Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7283-932/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06697-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., išnagrinėjusi V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyv. vieta (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
V. S. 2014 m. balandžio 14 d., apie 19 val. 15 min., Vilniuje, Verkių g. 29, vairuodamas D. S. priklausantį automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino svetimą, V. B. priklausantį automobilį, „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. paaiškino, kad 2014-04-14 kartu su draugu atvyko į Šiaurės miestelyje esančią parduotuvę „Parkas Outlet“. Išėjęs atsisėdo į savo automobilį „Mitsubishi Colt“ (priklausantį jo motinai) ir kartu su draugu išvažiavo. Apie tai, kad padarė eismo įvykį, sužinojo daugmaž po kelių savaičių. Jo motinai paskambino iš policijos ir informavo apie tai. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, sutinka, kad galėjo padaryti apgadinimus kito asmens automobiliui, t. y. „Toyta Corolla Verso“, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis nesuprato, kad toks įvykis apskritai buvo. Teigė automobilio atbuline eiga išvažiavęs iš parkavimosi vietos, nieko įtartino nepamatė, nepajuto jokio kontakto. Jis tik vienu metu išgirdo, jog kažkas švilpė. Nors automobilio langai ir buvo uždaryti, tačiau švilpesį girdėjo. Sekundei stabtelėjo, norėdamas apsidairyti (galvojo gal koks draugas ar pažįstamas), pažiūrėjo į kairę ir dešinę pusę, tačiau nieko nepamatęs nuvažiavo. Tai truko vos akimirką. Jokių link jo einančių žmonių nematė. Jo vairuojamam automobiliui buvo įbrėžti sparno dažai (b. l. 52).
Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis V. B. paaiškino 2014-04-14 kartu su kolega A. P. stovėję lauke prie ofiso ir bendravę. Stovėdamas matė, kaip iš parkavimosi vietos atbuline eiga išvažiuoja automobilis „Mitsubishi Colt“, kliudo jo automobilį „Toyota Corolla Verso“, pristoja ir nuvažiuoja. Viskas vyko labai greitai. Matė, kaip „Mitsubishi Colt“ atsitrenkė į jo automobilį, išgirdo lengvą garsą, „Mitsubishi Colt“ šiek tiek pasviro. Jis bandė bėgti prie automobilių (bėgo „Mitsubishi Colt“ iš galo), jo kolega švilpė. Vairuotojas kiek pristabdė, sustojo ne visai, tada pasuko į kairę ir nuvažiavo. Jo automobilio „Toyota Corolla Verso“ buvo nubraukti kairės pusės galinio bamperio dažai, įskėlimo nebuvo. Įvykį matė 25-30 m atstumu (b. l. 53).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. D. negalėjo paaiškinti jokių įvykio aplinkybių. Pagarsinus pastarojo surašytą tarnybinį pranešimą, taip pat nenurodė jokių su byla susijusių aplinkybių. Teigė, kad fiksavo eilinį įvykį, nieko neatsimena, salėje sėdintys veidai nematyti (b. l. 53).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. P. parodė, jog su V. B. yra kaimynai pagal darbo vietą (gretimais nuomojasi ofisus). Atsimena, kaip 2014-04-14 kartu su pastaruoju stovėjo lauke, bendravo. Besišnekučiuojant, atsisukęs pamatė, kaip iš parkavimosi vietos priekine eiga išvažiavo raudonos spalvos (markės pasakyti negali) automobilis ir kabino jo kolegos automobilį „Toyota“. Jis įvykio vietą matė gerai, stovėjo priešingoje pusėje, daugmaž 15-20 m atstumu. Automobilių kontakto garso nebuvo, jis tik matė, kaip raudonasis automobilis kabina „Toyota“. Apie kontakto buvimą sprendė iš to, kad posūkis buvo per arti, pajudėjo staigiai. Po to kartu su kolega V. B. šaukė, kad atkreiptų vairuotojo dėmesį, jog dėl per mažo atstumo neišsisuks, nekabindamas kito automobilio. Vairuotojas į šauksmus nesureagavo, nežino, ar pastarasis galėjo girdėti, kaip jie šaukė (b. l. 64-65).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. M. parodė apie tai, kad V. S. padarė eismo įvykį sužinojęs gal po mėnesio, tiksliai negali pasakyti kada. Jam šią žinią pasakė V. S.. Liudytojas teigė atsimenantis, kad vieną vakarą, gali būti 2014-04-14, važiavęs su savo draugu V. į Ogmios miestelyje esančią parduotuvę pirkti striukės (važiavo V. mamos automobiliu „Mitsubishi Colt“). Neradę tinkamo apdaro, išėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje stovėjo automobilis, sėdo į jį ir išvažiavo. Atsimena, kad automobilis iš parkavimosi vietos išvažiavo atbuline eiga, jokio kontakto su kitais automobiliais nebuvo, jis nieko nepajuto. Atsimena, kad abu su V. klausėsi muzikos, kuri įsijungia iškart užvedus variklį. Švilpimo negirdėjo, pamena lyg V. S. šiek tiek stabtelėjo, tačiau tos aplinkybės neakcentavo (b. l. 65-66).
Teismo posėdyje apklausta automobilio savininkė D. S. parodė leidžianti savo sūnui naudotis jai priklausančiu automobiliu „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neprieštarauja, kad jis juo važinėtų. Įvykio, apie kurį jai pranešė policijos pareigūnai, metu jos sūnus V. automobiliu naudojosi taip pat su jos žinia. Atsimena, kad tą dieną buvo jam davusi automobilį (b. l. 54).
Rašytiniame paaiškinime V. S. nurodė 2014-04-14, apie 19 val., atvykęs į parduotuvę „Parkas Outlet“. Automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas jo motinos D. S. vardu), priparkavo priekiu, o iš stovėjimo vietos išvažiavo atbuline eiga. Išvažiuodamas nieko nematė, nieko nepajuto. Pradėjęs važiuoti į priekį, išgirdo lyg švilpimą, bet į jį nereagavo, kadangi negalvojo, kad tai buvo skirta būtent jam. Nematė, kad kas nors būtų jį stabdęs (b. l. 15).
V. S. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-13355252-14 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio patrulio V. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. D. buvo gautas pranešimas apie tai, jog Vilniuje, Verkių g. 29, rastas apgadintas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilis „Mitsubishi Colt“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus kreipėsi pil. V. B., kuris paaiškino, jog maždaug apie 17 val. 15 min., automobilių stovėjimo aikštelėje paliko stovėti automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 19 val. 15 min., išeidamas iš pastato, pamatė, kaip raudonos spalvos „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į „Toyota Corolla Verso“. Įvykį matė pil. A. P. (b. l. 4). Eismo įvykių vietos schemoje yra nurodyta vieta, kurioje buvo rastas apgadintas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota apgadinimo vieta (b. l. 5). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas galinis bamperis (b. l. 6). V. B. paaiškinime užfiksuota, jog jis 2014-04-14, apie 17 val. 15 min., jam priklausantį automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia parduotuvės „Parkas Outlet“. Apie 19 val. 15 min., išėjęs iš pastato, pamatė, kaip manevruojantis raudonos spalvos automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jo automobilį. Įvykį matė A. P. (b. l. 7). Transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. AV2-1327/327 (kartu su priedais) užfiksuoti transporto priemonių techniniai defektai ir sugadinimai (b. l. 16-20). V. S. kaltę taip pat įrodo vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip automobilis „Mitsubishi Colt“, važiuodamas atbulas, galine kairės pusės dalimi kliudo automobilį „Toyota Corolla Verso“ (b. l. 25).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. S., vairuodamas automobilį, važiuodamas atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį kitą automobilį ir jį apgadino. Tokie jo veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Administracinio teisės pažeidimo protokole V. S. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo inkriminuojamas abiejų automobilių apgadinimas, t. y. ir automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą, buvo apklausta minėto automobilio savininkė D. S., kuri parodė leidžianti savo sūnui naudotis jos automobiliu, neprieštarauja, kad jis juo važinėtų. Įvykio, apie kurį jai pranešė policijos pareigūnai, metu jos sūnus V. automobiliu naudojosi taip pat su jos žinia. Tokios aplinkybės aiškiai rodo, kad V. S. vairuojamas automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo jam svetimas, dėl ko nėra pagrindo kaltinime inkriminuoti nurodyto automobilio, kaip svetimo turto, apgadinimą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalinama, kad eismo įvykio metu V. S. apgadino automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu V. S. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus. Šis Kelių eismo taisyklių punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog V. S., važiuodamas atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, dėl ko kliudė nukentėjusiojo V. B. automobilį, tokiais savo veiksmais neabejotinai apgadindamas svetimą turtą. Pastarojo kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra pilnai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Tuo tarpu daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sukėlęs eismo įvykį, iš kurio sąmoningai pasišalina, nėra pakankamo pagrindo. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad V. S. galėjo nesuvokti savo veiksmais sukėlęs eismo įvykį ar, juo labiau, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Akivaizdu, kad kontaktas tarp automobilių buvo nežymus, ką liudija ir transporto priemonių apgadinimai bei jų pobūdis. V. S. tikina jokio atsitrenkimo nepajutęs, išvažiuojant atsimena tik girdėjęs švilpesį, dėl ko pristojo, tačiau apsidairęs nieko nepamatė ir nuvažiavo. Iš vaizdo įrašo kaip tik ir matyti, kaip automobilis „Mitsubishi Colt“ vos stabteli ir nuvažiuoja. Nepaneigtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nepamatyti link jo pradėjusio bėgti V. B., kadangi pastarasis bėgo nuo parduotuvės pastato pusės, V. S. vairuojamam automobiliui iš galo. Išgirdęs švilpesį, tačiau nieko šalimais nepamatęs, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nuvažiavo. Kaip liudytojas apklaustas D. M. taip pat patvirtino, kad jokio automobilių kontakto nejuto, sėdo su draugu į automobilį ir nuvažiavo. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad V. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasis išvengti gresiančios atsakomybės. Duomenų, kad jis buvo neblaivus, ar kitų aplinkybių, galėjusių įtakoti jo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. V. S. vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, kas tik patvirtina pastarąjį neturėjusį jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio. Negalima nepaminėti ir tos aplinkybės, kad V. S. nebuvo patyręs vairuotojas, vairuotojo pažymėjimą įgijo tik 2014 m. sausio 28 d., kas rodo, jog pastarasis dėl patirties stokos galėjo sąžiningai suklysti ir klaidingai įvertinti situaciją, nesuvokti padaręs eismo įvykį. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į V. S. asmenybę (jauno amžiaus, anksčiau nė karto nebaustas administracine tvarka) (b. l. 3). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. S. ATPT 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų straipsnio sankcijoje numatytos baudos dydį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vieno šimto (100 litų dydžio baudą.
V. S. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė