Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-492-229-12].doc
Bylos nr.: AS-492-229-12
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS492–229/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00062-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2012 m. kovo 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Fregatų aptarnavimo agentūra atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Fregatų aptarnavimo agentūra skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Jungtinė ekspedicija”, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija, uždaroji akcinė bendrovė „Afalita”, uždaroji akcinė bendrovė „Litma”, uždaroji akcinė bendrovė „Arijus”, uždaroji akcinė bendrovė „Uosto vartai”, Lietuvos ir Latvijos uždaroji akcinė bendrovė „Astramara”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Forwarding and Shipping”, uždaroji akcinė bendrovė „Volfra-Klaipėda”, UAB „Koralita”, uždaroji akcinė bendrovė „Passat”, uždaroji akcinė bendrovė „Unitek”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltnautic Shipping Ltd”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pervežimai”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltlanta”, uždaroji akcinė bendrovė „Bpa”, uždaroji akcinė bendrovė „Fertimara”, uždaroji akcinė bendrovė „Amber bay“, uždaroji akcinė bendrovė „Green Terminal”, uždaroji akcinė bendrovė „Jūrtransa”, uždaroji akcinė bendrovė „Jūrų agentūra Forsa”, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega”, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos Translit”, uždaroji akcinė bendrovė Jūrų agentūra „Lepūnas”, uždaroji akcinė bendrovė „Limarko”, uždaroji akcinė bendrovė „Limarko jūrų agentūra”, uždaroji akcinė bendrovė „Nordis Shipping Service”, uždaroji akcinė bendrovė „Nurminen Maritime”, uždaroji akcinė bendrovė „Okeaninių konteinerių servisas”, uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „Skelmė”, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų laivų agentai”, uždaroji akcinė bendrovė „VPA Logistics”, uždaroji akcinė bendrovė „WM H.Muller & Co“),

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Fregatų aptarnavimo agentūra (toliau – ir pareiškėjas, UAB Fregatų aptarnavimo agentūra) teismui padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 (toliau – ir Nutarimas): 1) rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriame UAB Fregatų aptarnavimo agentūra inkriminuojamas dalyvavimas draudžiamame susitarime siekiant nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; 2) Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą, kuriame pareiškėjas įpareigotas nutraukti nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą, jeigu jis vis dar tęsiamas; 3) nutarimo rezoliucinės dalies 3.11 punktą; 4) Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktą, kuriuo UAB Fregatų aptarnavimo agentūra įpareigojama per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatyto įpareigojimo įvykdymo ir nutarimo rezoliucinės dalies 3.11 punkto numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nutarimo galiojimą dalyje, kurioje pareiškėjui buvo paskirta bauda. UAB Fregatų aptarnavimo agentūra nurodė, kad vykdydamas skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto reikalavimus, per 3 mėnesius nuo nutarimo įsigaliojimo dienos privalėtų sumokėti į valstybės biudžetą (duomenys neskelbtini) Lt baudą. Pareiškėjo finansinė būklė yra labai sudėtinga, todėl šios baudos sumokėjimas nedelsiant itin apsunkintų pareiškėjo tolesnę veiklą ir priverstų patirti dar didesnius nuostolius, kurių kompensacijos išreikalauti iš valstybės pagal galiojančią teismų praktiką yra praktiškai neįmanoma. Skubotas Nutarimo rezoliucinės dalies 3.11 punkto vykdymas neproporcingai pažeistų pareiškėjo teises bei nesudarytų galimybės grąžinti jį į iki baudos sumokėjimo buvusią padėtį. Pasiskolinus reikiamą sumą pinigų baudos sumokėjimui, pareiškėjas būtų priverstas skolintis pinigus labai aukštomis palūkanų normomis.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nustatė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 1 punkte nurodyta, kad UAB Fregatų aptarnavimo agentūra ir tretieji suinteresuoti asmenys, sudarydami draudžiamą susitarimą nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nutarimo 2 punktu pareiškėjas įpareigotas nutraukti nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, jeigu jis vis dar yra tęsiamas, ir 3.11 punktu už šio Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą UAB Fregatų aptarnavimo agentūra paskirta (duomenys neskelbtini) Lt bauda. Nutarimo 4 punktu pareiškėjas įpareigotas per 5 dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuluotos taisyklės, pagal kurias asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. pvz. LVAT 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011). Atsižvelgęs į LVAT praktiką (žr. pvz. LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009), spręsdamas ginčijamo nutarimo galiojimo laikino sustabdymo klausimą, teismas vertino, ar yra išskirtinių aplinkybių, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pažymėjo, kad UAB Fregatų aptarnavimo agentūra nepateikė duomenų apie bendrovės finansinę padėtį šiuo metu. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kad sumokėjus Nutarimu paskirtą (duomenys neskelbtini) Lt baudą, bendrovė susidurs su tokiais finansiniais sunkumais, dėl kurių net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų apsunkintas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė savo argumentų dėl to, jog skundžiamo Nutarimo rezoliucinės dalies 3.11 punkto vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų jam didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas šio punkto nevykdymas, nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie padėtų teismui nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl nėra objektyvaus pagrindo imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, netenkino UAB Fregatų aptarnavimo agentūra prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ galiojimą dalyje, kurioje pareiškėjui buvo paskirta bauda.

 

III.

 

Pareiškėjas UAB Fregatų aptarnavimo agentūra atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. Nutarimu Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.11 punktu UAB Fregatų aptarnavimo agentūra paskirtos (duomenys neskelbtini) Lt dydžio baudos sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Atskirajame skunde dėsto:

1. Teismas turėtų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones visais atvejais, kai jų nepritaikius ūkio subjektui kiltų tokie finansiniai sunkumai, kurie gali privesti prie nemokumo – poreikis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tokioje situacijoje iš esmės siejamas su tuo, kad pasibaigus ginčui gali tiesiog nebelikti ūkio subjekto, kuriam turi būti grąžinta sumokėta bauda. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje teismas nurodo, kad „realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas“ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. AS663-622/2006, Nr. AS143-367/2007, Nr. AS502-470/2008, Nr. AS248-646/2007).

2. Vertinant galimybę palankaus sprendimo atveju pareiškėją grąžinti į prieš tai buvusią padėtį turi būti atsižvelgiama į padėties atkūrimo realumą palankaus pareiškėjui sprendimo atveju. Turi būti vertinama, ar teismo sprendimo įvykdymas nebūtų sudėtingas arba neįvykdomas. Tai reiškia, kad atliekant tokį vertinimą turi būti atsižvelgiama į tai, ar priimto palankaus sprendimo atveju baudą sumokėjusiam pareiškėjui būtų grąžinta visa bauda ir atlygintos visos su jos sumokėjimu susijusios išlaidos. Pareiškėjo nuomone, sumokėjus Konkurencijos tarybos paskirtą baudą nedelsiant ir vėliau pavykus įrodyti, kad bauda jo atžvilgiu buvo paskirta nepagrįstai, prieš tai buvusios padėties atkūrimas yra neįmanomas arba bent jau labai sunkiai įvykdomas: sumokėjęs (duomenys neskelbtini) litų dydžio baudą, pareiškėjas netektų galimybės šiomis lėšomis disponuoti visą laikotarpį, kol vyks ginčas, o tai reiškia, kad tokio dydžio lėšų trūkumą pareiškėjas būtų priverstas padengti skolinantis iš bankų (t. y. pareiškėjas patirtų tiesioginius nuostolius), arba prarastų galimybę gauti palūkanas už sąskaitoje laikomus pinigus (t. y. pareiškėjas patirtų nuostolius negautų pajamų pavidalu). Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą jam būtų sugrąžinta jo sumokėta bauda, tačiau prieš baudos sumokėjimą buvusi padėtis nebūtų atkurta, kadangi pareiškėjas būtų praradęs ne mažiau kaip 2,56% šios sumos per vienerius metus. Analogiškose bylose (t. y. bylose, kylančiose iš konkurencijos teisės teisinių santykių), LVAT reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą siejo ne su sunkia finansine padėtimi, tačiau su tuo, kad sumokėjus Konkurencijos tarybos paskirtas baudas palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjas neturi jokios galimybės atsidurti toje pačioje padėtyje, kurioje pareiškėjas buvo prieš sumokėdamas baudą į valstybės biudžetą (LVAT 2011 m. liepos. 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011). Patyręs šiuos nuostolius ir norėdamas juos prisiteisti iš valstybės pareiškėjas turės kreiptis į teismą ir inicijuoti naujas bylas, kurių sėkmės tikimybė pagal šiuo metu formuojamą praktiką taip pat tampa abejotina. Nusprendęs papildomai inicijuoti tokį žalos atlyginimo teisminį procesą pareiškėjas turėtų patirti reikšmingas teisines išlaidas, kurių prisiteisti iš valstybės pareiškėjas taip pat neturėtų jokios galimybės (jam galėtų būti priteista tik maža dalis nuo visų faktiškai patirtų išlaidų, nustatoma pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo:

1. LVAT savo praktikoje yra pabrėžęs, kad Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimo sustabdymas sietinas su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009). Priešingu atveju būtų paneigta Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip, prasmė. Kaip nurodė LVAT 2009 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS63-253/2009 ir 2011 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje AS525-215/2011, įvertinus minėtą teisės normą įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu, taip pat atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslus ir paskirtį, darytina išvada, kad Konkurencijos tarybos nutarimo dalies galiojimas galėtų būti sustabdytas nustačius išskirtines aplinkybes, kurios neabejotinai rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taigi, šie išaiškinimai akivaizdžiai parodo, kad Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimas yra iš esmės tiesiogiai susijęs su viešojo intereso apsauga, taigi, jo galiojimo sustabdymas yra galimas tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais. Konkurencijos tarybos priimami nutarimai vienokiu ar kitokiu būdu sukelia tam tikras pasekmes ūkio subjektams, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais yra būtinybė stabdyti jų galiojimą. Konkurencijos taryba mano, kad teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas nepagrindė, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, tai yra, kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 str.) (žr., pvz., LVAT nutartys bylose Nr. AS5-32/2005, Nr. AS5-367/2007, AS15-622/2006, XS16-528/2007, AS5-488/2007, Nr. AS6-496/2006, AS146- 198/2009, AS63-253/2009 ir kt.).

2. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., LVAT nutartys bylose Nr. AS858-440/2010, Nr. AS858-13/2011, AS525-215/2011). Subjektas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir tokį savo prašymą grįsdamas finansinių sunkumų grėsme, privalo pateikti akivaizdžius tokios grėsmės įrodymus, tai yra, kad tokia grėsmė realiai objektyviai egzistuoja (2011 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje AS525-215/2011). Finansiniai sunkumai gali būti aplinkybe, į kurią atsižvelgiama taikant reikalavimo užtikrinimo priemones tik tokiu atveju, jei tokios aplinkybės egzistavimas yra įrodytas, tai yra įrodyta, kad ūkio subjekto patiriami sunkumai yra tokio pobūdžio, jog jie sudaro pagrindą stabdyti ginčijamos Konkurencijos tarybos nutarimo dalies, kuria pareiškėjui skirta bauda, galiojimą. Tačiau pareiškėjo pateikti duomenys objektyviai finansinių sunkumų realios grėsmės nepagrindžia.

3. LVAT 2009 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS63-253/2009 nurodė, kad neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai, laiko nuostolių bendrovei atsiradimas, nelaikytina ypatingomis (išskirtinėmis) aplinkybėmis, rodančiomis, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, o galimos neigiamos materialinės, ekonominės ir finansinės pasekmės pareiškėjui nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. 2010 m. rugpjūčio 6 d. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858- 440/2010 konstatuota, jog galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų negalima pagrįstai spręsti, kad Konkurencijos tarybos skirtos baudos sumokėjimas sukels jam neigiamas pasekmes, be to, pareiškėjas apsiribojo tik prielaidomis, kad jų finansinė padėtis gali pablogėti, taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas dėl baudos nagrinėjamoje byloje yra nepagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis. Atkreipia dėmesį, kad Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki šešių mėnesių. Taigi, ūkio subjektai, turintys finansinių sunkumų, gali prašyti išdėstyti baudų mokėjimą ir nėra įpareigojami visą skirtą baudą sumokėti iškart.

4. Vertina, kad pareiškėjo atskirajame skunde pateikti argumentai ir prie skundo pridėti dokumentai nepatvirtina, kad Konkurencijos tarybos skirtos baudos sumokėjimas apsunkintų ar padarytų neįmanomą teismo sprendimo vykdymą. Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimo sustabdymas sietinas su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, o ne su ūkio subjektų galimais finansiniais sunkumais (žr., pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. AS556-174/2009, Nr. AS14-88/2005). Laikini finansiniai nepatogumai nelaikytini pakankamu pagrindu sustabdyti skundžiamo nutarimo vykdymą ar neproporcingu pareiškėjo teisių suvaržymu. Analogiškai LVAT pasisakė ir 2009 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-103/2009, pažymėdamas, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Be to, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčija Nutarimą, kuriuo jis įpareigotas sumokėti baudą, nėra pagrindas teigti, kad tokio įpareigojimo vykdymas nėra tikslingas, neišsprendus likusio ginčo, o reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas taip pat nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (žr., pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-177/2009, Nr. AS442-314/2008, Nr. A525-215/2011).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Tarybos Nutarimo dalies, kuria pareiškėjui paskirta (duomenys neskelbtini) Lt bauda, galiojimą. Pareiškėjo vertinimu, prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas nepagrįstai atsisakė taikyti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali  būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.).

Pabrėžtina, jog, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgiama į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. AS146-674/2011 taip pat matyti, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemonės analizuojama, ar skundžiamo Tarybos nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų pareiškėjui didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas šio nutarimo nevykdymas. Taigi sprendžiant dėl nagrinėjamų reikalavimo užtikrinimo priemonių, vertinama, kokie padariniai gali kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos arba netaikomos, kurie iš šių padarinių labiau tikėtini ir sunkesni, sudėtingiau pašalinami.

Jei įmonei yra paskirta bauda, kurios privalomą mokėjimą iš esmės prašoma sustabdyti taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, ir reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra taikomos, gali būti, kad dėl paskirtos baudos išieškojimo įmonei atsiras sunkių padarinių. Sumokėjus ar išieškojus baudą, ypač jei jos suma yra didelė, gali reikšmingai pablogėti įmonės finansinė padėtis, sutrikti atsiskaitymai su kreditoriais (taip pat valstybe, darbuotojais ir kt.), kas gali pakenkti ne tik įmonės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą, bet ir viešajam interesui. Šių praradimų kompensavimas gali būti pakankamai sudėtingas, nes įvertinti juos pinigais iš esmės gali būti neįmanoma. Kita vertus, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, bet vėliau paaiškėjus, kad bauda buvo paskirta pagrįstai, baudos išieškojimas atitinkamais atvejais gali tapti apskritai neįmanomu, pvz., dėl įmonės bankroto ar kitų aplinkybių. Todėl sprendžiant dėl nagrinėjamų reikalavimo užtikrinimo priemonių, be kita ko, atsižvelgtina į įmonės finansinę padėtį, jos perspektyvų ir pokyčio tikimybę bei mastą, pritaikius arba nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones. Nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog teisėjų kolegija, analizuodama asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011, 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje AS438-527/2009, 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje AS63-675/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-487/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-459/2011). Tačiau taip pat pabrėžtina, jog kiekvieną kartą, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo, atsižvelgiama į konkrečią bylos medžiagą bei faktinę situaciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, remdamasis savo sunkia finansine padėtimi, ta aplinkybe, kad skubotas Nutarimo dalies vykdymas pažeistų pareiškėjo teises, bei aplinkybe, kad pareiškėjas neturėtų galimybės išsireikalauti nuostolių atlyginimo net ir palankaus teismo sprendimo atveju. Teisėjų kolegija nurodo, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloj Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, pateiktus įrodymus, nurodo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė aiškiais ir neginčijamais įrodymais nei sunkios savo finansinės padėties, nei kitų pasekmių, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas ar sunkiai įgyvendinamas, buvimo. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai, neva pareiškėjas galimai patirs nuostolių, negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad negalima daryti išvados, kad byloje yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliktina nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Fregatų valdymo agentūra atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                      Artūras Drigotas

 

                                                                      Dainius Raižys

 

                                                                      Virginija Volskienė