Administracinė byla Nr. I-5941-764/2015

Proceso Nr. 3-61-3-05653-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.6.4.1; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjai R. M. ir atsakovo atstovei Jurgitai Čepaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos ligos pašalpos priteisimo

nustatė:

Pareiškėja R. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 14–17), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2014-11-25 sprendimą Nr. 6-12N-10016; 2) panaikinti VSDFV 2014-12-12 sprendimą Nr. (11.1E)I-9902;                   3) priteisti pareiškėjai iš VSDFV Vilniaus skyriaus neišmokėtą ligos pašalpą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis.

Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Galiojančiuose teisės aktuose nenustatyta, kad vaiko ligos pradžia turi sutapti su nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pradžios data, taip pat nenustatyta, kad susirgus antram šeimos nariui (pirmojo jau slaugomo šeimos nario ligos metu), slaugos laikotarpis antram šeimos nariui sutrumpės tiek, kiek buvo slaugomas pirmas šeimos narys. Pagal byloje susiklosčiusią situaciją ir atsižvelgus į Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 56–59 punktų nuostatas, slaugant du vaikus slaugos pažymėjimas neturi viršyti 28 dienų. Susirgus antram vaikui, jo ligos pradžia, negali būti laikoma ir slaugos pradžia, jei tuo metu buvo slaugomas pirmas vaikas.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 30–31) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 2 d. bei Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 57.3 p. nuostatomis ir atsižvelgus į tai, pareiškėjos sūnus nepertraukiamai sirgo daugiau nei 14 kalendorinių dienų, t. y. nuo 2014-09-08 iki                          2014-09-25. Nustatydamas pareiškėjos sūnaus ligos trukmę, atsakovas rėmėsi gydytojų įrašais pareiškėjos vaikų medicininiuose dokumentuose, esančiuose VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centre, ir nustatė, kad pareiškėjos sutuoktiniui iki 2014-09-12 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dukrai A. M. slaugyti. Slaugos metu 2014-09-08 susirgo pareiškėjos sūnus, tačiau nedarbingumo pažymėjimas nė vienam iš tėvų išduotas nebuvo. A. M. slaugai nuo 2014-09-15 iki 2014-09-19 nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas pareiškėjos sutuoktiniui, o nuo 2014-09-22 iki 2014-09-25 – pareiškėjai. Bendra pareiškėjos sūnaus A. M. slaugos trukmė viršijo 14 dienų.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 26–29, 38–41) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad ginčijami sprendimai priimti objektyviai ir nuodugniai išnagrinėjus visas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis Įstatymo bei Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 57.3 ir 59 p. nuostatomis. Atsakovas tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir medicininiuose dokumentuose esančius duomenis, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos sūnus M. M. sirgo 18 kalendorinių dienų, o tai viršija nustatytą ribą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą spendimą neskirti pareiškėjai ligos pašalpos už laikotarpį nuo 2014-09-22 iki 2014-09-25. Pabrėžė, kad Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 59 p. nuostatos aiškiai apibrėžia atvejus, kaip turi būti išduodami ir tęsiami elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai, kai vieno šeimos nario ligos metu suserga kitas šeimos narys. Pagal Įstatymo 31 str. 14 p. ir 36 str. 1 d., teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti dokumentus, kurių pagrindu išduoti bei tęsti nedarbingumo pažymėjimai.

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas keliamas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų, kuriais nuspręsta neišmokėti pareiškėjai ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo                         2014-09-22 iki 2014-09-25, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2014-09-25 VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-09-22 iki 2014-09-25 (b. l. 32).

Išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, VSDFV Vilniaus skyrius 2014-11-25 sprendimu                           Nr. 6-12N-10016 atsisakė skirti pareiškėjai ligos pašalpą už šeimos nario slaugos laikotarpį nuo 2014-09-22 iki 2014-09-25, nes nurodytas laikotarpis viršijo keturiolika kalendorinių dienų, už kurias apdraustajam, slaugančiam sergantį iki keturiolikos metų vaiką, mokama pašalpa (b. l. 35).

Nesutikdama su tokiu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, pareiškėja padavė skundą VSDFV, kuri 2014-12-12 sprendimu Nr. (11.1E)I-9902 jį tenkinti atsisakė, nurodydama, kad teritorinio skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 19–20).

Pareiškėja prašo teismą panaikinti nurodytus sprendimus ir priteisti jai priklausančią ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-09-22 iki 2014-09-25.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai (toliau – Nuostatai), sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymais Nr. V-533 / A1-189 patvirtintos Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės                    (toliau – Taisyklės).

Įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (Įstatymo 8 str. 6 d.). Pagal Įstatymo 10 str. 2 d., turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki keturiolikos metų vaiką, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmos vaiko slaugymo ar priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Iš esmės analogiškas reguliavimas yra nustatytas ir Nuostatuose.

Taisyklių 2 p. nustatyta, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai, išduoti Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje, pateisina neatvykimą į darbą (tarnybą) ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką arba motinystės socialinio draudimo išmoką, taip pat yra pagrindas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą. Elektroniniai pažymėjimai sergančiam šeimos nariui slaugyti išduodami, jeigu gydytojo nurodymu būtina slauga (Taisyklių 55 p.). Pagal Taisyklių                 57.3 p. nuostatas, elektroniniai pažymėjimai sergančiam vaikui slaugyti išduodami reikalingam slaugos laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų slaugant ambulatoriškai gydomus vaikus iki 14 metų. Jeigu vieno šeimos nario slaugos metu suserga kiti šeimos nariai, elektroninis pažymėjimas jiems slaugyti ambulatoriškai išduodamas tik vienam slaugančiam asmeniui. Nepertraukiamos slaugos laikotarpiu elektroninis pažymėjimas slaugyti gali būti išduotas ir kitam šeimos nariui, tačiau bendra slaugos trukmė negali viršyti slaugomų asmenų amžių atitinkančiai šių Taisyklių 56–57 punktuose nurodytai trukmei (59 p.).

Iš ginčijamų sprendimų matyti, kad pareiškėjos teisė į ligos pašalpą buvo paneigta, konstatavus, kad buvo pažeistos Taisyklių 57.3 p., 59, 60 ir 108 p. nuostatos. Tokios išvados grindžiamos pareiškėjos vaikų A. M. ir M. M. medicininiais dokumentais, esančiais VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centre. Patikrinęs medicininius dokumentus, atsakovas nustatė, kad pareiškėjos sutuoktiniui A. M. 2014-09-01–2014-09-12 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dukros A. M. slaugai. Slaugos laikotarpiu 2014-09-08 susirgo pareiškėjos sūnus M. M., tačiau jo slaugai nedarbingumo pažymėjimas išduotas nebuvo. Nedarbingumo pažymėjimas M. M. slaugai nuo 2014-09-15 iki 2014-09-19 buvo išduotas pareiškėjos sutuoktiniui, o nuo 2014-09-22 iki                  2014-09-25 – pareiškėjai (b. l. 33–34). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, VSDFV Vilniaus skyrius konstatavo, kad pareiškėjos sūnaus slaugos laikotarpis prasidėjo 2014-09-08, kai buvo paskirtas reikiamas gydymas, todėl ligos pašalpa už šeimos nario slaugymą laikotarpiu nuo 2014-09-22 iki 2014-09-25 pareiškėjai negali būti paskirta, nes slaugos trukmė viršijo maksimalų Taisyklių 57.3 p. nustatytą keturiolikos kalendorinių dienų terminą sergančiam vaikui iki keturiolikos metų slaugyti.

Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad VSDFV Vilniaus skyrius nepagrįstai atsisakė pareiškėjai skirti ligos pašalpą, mokėtiną už sūnaus M. M. slaugą laikotarpiu nuo 2014-09-22 iki      2014-09-25. Sisteminis nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas tvirtina, kad pagrindas ligos pašalpai už sergančio šeimos nario slaugą skirti yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Teisė nuspręsti, ar sergančiam asmeniui reikalinga slauga ir apdraustajam turi būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, suteikta sergantįjį gydančiam gydytojui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja, apžiūrėjusi M. M., paskyrusi jam gydymą ir nusprendusi, kad reikalinga slauga, vadovaudamasi Taisyklių 55 ir 59 str. nuostatomis 2014-09-08 privalėjo pareiškėjos sutuoktiniui A. M. išduoti nedarbingumo pažymėjimą, o laikotarpiu nuo 2014-09-22 iki 2014-09-25, vadovaudamasi Taisyklių 108 p. pareiškėjai – medicininę pažymą. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Priešingai, nedarbingumo pažyma                A. M. slaugai nuo 2014-09-15 iki 2014-09-19 buvo išduota pareiškėjos sutuoktiniui, o nuo                  2014-09-22 iki 2014-09-25 – pareiškėjai. Kaip nustatyta teisės aktuose, būtent nedarbingumo pažyma yra pagrindas pašalpai skirti, todėl konstatuotina, kad, nagrinėjamu atveju nebuvo viršytas 14 kalendorinių dienų slaugos laikotarpis, už kurį skiriama ligos pašalpa.

Atsakovo argumentai, kad slaugos laikotarpio pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmos                M. M. ligos dienos, t. y. nuo 2014-09-08, yra teisiškai nepagrįsti ir nelogiški, nes vaiko liga savaime nereiškia, kad jam reikalinga slauga, be to, sergantįjį gali slaugyti ir kiti asmenys, kuriems nedarbingumo pažymėjimas slaugai neišduodamas. Teisę išduoti nedarbingumo pažymėjimus turi gydantys gydytojai ir tai darydami jie privalo vadovautis Taisyklių nuostatomis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. M. gydanti gydytoja netinkamai taikė Taisyklių 55, 59 ir 108 p. reikalavimus. Tai yra konstatuota ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-11-18 patikrinimo pažymoje Nr. 14N-5303 (b. l. 33–34).

Taisyklių 114 p. nustatyta, kad ligos ir motinystės pašalpų sumas, išmokėtas pagal nepagrįstai išduotus ar išduotus pažeidžiant šias Taisykles elektroninius pažymėjimus ar medicinines pažymas, jei jos išduotos žvalgybos pareigūnams, VSDFV teritoriniai skyriai teisės aktų nustatyta tvarka išieško iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Nuostatų 70 p. nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės teritoriniai skyriai neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims pašalpas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus ir remiantis nurodytomis nuostatomis, konstatuotina, kad pareiškėja nėra atsakinga už netinkamą Taisyklių taikymą, todėl jai negali kilti neigiamos pasekmės. Atsakovas, konstatavęs, kad VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja pažeidė Taisyklių reikalavimus, nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė neskirti pareiškėjai ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-09-22 iki 2014-09-25. Nedarbingumo pažymėjimai M. M. slaugai buvo išduoti nuo 2014-09-15 iki 2014-09-25, todėl Įstatymo 8 str. 2 d. ir Taisyklių 57.3 p. nustatytas keturiolikos kalendorinių dienų terminas nebuvo viršytas ir pareiškėjai turėjo būti skirta ligos pašalpa. Nustatęs, kad sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė Taisyklių reikalavimus, VSDFV teritorinis skyrius turi teisę priimti sprendimą dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų išieškojimo.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir pateiktu teisės aktų nuostatų aiškinimu, teismas konstatuoja, kad VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes prieštarauja aukštesnės galios aktams, todėl naikintini, o atsakovas įpareigotinas apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai R. M. priklausančią ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2014-09-22 iki 2014-09-25.

Pareiškėja prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (44 str. 2 d.).

Nustatyta, kad už skundo teismui padavimą 2014-12-17 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą buvo sumokėtas 28,96 eurų (100 Lt) žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas yra tenkinamas, ši suma jai priteistina kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 2 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-11-25 sprendimą Nr. 6-12N-10016 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-12-12 sprendimą Nr. (11.1E)I-9902.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai R. M. priklausančią ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-09-22 iki 2014-09-25.

Priteisti pareiškėjai R. M. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 28,96 eurus (dvidešimt aštuonis eurus ir 96 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                           Egidija Puzinskaitė

Teisėjai                                                                                                    Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis