Baudžiamoji byla Nr. 1A-323-202/2017

                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30744-2015-9

                 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8

(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės ir Lino Žukausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

–  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme;

•   pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;
•   pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, T. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir T. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metus ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 70 ir 71 straipsniais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojat T. B.: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 15 MGL (564,90 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuotos T. B. lėšos – 21 036,56 Eur.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį taip pat nuteista ir V. J., tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. T. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „L.“, direktoriumi, turėdamas administracinius įgaliojimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, visiškai disponuodamas įmonės lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje esančias įmonės lėšas ir turtą, užimamų pareigų pagrindu, nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. balandžio 13 d., tyčia neteisėtai pasisavino UAB „L.“ jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą: lėšas – 20 515,24 Eur, kurias gavo dalimis, kaip atskaitingas asmuo, t. y. atsiskaitytinai gaudamas 27 995,17 Eur (iš kurių 27 474,74 Eur gavo grynaisiais pinigais arba pavedimu į asmeninę sąskaitą ir 520,43 Eur panaudojo asmeniniams atsiskaitymams, nepateikęs išlaidas pateisinančių dokumentų) ir atsiskaitydamas su buhalterinę apskaitą tvarkančia buhaltere V. J. už 7 479,93 Eur panaudojimą bendrovės vardu, naudai ir reikmėms, o 20 515,24 Eur panaudojimo nepagrįsdamas buhalterinės apskaitos dokumentais, juos pasisavino; taip pat nešiojamąjį kompiuterį HP 250 G2 i3-3110M, kurio vertė – 521,32 Eur, padarydamas UAB „L.“ didelę turtinę – 21 036,56 Eur dydžio žalą.
2. Be to, T. B. nuteistas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2014 m. balandžio 16 d. būdamas UAB „L.“ direktoriumi bei faktiškai atlikdamas kasininko pareigas, turėdamas administracinius įgaliojimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingas už UAB „L.“ apskaitos organizavimą, bei atsakingas už pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, apgaulingai tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, o būtent, veikdamas kartu su bendrininke V. J., UAB „P. į.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdamas melagingai pagrįsti UAB „L.“ neva gautas lėšas (pajamas), V. J. kompiuterinės technikos pagalba pagaminus netikrą dokumentą – kasos pajamų orderio kvitą Serija LG Nr. 1, kuriame buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog jis, kaip UAB „L.“ kasininkas, iš UAB „P. į.“ įgalioto asmens V. J. grynais pinigais į kasą gavo 31 858,20 Eur (110 000 Lt), šį kasos pajamų orderio kvitą pasirašė, taip patvirtindamas jame nurodytą melagingą informaciją, po to įtraukė minėtą kasos pajamų orderio kvitą Serija LG Nr. 1 į UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą bei jį panaudojo pateikdamas UAB „P. į.“ buhalterei V. J., kuri, žinodama, kad šis kasos pajamų orderio kvitas Serija LG Nr. 1 yra netikras, jį patvirtino savo parašu kaip sumokėjusi 31 858,20 Eur (110 000 Lt), vėliau apskaitė UAB „L.“ bendrovės kasos knygoje 2014 m. gegužės 1 d. (kaip įstatinį kapitalą korespondentinės sąskaitos nuoroda – 302), tokiu būdu bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusią ūkinę operaciją, kurie iškreipė duomenis apie bendrovės turtą ir nuosavą kapitalą nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. balandžio 13 d., tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio reikalavimus, 6 straipsnio reikalavimus, kurie nustato, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad visos operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, reikalavimus, 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, jog ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, reikalavimus, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
3. Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį, kurioje konfiskuotos  lėšos – 21 036,56 Eur, ir priimti naują sprendimą – nekonfiskuoti 21 036,56 Eur.
1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada konfiskuoti lėšas – 21 036,56 Eur ir mano, kad tokia išvada yra neteisinga.
2. Nuteistasis nurodo, kad nors šiuo metu jam civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo ir nėra pareikštas, tačiau ateityje jis gali būti pareikštas ir jis privalės atlyginti žalą, kuri atsirado ne tik dėl to, jog jis pasisavino svetimą turtą, bet ir todėl, kad netinkamai organizavo buhalterinę apskaitą, aplaidžiai atliko savo pareigas.
4. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė (toliau – ir prokurorė) atsiliepime į apeliacinį skundą su pateiktu nuteistojo apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad apskųstasis teismo nuosprendis teisėtas bei pagrįstas.
1. Prokurorė tvirtina, kad formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, kad neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys Nr. 2K-573/2003, 2K- 486/2006, 2K-511/2010, 2K-329/2011).
2. Prokurorė teigia, kad konkrečiu atveju byloje neginčytinai nustatyta, jog nuteistasis pasisavino UAB „L.“ turtą, siekdamas asmeninės naudos, t. y. įmonės pinigus jis panaudodavo savo reikmėms, o ne įmonės veiklai. Nuteistasis neteisėtai praturtėjo 21 036,56 Eur suma. Teismas teisingai nurodė, kad byloje, nors ir yra padaryta turtinė žala, tačiau nėra asmenų, kurie būtų pareiškę ar gali pareikšti asmeninius turtinius reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo, nes UAB „L.“ bankrutavo, buvo likviduota ir išregistruota. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, nes civilinis ieškinys neegzistuojančio juridinio asmens naudai negali būti reiškiamas ir negalės būti reiškiamas ateityje, susitarimas dėl žalos atlyginimo kitokiais būdais taip pat negali ir negalės būti sudaromas bei realizuojamas. Todėl teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl nusikalstamais veiksmais gautos naudos eliminavimo, taikant turto konfiskavimą. Priešingu atveju, prokurorės nuomone, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas.
3. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, prokurorė daro išvadą, kad T. B. apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas.
5. Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
6. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi iš nuskalstamos veikos gautas turtas suprastinas kaip turtinė nauda, kurią gauna kaltininkas, padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos.
7. BK 72 straipsnio 3 dalies nuostata – konfiskuoti kaltininkui priklausantį turtą – yra imperatyvi, o būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), kurį detalizuoja ir įgyvendinimo būdus nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti teisės aktai.
8. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam arba buvo susitarta dėl žalos atlyginimo kitokiu būdu (kasacinės nutartys Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-368/2011, 2K-544/2012 ir kt.).
9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis T. B. neginčija, kad jis pasisavino 21 036,56 Eur, t. y. neteisėtai tokio dydžio suma praturtėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, o UAB „L.“ bankrutavo ir buvo likviduota bei išregistruota iš įmonių registro. Byloje taip pat nėra jokių duomenų (jų nenurodo ir pats apeliantas), kad T. B. būtų atlyginęs žalą ar susitaręs dėl jos atlyginimo kitokiu būdu. Tai reiškia, kad dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinis ieškinys neegzistuojančio juridinio asmens naudai negalės būti reiškiamas ateityje. Bet koks susitarimas dėl tokios žalos atlyginimo taip pat negalės būti realizuojamas.
10. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti T. B. turtą yra teisėtas bei pagrįstas. Dėl tokio sprendimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai negyla pagrįstų abejonių. Priešingu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, būtų pažeistas teisingumo principas, o taip pat kartu paneigtas ir esminis teisės principas – „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur): nuteistasis iš nusikalstamos veikos būtų neteisėtai praturtėjęs.
11. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkintinas, o apskųstoji teismo nuosprendžio dalis nenaikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                      Valdimaras Bavėjanas

                                                                                                                      Elena Vainienė

                                                                                                                              Linas Žukauskas