Administracinė byla Nr. eA-135-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00158-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Labanoro medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Labanoro medžiotojų būrelio skundą atsakovui Utenos rajono savivaldybės administracijos Komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (tretieji suinteresuoti asmenys Utenos rajono savivaldybės administracija, medžiotojų klubas „Alsuodis“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas Labanoro medžiotojų būrelis (toliau – ir pareiškėjas, medžiotojų būrelis) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (toliau – ir Komisija) priimtą sprendimą nekeisti medžioklės ploto vieneto medžiotojų klubo „Alsuodis“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, medžiotojų klubas) ribų, besiribojančių su Labanoro medžiotojų būreliu, įformintą 2020 m. balandžio 22 d. protokolu Nr. AP-29 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo Labanoro medžiotojų būrelio 2020 m. vasario 19 d. prašymą dėl medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo iš naujo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) inicijuoti Labanoro medžiotojų būrelio bei medžiotojų klubo „Alsuodis“ medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimą.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad 2001 metais medžiotojų klubo „Alsuodis“ nariai kreipėsi į Labanoro medžiotojų būrelį, prašydami pagalbos formuojant medžioklės plotų vienetą, nes patys neturėjo pakankamai žemės ploto medžioklės plotų vienetui sudaryti. Labanoro medžiotojų būrelio nariai nutarė padėti medžiotojų klubui „Alsuodis“ ir suteikė jam naudoti Labanoro medžiotojų būrelio naudojamo medžioklės 435 ha ploto vieneto dalį. Labanoro medžiotojų būrelis ir medžiotojų klubas „Alsuodis“ 2001 m. spalio 27 d. sudarė sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią Labanoro medžiotojų būrelis leido medžiotojų klubui „Alsuodis“ laikinai naudotis savo medžioklės plotų vieneto dalimi iki medžiotojų klubas „Alsuodis“ turės pakankamai žemės ploto medžioklės plotų vienetui sudaryti, bet visais atvejais ne ilgiau kaip iki 2020 m. kovo 1 d. Sutarta, kad po Sutartyje nustatyto termino Labanoro medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto dalis, kuria leista naudotis medžiotojų klubui „Alsuodis“, automatiškai sugrįžta Labanoro medžiotojų būreliui.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad medžiotojų klubas „Alsuodis“ ir be jam perleisto turto turi pakankamai žemės ploto medžioklės plotų vienetui sudaryti, be to, baigėsi maksimalus Sutartyje numatytas terminas, iki kada medžiotojų klubui buvo leidžiama naudotis jam suteikta medžioklės plotų vieneto dalimi. Pareiškėjas 2020 m. vasario 19 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas atkurti medžiotojų klubui „Alsuodis“ Sutarties pagrindu perleistas naudoti medžioklės plotų vieneto ribas. Atsakovas kreipėsi į medžiotojų klubą „Alsuodis“, prašydamas pateikti nuomonę dėl pareiškėjo pateikto siūlymo pakeisti medžioklės plotų vieneto ribas, tačiau medžiotojų klubas kategoriškai atsisakė keisti medžioklės plotų vieneto ribas. Atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą nekeisti medžiotojų klubo „Alsuodis“ medžioklės plotų vieneto ribas, grįsdamas jį Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 8 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos, kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti.

4.       Pareiškėjas tvirtino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja du savarankiški pagrindai, įtvirtinti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose medžioklės plotų vieneto riboms pakeisti.

5.       Atsakovas Komisija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija su pareiškėjo skundu nesutiko.

6.       Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2020 m. vasario 19 d. Labanoro medžiotojų būrelis atsakovui pateikė prašymą atkurti pareiškėjui medžioklės plotų vieneto ribas, kurios buvo perleistos pagal tarp Labanoro medžiotojų būrelio ir medžiotojų klubo „Alsuodis“ sudarytą Sutartį. Pažymėjo, jog Sutarties 3 punktas prieštarauja Medžioklės įstatymui, nes, pagal šį įstatymą, medžioklės plotų vieneto dalis negali automatiškai sugrįžti kitam medžioklės plotų vieneto naudotojui. Be kita ko, Sutarties 4 punktu pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo įsipareigojo imtis visų reikalingų veiksmų, kad jų medžioklės plotų vienetų ribos būtų atitinkamai pakoreguotos iki Sutarties sudarymo buvusios padėties.

7.       Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Medžioklės įstatyme nėra įtvirtintas medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo institutas, o ribų pakeitimo atvejai įtvirtinti šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Akcentavo, jog medžiotojų klubo „Alsuodis“ ribos buvo patvirtintos Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 3-181, kuriame nenumatyta šio akto galiojimo trukmė ar kitos įsakymo galiojimo sąlygos, o juo nustatytos medžiotojų klubo medžioklės plotų vieneto ribos gali būti keičiamos tik esant Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams, be kita ko, esant medžioklės plotų vienetų naudotojų susitarimui. Medžiotojų klubas „Alsuodis“ 2020 m. balandžio 14 d. Administracijai pateiktame rašte išreiškė nesutikimą dėl jo naudojamo medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo, todėl susitarimas tarp medžioklės plotų vienetų naudotojų nėra pasiektas. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja kiti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai medžioklės plotų vieneto riboms pakeisti, todėl tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo medžiotojų klubas „Alsuodis“ nesutiko su pareiškėjo skundu.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo pateikta Sutartis nėra ir negali būti laikoma tinkamu susitarimu Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, kadangi toks susitarimas turi būti sudaromas tik šio straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais. Be to, Sutartis kelia abejonių, nes buvęs medžiotojų klubo „Alsuodis“ pirmininkas J. G. nebuvo informavęs apie sudarytą Sutartį su Labanoro medžiotojų būreliu, ji nebuvo pateikta su prašymais išduoti leidimus, todėl tokia Sutartis turėtų būti pripažįstama niekine. Pagal Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, visų medžioklės plotų vienetų, naudotų iki šio įstatymo įsigaliojimo ir atitinkančių Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, ribos nekeičiamos.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Labanoro medžiotojų būrelio byloje pateikti planai nėra oficialūs dokumentai, nes šiuose planuose žymėjimus atliko pats pareiškėjas, jie nėra patvirtinti kompetentingos institucijos. Medžiotojų klubui „Alsuodis“ buvo patvirtintos medžioklės plotų vieneto ribos, išduotas leidimas naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, kuris nėra panaikintas arba pakeistas. Patvirtino, jog medžiotojų klubas moka mokesčius už jam paskirtą medžioklės plotą, užtikrina kitiems asmenims priklausančių ganyklų apsaugą nuo laukinių gyvūnų, šiame plote medžioja. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi nuomonės, kad šiuo atveju nėra Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų medžioklės plotų vienetų riboms pakeisti, įstatyme nėra numatyta galimybė atkurti šias ribas. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, jog pareiškėjas savo veiksmais iš esmės siekia apriboti medžiotojų klubo teisę medžioti plotų vienete, kuriame jis turi teisę medžioti pagal jam išduotą leidimą.

II.

11.       Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Labanoro medžiotojų būrelio skundą kaip nepagrįstą. Teismas priteisė iš pareiškėjo Labanoro medžiotojų būrelio medžiotojų klubui „Alsuodis“ 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

12.       Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

12.1.                      2020 m. vasario 19 d. Labanoro medžiotojų būrelis pateikė prašymą Utenos rajono savivaldybės administracijos Komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, prašydamas atkurti medžioklės plotų vieneto, esančio Utenos rajono savivaldybėje, ribas, kurių kvartalų linijos: 179, 178, 183, 187, 191, 190, 189, 188, 184, 180, 175, pagal 2001 m. spalio 27 d. sutartį, sudarytą tarp medžiotojų klubo „Alsuodis“ ir Labanoro medžiotojų būrelio. 

12.2.                      Komisija, svarstydama pareiškėjo prašymą, kreipėsi į medžiotojų klubą „Alsuodis“ dėl Labanoro medžiotojų būrelio pateikto siūlymo pakeisti medžioklės plotų ribas, kurios susijusios su medžioklės plotų vieneto ribomis, prašydama pareikšti savo nuomonę dėl pareiškėjo pateikto prašymo. Medžiotojų klubas „Alsuodis“, atsakydamas į Administracijos paklausimą,                             2020 m. balandžio 14 d. rašte nurodė, jog jis kategoriškai nesutinka su pareiškėjo prašymu, todėl Komisija 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu nutarė nekeisti medžioklės plotų vieneto medžiotojų klubo „Alsuodis“ ribų, besiribojančių su Labanoro medžiotojų būreliu, motyvuodama tuo, kad pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės neatitinka Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įvardintų medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo atvejų.

12.3.                      Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, apskundė jį pirmosios instancijos teismui.

13.       Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo, jų ribų pakeitimo, nustatė, kad Medžioklės įstatymas įsigaliojo nuo 2002 m. spalio 1 d., o šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys – nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo medžioklės Lietuvos Respublikoje organizavimo principai buvo išdėstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 425 patvirtintuose Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatuose (toliau – ir Nuostatai). Teismas akcentavo, jog Sutartis tarp pareiškėjo ir medžiotojų klubo „Alsuodis“ buvo sudaryta iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo, t. y. galiojant Nuostatams. Teismas vertino, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad tiek pareiškėjas, tiek medžiotojų klubas „Alsuodis“ būtų įregistravę savo medžioklės plotų vienetus Nuostatuose nustatyta tvarka iki 2002 m. spalio 1 d., todėl pripažino Sutartį nerealizuota.

14.       Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad, Nuostatams netekus galios, įsigaliojo Medžioklės įstatymas, kuriuo buvo nustatyti nauji reikalavimai medžioklės plotų vienetams formuoti, juos tvirtinti. Įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, sutarties šalis, laikydama sutartį aktualia, privalėjo ją peržiūrėti bei siekti ją papildyti arba pakeisti taip, kad ji atitiktų naująjį teisinį reglamentavimą. Teismas nustatė, kad medžioklės plotų vienetai buvo įregistruoti jau galiojant Medžioklės įstatymui, byloje nėra įrodymų, kad medžioklės klubo ir medžiotojų būrelio plotų vienetai įregistruoti tam tikram laikui ar su kokiomis nors išlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka sudarius bei patvirtinus medžioklės plotų vienetus, jų ribos gali būti keičiamos tik po jų patvirtinimo atsiradus šiame įstatyme nustatytiems pagrindams, todėl šiuo atveju nėra reikšminga, kokiais pagrindais buvo sudaryti medžioklės plotų vienetai.

15.       Teismas vertino, jog, pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą, medžioklės plotų naudotojų susitarimu gali būti laikoma tik pagal teisės aktų reikalavimus įforminta šių medžioklės plotų naudotojų valia, egzistuojanti prašymo pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas pateikimo įgaliotai institucijai pateikimo metu bei šios institucijos sprendimo priėmimo metu. Nagrinėjamu atveju medžiotojų klubas „Alsuodis“ prieštaravo pakeisti medžioklės plotų vieneto ribas, todėl tai paneigia susitarimo tarp medžiotojų klubo ir medžiotojų būrelio egzistavimą. Teismas išaiškino, jog, pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, tam, kad atsirastų galimybė keisti medžioklės plotų vienetų ribas, reikalingas egzistuojančių medžioklės plotų naudotojų atsisakymas naudoti šiuos plotus. Medžiotojų klubo „Alsuodis“ medžioklės plotų vieneto plotas ir ribos buvo patvirtintos 2003 m. liepos 7 d., byloje nėra duomenų, kad nuo šio momento medžiotojų klubas būtų išreiškęs savo valią atsisakyti medžioklės plotų, patenkančių į jo medžioklės plotų vienetą, arba būtų sudarytas medžioklės plotų naudotojų susitarimas. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Komisija, nenustačiusi Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų medžioklės plotų vieneto riboms pakeisti, pagrįstai ir teisėtai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti šias ribas.

16.       Teismas vertino, jog Komisijos priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas, netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus – išnagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą bei inicijuoti medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo procedūrą.

17.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs trečiojo suinteresuoto asmens medžiotojų klubo „Alsuodis“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jį patenkino ir priteisė iš pareiškėjo Labanoro medžiotojų būrelio trečiojo suinteresuoto asmens medžiotojų klubo „Alsuodis“ naudai 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III.

18.       Pareiškėjas Labanoro medžiotojų būrelis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, be kita ko, pareiškė procesinio pobūdžio prašymus – nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus.

19.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Sutartis tarp medžiotojų būrelio ir medžiotojų klubo buvo sudaryta galiojant Nuostatams, tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, kad Sutartis tapo negaliojančia pasikeitus teisiniam reglamentavimui. Tokio Sutarties negaliojimo pagrindo nenumatė nei Nuostatai, nei Medžioklės įstatymas. Nuostatų                            19 punkte ir Medžioklės 8 straipsnyje nustatyta medžioklės ploto vieneto formavimo ir jo ribų nustatymo tvarka. Pagal Nuostatus, medžioklės plotų vienetus buvo galima formuoti ir pagal medžioklės plotų nuomos sutartis, tuo tarpu Medžioklės įstatyme ši galimybė apskritai nėra aptariama.

20.       Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo medžioklės ploto vienetas nebuvo sudarytas Nuostatuose įtvirtinta tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas naudojosi savo medžioklės ploto vienetu 1994 m. kovo 18 d. sudarytos Medžioklės plotų nuomos sutarties pagrindu. Tai, kad medžiotojų klubo „Alsuodis“ medžioklės ploto vienetas buvo sudarytas ir jo ribos patvirtintos Sutarties pagrindu pareiškėjo medžioklės ploto vieneto dalimi kartu, patvirtinta ir žemėlapis, pridėtas prie Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 3-181.

21.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Sutartimi pareiškėjas siekė medžiotojų klubo medžioklės ploto vienetą suformuoti Nuostatuose įtvirtinta tvarka. Teismas padarė išvadą dėl Sutarties sudarymo motyvų, neapklausęs liudytojų, t. y. medžiotojų būrelio ir medžiotojų klubo pirmininkų, sudariusių minėtą Sutartį. Teismas tokiais savo veiksmais nepaisė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo teismui aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant visas bylai reikšmingas aplinkybes.

22.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, priėmus Medžioklės įstatymą, Sutartis neprarado savo aktualumo. Sutartis buvo sudaryta terminuotam laikui, siekiant padėti medžiotojų klubui sudaryti medžioklės ploto vienetą bei grąžinti pareiškėjo ribas į pradinę padėtį nuo to momento, kai medžiotojų klubui nebereikės medžioklės ploto vieneto dalies arba iki pasibaigs Sutartyje nustatytas terminas. Pareiškėjo teigimu, civilinės bylos iškėlimas, siekiant įpareigoti medžiotojų klubą „Alsuodis“ vykdyti sudarytą Sutartį, išduodant papildomą sutikimą Sutarčiai vykdyti, būtų neproporcingas savo pažeistų teisių gynimo būdas, atsižvelgiant ir į tai, kad medžiotojų klubas nebūtinai vykdys sprendimą, priimtą civilinėje byloje.

23.       Pareiškėjas pažymi, jog medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimą reglamentuoja Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo pagrindu laikomas tarp naudotojų sudarytas susitarimas. Pareiškėjas kelia klausimą, kaip medžioklės plotų naudotojų susitarimo pagrindu pareiškėjo medžioklės plotas galėjo būti sumažintas medžiotojų klubo naudai, tačiau to paties susitarimo pagrindu padėtis iki Sutarties sudarymo negali būti atkurta. Pareiškėjo vertinimu, susiklosčiusi situacija atitinka Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį.  

24.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino tarp medžiotojų būrelio ir medžiotojų klubo sudarytą Sutartį, netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai grindė sprendimą Nuostatais, netinkamai taikė Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.  

25.       Atsakovas Komisija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą – palikti nepakeistą.

26.       Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, palaikydami atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei sutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pasisakydami dėl pareiškėjo prašymo apklausti liudytojais Sutartį pasirašiusius asmenis, jie pažymi, kad nėra tikslinga tenkinti šį pareiškėjo prašymą, kadangi šiuo atveju nėra ginčo dėl Sutarties sudarymo aplinkybių. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neginčija tarp medžiotojų būrelio ir medžiotojų klubo sudarytos Sutarties, todėl nėra prasmės apklausti pareiškėjo prašomus apklausti asmenis liudytojais. 

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo medžiotojų klubas „Alsuodis“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo netenkinti pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus. Trečiasis suinteresuotas asmuo, be kita ko, prašo teismo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo, pakartodamas ginčo aplinkybes ir pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, laikosi pozicijos, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodytas nė vienas argumentas, kurio pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

29.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti komisijos sprendimo, įforminto 2020 m. balandžio 22 d. protokolu Nr. AP-29, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti medžioklės plotų vieneto ribas, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo.

30.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą bei proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad Komisija, nenustačiusi Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų, teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti medžioklės plotų vieneto ribas, o Komisijos priimtas sprendimas, kuriuo atsisakyta pakeisti medžioklės plotų vieneto ribas, yra pagrįstas ir teisėtas.

31.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino tarp medžiotojų būrelio ir medžiotojų klubo sudarytą Sutartį, netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai grindė skundžiamą sprendimą Nuostatais, netinkamai taikė Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir apklausti Sutartį pasirašiusius asmenis (medžiotojų klubo ir medžiotojų būrelio pirmininkus) liudytojais.

32.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdama pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismui neprivaloma atsižvelgti į šį prašymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokias naujas, jo procesiniuose dokumentuose nenurodytas aplinkybes jis galėtų paaiškinti apeliacinės instancijos teismui, taip pat nenurodo jokių kitų priežasčių, dėl kurių reikėtų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys yra išsamiai išdėstę argumentus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Proceso šalys dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas arba pratęsimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija nutaria, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

33.       Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymo apklausti liudytojus byloje teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį, asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo, be kita ko,  nurodyti bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog, siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą turi būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai, iškviesti liudytojai (ABTĮ 79 str. 1 d., 80 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3480-520/2018). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia, kad teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ir kt.

34.       Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 3 d. vykusiame teismo posėdyje netenkino pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus, motyvuodamas tuo, kad byloje yra pateikta rašytinė Sutartis ir šios Sutarties turinys bus įvertintas bylą nagrinėjant iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakius apklausti pareiškėjo nurodytus asmenis, nebuvo sudarytos kliūtys teismui teisingai išnagrinėti bylą. Pareiškėjas nenurodė, kokias naujas aplinkybes, susijusias su esminiais byloje kilusiais klausimais, kurios nebuvo aptartos proceso šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose, prašomi apklausti asmenys galėtų patvirtinti arba paneigti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo nurodomi asmenys galėtų patvirtinti kokias nors nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, kurių būtų neįmanoma nustatyti pagal byloje esančius įrodymus. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nutaria netenkinti pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36.       Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad:

36.1.                      1994 m. kovo 18 d. Labanoro medžiotojų būrelis su Švenčionėlių miškų urėdija sudarė Medžioklės plotų nuomos sutartį, pagal kurią Labanoro medžiotojų būreliui buvo išnuomotas                                5 398 ha medžioklės plotas. Sutartyje nurodytas jos galiojimo laikas – nuo 1994 m. kovo 18 d. iki 2004 m. kovo 18 d.

36.2.                      1996 m. gegužės 3 d. Labanoro medžiotojų būrelis su Švenčionėlių miškų urėdija sudarė Medžioklės plotų nuomos sutartį, pagal kurią Labanoro medžiotojų būreliui buvo išnuomotas 6 013 ha medžioklės plotas. Sutartyje nurodytas jos galiojimo laikas – nuo 1996 m. gegužės 3 d. iki 2006 m. gegužės 3 d.

36.3.                      2001 m. rugsėjo 21 d. medžiotojų klubas „Alsuodis“ kreipėsi į Labanoro medžiotojų būrelį su prašymu pasidalinti medžioklės ploto vienetu.

36.4.                      2001 m. spalio 27 d. Labanoro medžiotojų būrelis ir medžiotojų klubas „Alsuodis“

36.5.                      Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3397 buvo patvirtinti Labanoro medžiotojų būrelio medžioklės ploto vienetai, o 2003 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 3-181 patvirtinti ir įregistruoti medžioklės klubo „Alsuodis“ medžioklės ploto vienetai, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas ir aprašymas, išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

36.6.                      2013 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pratęsė medžiotojų klubui „Alsuodis“ išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimą (leidimo galiojimas pratęstas 10 metų (minėto leidimo 19 p.)).

36.7.                      Labanoro medžiotojų būrelis 2020 m. vasario 19 d. kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administracijos Komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti su prašymu, prašydamas atkurti mežioklės plotų vieneto, esančio Utenos rajono savivaldybėje, ribas, pagal 2001 m. spalio 27 d. sudarytą sutartį tarp medžiotojų klubo „Alsuodis“ ir Labanoro medžiotojų būrelio. 

36.8.                      Komisija, svarstydama pareiškėjo prašymą posėdyje, vykusiame 2020 m. kovo 13 d., nutarė kreiptis į medžiotojų klubą „Alsuodis“ dėl Labanoro medžiotojų klubo pateikto siūlymo pakeisti medžioklės plotų ribas, kurios susijusios su medžioklės plotų vieneto „Alsuodis“ ribomis, prašydamas pareikšti nuomonę dėl pareiškėjo prašymo.

36.9.                      Medžiotojų klubas „Alsuodis“ 2020 m. balandžio 14 d. rašte Administracijai nurodė, jog jis kategoriškai nesutinka su pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. prašymu.

36.10.                      Komisija 2020 m. balandžio 22 d. posėdyje priimtu sprendimu, kuris buvo įformintas protokolu Nr. AP-29, nusprendė nekeisti medžioklės plotų vieneto „Alsuodis“ ribų, besiribojančių su Labanoro medžiotojų būreliu, motyvuodama tuo, kad 2020 m. vasario 19 d. Labanoro medžiotojų būrelio prašyme išdėstytos aplinkybės neatitinka Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įvardintų medžioklės plotų vienetų ribų keitimo atvejų.

36.11.                      Administracijos 2020 m. balandžio 30 d. raštu Nr.(3.21)S-1168 pareiškėjas buvo informuotas apie Komisijos priimtą Sprendimą.

36.12.                      2021 m. balandžio 6 d. surašyta UAB „Geokada“ pažyma dėl Labanoro medžiotojų būrelio medžioklės ploto vieneto ribų ir ploto nustatymo.

36.13.                      Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, pateikė skundą pirmosios instancijos teismui, kuris 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

37.       Ginčo teisinius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu, reglamentuoja Medžioklės įstatymas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2002 m. spalio 1 d.). Šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje medžioklės plotų vienetas apibrėžiamas kaip vientisa medžioklės plotų teritorija, kuri sudaryta vadovaujantis medžioklėtvarkos principais šio įstatymo nustatyta tvarka ir kurioje planuojamas ir organizuojamas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas. Minėto straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad medžioklės plotų vienetų sudarymas – tai teritorijos, kurioje fizinis ar juridinis asmuo turėdamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete gali planuoti ir organizuoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą bei medžiojamųjų gyvūnų apsaugą, ploto ir ribų nustatymas.

38.       Byloje nustatyta, kad Labanoro medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto ribos buvo patvirtintos Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3397, o medžiotojų klubo „Alsuodis“ – Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 3-181. Taigi Labanoro medžiotojų būrelis, teikdamas prašymą Komisijai pakeisti nustatytas medžioklės plotų vieneto ribas, iš esmės siekė pakeisti tiek medžiotojų klubo „Alsuodis“, tiek Labanoro medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto ribas, jas atitinkamai sumažinant / padidinant.

39.       Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos, vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatyta medžioklės plotų vienetų ribų keitimo galimybė Komisijos iniciatyva, t. y. kai medžioklės plotų vienetų ribos neatitinka šio straipsnio 1 dalies nuostatų. Kiti pagrindai pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas yra įtvirtinti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos šiais atvejais: 1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti; 2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais.

40.       Labanoro medžiotojų būrelis laikosi pozicijos, jog skundžiamo Sprendimo priėmimo momentu egzistavo du savarankiški Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti pagrindai. Pareiškėjas mano, kad Sutartis, sudaryta tarp medžiotojų būrelio ir medžiotojų klubo, laikoma Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atsisakymu naudoti medžioklės plotus bei šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu susitarimu, kurio pagrindu turi būti keičiamos medžioklės plotų vieneto ribos.

41.       Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais pareiškėjo argumentais, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Medžioklės įstatymas įsigaliojo nuo 2002 m. spalio 1 d., o jo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys – nuo 2003 m. balandžio 1 d. Iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 425 patvirtinti Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatai. Pagal šių Nuostatų 19 punktą, medžioti buvo leidžiama tik įregistruotuose medžioklės plotų vienetuose (išskyrus 22 punkto antroje pastraipoje numatytą atvejį), kurie formuojami pagal žemėtvarkos ir miškotvarkos projektus, nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir medžioklės plotų nuomos sutartis; pagal šiuos dokumentus sudaromos medžioklės plotų vienetų schemos ir ribų aprašai. Pagal Nuostatų 20 ir 37 punktus, medžioklės plotų vienetą turėjo sudaryti ne mažesnis kaip 1000 ha vientisas žemės plotas, jo naudojimą turėjo patvirtinti medžioklės plotų nuomos sutartys ir (arba) medžioklės plotų valstybinėje žemėje skyrimą patvirtinantys dokumentai, suformuotas medžioklės plotų vienetas turėjo būti įregistruotas regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūroje.

42.       Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Labanoro medžiotojų būrelio ir medžiotojų klubo „Alsuodis“ naudotų medžioklės plotų vienetų ribos būtų įregistruotos Nuostatuose įtvirtinta tvarka iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo. Priimant Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 3397, kuriuo buvo patvirtintos Labanoro medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto ribos, ir 2003 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 3-181, kuriuo buvo patvirtintos medžiotojų klubo „Alsuodis“ medžioklės plotų vieneto ribos (įsakyme nenumatyta jo galiojimo trukmė ar kitos įsakymo galiojimo sąlygos), nebuvo keliamas klausimas dėl šių ribų pakeitimo ar jų patikslinimo. Labanoro medžiotojų būrelis nereiškė pretenzijų medžiotojų klubui „Alsuodis“ dėl Sutartimi suteikto naudoti, jo teigimu, jam priklausančio medžioklės ploto negrąžinimo. Be to, atsakovo teismui pateiktame medžiotojų klubo „Alsuodis“ medžioklės plotų plane nurodytas bendras medžiotojo klubo „Alsuodis“ naudojamas 1880 ha medžioklės plotų vienetas atitinka Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 3-181 patvirtintas medžioklės plotų ribas. Šiame plane pažymėta, kad medžioklės plotų vieneto ribos suderintos su gretimu medžioklės plotų naudotojais, be kita ko, ir su Labanoro medžiotojų būreliu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka sudarius bei patvirtinus medžioklės plotų vieneto ribas, jos gali būti keičiamos tik po jų patvirtinimo atsiradus šiame įstatyme nustatytiems pagrindams. Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad medžioklės plotų, naudotų iki šio Įstatymo įsigaliojimo pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus ir atitinkančių šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, ribos yra nekeistinos, išskyrus atvejus, kai besiribojančių medžioklės plotų vienetų naudotojai rašytiniu medžioklės plotų ribų suderinimo protokolu prašo nustatyti kitokias ribas, siekdami šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.

43.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto medžioklės plotų naudotojų susitarimo, pagrįstai konstatavo, kad, pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, medžioklės plotų naudotojų susitarimu gali būti laikoma tik pagal teisės aktų reikalavimus įforminta medžioklės plotų naudotojų valia, egzistuojanti prašymo pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas pateikimo įgaliotai institucijai pateikimo metu bei šios institucijos sprendimo priėmimo metu. Pagal minėto straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, tam, kad atsirastų galimybė keisti medžioklės plotų vienetų ribas šio punkto pagrindu, reikalingas egzistuojančių medžioklės plotų naudotojų atsisakymas šiuos plotus naudoti.

44.       Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad medžiotojų klubas „Alsuodis“ būtų atsisakęs naudotis jam 2003 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 3-181 patvirtintomis ir įregistruotomis medžioklės plotų vieneto ribomis, be to, Administracijai pateiktame rašte medžiotojų klubas nurodė, kad jis atsisako pakeisti jam nustatytas medžioklės plotų vieneto ribas. Taigi, Komisijai nenustačius Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų medžioklės plotų vieneto riboms pakeisti, galiojant medžiotojų klubui „Alsuodis“ 2013 m. pratęstam leidimui naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai nebuvo patenkintas pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. prašymas pakeisti medžiotojų klubo „Alsuodis“ medžioklės plotų vieneto ribas. 

45.       Pripažinus skundžiamą Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus – išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl medžioklės plotų ribų pakeitimo iš naujo bei inicijuoti šių ribų pakeitimo procedūrą.

46.       Atsižvelgdama į tai, jog medžiotojų klubui „Alsuodis“ 2013 m. rugsėjo 9 d. išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galioja 10 metų (minėto leidimo 19 p.), teisėjų kolegija pažymi, jog klausimas dėl medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo arba jų patikslinimo galėtų būti sprendžiamas iš naujo sprendžiant klausimą dėl minėto leidimo pratęsimo.

47.       Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

48.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų panaikinti arba pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

49.       Trečiasis suinteresuotas asmuo medžiotojų klubas „Alsuodis“ pateikė teismui prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

50.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

51.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo pareikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-662/2016, 2017 m. balandžio 5 d. administracinėje byloje Nr. eAS-338-552/2017, 2017 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-608-575/2017).

52.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo medžiotojų klubas „Alsuodis“ nesutiko su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, teikė savo nuomonę ir argumentus dėl pareiškėjo apeliacinio skundo nepagrįstumo, trečiojo suinteresuoto asmens pozicija iš esmės sutapo su atsakovo išreikšta pozicija. Teismo sprendimas pagal keliamo ginčo esmę yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui. Taigi, išnagrinėjus šią administracinę bylą bei netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, iš esmės yra apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens medžiotojų klubo „Alsuodis“ teisės, kuris įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

53.       Pagal 2021 m. gruodžio 11 d. atstovavimo sutartį, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, trečiajam suinteresuotam asmeniui atstovavo advokatė. Byloje pateikti 2021 m. gruodžio 27 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 12-27 ir 2021 m. gruodžio 27 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą patvirtina, kad medžiotojų klubas „Alsuodis“ sumokėjo advokatei 550 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, susipažinimą su dokumentais bei konsultacijas.

54.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkte už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą nustatytas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Medžiotojų klubo „Alsuodis“ prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (550 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio (2 036,32 Eur), yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl ši suma priteistina iš pareiškėjo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Labanoro medžiotojų būrelio apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti medžiotojų klubui „Alsuodis“ iš pareiškėjo Labanoro medžiotojų būrelio 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Audrius Bakaveckas

                                                                                             Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                                                             Ernestas Spruogis