo taip pat atmetamas. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė nukentėjusiojo ir liudytojo V. Š. parodymams, nepagrįstai atmesdamas betarpiškai įvykį mačiusios liudytojos A. R. parodymus, pagal kuriuos T. G. prieš nukentėjusįjį jokių smaugimo veiksmų neatliko. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. R. parodymai negali būti laikomi objektyviais, nes ji ir T. G. gyvena kartu neįregistravę santuokos, todėl yra suinteresuota palengvinti sugyventinio baudžiamąją atsakomybę. Be to V. Š. taip pat buvo tiesioginis įvykio liudytojas ir, skirtingai nuo A. R., negėrė alaus ir buvo blaivus. Todėl A. R. parodymais negali būti paneigta teismo išvada dėl smurto mechanizmo, kuri padaryta anksčiau aptartų įrodymų visuma.

11.                      Skunde nurodoma, kad nukentėjusysis pareiškimą policijai parašė sekančią dieną, būdamas visiškai girtas, kai nustatytas 2,02 % promilių girtumas. Gynėjas teigia, kad stipriai apgirtusio asmens pateiktas pareiškimas dėl fizinio skausmo sukėlimo nėra tinkama vada asmenį nuteisti pagal BK 140 straipsnio l dalį, pagal kurią asmuo atsako tik esant nukentėjusiojo skundui. Šis skundo argumentas taip pat atmetamas.

12.                      Pagal baudžiamojo proceso įstatymą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas (BPK 167 straipsnio 1 dalis). Jei nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiuo atveju nukentėjusysis, nors įvykio metu buvo neblaivus, tačiau aiškiai išreiškė savo valią dėl kaltininko nubaudimo. Įvykio metu nukentėjusysis rašė žinutes asmenims, kad iškviestų policiją, o kitą dieną parašė pareiškimą apie jo atžvilgiu įvykdytą  nusikaltimą. Išsiblaivęs nukentėjusysis G. S. savo nuomonės nekeitė, viso proceso metu siekė, kad T. G. būtų nubaustas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad buvo tinkama vada ir ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai.  

13.                      Apeliacinį skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, kad skirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas įtvirtintas BK 75 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

14.                      Skundžiamu nuosprendžiu T. G. paskirta galutinė subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bylos duomenimis ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo 2018-11-09 nuosprendžiu paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, tačiau BK 75 straipsnis nedraudžia asmeniui pakartotinai lengvinti baudžiamąją atsakomybę atidedant bausmės vykdymą. Skundžiamu nuosprendžiu T. G. nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. Šią veiką jis padarė dar nepradėjus probacijos proceso pagal ankstesnį nuosprendį, t.y. net nepradėjus nuteistojo perauklėjimo proceso. Sunkių padarinių šiuo nusikaltimu padaryta nebuvo, su nukentėjusiuoju santykiai normalizavosi. Iš išrašo apie darbovietę matyti, kad jis pradėjo dirbti, pakeitė gyvenimo būdą. Įvertinus minėtas aplinkybes, kolegija mano, kad skirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą maksimaliam įstatymu nustatytam terminui.

15.                      BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl jos parenkamos, įvertinus nuteistojo asmenybę bei nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kadangi T. G., apsvaigęs nuo alkoholio, linkęs daryti smurtinius nusikaltimus, tikslinga jam paskirti BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą draudimą vartoti alkoholį ir BK 67 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

        Dalį Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-01-15 nuosprendžio pakeisti. T. G. paskirtos galutinės subendrintos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 10 punktu, 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atidėti 3 (trejiems) metams ir skirti baudžiamojo poveikio priemones - uždrausti bausmės vykdymo atidėjimo metu vartoti alkoholį ir įpareigoti per vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

        Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkas                                                                             Sigitas Bagdonavičius

 Teisėjai                                                                                                Jolanta Raščiuvienė

                                                                                                                 Donatas Jatužis