Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-86-174/2014
Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00299-2013-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 47.6. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. vasario 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. (A. T.) atstovo advokato V. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė:
2013 m. kovo 26 d. A. T., gim. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. kovo 13 d., apie 9.40 val., (duomenys neskelbtini), S. D. sodyboje neteisėtai vertėsi prekyba naftos produktais neturėdamas tam licencijos, t. y. pardavė 650 litrų dyzelinio kuro, už kurio litrą buvo sutaręs gauti 3,1–3,2 Lt. Tokiais savo veiksmais A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-04-26 įsakymu Nr. 147 patvirtintų Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių 3 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171 str. 1 d.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimu A. T. pripažino kaltu padarius ATPK 171 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 6 000 Lt baudą, 650 litrų dyzelinio kuro ir kuro išleidimo žarnos su prijungtu elektriniu siurbliu kurui pumpuoti konfiskavimą, kurie paimti 2013-03-13 iš A. T. ir 2013-03-19 tarnybiniu pranešimu Nr. 85-94-PR5-1647 perduoti saugoti Tauragės apskrities vyriausiojo policios komisriato Šilutės rajono policijos komisariatui.
Apeliaciniu skundu A. T. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktinėmis bylos aplinkybėmis nepagrįstą išvadą dėl A. T. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą.
Dėl netinkamo įrodymų vertinimo administracinėje byloje.
Pirmosios instancijos teismas, apkaltindamas A. T. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171 str. 1 d., padarymu, rėmėsi liudytojų A. G., A. Č., R. U., Ž. L., S. D. parodymais, tačiau, apelianto teigimu, šių liudytojų parodymais negalima remtis.
Iš liudytojo A. G. parodymų akivaizdžiai matyti, kad kuras dar buvo neparduotas, o jį tik buvo ketinama parduoti, o šio liudytojo parodymai dėl to, kad: „jau buvo įbėgę apie 5 1 dyzelinio kuro“, yra paremti tik jo spėlionėmis, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, jog šį 1000 litrų talpos kuro talpykloje buvusį kurą, iki šią talpyklą išgabenant į pasienio užkardą, kas nors būtų išmatavęs. Kita vertus, mažas kuro likučio kiekis galbūt buvo likęs iš anksčiau, kadangi, pagal S. D. aiškinimą teisme, iš šios kuro talpyklos „sausai“ kurą ištraukti yra itin sudėtinga. Nors liudytojas A. G. teisminio bylos nagrinėjimo meu parodė, kad: „S. D. buvo pasiruošęs sumokėti apie 3100–3200 Lt, kuriuos turėjo su savimi, t. y. jis planavo nupirkti apie 1000 litrų dyzelinio kuro“, tačiau jeigu tie pinigai iš tiesų buvo (tų pinigų daugiau niekas, išskyrus kitą pareigūną R. U., nematė, to nepatvirtino ir pats S. D.), neaišku, kodėl jie nebuvo paimti iš S. D. ir kaip administracinio teisės pažeidimo dalykas pridėti prie bylos. Vadinasi, tų pinigų nebuvo. Kita vertus, S. D. 1000 litrų dyzelino negalėjo nupirkti jau vien dėl to, kad pas A. T. tokio kuro kiekio nebuvo.
Iš liudytojo A. Č. parodymų taip pat matyti, kad kuras dar buvo neparduotas, o šio liudytojo teiginiai, kad: „<...> kažkiek buvo pribėgę dyzelinio kuro“, apelianto teigimu, yra paremti tik jo spėlionėmis, nes kuro, esančio talpykloje S. D. namuose, niekas nematavo. Šio liudytojo teiginiai apie tai, kad: „S. D., kuris po to apklausiamas patvirtino, kad ketino iš A. T. pirkti dyzelinį kurą. Pinigų už kurą perdavimo nematė. Po to pareigūnai užkardoje iš sunkvežimio kuro bako išleido dyzelinį kurą.“, tik rodo, kad S. D. galbūt rengėsi pirkti kurą, t. y. norėjo ar kėsinosi daryti administracinės teisės pažeidimą.
Iš liudytojo R. U. parodymų matyti, kad kuras taip pat dar buvo neparduotas, o šio liudytojo teiginiai apie tai, jog: „Buvo iš sunkvežimio pumpuojamas kuras į minėtą talpą ir buvo pripumpuota apie 5–10 litrų“, taip pat paremti tik jo spėlionėmis, nes, kaip minėta, kuro, esančio talpykloje S. D. namuose, niekas nematavo. Be to, nors liudytojas R. U. nurodė, jog: „D. patvirtino, kad ketino iš A. T. pirkti dyzelinį kurą ir parodė turėtus pinigus kuro įsigijimui“, tačiau, apielianto teigimu, tokie šio liudytojo teiginiai yra tik pastarojo spėlionės apie kėsinimąsi daryti pažeidimą, tuo labiau kad jokie pinigai iš S. D. nebuvo paimti.
Liudytojo Ž. L. parodymai apie tai, kad: „Tuo metu buvo iš sunkvežimio pumpuojamas kuras į talpą, kur buvo pribėgę apie 5–6 litrai“, taip pat paremti tik šio nekonkrečiomis spėlionėmis.
Iš paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad S. D. kuro talpykloje tebuvo vos keli litrai kuro, o A. T. 2013-03-26 surašytame administracinios teisės pažeidimo protokole Nr. 94P-2440817-13 nurodyta, kad A. T. „<...> pardavė 650 litrų dyzelinio kuro, už kurio litrą buvo sutaręs gauti 3,1–3,2 Lt“. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, tai teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir kaip liudytojai apklausti pasienio pareigūnai A. G., A. Č., R. U. ir Ž. L., kad 650 litrų dyzelino patys pasieniečiai perpumpavo iš A. T. į užkardos teritoriją atvairuotos automašinos į S. D. atsivežtą kuro talpyklą.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo taip pat matyti, kad A. T. už litrą kuro tik buvo sutaręs gauti po 3,1–3,2 Lt, tačiau akivaizdu, kad negavo, tai vėlgi patvirtina pasikėsinimo ar rengimosi stadiją, o ne įvykdytą pažeidimą.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas tariamo nelegalaus kuro pirkimo–pardavimo sandorio dalyvių S. D. ir A. T. parodymus, padarė jokiais objektyviais bylos duomenimis nepagrįstą išvadą dėl A. T. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 171 str. 1 d. Apelianto teigimu, A. T. neįvykdė nieko neleistino, to nepatvirtina nė vienas bylos įrodymas, to taip pat nepatvirtino ir kitas tariamo pirkimo–pardavimo sandorio dalyvis S. D., kuris teisme teigė, jog 50 litrų kuro jis norėjo mainyti į bulves. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad tiek A. T., tiek S. D. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Apelianto teigimu, šių asmenų parodymai rodo, kad administracinės teisės pažeidimas nebuvo padarytas, nes tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra, o visa kita yra tik aplinkybės.
Be to, apeliantui neaišku, kodėl teismas nepalygino ir tinkamai neįvertino 2013-03-13 sulaikymo operacijoje dalyvavusių pasienio pareigūnų pirminių parodymų ir jų parodymų teisme. Kaip liudytojas teisme apklaustas pasienio pareigūnas A. G. tarnybiniame pranešime (b. l. 5) nurodė: „ <...> pradėti kuro išleidimo pasiruošimo darbai <...> S. D. paaiškino, kad pigesnį dyzeliną atgabentą iš Rusijos norėjo nelegaliai įsigyti“, tai rodo, kad buvo tik kėsinamasi ir rengiamasi daryti pažeidimą. A. G. tvirtinimu, S. D. kurą ne pirko, o tik ketino pirkti, tai reiškia, kad rengėsi, ruošėsi, kėsinosi.
A. T. 2013-03-13 administracinio sulaikymo protokole (b. l. 7) nurodyta, kad A. T. „<...> norėjo parduoti akcizais apmokestintą kurą“, tai akivaizdžiai rodo, kad A. T. ne pardavė, o norėjo parduoti kurą, t. y. kėsinosi daryti administracinės teisės pažeidimą.
S. D. paaiškinime (b. l. 9) taip pat nurodoma ir įvardijama rengimosi ir pasikėsinimo daryti administracinį teisės pažeidimą stadija, nes A. D. aiškiai nurodė: „Mums besiruošiant ištraukti kurą <...> Tiksliai kainos dar nebuvome sutarę“.
Apelianto teigimu, akivaizdu, kad administracinėje teisėje nekyla atsakomybė už veikas pasikėsinimo ar rengimosi daryti administracinės teisės pažeidimą stadijose. Tačiau anksčiau paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir padarė nepagrįstą išvadą dėl A. T. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą.
Be to, apeliantas pažymi, kad pirkimas–pardavimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 str. 1 d, kurioje nurodyta, kad: „Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybėn ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą)“. Šiuo atveju jeigu ir būtų nustatyta, kad A. T. ir S. D. ateityje ir tarėsi atlikti kokius nors neteisėtus pirkimo–pardavimo sandorio veiksmus, tai visa tai, kas įvyko 2013-03-13, apie 9.40 val., kai į S. D. kiemą įvažiavo pasienio pareigūnai, buvo tik pasikėsinimas parduoti–pirkti dyzeliną ir tie visi pirkimo–pardavimo veiksmai nutrūko rengimosi padaryti administracinį teisės pažeidimą stadijoje. Taip pat nėra ir kito svarbaus pirkimo–pardavimo sandorio dalyko – pinigų, nes jų niekas neužfiksavo, prie bylos nepridėjo.
Apelianto teigimu, Šilutės rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino anksčiau paminėtus įrodymus, dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutarimą A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje, paskirdamas jam didelę piniginę baudą. Be to, apeliantas pažymi, kad nuo nusižengimo padarymo iki administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, todėl vien šiuo aspektu nutarimas negali būti pripažintas teisėtu.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėnė atsakomybėn patraukto asmens atstovas iš esmės neigia, kad A. T. padarė jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171 str. 1 d., nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl prašo administracinio teisės pažeidimo bylą A. T. nutraukti. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad A. T. vertėsi prekyba naftos produktais neturėdamas tam licencijos, t. y. pardavė S. D. 650 litrų dyzelino, už kurio litrą buvo sutaręs gauti 3,1–3,2 Lt, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 171 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. T. kaltė dėl ATPK 171 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai ir veika kvalifikuota tinkamai. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.
Priešingai, nei teigiama apelianto skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir, atsižvelgęs į įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad A. T. neteisėtai vertėsi prekyba naftos produktais neturėdamas tam licencijos, t. y. pardavė 650 litrų dyzelinio kuro, už kurio litrą buvo sutaręs gauti 3,1–3,2 Lt. Tokiais savo veiksmais A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-04-26 įsakymu Nr. 147 patvirtintų Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių 3 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171 str. 1 d.
A. T. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171 str. 1 d., padarymo tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde neigia, tvirtindamas, jog S. D. dyzelino nepardavė, jo atstovo teigimu, byloje neįrodytas 650 litrų dyzelinio kuro pardavimo faktas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013-03-13, apie 9.40 val., kai į S. D. kiemą įvažiavo pasienio pareigūnai, buvo tik pasikėsinimas parduoti dyzeliną S. D. ir šie veiksmai nutrūko rengimosi padaryti administracinį teisės pažeidimą stadijoje, o už pasikėsinimą administracinė atsakomybė nekyla, todėl, apelianto teigimu, administracinio teisės pažeidimo byla A. T. turi būti nutraukta. Tokie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.
Nors A. T. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171 str. 1 d., tačiau jo kaltę padarius šį pažeidimą įrodo kaip liudytojų apklaustų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojų A. Č., R. U., Ž. L. ir A. G. parodymai bei A. G. tarnybiniame pranešime (b. l. 5) užfiksuotos aplinkybės, taip pat byloje esančios fotolentelės (b. l. 11–17), iš kurių matyti, kad S. D. sodybos kieme prie pat ūkinio pastato su pravertomis durimis pastatytas A. T. vilkikas DAF XF95.480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo dešiniojo kuro bako stovi asmenys, sunkvežimio dešinysis kuro bako dangtis atvertas, aplietas skysčiu, šalia žarna su elektriniu siurbliu, priešais ūkiniame pastate stovi didelė plastikinė talpykla ir metalinė talpykla; 2013-03-13 daiktų ir dokumentų paėmimo protokole užfiksuoti duomenys (b. l. 8); S. D. 2013-03-13 rašytiniame paaiškinime (b. l. 9) užfiksuotos faktinės aplinkybės, kuriame S. D. nurodė, jog jis susitarė su A. T. pirkti iš jo pigesnį rusišką dyzelinį kurą maždaug po 3,10–3,20 Lt už vieną litrą dyzelino ir būtent turėdami šį tikslą jie kartu vyko į jo motinos sodybą, kur besiruošiant siurbliu ir žarna ištraukti kurą iš A. T. vilkiko kuro bako juos sulaikė pasienio pareigūnai. Paminėti liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai yra neprieštaringi, jų esminės detalės tarpusavyje sutampa, todėl pirmosios instacijos tesmas pagrįstai jais rėmėsi. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu metu S. D., skirtingai nei savo rašytiniame paaiškinime, nurodė, kad pirkti dyzelino iš A. T. neketino, nurodė, kad 2013 m. kovo mėnesį iš kažkur buvo gavęs A. T. telefono numerį ir jam paskambinęs susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), nes su juo buvo susitaręs, kad jis gali duoti šiek tiek pigiau dyzelino – apie 50 litrų ir šį kurą norėjo išmainyti į jo turėtas bulves, o susitikus su A. T., kuris atvyko sunkvežimiu, pasakė jam važiuoti iš paskos ir jį palydėjo į savo motinos sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur pasiėmus maišus ir ruošiantis eiti atsinešti bulvių atvažiavo pareigūnai, tačiau parodymų pakeitimo teisme įtikinamų argumentų nenurodė, be to, šio liudytojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. teisme duoti parodymai nėra nuoseklūs ir prieštarauja ne tik tarpusavyje, apie tai išsamiai pasisakyta skundžiamame nutarime, bet ir kaip liudytojų apklaustų anksčiau paminėtų pasienio pareigūnų parodymams bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kurių tarpusavio esminės detalės sutampa, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi.
Nepagrįstas apelianto tvirtinimas, jog byloje neįrodytas A. T. inkriminuotas 650 litrų dyzelino pardavimo faktas, nes buvo tik pasikėsinimas parduoti dyzeliną, o už pasikėsinimą administracinė atsakomybė nekyla. Kaip minėta, S. D. įvykio dieną rašytame paaiškinime nurodė, jog buvo susitaręs su A. T. pirkti iš jo pigesnį rusišką dyzelinį kurą maždaug po 3,10–3,20 Lt už vieną litrą ir būtent turėdami šį tikslą jie kartu vyko į jo motinos sodybą, kur besiruošiant siurbliu ir žarna ištraukti kurą iš A. T. vilkiko kuro bako juos sulaikė pasienio pareigūnai. Tokias palinkybes patvirtina ir kaip liudyojų apklaustų pasienio pareigūnų parodymai bei A. G. 2013-03-13 tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. Taigi A. T. nepardavė planuoto parduoti dyzelino S. D. ne dėl jo valios priklausančių aplinkybių, nes jie buvo sulaikyti pasienio pareigūnų tuo metu, kai buvo pradėti kuro išleidimo iš krovininio vilkiko DAF XF95.480 su rusišku valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į S. D. sodybą atvažiavo A. T., darbai, ir pažeidimas nebuvo baigtas ne dėl pažeidėjo valios priklausančių aplinkybių. Esant tokioms nustatytoms allinkybėms A. T. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 171 str. 1 d. Esant šioms aptartoms aplinkybėms apeliacinės instacijos teismas plačiau nepasisako dėl apelianto skundo argumentų dėl iš krovininio vilkiko DAF XF95.480 kuro bako į S. D. garaže esančią 1000 litrų talpyklą išleisto dyzelino kiekio ir dėl to, kad pinigai už planuotą parduoti kurą nebuvo sumokėti, nes šios aplinkybės neturi esminės reikšms srendžiant A. T. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidmą klausimą, esant nustatytai aplinkybei, kad pažeidimas nebuvo baigtas ne dėl pažeidėjo valios priklausančių aplinkybių.
Apelianto skunde teigiama, kad A. T. paskirta labai didelė piniginė bauda. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas A. T. už pažeidimo, numatyto ATPK 171 str. 1 d., padarymą paskyrė 6 000 Lt baudą, t. y. didesnę nei sankcijoje numatyta minimali (ATPK 171 str. 1 d. numatyta, kad naftos produktų pardavimas neturint licencijos užtraukia baudą nuo 5 000 Lt iki 10 000 Lt ir naftos produktų bei gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimą). Tačiau atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, jog A. T. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinęs tą aplinkybę, jog byloje byloje nėra duomenų, kad A. T. anksčiau būtų baustas administracine tvarka ar teistas, apeliacinės instancijos teismas mano, jog A. T. pirmosios instancijos teismo paskirta didesnė nei ATPK 171 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali bauda yra per griežta. Nors, apygardos teismo vertinimu, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių šioje byloje A. T. galėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje šioje byloje nėra, taigi taikyti ATPK 301 str. nuostatų šioje byloje nėra pagrindo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, administracinei nuobaudai keliami tikslai bus įgyvendinti pažeidėjui paskyrus minimalią ATPK 171 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – 5 000 Lt baudą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
n u t a r i a:
A. T. atstovo advokato V. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimą pakeisti: A. T. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171 str. 1 d., paskirti 5 000 Lt baudą, paliekant 650 litrų dyzelinio kuro ir kuro išleidimo žarnos su prijungtu elektriniu siurbliu kurui pumpuoti konfiskavimą.
Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Violeta Miliuvienė