Pirmosios instancijos teismo                                                               Civilinė byla Nr. e2S-926-755/2017

Teisėja Gražina Žukauskienė                                      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12024-2017-8

                                                                             Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                             3.3.2.1; 3.3.2.5; 3.5.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko V. D. (V. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-18395-808/2017 pagal išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą skolininkui V. D., suinteresuotiems asmenims R. D., antstoliui D. T. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

                                             I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM prašė nustatyti skolininkui V. D. nuosavybės teises į ½ dalį sutuoktinės R. D. lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-26 nutartimi pareiškimą tenkino ir nustatė, kad V. D. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. D. turimų piniginių lėšų, gaunamų pajamų, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

3. Teismas nustatė, kad antstolis D. T. vykdo 2008-05-13 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą dėl 2,91 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. D.. Antstolis nustatė, jog V. D. sutuoktinė yra R. D.. 2017-01-27 turto arešto aktu antstolis areštavo R. D. banko sąskaitoje esančias lėšas.

4. Teismas konstatavo, kad skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos (išskyrus tikslines paskirties išmokas) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų apie sudarytas vedybų ar povedybines sutartis teismui nepateikta. Preziumavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, CPK 667 straipsnio 2 dalimi, teismas pareiškėjos prašymą patenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu skolininkas V. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-26 nutartį ir priimti naują sprendimą, o bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

6. Nurodo, kad teismas, nesilaikydamas CPK 133 straipsnio reikalavimų, apie paskirtą bylos nagrinėjimą V. D. nepranešė. Dėl tos priežasties jis negalėjo realizuoti savo teisės (CPK 42 straipsnis) apginti savo bei šeimos teisėtus interesus.

7. Mano, jog teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad V. D. turi du sūnus, kurie yra nepilnamečiai ir abu gyvena name kartu su R. D. bei yra išlaikytiniai. Todėl šiuo atveju teismui buvo pagrindas nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kad butų apsaugoti vaikų interesai – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi.

8. Teigia, jog teismas nesivadovavo CK 1.5 straipsniu, nors būtent juo vadovaudamasis galėjo priimti teisingą, protingą ir sąžiningą sprendimą. Tuo tarpu tik formaliai išnagrinėjo bylą, nesigilindamas į jos išskirtinumą ir esmę.

9. Atsiliepimu į skolininko atskirąjį skundą antstolis D. T. prašo netenkinti apelianto atskirojo skundo. Nurodo, kad sutinka su teismo motyvais, kuriais remiantis buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Teismas tinkamai pritaikė tiek CPK, tiek CK teisės normas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliantas pateikė teismui prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad V. D. prašyme nenurodė, kokios bylos aplinkybės gali būti tinkamai išaiškintos tik žodinio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad visas bylai reikšmingas aplinkybes apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apelianto pateikto atskirojo skundo išnagrinėjimui nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl prašymas netenkinamas.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-26 nutartis, jos teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Skolininkas V. D. skunde nurodė, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, todėl jis negalėjo apginti savo pozicijos. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2017-03-31 nutartimi prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017-04-26. CPK 133 straipsnio 3 dalis nustato, kad tais atvejais, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant teismo 2017-03-31 nutartyje nurodyto turinio pranešimą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-31 nutarties kopijos buvo išsiųstos visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, iš jų ir V. D.. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apie teismo procesą V. D. buvo pranešta tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų nepadarė.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga bei teismo nustatytos aplinkybės paneigia atskirojo skundo argumentus dėl netinkamo sprendimo, nes nenukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kaip matyti iš bylos duomenų, skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo nustatoma laikantis sutuoktinių turto lygių dalių principo. Šiuo atveju svarbu tai, kad iš skolininko išieškoma skola yra nedidelė (tik 2,91 Eur), o Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Teisingumo ministro, įtvirtintos vykdymo išlaidos yra konkretaus dydžio, be to, skola yra išieškoma nuo 2012-10-02.Todėl, siekiant užtikrinti kreditoriaus interesus, nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.Tai,kad skolininkas turi du vaikus savaime  nėra priežastimi nukrypti nuo lygių dalių taisyklės , skolininko sutuoktinė R. D. tokio prašymo nesuformulavo.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai apelianto argumentams, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Eigirdas Činka