Administracinė byla Nr. AS-1412-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02850-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo V. J., dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja A. R. Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2015 m. spalio 2 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. A1-211 „Dėl A. R. ir V. J. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“.

Skunde taip pat nurodoma, jog pareiškėja prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą skundui dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. A1-211 panaikinimo paduoti. Pareiškėja paaiškino, jog jai nesutariant su seniūnijos socialine darbuotoja, 2015 m. vasario pabaigoje ji iš Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus gavo 2015 m. vasario 17 d. pranešimą Nr. VA2-144 apie tai, kad jos ir sugyventinio V. J. šeima Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. A1-211 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Kartu su pranešimu pareiškėjai skundžiamo įsakymo kopija nebuvo įteikta, atsiųsta tik to paties atsakovo padalinio teikimo skundžiamam įsakymui priimti kopija. Pareiškėja yra įgijusi tik pagrindinį išsilavinimą, pranešime nebuvo išaiškintos skundžiamo įsakymo galimos teisinės pasekmės, tai, jog nesutinkant su įsakymu šis gali būti skundžiamas, skundo padavimo terminai ir tvarka, dėl ko pareiškėja dėl teisinių žinių stokos nesureikšmino skundžiamo įsakymo esmės ir manė, kad jis nesukelsiantis jos ir vaikų santykiams neigiamų pasekmių, nekliudys siekti iš namų išėjusio vaiko grįžimo į šeimą. Motyvuojant skundžiamo įsakymo juridine galia prasidėjo nuolatinis socialinių darbuotojų spaudimas pareiškėjos šeimai, nuolatiniai šių darbuotojų priekaištai dėl auginamų vaikų priežiūros, jų auklėjimo, galiausiai peraugę net į grasinimus apriboti pareiškėjai motinystės teises, o vaikus atimti iš šeimos ir patalpinti į globos namus. Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į atsakovo Vaiko teisių apsaugos skyriaus padalinį, kur tik tuomet buvo įteikta skundžiamo įsakymo kopija bei žodžiu išaiškintos šio individualaus administracinio akto teisinės pasekmės. Tik gavusi skundžiamo įsakymo kopiją pareiškėja iš karto kreipėsi dėl nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jai paskyrimo, t. y. ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises teismine tvarka, dėl ko laikytina, jog terminą skundui paduoti yra praleidusi dėl svarbių priežasčių ir šis teismo turi būti atnaujintas.

Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodė, kad su pareiškėjos prašymu atnaujinti terminą nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. vasario 12 d. teikimu Nr. VA2-140 A. R. ir V. J. šeima Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. A1-211 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Pareiškėjos šeima 2015 m. vasario 17 d. raštu Nr. VA2-144 informuota apie šeimos įrašymą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. A. R. 2015 m. vasario 20 d. prašymu Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo 2015 m. vasario 13 d. Nr. A1-211 kopija buvo išduota A. R. pakartotinai.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjos A. R. skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. vasario 17 d. raštu Nr. VA2-144 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo informuota, jog „Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. A1-211 jos šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Taip pat nurodyta, jog prie šio rašto pridedama 1 lapas. Pareiškėja teigia, jog buvo pridėtas ne skundžiamas įsakymas, o Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl pareiškėjos šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Gavusi pranešimą apie šio įsakymo priėmimą ir 2015 m. vasario 20 d. nuvykusi į Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių pareiškėja pateikė prašymą, į kurį atsakant jai buvo išduota skundžiamo įsakymo kopija.

Teismas vertino, jog pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Jos yra susijusios su pareiškėjos subjektyviu situacijos bei atsakovo sprendimų vertinimu, jos pačios subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis. Pareiškėja, žinodama apie priimtą įsakymą, net ir sutinkant su jos nurodyta aplinkybe, kad skundžiamas įsakymas nebuvo atsiųstas kartu su pranešimu, pati kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu išduoti dokumentus. Taip pat pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios nuo sužinojimo apie priimtą įsakymą, t. y. nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d., kai ji dar kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, būtų sukliudžiusios jai kreiptis į teismą teisminės pagalbos. Skunde nurodoma jog „motyvuojant skundžiamo įsakymo juridine galia prasidėjo nuolatinis socialinių darbuotojų spaudimas“, iš ko galima daryti išvadą, kad socialiniai darbuotojai, lankydami pareiškėjos šeimą, nuolat informuodavo pareiškėją, jog jie dirba atsižvelgdami į 2015 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. A1-211, kuriuo pareiškėjos šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Skundžiamo akto sukeliamų pasekmių nesuvokimas negali būti pripažintas objektyvia, išskirtine aplinkybe, sukliudžiusia laiku kreiptis į teismą, bei negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą.

Jokių objektyvių priežasčių ar veiksnių, sukliudžiusių per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytą terminą efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti skundą dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus  2015 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. A1-211 panaikinimo, pareiškėja nenurodė. Pareiškėja nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jai laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis. Teismas nusprendė, kad pareiškėja skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, įgyvendindama savo procesines teises buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, todėl terminas skundui paduoti dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus  2015 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. A1-211 panaikinimo neatnaujintinas.

Neatnaujinus termino, pareiškėjos skundą dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. A1-211 panaikinimo atsisakyta priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

III.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 58–60), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį,  pripažinti, kad terminas pateikti skundą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, 1 mėnesio procesinio termino pradžia skaičiuojama nuo jo įteikimo. Pareiškėja teismui pateikė įrodymus, kad skundžiamo įsakymo kopija jai įteikta 2015 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas teigdamas, kad skundžiamo įsakymo kopija pareiškėjai įteikta anksčiau, nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Paaiškina, kad negavusi 2015 m. vasario 17 d. pranešimo priedų ir aiškindamasi jo esmę, pareiškėja 2015 m. vasario 20 d. kreipėsi į atsakovą ir buvo nukreipta į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuriame jai buvo išduota tik šio skyriaus 2015 m. vasario 12 d. išvados Nr. VA2-140 kopija, teismui pateikta kartu su skundu. Atsižvelgiant į tai, teismo išvados dėl pareiškėjos sužinojimo apie jos galimai pažeistas teises momento yra klaidingos ir akivaizdžiai nepagrįstos. Skaičiuojant procesinį terminą nagrinėjamu atveju reikšmingas ir ginčijamo akto pobūdis – jo įtvirtinama teisinė padėtis yra trunkamojo pobūdžio. Tai nulemia, jos pareiškėjos skunde reiškiami reikalavimai yra tolygūs reikalavimams nutraukti besitęsianti jos teisių pažeidimą, kuriam egzistuojant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies terminas negali būti taikomas. Net laikant, kad pareiškėja skundą pateikė praleidusi terminą, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl šio termino praleidimo priežasčių negali būti laikomi pagrįstais. Skundžiamo akto apskundimo tvarka ir terminai nenurodyti nei atsakovo 2015 m. vasario 17 d. pranešime, nei 2015 m. vasario 20 d. pareiškėjai įteiktoje Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje, todėl apie galimybę skųsti 2015 m. vasario 13 d. įsakymą (bet ne apie apskundimo terminus ir tvarką) pareiškėja sužinojo tik gavusi jo kopiją 2015 m. rugsėjo 10 d. Pažymėtina, kad pareiškėja nedelsdama kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skundžiant šį aktą suteikimo ir gavusį savo prašymą tenkinanti sprendimą iš karto susisiekė su paskirtu advokatu ir su jo pagalba pateikė skundą teismui. Visuma nurodytų aplinkybių, atsižvelgiant į pareiškėjos socialinę padėtį (yra socialiai remtina) ir teisinės sąmonės stoką (yra įgijusi tik vidurinį išsilavinimą) ex facto laikytina objektyviai sutrukdžiusia pareiškėjai laiku pateikti skundą, dėl ko procesinis terminas turėjo būti atnaujintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis adm. b. Nr. AS-844-261/2015).

Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo. Atskirajame skunde pareiškėja iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių atsakovas nebūtų pasisakęs savo atsiliepime.

Teisėjų kolegija             

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip paduotą praleidus jo padavimo terminą.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja prašo panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. A1-211.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (žr., pvz., LVAT 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. AS7-100/2005).

Tais atvejais, kai byloje nėra ir negalima gauti duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis pašto siunta buvo pristatyta pareiškėjui, taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas skundžiamos teismo nutarties nuorašą gavo kurią nors kitą nei nurodoma dieną, teisėjų kolegija paprastai laiko, kad pareiškėjas dokumentą gavo jo nurodomą dieną (2012 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA442-26/2012). Kita vertus, teismas, be kita ko, įvertina, ar pareiškėjo nurodoma nutarties gavimo data, gali būti laikoma pagrįsta.

Byloje skundžiamas 2015 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. A1-211 priimtas vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 (aktuali 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymo redakcija) patvirtinto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo 5 punktu, kuriame numatyta, kad šeima įrašoma į apskaitą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – VTAT) teikimu. Direktoriui priėmus įsakymą dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą, VTAT ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas raštu informuoja šeimą, savivaldybės socialinės paramos skyrių, seniūnijos socialinį darbuotoją apie šeimos įrašymą į apskaitą (Aprašo 9.3 p.). Įsakymas dėl šeimos įrašymo į apskaitą gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 10 p.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja teigia, kad skundžiamas 2015 m. vasario 13 d. įsakymas jai asmeniškai įteiktas tik 2015 m. rugsėjo 10 d. Nustatyta, kad apie 2015 m. vasario 13 d. įsakymo priėmimą pareiškėja buvo informuota atsakovo Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2015 m. vasario 17 d. raštu Nr. VA2-144. Minėtame rašte kaip priedas nurodomas 1 lapas. Pareiškėja skunde teigė, kad kaip priedą gavo Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2015 m. vasario 12 d. teikimą Nr. VA2-140 dėl jos šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Atskirajame skunde nurodo, kad su 2015 m. vasario 17 d. raštu priedo negavo, o minėto teikimo kopiją gavo, kai 2015 m. vasario 20 d. kreipėsi į atsakovą dėl negauto rašto priedo. Atsakovo teigimu, su 2015 m. vasario 17 d. raštu pareiškėjai išsiųstas byloje skundžiamas įsakymas, o 2015 m. vasario 20 d. jo kopija pareiškėjai įteikta pakartotinai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015 m. vasario 20 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu (b. l. 48) ir gavo Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2015 m. vasario 12 d. teikimą Nr. VA2-140 (b. l. 7). 2015 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjai išduota 2015 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. A1-211 patvirtinta kopija (b. l. 8). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad skundžiamo įsakymo kopija pareiškėjai būtų įteikta anksčiau.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja nepraleido termino skundui paduoti, nes objektyvių duomenų, kad pareiškėjai skundžiamas aktas buvo įteiktas iki 2015 m. rugsėjo 10 d., nepateikta. Taip pat nėra pakankamai duomenų, kad pareiškėja iki 2015 m. rugsėjo 10 d. turėjo pakankamai informacijos apie skundžiamo akto turinį.

Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos LVAT laikėsi 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-594/2013, vertindamas, ar nebuvo praleistas terminas kreiptis į teismą su skundu.

Konstatavus, kad skundo padavimo terminas nepraleistas, skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir teismui jo neatnaujinus, naikinama. Kadangi pareiškėjos skundo atitikimo kitiems ABTĮ reikalavimams įvertinimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                           Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė