Civilinė byla Nr. e2-1257-1044/2020 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24419-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 3.4.1.11.4.3

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė,

sekretoriaujant Nijolei Blaškevič,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Giedriui Gužauskui,

atsakovo atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, delspinigių ir garantijos grąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Skinest Baltija“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2020 m. sausio 6 d. patikslino, (e. b. T. 2, b. l. 57-60) ir prašo: pripažinti, kad atsakovo UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ (toliau ir atsakovas) atliktas vienašališkas 2018 m. vasario 2 d. Prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4-68  nutraukimas dėl ieškovo kaltės yra neteisėtas ir šios sutarties neatnaujinti; priteisti iš atsakovo 31 172,09 Eur delspinigius, kuriuos atsakovas nepagrįstai perėmė iš atsakovo; priteisti iš atsakovo ieškovo 6 225 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, kurią atsakovas nepagrįstai panaudojo; priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pagal šalių 2018 m. vasario 2 d. sudarytą prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4-68 (toliau ir prekių pirkimo-pardavimo sutartis, ginčo sutartis) ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui naudotas vežimėlio sijas, o atsakovas įsipareigojo šias prekes priimti ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Vykdant sutartį 2018 m. vasario-spalio mėn. ieškovas perdavė atsakovui 203 vnt. 77 722 Eur vertės naudotų vežimėlių sijų, tačiau 2018 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 2(VLRD)-2875 ir 2018 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 2(VLRD)-2978 atsakovas pranešė, kad dėl pavėluoto netinkamos kokybės naudotų vežimėlio sijų pristatymo vienašališkai nutraukia sutartį dėl ieškovo kaltės, pareikalavo sumokėti 31 172,09 Eur delspinigių ir perėmė ieškovo suteiktą 6 225 Eur dydžio sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją. Ieškovas ikiteisminėmis pretenzijomis pranešė atsakovui, kad nesutinka su jam taikyta sutartine atsakomybe, tačiau atsakovas informavo, kad savo pozicijos šiuo klausimu neperžiūrės. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai nepriėmė prekių, motyvuodamas, kad jos yra nekokybiškos. Atsakovo nurodyti sijų trūkumai (gamyklos-gamintojos ženklų ir įspaudų taisymas; prekių neatitikimas 301/V 18-100 modelio ir jo analogų eksploatuojamų prekinių vagonų vežimėlių lietinių detalių brokavimo kriterijų vadovui) nepasitvirtino, nes iš atsakovo išbrokuotų 233 vnt. sijų kiti vartotojai išbrokavo tik 30 vnt. sijų. Estijos ir Latvijos geležinkelių depai atsakovo nepriimtas sijas priėmė kaip kokybiškas, jas iki šiol naudoja ir nėra pareiškę ieškovui pretenzijų dėl jų kokybės. Atsakovas ir kiti klientai vadovaujasi tais pačiais kokybiniais reikalavimais. Tai, kad ieškovas, siekdamas išsaugoti šalių bendradarbiavimą, iš pradžių sutiko priimti atgal atsakovo grąžinamas sijas ir pakeisti naujomis, savaime nereiškia, kad sijos buvo nekokybiškos.

Atsakovas atsiliepime ir patislintame atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal ginčo sutartį ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis pristatyti atsakovui naudotas prekinių vagonų šonines ir viršlingines sijas, o atsakovas įsipareigojo tinkamos kokybės prekes priimti ir apmokėti sutartyje nustatyta tvarka, sutarties įvykdymo terminas 2018 m. kovo 11 d. Atsakovas 2018 m. kovo 9 d. raštu kreipėsi į ieškovą su raginimu imtis priemonių vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; atsakovas 2018 m. balandžio 27 d. raštu kreipėsi į ieškovą, prašydamas pateikti prekių pristatymo grafiką, kadangi nebuvo pristatyta 420 vnt. šoninių sijų iš 443 vnt. ir 98 vnt. viršlinginių sijų iš 100 vnt.; ieškovas 2018 m. balandžio 27 d. pateikė dalies prekių pristatymo grafiką, tačiau jo nesilaikė; 2018 m. gegužės 24 d. raštu ieškovas prašė pratęsti prekių tiekimo terminus ir neskaičiuoti delspinigių iki 2018 m. liepos 31 d., motyvuodamas tuo, kad yra įsigijęs 2003-2014 m. gamybos krovininius vagonus, kuriuos demontavus sijos bus tiekiamos atsakovui; atsakovas 2018 m. birželio 7 d. raštu pakvietė ieškovą atvykti į susitikimą ir aptarti tolimesnį sutarties vykdymą, susitikimo metu šalys susitarė, kad atsakovas neskaičiuos delspinigių nuo 2018-06-01 iki 2018-07-31, tačiau nepristačius prekių iki 2018-07-31, nuo 2018-06-01 iki 2018-07-31 bus skaičiuojami 0,20 proc. dydžio delspinigiai nuo nepateiktų prekių kainos (be PVM); šio susitarimo pagrindu šalys sudarė 2018 m. birželio 8 d. susitarimą dėl sutarties pakeitimo Nr. 4-504. Tačiau ieškovas savo sutartinių įsipareigojimų toliau nevykdė ir visų prekių nepristatė, o pristatytos prekės dažnai neatitiko sutarties sąlygų, turėjo paslėptų trūkumų, buvo netinkamos naudoti, todėl buvo grąžintos ieškovui. Ieškovas pagal pirminės sutarties sąlygas prekes pristatyti vėlavo 8 mėnesius, dėl prekių vėlavimo atsakovas buvo priverstas organizuoti naujus pirkimus ir prekes pirkti didesnėmis nei numatyta sutartyje kainomis, negalėjo tinkamai vykdyti savo gamybos planų. Atsakovas 2018 m. lapkričio 7 d. raštu informavo ieškovą, kad po 10 dienų nuo rašto gavimo dienos vienašališkai nutrauks sutartį ir pasiliks sutarties įvykdymo užtikrinimą; sutartis buvo nutraukta 2018 m. lapkričio 17 d. Sutartyje buvo aiškiai nustatyti reikalavimai prekėms ir jų kokybei, su kuriais ieškovas pasirašydamas sutartį sutiko. Atsakovo darbuotojai profesionaliai ir atsakingai vykdo jiems patikėtas darbo funkcijas, griežtai laikosi visų vidinių ir tarptautinių reikalavimų, kadangi nekokybiškų prekių naudojimas prekinių vagonų remonto metu kelia grėsmę geležinkelio eismo saugumui ir žmonių sveikatai ir gyvybei. 2018 m. kovo 9 d. defektavimo akte nurodyta, kad prekės buvo su gamyklos gamintojos ženklų taisymais, 2018 m. kovo 25 d. defektavimo akte nustatyta, kad prekės turi defektų R55 zonoje, 2018 m. balandžio 4 d. defektavimo akte pažymėta, kad prekės buvo su taisytais gamyklos gamintojos įspaudais, 2018 m. birželio 19 d. defektavimo akte nurodyta, kad prekių pagaminimo metų skaičiai yra pervirinti, 2018 m. rugpjūčio 1 d. defektavimo aktuose nurodyta, kad prekės yra su suvirinimo būdu taisytais numeriai ir yra nustatytas technologinio lango bortelio išilginiai ir nuožulnūs liejimo defektai, 2018 m. birželio 6 d. defektavimo akte numatyta, kad prekės yra taisytais numeriais, 2018 m. rugsėjo 17 d. defektavimo akte nurodyta, kad prekėms yra taisyti žymenys bei nustatyti defektai R55 zonoje. Visi išvardyti defektai prieštarauja 301/V8-100 modelio ir jo analogų eksploatuojamų prekinių vagonų vežimėlių lietinių detalių brokavimo kriterijų vadovo reikalavimams ir sutarties nuostatoms, todėl atsakovas jų naudoti negali, nes kiltų grėsmė eismo saugumui. Ieškovas dublike pripažino, kad sijos, kurios buvo defektuotos dėl mikro įtrūkimų ir nežymaus nusidėvėjimo, gali būti laikomos turinčiomis įtakos sijų saugiam naudojimui traukinių eisme ir jau yra pakeistomis geromis ir ginčo dėl to nėra, tačiau tikslindamas ieškinį ieškovas reikalavimą paliko nepakeistą. Ieškovas apie atliekamas patikras žinojo, jose dalyvavo ieškovo atstovas vyr. vadybininkas R. Z., kuris su ieškovo vadovu V. R. ne kartą lankėsi prekių priėmimo ir tikrinimo vietoje Radviliškyje, Prekinių vagonų depe, dalyvavo nustatant kokybės trūkumus, nei karto neišreiškė nesutikimo su pateiktomis išvadomis dėl nekokybiškų prekių, jų neginčijo, neprašė atlikti ekspertizės, defektus pripažino, sutiko, kad atsakovas nepriimtų nekokybiškų prekių ir jas išsivežė. Tai, kad kiti vartotojai (Latvijos ir Estijos depai) išbrokavo tik 30 vnt. atsakovo nepriimtų sijų, neįrodo, kad sijos buvo kokybiškos, kadangi prekių kokybei yra nustatyti reikalavimai, o kiekvienas verslo subjektas pats nustato sau priimtiną verslo riziką. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas, remdamasis sutarties 4.2 punktu, sutartį vienašališkai nutraukė teisėtai ir pagrįstai. Sutarties 6.6 punkte numatyta, kad pirkėjas gali pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija, kai pardavėjas nevykdo įsipareigojimų, kadangi ieškovas įsipareigojimų neįvykdė, atsakovas teisėtai pasinaudojo sutarties įvykdymo užtikrinimu ir ieškovo reikalavimas grąžinti jo suteiktą 6225 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją yra nepagrįstas.

Ieškovas dublike prašo tenkinti ieškinį. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovo pristatytos naudotos vežimėlio sijos buvo tokios būklės, jog nebuvo tinkamos eksploatuoti ir net kėlė grėsmę traukinių eismo saugumui. Atsakovo priimtos sijos iki šiol yra eksploatuojamos vagonuose, kurie intensyviai dalyvauja traukinių eisme tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Defektavimo aktuose nurodyti trūkumai (taisyti sijų pagaminimo metai ir ženklai) net jiems ateityje pasitvirtinus negali lemti nesaugaus jų naudojimo. Kiti trūkumai (mikro įtrūkimai ir nežymus nusidėvėjimas) gali būti laikomi turinčiais įtakos saugiam eismui, tačiau sijų su šiais trūkumais buvo mažuma (83 vnt. iš 606 vnt.), ir jos jau yra pakeistos, ginčo dėl jų nėra. Ieškovas niekada nepripažino sijų trūkumų, defektinius aktus pasirašė siekdamas išsaugoti bendradarbiavimą su atsakovu. Iš atsakovo su atsiliepimu pateiktų nuotraukų detalių identifikuoti neįmanoma. Visų ES teritorijoje veikiančių depų veikla reglamentuojama vienodai, taikomi vienodi reikalavimai sijų kokybei, todėl tai, kad kiti depai nupirko ir sėkmingai eksploatuoja atsakovo nepriimtas sijas, rodo, kad atsakovas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktas kokybiškas prekes. Atsakovas nepagrįstai siekia perkelti ieškovui visą atsakomybę dėl pavėluotai įvykdytos sutarties, nors jam yra žinoma, kad ieškovas sutarties negalėjo įvykdyti laiku dėl to, jog NVS šalyse naudotos vežimėlio sijos dėl padidėjusio jų poreikio tapo sunkiai prieinamos ir jų kaina labai padidėjo. Taigi ieškovo įsipareigojimų nevykdymą lėmė ne ieškovo veiksmai, o nenumatyti pasikeitimai rinkoje. Parduotų daiktų trūkumų faktą turi įrodyti atsakovas.

Atsakovas triplike prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad pagal sutartį priimtos sijos yra eksploatuojamos, ieškovo pateiktas atsakovo 2019 m. rugsėjo 12 d. raštas yra parengtas dėl kitos sutarties (Nr. 4-943) ir su ginčo aplinkybėmis nėra susijęs. Ieškovas nepagrįstai kvestionuoja atsakovo laboratorijoje nustatytų ir ieškovo priėmimo metu neginčytų defektų reikšmę, pavojingumą ir įtaką eismo saugumui, Pagrindinių krovininių vagonų gedimų klasifikatoriuje nurodyta, kad vienas iš pagrindinių vagonų gedimų yra nurodytas „baigėsi vežimėlio dalių naudojimo laikas“, tai tiesiogiai susiję su sijų pagaminimo metų arba identifikacinio numerio draudžiamais taisymais, sijos turi aiškiai apibrėžtą eksploatacijos laiką (30 m.), kuris nustatytas atsižvelgiant į metalo nusidėvėjimo ir kitas technines liejinio savybes, ilgesnė sijos eksploatacija kelia grėsmę eismo saugumui. Ieškovas sutinka ir pripažįsta, kad sijos, defektuotos dėl mikro įtrūkimų ir nežymaus nusidėvėjimo, gali būti laikomomis turinčiomis įtakos sijų saugiam naudojimui traukinių eisme, šios sijos yra pakeistos, sutartis šioje dalyje įvykdyta tinkamai ir ginčo dėl to nėra, tačiau vis tiek nurodo, kad sijų turėjo būti pristatyta 606 vnt. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuriame sijų priėmimo-perdavimo metu būtų aiškiai išreikšta ieškovo valia nesutikti su atsakovo defektiniais aktais, juose nustatytais trūkumais, kviesti nepriklausomą ekspertą ar pan. Ieškovas su atsiliepimu pateiktų nuotraukų patikimumą kvestionuoja nepagrįstai, kadangi fotografuojant iš toli, taip, kad matytųsi detalės numeris, defektų nesimatytų, o ieškovas visada turėjo galimybę atvykti į sijų priėmimo vietą ir įsitikinti dėl defektų, užfiksuotų nuotraukose. Tai, kad kiti Latvijos ir Estijos depai priėmė ieškovo išbrokuotas sijas, negali būti tinkamu pagrindu pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus tikrinant kokybę ir defektuojant pristatytas prekes, kadangi ieškovas žinojo/turėjo žinoti, kad sudaro galimai rizikingą sandorį, ir įvertinti dėl jo netinkamo vykdymo galimai kilsiančias pasekmes, todėl ieškovo teiginiai, kad nesklandų sutarties vykdymą lėmė ne ieškovo veiksmai, o nenumatyti pasikeitimai rinkoje, yra nepagrįsti.

Teismo posėdyje liudytojas R. S., atsakovo darbuotojas (dirba 5 metus), kokybės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, išsilavinimas – sausumos transporto magistro laipsnis, viena iš funkcijų – įvedamoji detalių kontrolė, paaiškino, kad priimant ieškovo sijas 2018-2019 m. buvo vykdoma kontrolė, remiantis atitinkamais reikalavimais, atsitikus įvykiui būtų labai dideli nuostoliai, tai labai pavojinga. Tikrinime yra dalyvavęs ir ieškovo atstovas, jam buvo parodomi defektai, parodomi dokumentai, kuriais remiantis vertinama prekių kokybė. Negalint nustatyti sijų pagaminimo metų negalima nustatyti jų galiojimo termino (paprastai sijos galioja 30 metų nuo jų pagaminimo). Ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl išbrokuotų sijų. Šoninė sija yra detalė tarp rato ir kėbulo, jai lūžus visas sąstatas gali nuvažiuoti nuo bėgių ir sukelti itin pavojingas pasekmes, atsakovui tektų atsakomybė dėl negaliojančių sijų naudojimo, galėtų būti uždaryta įmonė. Nustatyti defektai buvo pastebėti vizualiai. Ieškovo darbuotojai su visais atsakovo darbuotojų nurodytais defektais sutikdavo. R55 zona jungia kėbulą su ratu. Ieškovo pateiktos sijos buvo nepriimtos pagrįstai. Darbuotojai tikrina sijos kokybę ir nustato, sija tinka ar ne, į sutarties nuostatas nesigilina, nesidomi, kokia įmonė jas pristato. Sijų gaunama labai daug, ne tik iš ieškovo. Tikrinant sijas ieškovo atstovas dalyvavo tik pirmus kartus. Sijų ženklinimo taisymas draudžiamas, kadangi nemažai sijų yra padirbinėjamos, be to, sijos teikiama 30 metų garantiją, dėl to įvykus įvykiui, pamačius, kad numeris pervirintas, nebūtų galima tiksliai nustatyti sijos gamybos datos, ir atsakomybė tektų atsakovui. Neprisimena atvejo, kai būtų nepasitvirtinę nustatyti defektai, su jo išvadomis visada būdavo sutinkama.

Teismo posėdyje liudytojas M. Š., išsilavinimas aukštasis, atsakovo darbuotojas, gamybos planavimo ir aprūpinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, paaiškino, kad buvo atsakingas už sutarties Nr. 4-68 vykdymą, bendravo su ieškovu dėl prekių pristatymo duomenų, laiko, sąskaitų tvarkymo ir t. t. Su ieškovu bendraudavo telefonu arba el. paštu. Ieškovas sutartį vykdyti nuolat vėlavo. Liudytojas prekių kokybės pats netikrino, tai atlieka atsakingi darbuotojai, kurie pateikdavo liudytojui defektinius aktus. Sąskaitas išrašydavo tik už priimtas geros kokybės sijas, ginčų dėl sąskaitų nebuvo. Ieškovas nėra nesutikęs su defektavimo aktais, prašęs atlikti ekspertizę. Būdavo ieškovo dvejonių, bet ne konkrečių pretenzijų. Tikrinant sijas buvo atvykę ieškovo atstovai, atsakovo atstovai jiems paaiškindavo, dėl kokių defektų išbrokuoja sijas, ieškovo atstovai neprieštaraudavo. Mano, kad ieškovo sijos buvo išbrokuotos pagrįstai. Išbrokuotos sijos būdavo grąžinamos ieškovui, jei ieškovas laiku neišsiveždavo sijų, atsakovas jam išrašydavo sąskaitas už sandėliavimą. Buvo dar viena sutartis su ieškovu, ji įvykdyta, tačiau taip pat pavėlavus.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi. Paaiškino, kad ieškovas veiklą vykdo nuo 2004 m., kompleksinius geležinkelio sprendimus teikia profesionaliai ir patikimai. Ginčo sutarties kaina, ją įvykdžius 100 proc. – 207 486 Eur be PVM, sutarties įvykdyta 67,40 proc. – 144 651 Eur be PVM sumai, likusi neįvykdyta dalis – 32,60 proc. Atsakovo nepagrįstai taikoma sutartinė atsakomybė 37 397,09 Eur yra daugiau nei ¼ ieškovo gautų pajamų pagal ginčo sutartį. Sutartimi ieškovas įsipareigojo pateikti 543 vnt. sijų, iš viso pateikė 606 vnt., atsakovas defektavo 240 vnt., priėmė 366 vnt., tam, kad sutartis būtų įvykdyta 100 proc., pritrūko 177 vnt. Atsakovo defektuotas sijas priėmė Estijos ir Latvijos depai, kiti pirkėjai, bendras sijų kiekis, kurias atsakovas nepagrįstai defektavo, yra 277 vnt. (179 vnt. + 98 vnt.). Atsakovas sijų netinkamumą įrodinėja vienašaliais defektiniais aktais. Liudytojas R. S. sijų kokybės nevertino, nei vieno ginčo akto nepasirašė, vieną aktą pasirašė liudytojas M. Š., tačiau jis pats liudydamas nurodė, jog sijų defektavimas yra ne jo funkcija. Ieškovas su sijų defektais niekada nesutiko, norėjo išsaugoti ilgametį bendradarbiavimą su atsakovu, tikėjosi, kad ginčo sutartis nebus nutraukta. Atsakovo defektuotas sijas tikrino Estijos ir Latvijos depai, pirkėjas Skinest Rail, defektų nenustatė. Iš atsakovo pateiktų nuotraukų detalių identifikuoti neįmanoma, atsakovas pats nurodė, kad su ginču susijusios tik 2 fotografijos iš 11, be to, sijos nėra naujos, kai kurios yra 1995-1998 m. laidos, todėl dalis sijų buvo defektuotos pagrįstai. Liudytojas R. S. liudijo ne apie ginčo sijas, o apie sijas apskritai, pats nei vieno ginčo akto nepasirašė, liudytojas M. Š. 2018 m. kovo 9 d. aktą pasirašė neturėdamas tam kompetencijos. Ieškovo darbuotojas R. Z. 2019 m. vasario 11 d. atsakovo darbuotojui M. Š. pranešė, kad su vertinimu dėl defektų pobūdžio nesutinka, jiems nustatyti reikėtų nepriklausomos ekspertizės, atsakovo darbuotojų siųstų patikrinimo aktų nepasirašė. Estijos ir Latvijos depai atsakovo nepriimtas sijas priėmė kaip kokybiškas ir jas iki šiol naudoja, nereiškė pretenzijų dėl jų kokybės, visoje ES teritorijoje veikiančių depų veikla reglamentuojama vienodai. Sutarties vykdymo metu atsakovas sutiko priimti iš ieškovo naujesnes sijas, papildomai už tai nemokant, tačiau tęsiant sutartinį bendradarbiavimą, ir taip gavo papildomą naudą – šių sijų vertė atsakovui buvo tik 131 349 Eur, nors reali jų rinkos vertė yra 265 450 Eur. Taigi atsakovas gavo geresnės kokybės ir 134 101 Eur didesnės vertės turtą. Sutarties nutraukimas ir sankcijų taikymas yra kraštutinė priemonė, tarp šalių nuolat vyko derybos, todėl ieškovas turėjo pagrįstus lūkesčius, kad sutartis nebus nutraukta ir sankcijos nebus taikomos. Atsakovas yra linkęs į kraštutines priemones, ieškovas bando rasti kompromisą, tačiau jau ankstesniame ginče iš derybų pasitraukė atsakovas, šiuo metu kitoje byloje vyksta procesas apeliacinėje instancijoje, taip pat tarp šalių vyko ginčas viešųjų pirkimo byloje, atsakovo reikalavimai dėl sijų kokybės yra pertekliniai.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šalys sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4-68, kurioje aiškiai susitarė dėl terminų bei reikalavimų prekėms, sutartį pasirašė abi šalys, laisva valia, ir taip prisiėmė įsipareigojimus. Sutarties nuostatos susietos su tarptautiniais reikalavimais (kriterijų vadovu). Nuo pat pradžių ieškovas sutartį vykdė nesklandžiai, atsakovas ėmėsi iniciatyvos, likus kelioms dienoms iki termino pristatyti prekes pabaigos, išsiuntė ieškovui raštą, ragindamas tinkamai vykdyti sutartį, tačiau ieškovas prekių nepristatė. Atsakovas vėl kreipėsi į ieškovą, prašydamas pateikti prekių pristatymo grafiką, tačiau ieškovas vis tiek nevykdė įsipareigojimų, pateikė pristatymo grafiką, tačiau jo nesilaikė. Atsakovas pakartotinai kreipėsi į ieškovą, ieškovas prašė pratęsti terminą ir neskaičiuoti delspinigių iki liepos 31 d., atsakovas sutiko, taip siekdamas išsaugoti sutartį, tačiau ieškovas sutarties vis tiek neįvykdė, dėl to ieškovas dėl esminio sutarties pažeidimo teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, pasinaudodamas garantija ir paskaičiuodamas delspinigius. Pats ieškovas skirstydavo, pagal kokią sutartį teikia sijas, atsakovas tik gaudavo sąskaitas ir jas apmokėdavo. Prekių patikros mechanizmas taip pat buvo numatytas sutartyje. Defektavimo aktai būdavo siunčiami ieškovo atstovui. R. Z. turėjo įgaliojimus pasirašyti defektavimo aktus, sutarties vykdymo metu ieškovas dėl to pretenzijų neteikė. Sutarties nutraukimas buvo atliktas laikantis sutarties nuostatų. Prekių kokybė buvo tikrinama vadovaujantis tarptautiniu aktu (kriterijų vadovu). Be to, pirkėjas turi teisę nepriimti prekių. Kiekvienas defektas buvo užfiksuotas defektavimo aktuose, kiekviena sija buvo išbrokuota atskirai, nors jų buvo keli šimtai, defektavimo aktai buvo siunčiami ieškovui, ieškovas su defektais sutikdavo, nei viename ieškovo laiške nėra priekaištų dėl sijų išbrokavimo, prašymų atlikti ekspertizę, sutikdavo išsivežti išbrokuotas sijas. Sutartis buvo sudaryta viešo konkurso būdu, ieškovas pats pasiūlė sutarties sąlygas. Kriterijų vadovas yra tarptautinis aktas, nustatantis minimalius reikalavimus prekių kokybei, su jame numatytais defektais prekes priimti draudžiama. Atsakovas turi laikytis reikalavimų, kadangi vagonai keliauja į užsienį, patikrinus ir nustačius, kad jų kokybė netinkama, tai būtų labai rimtas pažeidimas. Delspinigių skaičiavimas – 11 231,44 Eur užskaityta pagal tarpusavio atsiskaitymų aktus, 9059,71 Eur ieškovo sumokėta per banką, 10 880,94 Eur įskaityta pagal vienašalį įskaitymą.

Ieškinys atmestinas

Ginčas byloje kilo dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo ir tuo pagrindu atlikto netesybų įskaitymo, garantijos užskaitymo. 

Byloje nustatyta, kad ieškovas (pardavėjas) ir atsakovas (pirkėjas) sudarė 2018-02-02 prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4-68, kuria ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui 543 vnt. naudotų šoninių ir viršlinginių sijų pagal Priedą Nr. 1, o atsakovas įsipareigojo jas priimti ir sumokėti sutartyje nurodytą kainą (sutarties 1 p.) (e. b. T. 1, l. 10, 12). Sutarties įvykdymo terminas 2018-03-11.

Šalys 2018-03-07 sudarė papildomą susitarimą prie 2018-02-02 prekių-pirkimo sutarties Nr. 4-68(2.12), kuriame ieškovo prašymu susitarė pakeisti Priede Nr. 1 nurodytas prekes į geresnės kokybės, t. y. vėlesnių gamybos metų, nekeičiant sutartyje nurodytos kainos (e. b. T. 1, l. 11). Šalys 2018-06-08 sudarė susitarimą dėl 2018-02-02 sutarties Nr. 4-68 pakeitimo, kuriame susitarė, kad pardavėjas pristatys ir perduos prekes iki 2018-07-31 (3.1 p.); kad pardavėjas turi teisę pristatyti naujesnes (vėlesnių pagaminimo metų) prekes, nekeisdamas prekių kainos ir nurodydamas vietoje kurių prekių pristato naujesnes; vadovaudamos sutarties 9.1 punktu susitarė pakeisti sutarties 5.1 punktą, nustatant, kad jeigu pardavėjas nepateikia prekių pirkėjui iki 2018-07-31, pardavėjas, pirkėjui pareikalavus, moka 0,2 proc. delspinigius nuo nepatiektų prekių kainos (be PVM) už kiekvieną dieną iki pažeidimo pašalinimo, bet ne daugiau kaip 20 proc. nuo sutarties kainos su PVM; šalys susitarė, kad delspinigiai pagal pirminės sutarties 5.1 punktą už laikotarpį nuo 2018-06-01 iki 2018-07-31 nebus skaičiuojami (5 p.) (e. b. T. 1, l. 13). 

Ieškovas 2018-10-31 raštu Nr. 13-995 informavo ieškovą, kad ginčo sutarties dalinį įvykdymą iš esmės lemia atsakovo preciziškas prekių kokybės priėmimas, išbrokuojama apie 50 proc. detalių, kurias priima Latvijos ir Estijos geležinkelio depai, kad ieškovas deda visas pastangas įvykdyti sutartį, bet dėl susiklosčiusios situacijos rinkoje tai darosi neįmanoma (e. b. T. 1, l. 28-29).

Atsakovas 2018-11-07 raštu Nr. 2(VLRD)-2875 pranešė, kad net ir pratęsus pristatymo terminus, ieškovas nepristatė 177 vnt. sijų, todėl atsižvelgiant į tai, kad prekių tiekimas pagal pirminę sutartį vėluoja 8 mėnesius, atsakovas dėl prekių vėlavimo turi organizuoti kitus pirkimus ir pirkti didesnėmis kainomis nei numatyta sutartyje su ieškovu, dėl nekokybiškų, su paslėptais trūkumais prekių tiekimo buvo stabdomas prekių tiekimas, ieškovas nesklandžiai vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir pagal kitą 2017-12-13 sutartį Nr. 4-479, vienašališkai nutrauks sutartį su ieškovu po 10 dienų ir reikalaus sumokėti delspinigius bei pasiliks sutarties įvykdymo užtikrinimą.

Ieškovas 2018-11-13 rašte Nr. 13-1019 nurodė, kad negali pabaigti įvykdyti 2018-02-02 sutarties Nr. 4-68, nes rinkoje pradėjo trūkti naudotų vežimėlių sijų, išaugo kainos, šių aplinkybių ieškovas sudarydamas sutartį negalėjo numatyti, dėl to siūlė atsakovui nutraukti minėtą sutartį, sumokant atsakovui numatytos bankinės garantijos dydžio sumą (e. b. T. 1, l. 16-17). Atsakydamas į tai, atsakovas 2018-11-16 raštu Nr. 2(VLRD)-2978 informavo, kad apsvarstė pasiūlymą, tačiau nuo 2018-11-18 nutrauks sutartį ir taikys sutartines netesybas (e. b. T. 1, l. 19).

Byloje nustatyta, kad 2018-02-02 prekių pirkimo-pardavimo sutartis atsakovo nutraukta 2018-11-18. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sutartis buvo įvykdyta iš dalies – ieškovo priimta 366 vnt. sijų, iki sutarties visiško įvykdymo pritrūko 177 vnt. sijų.

Pirmiau išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad tuo metu, kai buvo sudaryta ir vykdoma ginčo prekių pirkimo-pardavimo sutartis, tarp šalių galiojo ir buvo vykdoma dar viena 2017 m. gruodžio 12 d. prekių (naudotų sijų) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4-479 (2.12). Pastarosios prekių pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas nėra šios bylos dalykas, todėl byla nagrinėjama pareikštų reikalavimų ribose.

Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovas, ieškovo teigimu, be teisėto pagrindo vienašališkai nutraukė šalių 2018-02-02 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4-68 ir tuo pagrindu perėmė iš ieškovo 31 172,09 Eur delspinigius bei panaudojo 6225 Eur sutarties įvykdymo garantiją. Ieškinio reikalavimai grindžiami keliomis argumentų grupėmis: pirma, tuo, kad atsakovas taikė perteklinius reikalavimus prekių kokybei, todėl nepagrįstai atsisakė priimti kokybiškas prekes, kurias priėmė ir naudoja Latvijos ir Estijos depai, kad atsakovo reikalavimas dėl ženklinimo taisymo draudimo neturi įtakos vagonų saugiam naudojimui; antra, tuo, kad atsakovui buvo žinoma, jog ieškovas negalėjo laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl nepalankių pokyčių rinkoje, kad ieškovas įvykdė 67,40 procentų sutarties, kad atsakovui ginčo sutarties nenutraukus ieškovas sutartį būtų įvykdęs.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiama dėl atsakovo pasirinkto teisių gynimo būdo – vienašališko sutarties nutraukimo – teisėtumo. Sprendžiant šį klausimą būtina nustatyti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis atsakovas grindė tokio teisių gynimo būdo pasirinkimą, ar toks pasirinktas teisių gynimo būdas pagal susiklosčiusią faktinę situaciją ir taikytinas teisės normas buvo leistinas.

Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Be to, įstatymas leidžia sutarties šalims susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu tokios (sutarties nutraukimo) sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015).

Ginčo sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2018-03-11. Pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys bendradarbiavo siekdamos, jog ginčo sutartis būtų įvykdyta (CK 6.200 straipsnis) – atsakovas 2018-03-09 raštu Nr. 2(VLRD)-633 kreipėsi į ieškovą su raginimu įvykdyti sutartį; atsakovas 2018-04-27 raštu Nr. 2(VLRD)-1142 prašė ieškovo pateikti prekių pristatymo grafiką, kadangi nebuvo pristatyta 420 vnt. šoninių sijų (iš 443 vnt.) ir 98 vnt. viršlinginių sijų iš 100 vnt.); ieškovas 2018-04-27 pateikė dalies prekių pristatymo grafiką; ieškovas 2018-05-24 raštu Nr. 13-447 prašė pratęsti prekių pristatymo terminą ir neskaičiuoti delspinigių už nepateiktas prekes iki 2018-07-31 tuo pagrindu, kad yra įsigijęs 2003-2014 m. krovininius vagonus, kuriuos demontavęs sutartį įvykdys; atsakovas 2018-06-07 raštu pakvietė ieškovą susitikti aptarti sutarties vykdymą, kurio pagrindu buvo sudarytas minėtas 2018-06-08 susitarimas dėl sutarties pakeitimo Nr. 4-504, kuriame, be kita ko, susitarta dėl sutarties įvykdymo termino 2018-07-31, delspinigių. Tačiau kaip nustatyta aukščiau, atsakovas nuo 2018-11-18 nutraukė sutartį, nes per sutartą ir papildomai pratęstą terminą ieškovas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė.

Sutarties 4 dalyje šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo pagrindų, iš kurių 4.2 punkte, kad jeigu šalis vėluoja įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, kita sutarties šalis, raštu įspėjusi prieš 10 dienų kalendorinių dienų įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį, neatlygindama jokių išlaidų ar nuostolių, susijusių su sutarties nutraukimu. Atsakovas 2018-11-07 pranešimu informavo ieškovą apie vienašališką prekių pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, vadovaujantis šios sutarties 4.2 punkto nuostatomis, nuo 2018-11-18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal pradinį susitarimą ginčo sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2018-03-11, tačiau vėliau šalys nustatė naują sutarties įvykdymo terminą – 2018-07-31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutartis nebuvo įvykdyta iki šio termino, taip pat nėra ginčo dėl to, be kita ko, atsižvelgiant į ieškovo pasirinktą savo teisių gynimo būdą, kad ji nebuvo iki galo įvykdyta ir iki sutarties nutraukimo 2018-11-18. Ieškovo argumentai, kad jis siekė ir būtų įvykdęs sutartį iki galo, nes turėjo tam resursų, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams – ieškovas 2018-10-31 rašte atsakovui nurodė, kad deda pastangas įvykdyti sutartį, tačiau dėl rinkoje susiklosčiusios situacijos tai padaryti darosi neįmanoma, prašė, be kita ko, sumažinti tiekiamų detalių kiekį, neskaičiuoti delspinigių nuo 2018 m. liepos, o priskaičiuotus panaikinti (e. b. T. 1, l. 28-29), ieškovas 2018-11-13 rašte atsakovui nurodė, kad negali įvykdyti ginčo sutarties, nes rinkoje pradėjo trūkti naudotų vežimėlio šoninių sijų, jų kaina išaugo, todėl prašė nutraukti ginčo sutartį sumokant banko garantiją (e. b. T. 1, l.  17). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų iki kada atsakovas ketino įvykdyti ginčo sutartį. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas atsakovui teikė naujesnės gamybos sijas (iš atsakovo 366 vnt. priimtų sijų 337 vnt. buvo naujesnės), kad ieškovas gavo turtinę naudą neturi teisinės reikšmės sutarties įvykdymo terminui. Be to, kaip matyti iš šalių papildomo 2018-03-07 susitarimo tarp šalių buvo konkretus tarpusavio susitarimas dėl geresnės kokybės (naujesnės gamybos) prekių tiekimo, nekeičiant ginčo sutartyje numatytos kainos (e. b. T. 1, l. 11, 12). Teismas kritiškai vertina ieškovo argumentus, kad dėl pasikeitusių aplinkybių rinkoje jam tapo sudėtingiau vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, nes pirma, iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovas nebuvo prisiėmęs tokių aplinkybių atsiradimo rizikos. Paties ieškovo paaiškinimu, jis veiklą pradėjo nuo 2004 m., profesionaliai teikia kompleksinius geležinkelio sprendimus, nuo 2012 m. dalyvavo 1230 viešųjų konkursų, laimėjo 321. Antra, byloje nėra duomenų, kad ieškovas nurodomu pagrindu, jog sutartį jam tapo įvykdyti sudėtingiau negu atsakovui, atsiradus aplinkybėms, pakeitusioms sutartinių prievolių pusiausvyrą, ir šalims per protingą terminą nesusitarus dėl sutarties pakeitimo (po to, kai atsakovas 2018-11-16 nurodė, kad nesutinka su ieškovo 2018-11-13 siūlymu nutraukti ginčo sutartį atsakovui pasiliekant garantiją), kreipėsi į teismą dėl sutarties pakeitimo CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (pareiškė reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, nustatant datą, sąlygas; pakeisti sutarties sąlygas atkuriant sutartinių prievolių pusiausvyrą). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, tuo, kad abi šalys pranešė viena kitai, jog nesiekia išsaugoti sutartinių santykių, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog sutartį (likusią sutarties dalį) būtų įvykdęs, jeigu ji nebūtų 2018-11-18 nutraukta. Byloje nepaneigti atsakovo argumentai, kad ieškovo turimos pateikti prekės (sijos) buvo būtinos atsakovui, vykdančiam specializuotus remonto darbus, kad ieškovas vėlavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal pradinį susitarimą apie 8 mėnesius, nors terminas sutarčiai įvykdyti ieškovui buvo pratęstas kelis kartus, tačiau ir per papildomą terminą sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, kad sutarties įvykdymo terminas tapo neapibrėžtas, be kita ko, ieškovui nurodant, kad jis negali įvykdyti sutarties ir kt.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovas laikėsi sutartyje (4.2 punkte) ir teisės aktuose numatytos procedūros dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir toks jo pasirinktas teisių gynimo būdą pagal susiklosčiusią faktinę situaciją ir taikytinas teisės normas buvo leistinas. Pažymėtina, kad minėta sutarties 4.2 punkto sąlyga galiojo abiejų sutarties šalių interesų atžvilgiu.

Ieškovas reikalavimus taip pat grindžia tuo, kad sutartinė prievolė nebuvo tinkamai įvykdyta dėl atsakovo veiksmų – perteklinių kokybės reikalavimų prekėms. Ieškovo teigimu, jeigu pertekliniai kokybės reikalavimai prekėms nebūtų buvę taikomi, sutartis būtų įvykdyta.

Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).  Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Ginčo sutartyje šalys susitarė dėl specifinės paskirties prekių (vagonų sijų) pirkimo-pardavimo. Sutarties 3.3 punkte šalys susitarė dėl prekių kokybės reikalavimų: prekės turi būti kokybiškos, laisvos nuo bet kokių suvaržymų, su gamintojo ženklais ir markiravimu, atitikti visus Geležinkelio Transporto Tarybos reikalavimus ir neturi riboti prekinių vagonų naudojimo tarptautiniame susisiekime 1520 mm pločio vėžės geležinkeliuose, reikalaujamas technines sąlygas bei Priede Nr. 1 nurodytus pavadinimus, numerius ir kitus parametrus, neturėti išorinių, mechaninių, korozijos ir kitų pažeidimų; prekių gamyklos-gamintojos ženklai ir įspaudai negali būti taisyti; pardavėjas garantuoja, kad parduodamos prekės atitinka sutarties sąlygas ir neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių bet kuri prekė negali būti naudojama pagal paskirtį arba kurių prekės naudingumas sumažėtų taip, kad apie tuos trūkumus žinodamas pirkėjas nebūtų jų pirkęs ar tiek už jas mokėjęs. Tokie reikalavimai prekių kokybei yra nustatyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2014-11-25 įsakymu Nr. Į-1064 patvirtiname 301/V 18-100 modelio ir jo analogų eksploatuojamų prekinių vagonų vežimėlių lietinių detalių brokavimo kriterijų vadove (papildytas 2015-07-13 įsakymu Nr. Į-566), numatančiame antro tipo 18-100 modelio ir jo analogų, dviašių vežimėlių šoninių rėmų ir viršlinginių sijų brokavimo kriterijus techninės priežiūros ir einamojo remonto metu, lietinių detalių priėmimo kontrolės metu (e. b. T. 1, b. l. 74, 97-103). Taigi reikalavimas, kad prekės neturėtų išorinių, mechaninių, korozijos ir kitų pažeidimų prekių gamyklos-gamintojos ženklai ir įspaudai nebūtų taisyti buvo tiesiogiai įtvirtinti sutartyje, detalizuojant prekės kokybės kriterijus. Priešingai nei teigia ieškovas, sutartyje nebuvo numatytas leidžiamas ženklinimo taisymo procentas, todėl ieškovo pareiga prekių priėmimo etape nustatyti tokio pobūdžio defektą neapėmė pareigos nustatyti bei nurodyti defektiniame akte, koks procentas ženklinimo yra taisytas. Sijos eksploatacijos laikas (30 metų) nustatytas atsižvelgiant į metalo liejinio nusidėvėjimo, nuovargio ir kitas technines savybes; 301/V 18-100 modelio ir jo analogų eksploatuojamų prekinių vagonų vežimėlių lietinių detalių brokavimo kriterijų vadovo 6 punkte numatyti detalūs draudimai išleisti vagonus, kurių šoninių sijų pagaminimo datos įspaudas bent vienas skaičius padarytas elektriniu suvirinimo būdu arba yra taisytas (6.1 p.), šoninės sijos, kurioms trūksta nors vieno identifikavimo numerio (eilės Nr., gamyklos gamintojos įspaudas, pagaminimo metai), turi būti išimtos iš eksploatacijos (6.2 p.) ir t. t. (e. b. T.1, l. 74). Dėl to teismas nepagrįstu laiko ieškovo argumentą, kad sijų numerių taisymas nekelia grėsmės geležinkelių eismui, todėl toks atsakovo reikalavimas kokybei buvo perteklinis. Be to, kaip nustatyta aukščiau, šalis siejo ne vienkartinė panašaus pobūdžio sutartis, ieškovas patvirtino, kad jis veiklą vykdo nuo 2004 m. ir profesionaliai bei patikimai teikia kompleksinius geležinkelio sprendimus, todėl būdamas savo srities profesionalas ieškovas neabejotinai žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kokius įsipareigojimus prisiima sudarydamas sutartį su atsakovu minėtomis sąlygomis. Tai, kad ieškovas suvokė prekės ženklinimo tikrumo svarbą rodo ir paties ieškovo kaip pirkėjo su tiekėju ASEM KOPM OU 2018-02-06 sudarytos sutarties Nr. 060218/543 3.4 punkte nustatytas draudimas koreguoti ženklinimą suvirinimo ar bet kokiu kitu būdu. Teismas sutinka su atsakovu, kad ieškovo pateikti įrodymai, jog atsakovo nepriimtas sijas nupirko kitų valstybių depai, patvirtina nuosavybės teisės perėjimą, tačiau savaime nepaneigia ieškovo nustatytų prekių trūkumų (ženklinimo taisymo). Pažymėtina, kad byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės dėl kitų depų keltų reikalavimų sijoms, kitų valstybių depų ir atsakovo kokybės kriterijų tapatumo, taip pat atsakovo atsisakytų priimti sijų ir parduotų kitiems depams naudojimo fakto ir pretenzijų dėl kokybės pareiškimo / nepareiškimo. Ieškovo 2020-05-29 parengta lentelė Nr. 13-84 (patikslinta 2020-06-10) apie tai, kad 179 vnt. (ginčo sutarčiai įvykdyti pritrūko 177 vnt. sijų) sijų, pagal ginčo sutartį ieškovo pateiktų atsakovui ir atsakovo nepriimtų kaip nekokybiškų, priėmė kiti pirkėjai taip pat nepaneigia pirmiau padarytos teismo išvados. Bylos duomenys patvirtina atsakovo 2020-06-19 atsiliepimo argumentus, kad ieškovo lentelės 16 eilutėje nurodyta sija dubliuojasi su nurodytąja 61 eilutėje, o 21 eilutėje su 71 eilutėje, kad dalis lentelėje nurodytų sijų ieškovo buvo skirta kitam pirkėjui (AB „Orlen Lietuva“) ir kt. Taigi vadovaujantis ir kiekybiniu kriterijumi taip pat nėra pagrindo išvadai, kad ginčo sutartis būtų įvykdyta, jeigu minėtoje ieškovo lentelėje nurodytos sijos būtų pripažintos kaip neturinčios kokybinių defektų (CPK 185 straipsnis).

Sutarties 3.4-3.6 punktuose šalys susitarė dėl prekių priėmimo tvarkos: prekių priėmimo metu pirkėjas (atsakovas) apžiūri prekes, įsitikina, kad jos atitinka technines sąlygas, yra komplektiškos; pirkėjas priima tik tą pardavėjo pateiktą prekių dalį, kuri atitinka technines sąlygas, yra komplektiškos; nepriimdamas nekomplektiškų, neatitinkančių techninių sąlygų prekių pirkėjas apie tai informuoja pardavėją, padarydamas įrašą PVM sąskaitose-faktūrose (3.4 p.); pirkėjui nustačius, kad prekės pagal 3.4 punktą yra nekomplektiškos ar neatitinka techninių sąlygų arba pagal 3.5 punktą (tinkamumo naudoti nustatymas laboratorijoje) netinkamos naudoti, pardavėjas turi pakeisti prekes tinkamomis ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo pirkėjo pranešimo apie netinkamas prekes išsiuntimo pardavėjui dienos. Ieškovas teisingai nurodo, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę parduotų daiktų trūkumų faktą turi įrodyti pirkėjas. Atsakovas prekių trūkumus įrodinėja defektiniais aktais: 2018 m. kovo 9 d. – prekės su gamintojos ženklų taisymais, 2018 m. kovo 25 d. –prekės turi defektų R55 zonoje, 2018 m. balandžio 4 d. – prekės su taisytais gamyklos įspaudais, 2018 m. birželio 19 d. – prekių pagaminimo metų skaičiai pervirinti, 2018 m. rugpjūčio 1 d. – prekės su suvirinimo būdu taisytais numeriais, nustatytas technologinio lango bortelio išilginiai ir nuožulnūs liejimo defektai, 2018 m. birželio 6 d. – prekės su taisytais numeriais, 2018 m. rugsėjo 17 d. – taisyti žymenys, defektai R55 zonoje. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. S. paaiškino, kad jis atlieka fizinę sijų apžiūrą ir priėmimo etape nustato tokius defektus, kad tokie defektai nustatomi tik apžiūros būdu, jeigu su nustatytais trūkumais pardavėjas sutinka. Taip pat atsakovas remiasi sutartinę nuostata (3.5 p.) įpareigojančią ieškovą išsivežti nekokybiškas prekes ir vietoje jų pristatyti kokybiškas. Ieškovas tvirtina, kad jis niekuomet nesutiko su atsakovo defektiniuose aktuose nustatytais trūkumais, defektinių aktų nepasirašė, o sijas keitė siekdamas išsaugoti ilgametę partnerystę ir turėjo pagrįstą lūkestį, kad ginčo sutartis nebus nutraukta. Dėl pastarojo argumento pasisakyta aukščiau šiame sprendime. Ieškovas nesutikimą su atsakovo defektiniuose aktuose nustatytais trūkumais grindžia šalių darbuotojų susirašinėjimu (pateikta su 2020-01-28 prašymu), defektinių aktų nepasirašymu, 2018-10-31, 2018-11-13, 2019-05-08 raštais. Pažymėtina, kad su 2020-01-28 prašymu pateiktas šalių darbuotojų susirašinėjimas nėra susijęs su ginčo sutartimi, nurodyti 2018-10-31, 2018-11-13, 2019-05-08 raštai yra susiję su ikiteisminėmis pretenzijomis sutartinių santykių pabaigoje, bet ne su konkrečiuose defektiniuose aktuose išvardytais prekių trūkumais. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, matyti, kad ieškovo atstovai buvo kviečiami dalyvauti sijų priėmimo procese, jiems buvo siunčiami atsakovo sudaryti prekių defektiniai aktai, ieškovas atsakovo defektuotas prekes išsiveždavo, pretenzijų, pastabų dėl nustatytos kokybės neatitikties sutarties reikalavimams atsakovui nereiškė (pvz. 2018-08-03-21 elektroninis susirašinėjimas). Kritiškai vertintinas ieškovo argumentas, kad ieškovo darbuotojas R. Z. pasirašydamas 2018-03-09 defektiniame akte viršijo savo įgaliojimus, nes tokie įgaliojimai jam buvo suteikti tik 2018-06-20 (e. b. T. 1, l. 107). Pažymėtina, kad ieškovas neteikė į bylą įrodymų, jog minėtas jo darbuotojas tokios kompetencijos tuo metu neturėjo, iš elektroninio šalių susirašinėjimo spręstina, kad įgaliojimas ieškovo darbuotojui buvo išduotas prašant atsakovui (priedas prie atsiliepimo e. b. T. 1, l. 136-142). Teismas, įvertinęs sutartines nuostatas, byloje surinktų įrodymų visetą, šalių elgesį ir susiklosčiusią praktiką pateikiant ir priimant prekes, nenustatė, kad ieškovas sijų priėmimo-perdavimo (defektavimo) metu, ar per protingą terminą po atsakovo defektinių aktų ieškovui pateikimo būtų išreiškęs nesutikimą su atsakovo nustatytais prekių trūkumais, juos ginčijęs, kitu būdu išreiškęs nesutikimą su atsakovo atsisakymu priimti konkrečias sijas ir pan. Dėl to nepagrįstu laikytini ieškovo argumentai, kad sutarties netinkamą vykdymą lėmė atsakovo veiksmai priimant ieškovo pateiktas prekes pagal sutartį, t. y. nepagrįstai atsisakant priimti 177 vnt. sijų pagal ginčo sutartį (CPK 185 straipsnis).

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. 

Sutarties 4.4 punkte susitarta, kad jeigu sutartis nutraukiama pirkėjo iniciatyva dėl pardavėjo kaltės, pirkėjo patirti nuostoliai gali būti išskaičiuojami (įskaitomi) iš pardavėjui mokėtinų sumų. Sutarties nutraukimas neatleidžia šalių nuo netesybų iki sutarties nutraukimo mokėjimo (sutarties 4.5 p.). Jeigu pardavėjas netinkamai vykdo sutarties sąlygas ir pirkėjas dėl to vienašališkai nutraukia sutartį, pirkėjas pasilieka sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją; sutarties nutraukimas ir įvykdymo užtikrinimo garantijos panaudojimas neatleidžia pardavėjo nuo iki sutarties nutraukimo priskaičiuotų kitų mokėtinų pagal sutartį sumų (5.3, 6.6.2 p.); pirkėjas turi teisę delspinigių sumą vienašališkai įskaityti į pardavėjui mokėtinas sumas (5.4 p.).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Vadovaudamos ginčo sutarties 9.1 punktu, numačiusiu sutarties pakeitimą rašytinės formos susitarimu, abiejų šalių valia, išreiškiama parašais, šalys 2018 m. birželio 8 d. susitarime susitarė pakeisti sutarties 5.1 punktą dėl delspinigių dydžio ir susitarė, kad jeigu pardavėjas (ieškovas) nepateikia prekių pirkėjui (atsakovui) iki 2018-07-31, pardavėjas, pirkėjui pareikalavus, moka 0,2 proc. delspinigius nuo nepatiektų prekių kainos (be PVM) už kiekvieną dieną iki pažeidimo pašalinimo, bet ne daugiau kaip 20 proc. nuo sutarties kainos su PVM. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų atsakovui iki 2018-07-31, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti sutartinių netesybų.

Minėta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Teismas tik esant šalių ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų įsiterpia į šalių sutartinius santykius aiškindamas sutartį pagal sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose, arba atlieka sutarčių sąlygų kontrolę esant akivaizdžiam sutarties sąlygų nesąžiningumui ar jų prieštaravimui imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl sutartinių nuostatų aiškinimo tarp šalių nekilo, nenustatyta, kad kuri iš sutarties šalių būtų silpnesnė sutartiniuose santykiuose, sutartis sudaryta tarp lygiaverčių juridinių asmenų. Dėl nurodyto, teismo vertinimu, sutartinė 31 172,09 Eur delspinigių suma vertine išraiška nelaikytina labai didele, atsižvelgiant į visą darbų kainą (207 486 Eur (be PVM), todėl nėra pagrindo svarstyti šios sumos proporcingumo pažeidimui CK 6.258 straipsnio 3 dalies (netesybos neprotingai didelės) aspektu. Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad nėra ginčo dėl delspinigių dydžio ir laikotarpio, už kurį delspinigiai skaičiuoti, abi sutarties šalys yra verslininkai, savo sričių profesionalai, juos sieja, kaip patys nurodė, ilgamečiai sutartiniai santykiai, jos turi visapusiškos patirties tarpusavio derybose vykdant sutartis dėl sutarčių sąlygų keitimo, abipusio kompromiso siekimo, siekiant sutarties tikslų.

Ieškovas taip pat prašo pripažinus neteisėtą sutarties nutraukimą priteisti jam atsakovo panaudotą 6225 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją. Garantija yra prievolės užtikrinimo būdas. Prievolių įvykdymo užtikrinimas turi tikslą garantuoti pagrindinės prievolės įvykdymą, skatinti jos tinkamą įvykdymą, taip pat garantuoti kreditoriaus teisę į patirtų nuostolių dėl prievolės pažeidimo atlyginimo. Garantija tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys, ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais) (CK 6.90 straipsnis). Šalys sudarydamos ginčo sutartį susitarė, kad jeigu pardavėjas netinkamai vykdo sutarties sąlygas ir pirkėjas dėl to vienašališkai nutraukia sutartį, pirkėjas pasilieka sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją (3 procentai nuo sutarties kainos be PVM, sutarties 6.1 punktas); sutarties nutraukimas ir įvykdymo užtikrinimo garantijos panaudojimas neatleidžia pardavėjo nuo iki sutarties nutraukimo priskaičiuotų kitų mokėtinų pagal sutartį sumų (sutarties 5.3, 6.6 p.). Kadangi ieškovas pažeidė garantija užtikrintą sutartinę prievolę, nepripažintinas pagrįstu ieškovo argumentas, kad atsakovas nepagrįstai panaudojo 6225 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, dėl kurios panaudojimo sąlygų šalys susitarė sutarties 5.3, 6.6 punktuose (CK 6.189, 6.193 straipsniai). 

Remdamasis aukščiau išdėstytu bei tuo, kad byloje nekonstatuotas ginčo sutarties nutraukimo neteisėtumas, teismas netenkina ieškinio reikalavimų priteisti ieškovui atsakovo įskaitytus delspinigius ir panaudotą sutarties įvykdymo garantiją. Teismo vertinimu, ieškovas, kaip pats teigia, vykdydamas ilgametį kompleksinių geležinkelių sprendimų teikimą, dalyvavęs daugiau kaip 1230 viešųjų pirkimų, įvykdęs sutartinių įsipareigojimų daugiau kaip už 55 mln. Eur ir būdamas šios srities profesionalu, neabejotinai žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kokius įsipareigojimus prisiima sudarydamas sutartį su atsakovu minėtomis sąlygomis.

Kadangi ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, nors procesiniuose dokumentuose tokį prašymą reiškė. Atsižvelgiant į tai, atsakovui bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nėra priteisiamos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl baudos skyrimo

Pagal CPK 95 straipsnį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Tokiam asmeniui teismas gali paskirti iki 5 000 Eur baudą. Atsakovas prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, motyvuodamas tuo, kad ieškovas tik 2020-05-29 pateikė teismui papildomus įrodymus, dėl kurių 2020-06-01 teismo posėdis buvo atidėtas, ir kuriuos ieškovas dar patikslino 2020-06-10, teikė į bylą nesusijusius dokumentus. Ieškovo atstovas nurodė, kad būtinybė pateikti susistemintus duomenis iškilo po šalių procesinių dokumentų pateikimo, liudytojų apklausos, bandymo taikiai išspręsti ginčą, tačiau turėjo nedarbingumą, todėl negalėjo tokių duomenų pateikti anksčiau. Kaip nustatyta aukščiau šiame sprendime, tuo metu, kai buvo sudaryta ir vykdoma ginčo prekių pirkimo-pardavimo sutartis, tarp šalių galiojo ir buvo vykdoma dar viena 2017 m. gruodžio 12 d. prekių (naudotų sijų) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4-479 (2.12). Bylos nagrinėjimo metu iš byloje surinktų rašytinių, šalių, liudytojų paaiškinimų paaiškėjo, kad dėl dviejų sutarčių vykdymo tuo pat metu tarp šalių kyla neaiškumų duodant paaiškinimus dėl 177 vnt. sijų, kurių pritrūko iki sutarties įvykdymo. Dėl to ieškovas sukonkretindamas šioje byloje nagrinėjamą ginčą pateikė į bylą susistemintą lentelę, detalizuodamas, kurių sijų pagal ginčo sutartį kaip neatitinkančių kokybės reikalavimų nepagrįstai nepriėmė atsakovas.

Ieškovo atstovas pateikė duomenis iš Sodros, patvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2020-02-24 iki 2020-05-29 ieškovo atstovas arba turėjo nedarbingumą (slaugė ligonį, sirgo pats ir dėl epideminės situacijos). Teismo vertinimu, tai galėjo turėti įtakos tam, kad ieškovo dokumentai buvo parengti ir pateikti į bylą pavėluotai. Be to, atsakovas 2020-06-29 teismo posėdyje pateikė duomenis, kad kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pranešimu dėl galimai ieškovo padarytų nusikalstamų veikų dėl dokumentų, kuriais remiasi ieškovas šioje byloje, klastojimo. Ieškovas paprašė laiko susipažinti su pateiktais duomenimis ir sudaryti galimybę išsiaiškinti su atstovaujamuoju bei pasirengti atsikirsti į tokius atsakovo argumentus. Taigi priešingai nei nurodo atsakovas abi šalys procese veikė aktyviai, siekdamos, kad byloje būtų išsiaiškintos reikšmę turinčios aplinkybės. Įrodinėjimo pareiga byloje tenka abiem šalims, t. y. kiekviena iš jų privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismas įrodymus vertina vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 str.), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovas procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį, sąmoningai ar tyčia buvo nesąžiningas teikdamas į bylą įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimus, todėl netenkina atsakovo prašymo taikyti CPK 95 straipsnyje numatytą sankciją už piktnaudžiavimą procesu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Netenkinti atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Gerda Sinkevičienė