Administracinė byla Nr. A-1400-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00013-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS 

N U T A R T I S

2023 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio E. D. A. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal Valstybės apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pakeitimo užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui E. D. A.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas Valstybės apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Kybartų URC) kreipėsi į teismą su teikimu skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui E. D. A. (toliau – ir užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT ar kitoje pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo teikimą tenkino ir paskyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti VSAT ar kitoje pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.  

Užsieniečio atstovas advokatas R. S. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo teikimą atmesti.

Užsieniečio apeliacinio skundo nagrinėjimas 2023 m. sausio 31 d. dienos nutartimi priimtas ir bus nagrinėjamas 2023 m. vasario 8 d. 11.00 val. žodinio proceso tvarka.

II.

Užsieniečio atstovas advokatas R. S. patikslintame apeliaciniame skunde taip pat pateikė prašymą taikyti šias reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) sustabdyti Lietuvos Respublikos migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 21S49519 (toliau – ir Sprendimas) vykdymą iki įsigalios sprendimas dėl užsieniečio (patikslintame skunde nurodyta pareiškėjo, bet teismas tai laiko technine klaida, nes pareiškėjas nagrinėjamoje byloje yra VSAT Kybartų URC) prieglobsčio prašymo; 2) įpareigoti VSAT nutraukti veiksmus dėl prieglobsčio prašytojo (užsieniečio) išsiuntimo į kilmės valstybę iki įsigalios sprendimas dėl užsieniečio pateikto prieglobsčio prašymo; 3) įpareigoti Migracijos departamentą persvarstyti klausimą dėl užsieniečio išsiuntimo kartu su užsieniečio pateiktu vėliausiai pateiktu prašymu dėl prieglobsčio suteikimo.

Prašyme nurodoma, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad užsienietis jau ilgą laiką dirba, turi gyvenamąją vietą, moka mokesčius, nuomos įmoką, turi draugų, turi laisvalaikio pomėgių, todėl turėtų būti persvarstytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiui kyla grėsmė, kad užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos nesuteikus galimybės patikrinti priimto sprendimo teisėtumo. Užsieniečio prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad užsienietį išsiuntus į kilmės valstybę jo gyvybei kils reali individuali grėsmė, dėl kurios jis negali grįžti į savo kilmės šalį. Užsienietis taip pat prašo persvarstyti jo išsiuntimo poreikį atsižvelgiant į aplinkybes, kad jis Lietuvos Respublikoje integravosi, sukūrė socialinius ir ekonominius ryšius. Užsienietį išsiuntus iš Lietuvos Respublikos jis negalės efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 136 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Europos žmogaus teisių konvencijos 13 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis. Minėtų teisės aktų, tarptautinių teismų sprendimai patvirtina, kad prieglobsčio prašytojo teisė nebūti išsiųstiems į kilmės valstybę, kol nebus tinkamai ir objektyviai išnagrinėti jų prašymai suteikti tarptautinę apsaugą yra absoliuti. Prievarta išsiųsdama prieglobsčio prašytoją iš Lietuvos Respublikos valstybė pažeistų esminius teisinio tikrumo principus.

Taip pat užsienietis apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš VSAT informaciją apie 2022 m. gruodžio 14 d. vykdyto Nigerijos piliečių išsiuntimo vykdymo aplinkybes, ypač kaip buvo užtikrinta užsieniečių teisė į teisinę pagalbą ir teisė veiksmingai apskųsti priimtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės (taip pat ir tuo atveju, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais) taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą, ir aplinkybe, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012, 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020). Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019). 

Byloje užsieniečio pateiktame apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimą, o pareiškėjo teikimą atmesti. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – užsieniečio apgyvendinimo VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. vasario 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio teigimu jam paskirta pernelyg ribojanti jo laisvę alternatyvioji priemonė. Taigi, nagrinėjamos bylos, kurioje pareikštas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, dalykas – užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrįstumas.

Užsienietis prašo teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki įsigalios sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo; įpareigoti VSAT nutraukti veiksmus dėl prieglobsčio prašytojo (užsieniečio) išsiuntimo į kilmės valstybę iki įsigalios sprendimas dėl užsieniečio pateikto prieglobsčio prašymo; įpareigoti Migracijos departamentą persvarstyti klausimą dėl užsieniečio išsiuntimo kartu su užsieniečio pateiktu vėliausiai pateiktu prašymu dėl prieglobsčio suteikimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos ginčo dalyką ir užsieniečio prašomų reikalavimų užtikrinimo priemonių turinį, adresatą, sprendžia, kad visos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės peržengia šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyką, todėl užsieniečio prašymas negali būti tenkinamas. Užsienietis reikalavimo užtikrinimo priemones adresuoja Migracijos departamentui, kuris nėra proceso dalyvis, prašo stabdyti ar įpareigoti atlikti veiksmus, susijusius su Migracijos departamento Sprendimu, jo vykdymu bei užsieniečio pateiktu nauju prieglobsčio prašymu Migracijos departamentui, kas nesusiję su nagrinėjamos bylos reikalavimu – panaikinti teismo sprendimą dėl paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės. Pažymėtina, kad Migracijos departamento Sprendimas nagrinėjamoje byloje nėra analizuojamas ir jo teisėtumas nėra vertinamas. Sprendimo teisėtumas buvo įvertintas 2022 m. liepos 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3111-821/2022. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-227-822/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog tokios prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kaip įpareigojimas instituciją sustabdyti tam tikrus aktus, neginčijant tokių aktų teisėtumo, administraciniame teisme iš viso negali būti nagrinėjamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-999-756/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-614-520/2015).

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad užsieniečio prašyme nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės niekaip nesusijusios su užsieniečiui taikoma alternatyvia sulaikymui priemone, užsieniečio prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas niekaip neužtikrintų galbūt užsieniečiui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Taigi ABTĮ 70 straipsnyje nustatytų sąlygų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nagrinėjamoje byloje nėra, užsieniečio prašymas taikyti jo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinamas.  

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą. Tačiau tokiu atveju užsienietis privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Užsienietis į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu prašo įtraukti Migracijos departamentą.

ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 1 dalies 8 punktu, asmenų įtraukimo dalyvauti byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis klausimas sprendžiamas pirmosios instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju užsieniečio prašymas įtraukti Migracijos departamentą trečiuoju suinteresuotu asmeniu netenkinamas, nes nenustatyta, kad byloje nagrinėjamų klausimų šioje proceso stadijoje (bylą nagrinėjama apeliacinėje instancijoje) išsprendimas gali turėti įtakos Migracijos departamento teisėms ar pareigoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, tai yra sprendimo negaliojimo pagrindas.

Be to, pagal ABTĮ 46 straipsnį, tretieji suinteresuoti asmenys į bylą įtraukiami, kai byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, o ne apeliacinės instancijos teisme.

Patikslintame apeliaciniame skunde užsienietis taip pat prašo išreikalauti iš VSAT informaciją apie 2022 m. gruodžio 14 d. vykdyto (duomenys neskelbtini) piliečių išsiuntimo vykdymo aplinkybes, ypač kaip buvo užtikrinta užsieniečių teisė į teisinę pagalbą ir teisė veiksmingai apskųsti priimtą sprendimą.

ABTĮ 139 straipsnyje reglamentuojamas pasirengimas nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje.  

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija netenkina užsieniečio prašymo išreikalauti informaciją, nes ji nėra aktuali nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės teisėtumo ir pagrįstumo, nėra susijusi su užsieniečiu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, 139 straipsniu, 142 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a:

Netenkinti užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio E. D. A. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo byloje, prašymo išreikalauti iš VSAT informaciją apie 2022 m. gruodžio 14 d. vykdyto (duomenys neskelbtini)  piliečių išsiuntimo vykdymo aplinkybes, ypač kaip buvo užtikrinta užsieniečių teisė į teisinę pagalbą ir teisė veiksmingai apskųsti priimtą sprendimą, prašymo trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje įtraukti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nutartis neskundžiama.