Civilinė byla Nr. e2A-654-567/2023

    Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00214-2022-1

    Procesinio sprendimo kategorijos: 

    2.1.2.4.1.1; 2.6.1.6.1; 3.1.7.6

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų B. M., J. M. ir atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Eurema“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ ieškinį atsakovams B. M., J. M. ir likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Eurema“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto M. tikroji ūkinė bendrija „Žaibas“ (toliau – ir LTŪB  „Žaibas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1.                      pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Eurema“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. atliktus 86 424,35 Eur mokėjimus iš kasos B. M. ir taikyti restituciją natūra – priteisti iš B. M. 86 424,35 Eur LUAB „Eurema“ naudai;

1.2.                      pripažinti negaliojančiais ab initio LUAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. atliktus 3 240 Eur mokėjimus J. M. ir taikyti restituciją natūra – priteisti iš J. M. 3 240 Eur LUAB „Eurema“ naudai;

1.3.                      pripažinti negaliojančiu ab initio 2022 m. kovo 9 d. įskaitymą, kuriuo LUAB „Eurema“ atliktas 15 687,51 Eur mokėjimas UAB „Inchcape Motors“ naudai buvo įskaitytas su B. M. reikalavimu į LUAB „Eurema“, ir taikyti restituciją natūra – priteisti iš B. M. 15 687,51 Eur LUAB „Eurema“ naudai;

1.4.                      pripažinti negaliojančiu ab initio 2022 m. kovo 28 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros Nr. 2000205 pagrindu atliktą pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą tarp LUAB „Eurema“ ir B. M., ir taikyti restituciją natūra – grąžinti LUAB „Eurema“ nuosavybėn savaeigę žoliapjovę AD Husqvarna CTH;

1.5.                      pripažinti negaliojančiu ab initio 2022 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2000206 pagrindu atliktą pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą tarp LUAB „Eurema“ ir B. M. ir taikyti restituciją natūra – grąžinti LUAB „Eurema“ nuosavybėn suvirinimo aparatą bei laikrodį;

1.6.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas iš B. M. ir J. M.

2.       Ieškovė nurodė, kad pagal 2021 m. liepos 5 d. tarp LUAB „Eurema“ ir B. M. sudarytą beprocentę paskolos sutartį (toliau – ir sutartis) ir 2021 m. lapkričio 3 d. priedą prie paskolos sutarties B. M. paskolino LUAB „Eurema“ 100 000 Eur iki 2022 m. liepos 4 d. B. M. pagal 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2000205 įsigijo iš LUAB „Eurema“ savaeigę žoliapjovę AD Husqvarna CTH už 508,20 Eur, o pagal 2022 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2000206 – suvirinimo aparatą ir laikrodį už 4 259,20 Eur kainą, viso 4 767,40 Eur. Nurodyta suma buvo įskaityti priešpriešiniai reikalavimai, sumažinant LUAB „Eurema“ grąžintinos B. M. paskolos dalį. LUAB „Eurema“ 2022 m. sausio 7 d.–2022 m. balandžio 19 d. laikotarpiu atliko 84 424,35 Eur mokėjimus B. M. iš bendrovės kasos. LUAB „Eurema“ 2021 m. gruodžio 14 d.–2022 m. sausio 4 d. laikotarpiu atliko 3 240 Eur mokėjimą J. M., mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai paskolos grąžinimas B. M. 2022 m. kovo 9 d. B. M. prašymu LUAB „Eurema“ sumokėjo UAB „Inchcape Motors“ 15 687,51 Eur už B. M. ir nurodytą sumą užskaitė, kaip paskolos B. M. grąžinimą. Viso 2021 m. gruodžio 14 d.–2022 m. balandžio 19 d. laikotarpiu LUAB „Eurema“ grąžino B. M. 108 119,26 Eur.

3.       Ginčijamų sandorių sudarymo metu LUAB „Eurema“ buvo nemoki (bankroto byla iškelta 2022 m. kovo 31 d.), turtui buvo taikomas areštas, paskolos grąžinimo terminas nebuvo suėjęs, bendrovė neatsiskaitė su ankstesniais kreditoriais, iš ginčijamų sandorių naudą gavo tik LUAB „Eurema“ vadovas ir akcininkas B. M. bei jo šeima. Ginčijamais sandoriais buvo sumažintas LUAB „Eurema“ turto dydis, bendrovė prarado reikalavimo teises į B. M., tarp įmonės ir jos vadovo vyko atsiskaitymai, įskaitymai buvo atlikti, pažeidžiant mokėjimų eiliškumo tvarką, bendrovės kreditorių, įskaitant ieškovės (kuriai LUAB „Eurema“ bankroto byloje patvirtintas 188 378,28 Eur finansinis reikalavimas), teises ir teisėtus interesus, todėl ginčijami sandoriais pripažintini negaliojančiais nuo sudarymo momento ir taikytina restitucija.

4.       Atsakovė LUAB „Eurema“ su ieškiniu sutiko, nurodė, kad bendrovė buvo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d.: turtas sudarė 563 605 Eur, o skolos – 1 008 229 Eur. Taigi, ginčijamų sandorių sudarymo metu bendrovė buvo nemoki, atsiskaitymo prioritetas neteisėtai buvo suteiktas įmonės vadovui ir savininkui, todėl ginčijami sandoriai pažeidė kitų bendrovės kreditorių interesus.

5.       Atsakovai B. M. ir J. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu LUAB „Eurema“ atsiskaitė ir su kitais kreditoriais, mokėjo privalomus mokesčius, todėl ieškovės teisių ir interesų nepažeidė. Dar iki paskolos su bendrove sudarymo B. M. iš asmeninių lėšų atsiskaitydavo su įmonės kreditoriais. Ginčijami sandoriai nepažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesų, nes B. M. ir J. M., gavę iš LUAB „Eurema“ pervestus pinigus, juos panaudojo, tenkindami įmonės poreikius, t. y. atsiskaitė su bendrovės darbuotojais, kitais kreditoriais, todėl ginčijamais sandoriais atsiskaitymo prioritetas įmonės vadovui nebuvo suteiktas, jo padėtis kitų kreditorių atžvilgiu nepagerėjo.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai:

6.1.                      pripažinti negaliojančiais ab initio LUAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. atliktus 86 424,35 Eur mokėjimus iš kasos B. M.;

6.2.                      pripažinus ab initio LUAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. atliktus 86 424,35 Eur mokėjimus iš kasos B. M. negaliojančiais, taikyti restituciją natūra – priteisti iš B. M. 86 424,35 Eur LUAB „Eurema“ naudai;

6.3.                      pripažinti negaliojančiais ab initio LUAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. atliktus 3 240 Eur mokėjimus J. M.;

6.4.                      pripažinus ab initio LUAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. atliktus 3 240 Eur mokėjimus J. M. negaliojančiais, taikyti restituciją natūra – priteisti iš J. M. 3 240 Eur LUAB „Eurema“ naudai;

6.5.                      pripažinti negaliojančiu ab initio 2022 m. kovo 9 d. įskaitymą, kuriuo LUAB „Eurema“ atliktas 15 687,51 Eur mokėjimas UAB „Inchcape Motors“ buvo įskaitytas su B. M. reikalavimu į LUAB „Eurema“;

6.6.                      pripažinus ab initio LUAB „Eurema“ 2022 m. kovo 9 d. įskaitymą, kuriuo LUAB „Eurema“ atliktas 15 687,51 Eur mokėjimas UAB „Inchcape Motors“ buvo įskaitytas su B. M. reikalavimu į LUAB „Eurema“, negaliojančiu, taikyti restituciją natūra – priteisti iš B. M. 15 687,51 Eur LUAB „Eurema“ naudai;

6.7.                      pripažinti negaliojančiu ab initio 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2000205 pagrindu atliktą pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą tarp LUAB „Eurema“ ir B. M.;

6.8.                      pripažinus ab initio LUAB „Eurema“ 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2000205 pagrindu atliktą pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą tarp LUAB „Eurema“ ir B. M., negaliojančiu, taikyti restituciją natūra – grąžinti LUAB „Eurema“ nuosavybėn savaeigę žoliapjovę AD Husqvarna CTH;

6.9.                      pripažinti negaliojančiu ab initio 2022 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2000206 (dėl rašymo apsirikimo nurodyta Nr. 2000205) pagrindu atliktą pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą tarp LUAB „Eurema“ ir B. M.;

6.10.                      pripažinus ab initio LUAB „Eurema“ 2022 m. kovo 29 d. (dėl rašymo apsirikimo nurodyta 28 d.) PVM sąskaitos faktūros Nr. 2000206 pagrindu atliktą pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą tarp LUAB „Eurema“ ir B. M., negaliojančiu, taikyti restituciją natūra – grąžinti LUAB „Eurema“ nuosavybėn suvirinimo aparatą bei laikrodį;

6.11.                      priteisti iš atsakovų B. M. ir J. M. po 1 177 Eur žyminio mokesčio ir po 6,64 Eur pašto išlaidų valstybei;

6.12.                      priteisti iš atsakovų B. M., J. M. ir LUAB „Eurema“ administravimo išlaidoms skirtos sąmatos po 726 Eur advokato pagalbos išlaidų ieškovei LTŪB „Žaibas“.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė LTŪB „Žaibas“ yra LUAB „Eurema“ kreditorė su 188 378,28 Eur teismo nutartimi patvirtintu finansiniu reikalavimu, todėl actio Pauliana (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius) pagrindu turi teisę reikšti reikalavimą dėl LUAB „Eurema“ sudarytų sandorių, kurie pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teises.

8.       Teismas nustatė, kad LUAB „Eurema“ turi daug pirmosios eilės kreditorių, tačiau su bendrovės vadovu buvo atsiskaitoma ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301  straipsnyje nustatyta tvarka. Laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. bendrovė ėmėsi veiksmų, kad iš esmės ginčijamais sandoriais būtų atsiskaitoma tik su LUAB „Eurema“ vadovu B. M. ir vykdomi turto perleidimo sandoriai įmonės vadovo naudai. Ginčijamų sandorių sudarymo metu LUAB „Eurema“ buvo nemoki, todėl ginčijamais sandoriais buvo sumažintas LUAB „Eurema“ kilnojamojo turto ir piniginių lėšų dydis, bendrovė prarado reikalavimo teises į B. M. dėl 20 454,91 Eur, kurie galėjo būti panaudoti proporcingai atsiskaitant su visais LUAB „Eurema“ kreditoriais. Ginčijami atsiskaitymai, įskaitymai ir turto perleidimo sandoriai LUAB „Eurema“ buvo atlikti, pažeidžiant CK įtvirtintą mokėjimų eiliškumo tvarką, turto areštus bei visų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

9.       Teismas pažymėjo, kad nei įstatymas, nei sutartis nenustatė LUAB „Eurema“ pareigos sudaryti ginčijamus sandorius. Jokiomis faktinėmis aplinkybėmis negalima pateisinti tokių sandorių sudarymo, kai bendrovė, būdama nemoki, suteikė prioritetą vienam iš kreditorių, kuris yra skolininkės LUAB „Eurema“ vadovas, gauti jo reikalavimo patenkinimą ar įgyti turtą bei turtines teises vadovo naudai. Tai sumažino įmonės turto vertę, be kita ko, ginčijamus sandorius sudarant, pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo nuostatas (galiojant turto areštui).

10.       Teismas nustatė, kad LUAB „Eurema“ reikalavimo teisės į skolininkus S. P. (S. P.) ir LTŪB „Žaibas“ (bendras skolų dydis yra 452 346 Eur) turėjo būti nurašytos ne vėliau kaip 2021 m. liepos 7 d., todėl pagal 2021 m. gruodžio 31 d. LUAB „Eurema“ balansą įmonės turto vertė buvo 563 605 Eur, skolos – 1 008 229 Eur, t. y. bendrovė buvo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d. Vertinant beviltiškų skolų buvimo faktą, LUAB „Eurema“ nemokumas egzistavo ir tęsėsi nuo 2021 m. liepos 8 d.

11.       Atsakovas B. M. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo LUAB „Eurema“ vadovu ir akcininku, kuris LUAB „Eurema“ esant nemokiai, sudarė atsiskaitymo ir turto perleidimo sandorius su savimi arba savo sutuoktine J. M. (dalis sandorių, kurių vertė buvo 140 580,60 Eur, buvo sudaryti jau pripažinus LUAB „Eurema“ nemokumą ir jau galiojant LUAB „Eurema“ turto areštui). LUAB „Eurema“ prievolės vykdymo terminas kreditoriui B. M. turėjo sueiti 2022 m. liepos 4 d., tačiau ginčijamų sandorių sudarymo datos parodo, kad LUAB „Eurema“ sudarė sandorius dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo.

12.       Teismo vertinimu, atsakovai, kurie tiesiogiai buvo susiję su LUAB „Eurema“, neabejotinai žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kad, atsiskaičius pagal paskolos sutartį su LUAB „Eurema“ vadovu ir akcininku, atliekant vienarūšių reikalavimų įskaitymus bei perleidžiant LUAB „Eurema“ turtą B. M., bus suteikiama pirmumo teisė B. M. ir jo šeimos asmeninių poreikių tenkinimui prieš kitus LUAB „Eurema“ kreditorius, nors visi objektyvūs duomenys rodė LUAB „Eurema“ nemokumą ir buvo žinomas pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydis.

13.       Teismas pripažino, kad atsakovams, sudarant ginčijamus sandorius, buvo žinoma apie LUAB „Eurema“ sunkią finansinę padėtį, turtą ir tai, jog turto nepakaks visų kreditorių prievolėms padengti. Tai patvirtina sandorius sudariusių šalių – B. M. ir J. M. nesąžiningumą pagal CK 6.67 straipsnį.

14.       Teismas pažymėjo, kad vienašalių sandorių sudarymo schema, kai jų pagrindu atsakovas, kaip įmonės tuometinis vadovas, vienašališkai nusirašė lėšas nuo bendrovės sąskaitos, apskritai nepripažintina sąžininga sutarčių vykdymo civiliniuose teisiniuose santykiuose praktika, nes šių sandorių sudarymas ieškovei reiškia, jog ji neturi teisinių svertų užkirsti kelią tokiam įmonės lėšų mokėjimui.

15.       Teismas nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, pripažįstant ginčijamus sandorius negaliojančiais nuo sudarymo momento ir taikant restituciją natūra.

16.       Teismas nusprendė priteisti ieškovės naudai iš atsakovų B. M., J. M. ir LUAB „Eurema“ po 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal patikslintą ieškinį teismas nustatė, kad žyminis mokestis sudaro 2 354 Eur, kuriuos priteisė iš atsakovų B. M. ir J. M. lygiomis dalimis (po 1 177 Eur). Paštu siunčiamų dokumentų išlaidos sudaro 13,28 Eur, todėl iš atsakovų B. M., J. M. teismas priteisė šias išlaidas lygiomis dalimis (po 6,64 Eur).

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

17.       Apeliaciniame skunde atsakovai B. M. ir J. M. prašo:

17.1.                      panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo dalis, kuriomis visiškai patenkintas ieškovės ieškinys dėl atsakovės LUAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. atliktų 86 424,35 Eur mokėjimų iš kasos apeliantui B. M. pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, taip pat dėl atsakovės LUAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. atliktų 3 240 Eur mokėjimų atsakovei J. M. pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą:

17.1.1.                      patenkinti iš dalies ieškovės ieškinį dėl atsakovės LUAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. atliktų 86 424,35 Eur mokėjimų iš kasos atsakovui B. M. pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo – pripažinti negaliojančiais atsakovės LUAB „Eurema“ atliktus mokėjimus dėl 26 053,39 Eur iš kasos atsakovui B. M. ir taikyti restituciją;

17.1.2.                      atmesti ieškinio dalį dėl atsakovės LUAB „Eurema“ atliktų mokėjimų iš kasos atsakovui B. M. dėl 60 370,96 Eur ir mokėjimo nurodymų atsakovei J. M. dėl 3 240 Eur pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo;

17.1.3.                      priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, o taip pat iš naujo (proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai) paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje.

18.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė pripažinti negaliojančiais atsakovės LUAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. atliktus 86 424,35 Eur mokėjimus iš kasos atsakovui B. M., nes didžioji dalis atliktų mokėjimų (63 511,74 Eur) buvo panaudota, tenkinant bendrovės interesus: 21 400 Eur pervesta įmonei (kaip paskola), o kita dalis panaudota, atsiskaitant su LUAB „Eurema“ darbuotojais ir kitais kreditoriais. Taigi, 63 511,74 Eur laikytina ne paskolos grąžinimu B. M., o įmonei, stokojančiai apyvartinių lėšų, ir kitiems bendrovės kreditoriams skirtomis lėšomis, kurias įmonės vadovas, kaip atskaitingas asmuo, pervedė bendrovės kreditoriams.

18.2.                      Ginčijamais mokėjimais nebuvo pažeistos bendrovės kreditorių teisės, o buvo siekiama išsaugoti įmonę. Apeliantai buvo sąžiningi, nes, atliekant ginčijamus mokėjimus, nebuvo siekiama suteikti apeliantams prioritetą kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu ar išvengti LUAB „Eurema“ pareigos atsiskaityti su kitais kreditoriais, kurių reikalavimų įvykdymo terminai buvo pradelsti. Tokia atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais praktika buvo susiklosčiusi ir iki paskolos sutarties tarp įmonės ir jos vadovo sudarymo.

18.3.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeista atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka ir mokėjimai atlikti, galiojant bendrovės turto areštui. LUAB „Eurema“ ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo pirmesnės eilės kreditorių (trečiosios eilės), todėl neprivalėjo atsiskaityti pirmiausia su ieškove, kuri buvo penktosios eilės kreditorė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovės, kaip penktosios eilės kreditorės, reikalavimai kalendorinio eiliškumo tvarka buvo ankstesni nei kitų penktosios eilės kreditorių. Taigi, ieškinį dėl mokėjimų, pažeidžiančių CK nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką dėl atsiskaitymo pirmenybės suteikimo apeliantams, galėjo pateikti tik tie kreditoriai, kurie turėjo ankstesnius reikalavimus LUAB „Eurema“, o ne ieškovė.

18.4.                      Ginčijami sandoriai nebuvo sudaryti, galiojant LUAB „Eurema“ turto areštui. Ginčijamų sandorių dalykas yra piniginės lėšos ir trumpalaikis turtas. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi, kuria LUAB „Eurema“ iškėlė bankroto bylą, areštavo ne visą bendrovės turtą, o tik ilgalaikį turtą ir prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises, t. y. įmonės piniginės lėšos nebuvo areštuotos.

19.       Atsiliepime į atsakovų B. M. ir J. M. apeliacinį skundą ieškovė LTŪB „Žaibas“ prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

19.1.                      Apeliantai neįrodė, kad ginčijami mokėjimai apeliantams lėmė LUAB „Eurema“ atsiskaitymą su kitais UAB „Eurema“ kreditoriais. Apeliantai nepagrindė, kad jie mokėjo bendrovės kreditoriams, nepaaiškino, kodėl pati LUAB „Eurema“ tiesiogiai neatsiskaitė su kreditoriais. Tokių sumų apeliantai neįtraukė į savo finansinį reikalavimą LUAB „Eurema“ bankroto byloje, o B. M. pasinaudojo teise pateikti finansinį reikalavimą, kurį sudaro tik negrąžintos paskolos dalis. Kaip ir kokiu tikslu apeliantai naudojo jiems LUAB „Eurema“ grąžintas pinigines lėšas, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantų nurodomi mokėjimai bendrovės interesais nėra pagrįsti pirminiais dokumentais, o restitucijos mažinimas 63 610,96 Eur reikštų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nors toks įskaitymas po bankroto bylos iškėlimo yra draudžiamas.

19.2.                      Apeliantų argumentai, kad jie grąžino bendrovei 21 400 Eur, yra nepagrįsti, nes šių lėšų perdavimą įmonei jos vadovas įformino paskolos sutartimi, todėl bendrovės finansinė padėtis nebuvo pagerinta, o priešingai – įmonei atsirado prievolė gautą sumą grąžinti. Nurodyta suma jau yra įtraukta į įmonės vadovo finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, todėl apeliantas gautų dvigubą naudą, jei ši teismo sprendimo dalis būtų panaikinta.

19.3.                      Apeliantų argumentai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80, 6.9301 straipsnių pagrindais nepagrįstumo yra prieštaringi, nes apeliantai neginčija 22 813,39 Eur mokėjimų. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo atsakovės LUAB „Eurema“ kreditorė, todėl tiek su ieškove, tiek su įmonės vadovu turėjo būti atsiskaitoma, laikantis mokėjimo kalendorinio eiliškumo tvarkos, tačiau bendrovė tokios tvarkos nesilaikė ir grąžino paskolą apeliantui, nors paskolos grąžinimo terminas net nebuvo suėjęs. Visi byloje nurodyti ginčo sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, todėl sandorių vertinimas kitais pagrindais neturi esminės reikšmės.

20.       Atsiliepime į atsakovų B. M. ir J. M. apeliacinį skundą atsakovė LUAB „Eurema“ prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

20.1.                      Apeliantai neįrodė ginčijamų sandorių būtinumo ir naudingumo LUAB „Eurema“. Ginčo sandorių sudarymo metu LUAB „Eurema“ neatsiskaitė su ieškove pagal pradelstas prievoles, buvo skolinga darbuotojams ir valstybės biudžetui, turėjo 245 000 Eur skolų antrosios eilės kreditoriams. Aplinkybės, kad ieškovė negavo net dalinio mokėjimo, LUAB „Eurema“ įsipareigojimai augo ir bendrovė pripažinta nemokia, patvirtina, jog ginčijamais sandoriais atsiskaitymo prioriteto suteikimas apeliantams buvo neteisėtas.

20.2.                      Byloje yra ginčijami sandoriai, kuriais šie apeliantai neteisėtai gavo lėšas iš LUAB „Eurema“, o ne tarp įmonės vadovo ir bendrovės sudaryta paskolos sutartis, ar apelianto mokėjimai tretiesiems asmenims.  LUAB „Eurema“ susidūrus su finansiniais sunkumais, šiam apeliantui kilo pareiga inicijuoti bankroto bylos bendrovei iškėlimą. Apeliantas turėjo teisę investuoti į įmonę, suteikti paskolą, tačiau tai nereiškia, kad apeliantas įgijo pirmenybės teisę gauti paskolintas lėšas anksčiau nei kiti bendrovės kreditoriai.

20.3.                      Ginčo sandoriai pažeidė kreditorių teises ir imperatyviąją atsiskaitymo eilę taip pat dėl to, kad ginčo sandoriais šis apeliantas susigrąžino paskolintas lėšas anksčiau nei paskolos sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas. Visi ginčo sandoriai įvykdyti iki pareigos grąžinti apeliantui paskolą atsiradimo, todėl bendrovė neturėjo pareigos sudaryti ginčo sandorius.

21.       Apeliaciniame skunde atsakovė LUAB „Eurema“ prašo:

21.1.                      pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:

21.1.1. priteisti iš atsakovų B. M. ir J. M. po 1 089 Eur advokato pagalbos išlaidų ieškovei LTŪB „Žaibas“;

21.1.2. priteisti iš atsakovų B. M. ir J. M. po 1 210 Eur advokato pagalbos išlaidų atsakovei LUAB „Eurema“;

21.2.                      netenkinus pirmojo apeliacinio skundo reikalavimo, pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pašalinant nurodymą, kad iš LUAB „Eurema“ priteisiamos advokato pagalbos išlaidos mokamos iš administravimo išlaidų sąmatos.

22.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai iš atsakovės LUAB „Eurema“, nes ieškovė prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovų B. M. ir J. M.

22.2.                      Atsakovė LUAB „Eurema“ palaikė ieškinio reikalavimus ir teismo sprendimas yra palankus atsakovei LUAB „Eurema“, nes ieškinio reikalavimai pareikšti ir patenkinti LUAB „Eurema“ naudai. Teismo sprendimui įsiteisėjus, iš teismo priteistų sumų bus tenkinami LUAB „Eurema“ kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl teismui nebuvo pagrindo laikyti, kad LUAB „Eurema“ yra pralaimėjusi šalis. LUAB „Eurema“ faktiškai nedalyvavo atliekant neteisėtus veiksmus, nes LUAB „Eurema“ vardu sudaryti sandoriai ir priežastys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsirado dėl atsakovo B. M. ir jo sutuoktinės neteisėtų veiksmų.

22.3.                      Ginčo sandoriai nėra susiję su bendrovės bankrotu, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš LUAB „Eurema“ administravimo išlaidų pažeidžia šios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes bylinėjimosi išlaidų lėšos negalės būti panaudotos bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui.

23.       Atsiliepime į LUAB „Eurema“ apeliacinį skundą ieškovė LTŪB „Žaibas“ prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacijos ribų

 

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl esminių faktinių aplinkybių

 

25.       LUAB „Eurema“ ir B. M. 2021 m. liepos 5 d. sudarė beprocentę paskolos sutartį, kuria B. M. paskolino LUAB „Eurema“ 50 000 Eur. 2021 m. lapkričio 3 d. priedu Nr. 1 prie paskolos sutarties susitarta paskolą padidinti iki 100 000 Eur. Paskolos grąžinimo terminas – 2022 m. liepos 4 d. Sutartyje nurodyta, kad paskola suteikiama dalimis grynais į LUAB „Eurema“ kasą, pervedami į banko sąskaitą, apmokant tiekėjams už LUAB „Eurema“ prekes, paslaugas ir kitas išlaidas, susijusias su ūkine komercine veikla.

26.       LUAB „Eurema“ skola ieškovei LTŪB „Žaibas“ 2020 m. gruodžio 7 d.–2021 m. spalio 31 d. laikotarpiu buvo 116 291,01 Eur, 2022 m. kovo 1 d.–2022 m. gegužės 1 d. – 69 148,45 Eur, viso 185 439,46 Eur. LUAB „Eurema“ bankroto byloje patvirtintas 188 378,28 Eur antrosios eilės LTŪB „Žaibas“ finansinis reikalavimas.

27.       Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. LUAB „Eurema“ atliko 10 mokėjimų už 84 424,35 Eur B. M. iš bendrovės kasos. Visų mokėjimų  paskirtis – paskolos grąžinimas pagal paskolos sutartį.

28.       B. M. 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2000205 pagrindu iš LUAB „Eurema“ įsigijo savaeigę žoliapjovę AD Husqvarna CTH už 508,20 Eur, o 2022 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2000206 pagrindu – suvirinimo aparatą ir laikrodį už 4 259,20 Eur. 4 767,40 Eur daiktų kaina buvo įskaityta į LUAB „Eurema“ paskolos grąžinimo B. M. sumą.

29.       LUAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. atliko 3 240 Eur mokėjimą J. M., mokėjimo paskirtyje nurodant paskolos grąžinimą B. M.

30.       2022 m. kovo 9 d. LUAB „Eurema“ už B. M. vardu transporto priemonės įsigijimą sumokėjo UAB „Inchcape Motors“ naudai 15 687,51 Eur, kurie įskaityti, kaip LUAB „Eurema“ paskolos grąžinimas B. M.

31.       Šiaulių apygardos teisme 2022 m. vasario 22 d. priimtas LTŪB „Žaibas“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurema“.

32.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Eurema“, nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankroto departamentas LT“, iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo areštavo bendrovės ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 31 d.

33.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi nutarė patvirtinti LUAB „Eurema“ antrosios eilės kreditoriaus B. M. 5 623,11 Eur finansinį reikalavimą dėl negrąžintos paskolos pagal 2021 m. liepos 5 d. paskolos sutartį. Teismas, įvertinęs nemokumo administratorės patikrintus buhalterinius dokumentus, nustatė, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. dėl mokėjimų tiekėjams bendrovei buvo suteikta 128 654,82 Eur paskola. B. M. grąžinta paskolos dalis yra 123 031,71 Eur, negrąžinta – 5 623,11 Eur.

 

Dėl kreditorės teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sąlygos, ir sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį

 

34.       Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana yra skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

36.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nurodyta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą galima tik nustačius, kad egzistuoja visos šios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, teismų praktikoje yra išskiriami 2 šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).

37.       Atsakovai B. M. ir J. M. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis teismas nusprendė atsakovės LUAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. atliktus 86 424,35 Eur mokėjimus iš kasos apeliantui B. M., taip pat atsakovės LUAB „Eurema“ laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. atliktus 3 240 Eur mokėjimus atsakovei J. M. pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją, grąžinant skolininkei ieškovės nurodytas lėšas. Apeliantai iš esmės nurodo, kad iš nurodytų mokėjimų tik 26 053,39 Eur mokėjimai galėtų būti pripažinti, kaip pažeidžiantys skolininkės kreditorių teises, nes kiti mokėjimai buvo atlikti teisėtai, siekiant LUAB „Eurema“ veiklos tęstinumo, t. y. iš nurodytų lėšų buvo atsiskaitoma su bendrovės darbuotojais, kitais kreditoriais.

38.       Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovų B. M. ir J. M. apeliaciniame skunde iš esmės yra keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – ieškovės teisių pažeidimą, atlikus ginčijamus mokėjimus šiems atsakovams.

39.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

40.       Kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai bendrovė (skolininkė) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininkės, kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos bendrovei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020). Pareiga įrodyti pirmenybinio sandorio būtinumą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

41.       Skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranašumą tik vienam ar keletui jų. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų. Be to, pareiga sudaryti sandorius su kitais kreditoriais turi būti atskirta nuo skolininko noro pasirinkti, kam pirmiau atlyginti skolą, nes skolininkas actio Pauliana taikymo kontekste neturi visiškos laisvės pasirinkti, kam jis pirma įvykdys prievolę. Skolininkas skirtingas prievoles turi vykdyti atsižvelgdamas į jų turinį ir terminus bei padarydamas kuo mažiau žalos atskiriems kreditoriams. Skolininko diskreciją ypač riboja tai, kad už nepateisinamą, nesąžiningą ir žalos sukėlusį kreditorių diskriminavimą gali kilti ne tik civilinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Pareiga sudaryti sandorius su kitais kreditoriais turi būti atskirta nuo skolininko noro pasirinkti, kam pirmiau įvykdyti prievolę, nes skolininkas actio Pauliana kontekste neturi visiškos laisvės pasirinkti, kam jis pirma įvykdys prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012).

42.       Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį sandorį pripažinti negaliojančiu pagal actio Pauliana galima tik tuo atveju, kai skolininkas ir trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningi, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Nesąžiningumo prezumpcijos nustatytos CK 6.67 straipsnyje, kurio 7 punkte nurodyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.).

43.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o skolininkui ir (ar) trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

44.       Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyviosioms teisės normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019).

45.       Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3, 7 dalys nustato, kad turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Tais atvejais, kai turto areštu yra apribojama turto disponavimo teisė, tai reiškia teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinį laikiną apribojimą.

46.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė LUAB „Eurema“ privalėjo su apeliantais sudaryti ginčijamus mokėjimus, t. y. kad egzistavo kokios nors objektyvios priežastys, kurios pateisintų ginčijamų mokėjimų apeliantams, kurie yra susiję su bendrove, atlikimą. Apeliantai neginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų, kad LUAB „Eurema“ buvo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d., o vertinant beviltiškų skolų buvimo faktą, LUAB „Eurema“ nemokumas egzistavo ir tęsėsi nuo 2021 m. liepos 8 d. Be kita ko, LUAB „Eurema“ nemokumą nurodytu laikotarpiu patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytos ir apeliantų neginčijamos aplinkybės, kad pagal bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, atėmus į balansą nepagrįstai įtrauktas debitorines S. P. ir ieškovės skolas, įmonės turto vertė buvo ne didesnė nei 563 605 Eur, o įsipareigojimai sudarė 1 008 229 Eur, t. y. bendrovės skolos buvo beveik du kartus didesnės už turto vertę. Taigi, įmonė negalėjo atsiskaityti su ieškove.

47.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nustatyta, kad ieškovė 2022 m. vasario mėn. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos LUAB „Eurema“ iškėlimo. Minėta, kad Šiaulių apygardos teisme 2022 m. vasario 22 d. priimtas LTŪB „Žaibas“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei LUAB „Eurema“. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-115-883/2023 nutarė iškelti LUAB „Eurema“ bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022 nutarė šią pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Teismai konstatavo, kad bendrovė 2021 m. dirbo nuostolingai (44 5259 Eur), nuo 2021 m. gruodžio mėn. nemokėjo darbuotojams darbo užmokesčio (2022 m. kovo 14 d. skola sudarė 57 705,58 Eur), o įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebuvo mokamas nuo 2017 m. ir 2022 m. kovo 28 d. sudarė 102 644,82 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

48.       Taigi, nurodyti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatytą LUAB „Eurema“ nemokumo atsiradimo laikotarpį, todėl LUAB „Eurema“ privalėjo susilaikyti nuo tokių sandorių sudarymo, kurie bendrovei nebuvo ekonomiškai būtini, privalomi ir neužtikrino įmonės veiklos tęstinumo ir atsiskaitymo su kreditoriais. Apeliantai įrodinėja, kad pagal ginčo sandorius (86 424,35 Eur mokėjimai B. M. ir 3 240 Eur mokėjimai J. M.) gavę iš LUAB „Eurema“ 63 610,96 Eur, dalį lėšų (21 400 Eur), kaip paskolą, perdavė bendrovei, o kitą dalį panaudojo atsiskaitymui su kitais įmonės kreditoriais (šias aplinkybes grindžia LUAB „Eurema“ didžiosios knygos sąskaitų aktyvumu už 2021 m. liepos mėn.–2022 m. gegužės mėn. laikotarpį). Šie apeliantų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių, kad ginčo sandorių sudarymo metu LUAB „Eurema“ faktiškai buvo nemoki ir turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant ieškovę, kurios 188 378,28 Eur finansinis reikalavimas buvo patvirtintas LUAB „Eurema“ bankroto byloje.

49.       Taigi, ginčo sandorių sudarymo metu buvo patenkinti išimtinai tik apelianto B. M.  priešpriešiniai reikalavimai, nors tuo metu LUAB „Eurema“ turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimai buvo pradelsti ir nebuvo patenkinti net iš dalies iki ginčo sandorių sudarymo. LUAB „Eurema“ bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių 968 245,31 Eur finansiniai reikalavimai, įskaitant įmonės darbuotojų reikalavimus, todėl akivaizdu, kad ginčijami sandoriai nebuvo naudingi nei bendrovei, nei ieškovei, nei kitiems įmonės kreditoriams, įskaitant įmonės darbuotojus. Vienok, ginčo sandorių negalima priskirti prie tokių sandorių, kuriais skolininkė, kaip verslo subjektas, atliko protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus, juolab kad ginčo sandoriai atlikti ne tik iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos LUAB „Eurema“ iškėlimo, bet jau ir nagrinėjant bylą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo bei priėmus nutartį iškelti bendrovei bankroto bylą.

50.       Apeliantai B. M. ir J. M. nurodė, kad iš savo lėšų atsiskaitydavo su LUAB „Eurema“ kreditoriais tada, kai bendrovė susidurdavo su finansiniais sunkumais, stokojant apyvartinių lėšų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo sandoriais faktiškai buvo grąžinama apelianto B. M. 2021 m. įmonei suteikta 100 000 Eur paskola, kurios grąžinimo terminas – 2022 m. liepos 4 d. Ginčo mokėjimai, grąžinant apeliantui paskolą, buvo atlikti 2021 m. gruodžio mėn.–2022 m. balandžio mėn., t. y. iki paskolos grąžinimo termino pabaigos. Taigi, apeliantų argumentai, kad ginčo sandoriai buvo atlikti bendrovės ir kitų jos kreditorių naudai, yra nepagrįsti. Ginčo mokėjimų atlikimo metu paskolos grąžinimo apeliantui B. M. terminas nebuvo suėjęs, todėl nėra aišku, kodėl iš disponuojamų lėšų pati įmonė negalėjo tiesiogiai atsiskaityti su savo kreditoriais pagal įstatymu nustatytą mokėjimų eiliškumą. Apeliantai B. M. ir J. M. už LUAB „Eurema“ skolas sumokėtas sumas bendrovės kreditoriams neįtraukė į savo finansinių reikalavimų apimtį LUAB „Eurema“ bankroto byloje. Tai paneigia apeliantų argumentus dėl ginčo sandorių sudarymo privalomumo ir būtinumo, siekiant atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Kita vertus, nustačius ir apeliantams neginčijant, kad ginčo sandorių sudarymo metu LUAB „Eurema“ buvo nemoki, apeliantų veiksmai su iš bendrovės prioritetine tvarka gautomis lėšomis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes byloje nėra ginčijami apeliantų iniciatyva kitiems asmenims atlikti mokėjimai.

51.       Bendrovės įsiskolinimas ieškovei atsirado 2020 m. gruodžio mėn.–2022 m. gegužės mėn. laikotarpiu, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog ginčo sandorių mokėjimai apeliantams ir jų pagrindu gautų lėšų dalies pervedimas kitiems asmenims, o ne ieškovei, buvo būtinas įmonės veiklos vykdymui ir tęstinumui. Juolab kad dalis ginčo sandorių sudaryta po teismo nutarties iškelti LUAB „Eurema“ bankroto bylą priėmimo, t. y. galiojant bendrovės turtui taikytam areštui, kaip laikinosioms apsaugos priemonėms, galiojančioms iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. 

52.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, kad pagal ginčo sandorius gautus 21 400 Eur jie grąžino įmonei, nes byloje (didžiosios knygos duomenimis) nustatyta, jog apeliantas B. M. nurodytas lėšas vėl paskolino bendrovei dalimis 2021 m. gruodžio mėn.–2022 m. kovo mėn. laikotarpiu. Taigi, apeliantas B. M. iš neteisėtai pirmenybės teise gautų mokėjimų vėl įgijo reikalavimo teisę į įmonę, todėl nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad neteisėtai gautų 21 400 Eur pakartotinis paskolinimas bendrovei buvo jai ar jos kreditoriams naudingas ir pateisina ginčo sandorių sudarymo būtinumą. 

53.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, bendrovei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai bendrovė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams, sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios bendrovės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

54.       Kaip minėta, apeliantai B. M. ir J. M. neginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų, kad LUAB „Eurema“ buvo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d., o vertinant beviltiškų skolų buvimo faktą, LUAB „Eurema“ nemokumas egzistavo ir tęsėsi nuo 2021 m. liepos 8 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantams neabejotinai buvo žinoma apie susidariusius bendrovės įsiskolinimus kreditoriams, bendrovės veiklos perspektyvas, todėl bendrovės, kurios finansinė padėtis ir taip buvo bloga, tolesnis finansinės padėties bloginimas, sudarant ginčo sandorius, yra nepateisinamas, kadangi, atsiskaitant tik su pasirinktais kreditoriais, įskaitant pačius apeliantus, ignoruojant turimus įsiskolinimus kitiems kreditoriams, įskaitant ieškovę, buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas. Apeliantui B. M., kaip bendrovės vadovui, geriausiai buvo žinoma apie bendrovės finansinę padėtį, todėl sąmoningas siekis tęsti bendrovės veiklą bet kokia kaina, organizuojant bendrovės veiklą taip, kad pirmenybę gauti atsiskaitymą turinčios ieškovės galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo faktiškai panaikintos (byloje nėra duomenų, kad ieškovės finansinis reikalavimas gali būti patenkintas LUAB „Eurema“ bankroto byloje), negali pateisinti apeliantų argumentų, jog ginčo sandoriais ar tolimesniais apeliantų veiksmais (dalį gautų lėšų vėl paskolinant bendrovei, dalį pervedant kitiems bendrovės kreditoriams) buvo siekiama tęsti bendrovės veiklą, atkurti jos mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant ieškovę.

55.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo sandoriai buvo sudaryti ne dėl bendrovės apyvartinių lėšų trūkumo, o siekiant nepagrįstai suteikti atsiskaitymo pirmenybę su bendrove susijusiems asmenims ir išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais, įskaitant ieškovę, kurių finansiniai reikalavimai į bendrovę atsirado anksčiau už šių apeliantų. Apeliantas B. M. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo LUAB „Eurema“ vadovu ir akcininku, paskolos jam grąžinimo terminas nebuvo suėjęs, bendrovės turtui nuo 2022 m. kovo 31 d. taikytas turto areštas (nutartimi iškelti bendrovei bankroto bylą), apeliantė yra B. M. sutuoktinė. Taigi, šiems apeliantams buvo žinoma apie ilgalaikį bendrovės nemokumą, pradelstas skolas kitiems bendrovės kreditoriams, todėl egzistuoja ginčo sandorių nesąžiningumo prezumpcija, kurios apeliantai B. M. ir J. M. nepaneigė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad ginčo sandorių šalys sąžiningai veikė bendrovės ir jos kreditorių interesais, nepaneigia apeliantų nesąžiningumo prezumpcijos, nes byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina apeliantų nesąžiningus veiksmus, siekiant pirmenybės teise gauti savo reikalavimų patenkinimą iš su finansiniais sunkumais susidūrusios apeliantų faktiškai valdomos bendrovės, turinčios pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

56.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ginčui aktualią vieną iš būtinų actio Pauliana institutui taikyti sąlygų – ieškovės, kaip kreditorės, teisių gauti savo reikalavimų patenkinimą per kuo įmanomai trumpesnį terminą pažeidimą, apeliantams sudarius ginčijamus sandorius. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino ginčo sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsniu pagrindu, nes dalis mokėjimų apeliantams atlikta, galiojant LUAB „Eurema“ turto areštui. Kaip minėta, ginčijamų mokėjimų atlikimo metu LUAB „Eurema“ jau faktiškai buvo nemoki, ginčo sandoriais buvo patenkinti išimtinai tik su bendrove susijusių asmenų priešpriešiniai reikalavimai, nors tuo metu bendrovė turėjo ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai buvo pradelsti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijami mokėjimai nesuteikė bendrovei ir (ar) jos kreditoriams naudos, be to, atliktų ginčo sandorių negalima priskirti prie tokių sandorių, kuriais skolininkė, kaip verslo subjektas, atliko protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus.

 

Dėl atsakovės LUAB „Eurema“ apeliacinio skundo

 

57.       Atsakovė LUAB „Eurema“ apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš bendrovės administravimo lėšų bylinėjimosi išlaidas, nes ši atsakovė palaikė ieškinio reikalavimus, o pati ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės LUAB „Eurema“.

58.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Išlaidų advokato ar advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas yra išsprendžiamas pagal tą patį principą – jos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (CPK 98 straipsnis). Taigi, CPK 93 ir 98 straipsniuose yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal tos bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-516/2023).

59.       Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).

60.       Teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat turi įvertinti ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, išsiaiškinti, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-715-467/2023).

61.       Vadinasi, sprendžiant dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo, visų pirma, būtina identifikuoti, kokio materialinio teisinio rezultato toje konkrečioje byloje šalys siekė ir ar toks rezultatas yra pasiektas.

62.       Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimai, pareikšti atsakovams B. M., J. M. ir LUAB „Eurema“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, buvo patenkinti visiškai. Atsakovė LUAB „Eurema“ palaikė ieškinį bylos nagrinėjimo metu, nes ši atsakovė turėjo tiesioginį materialųjį interesą susigrąžinti ginčo sandoriuose nurodytą turtą (pinigines lėšas, daiktus) į likviduojamos dėl bankroto bendrovės turto masę. Taigi, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad bylą pralaimėjusios šalys yra likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtą neteisėtai gavę atsakovai B. M. ir J. M., o laimėjusios šalys – ieškovė ir atsakovė LUAB „Eurema“, kurios įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusių šalių – atsakovų B. M. ir J. M. 

63.       Pažymėtina, kad ginčo sandorius LUAB „Eurema“ vardu sudarė jos vadovas B. M., kuris veikė išimtinai asmeniniais ir savo sutuoktinės interesais, todėl paaiškėjus, kad už neteisėtus veiksmus, lėmusius tiek ieškovės, tiek LUAB „Eurema“ teisių pažeidimus, atsakingi tik naudą iš neteisėtų sandorių gavę apeliantai B. M. ir J. M., būtų nepagrįsta ir neteisinga bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai priteisti iš atsakovės LUAB „Eurema“, kuri bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinį. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės LUAB „Eurema“ pažeistų ir kitų bendrovės kreditorių interesus, įskaitant ieškovę, nes priteistų bylinėjimosi išlaidų lėšos negalėtų būti panaudotos įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui.

64.       Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismą bylą dėl ieškovės materialiųjų reikalavimų išnagrinėjo teisingai, tačiau nepagrįstai priteisė iš atsakovės LUAB „Eurema“ bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai ir nepagrįstai netenkino atsakovės LUAB „Eurema“ prašymo priteisti iš atsakovų B. M. ir J. M. 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

65.       Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas draudžia dėl formalių pagrindų naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį:

65.1.                      kuria iš atsakovės LUAB „Eurema“ administravimo lėšų ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiant iš atsakovės LUAB „Eurema“ bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, ir jas priteisiant lygiomis dalimis iš atsakovų B. M. ir J. M;

65.2.                      kuria nepatenkintas atsakovės LUAB „Eurema“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų B. M. ir J. M., ir jas priteisiant lygiomis dalimis iš atsakovų B. M. ir J. M., įvertinant LUAB „Eurema“ nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą.

66.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

67.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, kurie apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

68.       Atsakovės LUAB „Eurema“ 2 420 Eur išlaidos už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 2023 m. kovo mėn. (I ketvirtį). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2022 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 799 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į ieškinį sudaro 4 497,50 Eur (2,5 x 1 799 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.2 punktai). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsakovei LUAB „Eurema“ iš atsakovų B. M. ir J. M. priteisiama po 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos atlyginimo pirmosios instancijos teisme.

69.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl, tikslinant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės LUAB „Eurema“, o iš atsakovų B. M. ir J. M. ieškovės naudai priteisiama po 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

70.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį visiškai, iš esmės tinkamai nustatė ir teisingai įvertino ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Kiti apeliantų argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

71.       Atmetus apeliantų B. M. ir J. M. apeliacinį skundą ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą, šiems apeliantams nėra atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

72.       Ieškovė LTŪB „Žaibas“ prašo priteisti iš apeliantų B. M. ir J. M. patirtas 1 633,50 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

73.       Išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2023 m. spalio mėn. (IV ketvirtį). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2023 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 000,10 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 600,13 Eur (1,3 x 2 000,10 Eur) (Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškovei iš apeliantų B. M. ir J. M. priteisiama po 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

74.       Atsakovė LUAB „Eurema“ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliantai B. M. ir J. M. neįgijo pareigos jas atlyginti.

75.       Apeliantė J. M. už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį. Ieškovė yra likviduojama dėl bankroto tikroji ūkinė bendrija, kuri pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius skundus, todėl teisėjų kolegija grąžina šiai apeliantei už apeliacinį skundą sumokėtą 150 Eur žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

 

Dėl rašymo apsirikimų ištaisymo

 

76.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl 2022 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2000206 padaryti rašymo apsirikimai ištaisomi, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, nurodant teisingus PVM sąskaitos faktūros duomenis, nes šių rašymo apsirikimų ištaisymas nekeičia skundžiamo sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria iš atsakovų B. M., J. M. ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Eurema“ administravimo išlaidų priteista po 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės likviduojamos dėl bankroto M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ naudai, ir šią rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto M. tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“ (juridinio asmens kodas 175613922) iš atsakovų B. M. (duomenys neskelbtini) ir J. M. (duomenys neskelbtini) po 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Eurema“ (juridinio asmens kodas 145211049) iš atsakovų B. M. (duomenys neskelbtini) ir J. M. (duomenys neskelbtini) po 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.“

Ištaisyti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimą, nurodant 2022 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2000206. 

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto M. tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“ (juridinio asmens kodas 175613922) iš atsakovų B. M. (duomenys neskelbtini) ir J. M. (duomenys neskelbtini) po 816,75 Eur (aštuonis šimtus šešiolika eurų septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovei J. M. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2023 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymą.

 

 

Teisėjai                                                                                            Marius Bajoras

 

 

                                                                                                            Gintaras Pečiulis

 

 

                                                                                                                        Neringa Švedienė