Civilinė byla Nr. e2A-459-555/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17189-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.;

3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-24182-584/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ ieškinį atsakovui N. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo N. S. 155,18 Eur skolą už sunaudotas gamtines dujas nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2012 m. spalio 1 d. ir suteiktas paslaugas, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji tiekė gamtines dujas ir su jų tiekimu susijusias kitas paslaugas į atsakovo valdomą nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės (dalinės nuosavybės) teise pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis priklauso atsakovui, tačiau laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2012 m. spalio 1 d. už nurodytam objektui tiektas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas tinkamai ir visiškai atsiskaityta nėra.

2.       Atsakovui teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bendrovė butą (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo valdyti 2012 m. rugsėjo 27 d., todėl įsiskolinimą, susidariusį iki 2012 m. rugsėjo 27 d. turi padengti atsakovas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo N. S. ieškovės UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ naudai priteisė 109,00 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (109,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5.       Teismas formaliai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad pagrįsti ieškinio reikalavimai dėl 109,00 Eur sumos, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. Tuo tarpu reikalavimą dalyje dėl likusios skolos priteisimo iš atsakovo atmetė kaip nepagrįstą.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių dalyje, kurioje jis yra atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Apie tai, kad neteko nuosavybės teisės ir nėra ginčo turto savininkas atsakovas ieškovės neinformavo. Antstolė S. V. 2012 m. rugpjūčio 8 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) hipoteka įkeistą atsakovui priklausiusį turtą perdavė naujam savininkui, tuo tarpu ieškovė apie savininkų pasikeitimą sužinojo tik pasikreipus naujajam būsto savininkui, kurio nuosavybės teisė į ginčo turtą įregistruota 2012 m. rugsėjo 19 d.

1.2.       Naujasis savininkas ieškovei pateikė duomenis, kad patekus į ginčo būtą 2012 m. rugsėjo 26 d. antstolė S. V. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 14, kuriame buvo fiksuoti faktiniai gamtinių dujų skaitiklių rodmenys, iki kurių su ieškove turi atsiskaityti Atsakovas ir nuo kurių su ieškove turi atsiskaityti naujasis būsto savininkas – 14369 m3. Taigi, iki šių rodmenų su ieškovė turi atsiskaityti atsakovas.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas suklydo formaliai vertindamas tikslios priteistinos skolos dydį, kadangi ieškovė pateikė itin detalią atsakovo įsiskolinimo susidarymo lentelę, kurioje atsispindi ir atsakovui atlikta gamtinių dujų pastoviosios dalies korekcija, todėl su apeliaciniu skundu yra teikiama paprastesnis atsakovo įsiskolinimo susidarymo detalizavimas.

7.       Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti – Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių dalyje, kurioje jis yra atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė buvo informuota apie tai, kad iki 2012 m. rugsėjo 27 d. imtinai visus įsiskolinimus turi padengti buvęs savininkas N. S., taip pat, jog pasikeitė ginčo buto savininkai. Atsakovas faktiškai butu naudojosi iki 2012 m. rugsėjo 27 d., todėl privalo atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas už visą laikotarpį iki faktinio naudojimosi butu pabaigos. Trečiasis asmuo už tiektas ginčo butui gamtines dujas ir kitas paslaugas skolingas ieškovei nėra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

9.       Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė įsiskolinimo dydį už suvartotas dujas.

10.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovas pilnai neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti skolos už dujas, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su ja nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą. Atsižvelgiant į tokią atsakovui (skolininkui) tenkančią įrodinėjimo naštą, jis turi būti suinteresuotas tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai.

11.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui N. S. asmeninės nuosavybės teise nuo 2007 m. gegužės 28 d. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktų priskaitymų ir mokėjimų suvestinės per laikotarpį nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. matyti, kad už nurodytą laikotarpį atsakovo įsiskolinimas už suvartotas dujas (tiek už faktiškai suvartotą dujų kiekį, tiek už paskaičiuotą pastoviąją gamtinių dujų tarifo dalį) sudaro 155,18 Eur. Įrodymų, kad atsakovas yra sumokėjęs už ieškovės suteiktas paslaugas, byloje nepateikta.

13.       Pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis sumokėti, laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Konstatavus, kad atsakovo skola ieškovei ginčo laikotarpiu sudaro 155,18 Eur yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą dėl įsiskolinimo dydžio. Minėta, pareiga pateikti įrodymus apie prievolės tinkamą įvykdymą tenka atsakovui, šiam jokių įrodinėjimo priemonių, dėl prievolės tinkamo įvykdymo neteikus, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu įsiskolinimo dydžiu.

14.       Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie atsakovo įsiskolinimo dydį, kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų apie susidariusį įsiskolinimą už suvartotas dujas, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimas už akių keistinas, padidinant priteistą sumą iki 155,18 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15.       Pažymėtina, jog kadangi ieškovei iš atsakovo priteistina suma yra 155,18 Eur (skolos), tai 5 procentai metinių procesinių palūkanų skaičiuotini už priteistą 155,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16.       Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir padidinus ieškovei priteistinos sumos dalį, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), ir ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, didintina iš atsakovo ieškovės naudai priteistina advokato teisinės pagalbos išlaidų iki 1,78 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl didintina ir bendra bylinėjimosi išlaidų suma iki 16,95 Eur (15,00+0,17+1,78).

17.       Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

18.       Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo 7,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, tenkinus apeliacinį skundą, yra priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių pakeisti.

Padidinti iš atsakovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteistą skolą iki 155,18 Eur (vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 18 ct), priteistas penkių procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti už 155,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Padidinti iš atsakovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 16,95 (šešiolikos eurų 95 ct).

Priteisti iš atsakovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

Iš atsakovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 7,42 Eur (septynis eurus 42 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                         Egidijus Tamašauskas