Administracinė byla Nr. I1-2678-320/2020

Teisminio proceso Nr.3-62-3-00219-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 18 d.

Panevėžys

         Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, ir atsakovės atstovas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos PN-AK, atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. sausio 9 d..

            Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. sausio 9 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-oje sektoriaus 1-jo lokalinio sektoriaus 4-ojo būrio 4-oje brigadoje, kurioje buvo įrengtos 4 dviaukštės lovos (8 miegamosios vietos). Pareiškėjo manymu nebuvo užtikrintas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas gyvenamosiose patalpose, dėl to jam buvo sukelti nepatogumai ir neigiami išgyvenimai. Be to nurodė, kad buvo pažeidžiami higienos normų reikalavimai. Teigė, kad lovos buvo pasenusios (netvarkingos, girgždančios, nelygios, klibančios) ir netinkamos naudoti, todėl jis neišsimiegodavo, jausdavo diskomfortą ir nepatogumus. Paminėjo, kad išduodamas čiužinys buvo be užvalkalo. Nurodė, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos nebuvo aprūpintos nei sieniniu, nei kambariniu laikrodžiais, termometru. Manė, jog gyvenamosios patalpos temperatūra ženkliai viršijo nustatytą normą, tačiau, kadangi nebuvo termometro, jis nežinojo apie konkrečią temperatūrą. Pažymėjo, kad trūko oro ir buvo laibai karšta, o tai prilygino kankinimui. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos nebuvo aprūpintos užuolaidėlėmis, todėl dėl erzinančio saulės spiginimo neįmanoma buvo būti patalpoje. Taip pat teigė, kad nebuvo užtikrintos palankios sąlygos maisto gaminimui – nebuvo dviejų dalių plautuvės, garų surinktuvo, buitinio šaldytuvo, pakabinamos indų džiovyklos, nebuvo kambario maisto produktams laikyti, visa tai apsunkino maisto gaminimą. Nurodė, kad valgykloje buvo tik 3 praustuvės, nors lokaliniame sektoriuje kalinčių asmenų buvo daugiau nei 200, nebuvo muilo, lentynėlės muilui, rankų džiovinimo įrenginio, vienkartinių rankšluosčių, šaukštų, prieskoninės. Nurodė, kad indų plovyklos patalpos nebuvo aprūpintos indų plovimo mašinomis, todėl ant indų nuolat buvo matomi nešvarumai ir apnašos. Akcentavo, kad nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, nebuvo vykdomi jokie socialiniai užsiėmimai, todėl visą laisvalaikio laiką buvo priverstas būti gyvenamojoje patalpoje, o tai jam suintensyvino kalinimo bausmę, nes nebuvo sudarytos galimybės pozityviai ir turiningai leisti laisvalaikį. Pabrėžė, kad nuteistieji nebuvo aprūpinti laisvalaikiui leisti būtinais daiktais – krepšinio, tinklinio ir futbolo kamuoliais, šachmatais, šaškėmis, domino. Pažymėjo, kad nebuvo įrengtas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis, taip pat jis nebuvo aprūpintas valymo inventoriumi, todėl nebuvo galimybių palaikyti gyvenamųjų patalpų švarą. Akcentavo, kad dušo patalpa nebuvo aprūpinta suolais, kėdėmis, taburetėmis, kilimėliais arba grotelėmis, veidrodžiais, lentynėlės higienos priemonėms susidėti, kūno ir plaukų prausiklių, visa tai pablogino higienos užtikrinimo kokybę. Taip pat pažymėjo, kad dušo prieškambaryje nubuvo veidrodžio ir plaukų džiovintuvo, todėl šlapia galva, einant iš dušo per lauką į lokalinį sektorių, buvo sudaryta nesaugi sveikatai aplinka. Teigė, kad nebuvo sudarytos galimybės susitvarkyti drabužių ir patalynės defektų, nes nebuvo patalynės ir drabužių taisymo kambario su atitinkamu inventoriumi, į prašymą pasinaudoti tokia galimybe buvo nereaguojama. Kalbėdamas apie privatumą, pabrėžė, kad naudojantis bendru dušu, jis buvo matomas kitiems žmonėms, tai nuolat kėlė neigiamas emocijas, gėdą, pažeminimo jausmą ir psichologinius išgyvenimus. Nurodė, kad pisuarų nebuvo, tualetai įrengti su pertvaromis, o ne pilnai izoliuoti, dėl to nuolat pergyvendavo, ar niekas, tame tarpe ir pareigūnai, nestebi jo, kai jis naudojasi tualetu. Pažymėjo, kad dušo kambarys įrengtas taip, kad asmenys prie suolų persirenginėja be jokių matomumą ribojančių įrenginių, taip pažeidžiamas privatumas. Tokiu būdu buvo pažeidžiami Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis bei Higienos normų reikalavimai. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, todėl prireikė psichologų konsultacijos. Prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės palaikė skunde nurodytus argumentus ir motyvus, prašė skundą tenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 10-17) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 20 d. pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu buvo paskirtas gyventi Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus K būryje, kuriame vienam asmeniui teko 3,13 kv. m., o laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2019 m. sausio 9 d. – 4-ame būryje, 4-oje brigadoje, kurioje vienam asmeniui teko 3,29 kv. m.. Akcentavo, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.. Nurodė, kad pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje – lankytis sporto aikštynuose ir salėse, bendruose masiniuose renginiuose ir t.t. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, kuriame nustatytas minimalus inventoriaus naudojimo (dėvėjimo) laikas, jeigu šiam laikui pasibaigus inventorius tinkamas naudoti, jis gali būti naudojamas toliau. Nurodė, kad lovų būklė tinkama, jos tvarkingos (nekliba, negirgžda) ir yra tinkamos naudojimui. Pažymėjo, kad įstaigoje esantys čiužiniai iš audinio, tinkamo dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose, atsparūs paviršių valymui su užvalkalais nepralaidžiais skysčiais. Akcentavo, kad minėtas aprašas ir kiti teisės aktai nenumato laikrodžių, termometrų, užuolaidėlių įrengimo nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Pažymėjo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, pagal kurias tame tarpe numatyta aprūpinti ir valymo inventoriumi: šepečiu (šluota), kibiru, šiukšlių dėže, šiukšlių semtuvu, valymo šluoste. Nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant būtinumui ir pagal nuteistųjų prašymus, jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pažymėjo, kad įstaiga neturi licencijos ir sertifikuotų priemonių reguliuoti gyvenamųjų patalpų temperatūros nustatymą. Nurodė, kad nuteistųjų virtuvėlė ir patalpa maistui laikyti įranga ir inventoriumi aprūpinami pagal minėtų normų reikalavimus, kuriuose plautuvės ir buitinio šaldytuvo įrengimai numatyti pagal poreikį, numatytas garų surinktuvo įrengimas esant poreikiui ir techninėms galimybėms, numatyta indų džiovykla. Pažymėta, kad valgyklos patalpose esančias praustuves prausimosi priemonėmis, džiovintuvu ir lentynėlė muilui aprūpina VŠĮ „Bruneros“. Akcentavo, kad indų plovyklos patalpų ir indaplovių nuteistiesiems teisės aktai nenumato. Taip pat nurodė, kad įstaiga neturi prievolės aprūpinti nuteistųjų virtuvėlių rankų džiovintuvais, prieskoninėmis, vienkartiniais rankšluosčiais, šaukštais, indų plovimo mašinomis. Pripažino, kad Pravieniškių PN-AK 2-oje sektoriaus 4-ame būryje nėra įrengtas poilsio kambarys nuteistiesiems, tačiau pažymėjo, kad laisvalaikiu nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore bei socialinės reabilitacijos programose, užsiėmimuose. Pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, jog dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas institucijas. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtintas Buitinių pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas, kuriuo nustatyta patalpų valymo vykdymo tvarka. Kiekvieną parą eilės tvarka skiriami kamerų budėtojai, kurie aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis – šepečiu grindims, šluoste, šiukšlių semtuvu ir kibiru, kriauklių, plytelių, klozetų šveitimui skirtais milteliais ir rūgštiniu valikliu. Pažymėjo, kad valymo komplektus ir priemones nuteistiesiems iš sandėlio paima ir išduoda Resocializacijos skyriaus pareigūnai. Visuose būriuose įrengtos numatytos vietos valymo priemonėms ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti. Pažymėjo, kad vadovaujantis minėtomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, tualete įrengiamas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuarai (tik vyrams). Nurodė, kad dušo patalpoje numatyta: vienam besiprausiančiam asmeniui – viena sėdima vieta (suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė), prie kiekvienos sėdimos vietos – kilimėlis ar grotelės, prie kiekvieno dušo čiaupo – lentynėlė higienos priemonėms. Dušo patalpoje numatytas vienas veidrodis, kūno ir plakų prausiklių dozatoriai pildomi periodiškai, esant būtinybei – nedelsiant. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja aprūpinti nuteistųjų dušų prieškambarių veidrodžiais ir plaukų džiovintuvais, taip pat nėra numatyta prievolė įrengti matomumą ribojančiais pertvaras nuteistųjų dušinėse. Akcentavo, kad teisės aktai reglamentuoja tik dušo kabinų įrengimą ilgalaikių pasimatymų kambariuose, o nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms reikalavimai nereglamentuoti. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato patalynės ir drabužių taisymo sandėlio įrengimo, įstaiga užtikrina galimybę nuteistiesiems susitaisyti patalynę ir drabužius – nuteistųjų drabužius ir patalynę taiso dirbantis nuteistasis siuvėjas. Nurodė, kad nors teisės aktai nereglamentuoja nuteistųjų aprūpinimo sportui ar laisvalaikiui skirtu inventoriumi, tačiau įstaiga, siekiant pagerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, periodiškai aprūpina nuteistuosius  sporto inventoriumi. Atsakovės atstovas akcentavo, kad pareiškėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sąlygų, į psichologus nesikreipė. Teigė, jog pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė išraiška, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. (atsižvelgiant į duomenis apie nuteistąjį (b.l. 19), patikslinta laikotarpio pradžios data) iki 2019 m. sausio 9 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) patirtą neturtinę žalą.  

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar Marijampolės PN pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buitinio aprūpinimo sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Dėl gyvenamųjų patalpų ploto

Pareiškėjas skunde teigė, kad Pravieniškių PN-AK jam neužtikrino minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), galiojusių ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. sausio 9 d.), 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pat pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Iš Pravieniškių PN-AK 2020 m. vasario 6 d. pažymos (b.l. 20) bei Pravieniškių PN-AK turto valdymo skyriaus 2020 m. vasario 12 d. pažymos dėl nuteistojo laikymo sąlygų (b.l. 22-24) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. birželio 25 d. buvo paskirtas gyventi 2-ame sektoriuje, K būryje (40,69 kv. m. ploto), kuriame 13 miegamų vietų ir atitinkamai vienam asmeniui teko 3,13 kv. m., o laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2019 m. sausio 9 d. – 4-ame būryje, 4-oje brigadoje (23,03 kv. m. ploto), kurioje 7 miegamos vietos ir atitinkamai vienam asmeniui teko 3,29 kv. m..

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į gyvenamąsias patalpas, šių patalpų plotą, įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl daroma išvada, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,13 kv. m. iki 3,29 kv. m. ploto. Taigi, pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma ir tokiu būdu jo teisė į minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo naudojantis tualetu ir dušu

Pareiškėjas teigė, jog tualete nebuvo pisuarų, tualetai buvo su pertvaromis, o ne pilnai izoliuoti, nebuvo užtikrinamas jo privatumas naudojantis tualetu, dušu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose, bei nuteistųjų dušinių ir būriuose, esančių maudymosi vietų, įrengimui, tame tarpe prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Taisyklės nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Nors teisės aktai nereglamentuoja dušo vietų atskyrimo, tačiau iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos (žr. 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą) matyti, kad nors pertvarų duše neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Pareiškėjo teiginiai, kad Pravieniškių PN-AK dušinėje nėra įrengtų pertvarų, bylos medžiaga nėra paneigti. Atsakovės atstovas nurodė, jog Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo būriuose esamoms dušo patalpoms įrengti pertvaras. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ne kartą konstatuota, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-1946-525/2019). Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju visą ginčo laikotarpį buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos), kurių 7.6 punkte numatyta, kad prausykloje, tualete turi būti įrengiamas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuarai (tik vyrams). Pažymėta, kad klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvarkos ne žemesnės kaip 1,5 m.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, tualete alternatyviai turi būti įrengiami arba klozetai, arba pisuarai. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo įrengti klozetai, todėl pisuarų neįrengimas nelaikomas pažeidimu.

Taisyklės nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. LVAT, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, yra nurodęs, kad aplinkybės, kai pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į teismų praktiką, pareiškėjo teiginiai dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu, atmestini kaip neįrodyti.

Dėl aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi

Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosios patalpos nebuvo aprūpintos nei sieniniu, nei kambariniu laikrodžiais, termometru, užuolaidėlėmis; nebuvo užtikrintos palankios sąlygos maisto gaminimui – nebuvo dviejų dalių plautuvės, garų surinktuvo, buitinio šaldytuvo, pakabinamos indų džiovyklos, kambario maisto produktams laikyti; valgykloje buvo tik 3 praustuvės, nebuvo muilo, lentynėlės muilui, rankų džiovinimo įrenginio, vienkartinių rankšluosčių, šaukštų, prieskoninės; indų plovyklos patalpos nebuvo aprūpintos indų plovimo mašinomis; nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, nuteistieji nebuvo aprūpinti laisvalaikiui leisti būtinais daiktais – krepšinio, tinklinio ir futbolo kamuoliais, šachmatais, šaškėmis, domino, nevykdomi jokie socialiniai užsiėmimai; nebuvo įrengtas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis, jis nebuvo aprūpintas valymo inventoriumi; dušo patalpa nebuvo aprūpinta suolais, kėdėmis, taburetėmis, kilimėliais arba grotelėmis, veidrodžiais, lentynėle higienos priemonėms susidėti, kūno ir plaukų prausikliu; dušo prieškambaryje nubuvo veidrodžio ir plaukų džiovintuvo; nebuvo patalynės ir drabužių taisymo kambario su atitinkamu inventoriumi.

Nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, nei kiti teisės aktai nenumato laikrodžių, termometrų, užuolaidėlių įrengimo nuteistųjų gyvenamosiose patalpose.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktas nustato pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas patalpas, 7 punktas nustato pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas patalpas. 8 punktas nustato atvirose kolonijose nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas patalpas, tame tarpe numatyta įrengti: 8.4. p. valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlį (kiekvienam būriui); 8.7. p. laisvalaikio kambarį (kiekvienam būriui); 8.9. p. kambarį maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui); 8.10. p. virtuvę (kiekvienam būriui).

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 2 punktas reglamentuoja bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlės, patalpos maistui laikyti baldus ar kitą inventorių. Iš nurodyto reglamentavimo spręstina, kad virtuvėlė ir patalpa maistui laikyti yra viena ir ta pati patalpa. Minėtas 2 punktas numato, kad nurodytoje patalpoje turi būti tame tarpe ir plautuvė (pagal poreikį), garų surinktuvas (esant poreikiui ir techninėms galimybėms), buitinis šaldytuvas (pagal poreikį), indų džiovykla (1 vnt.).

Iš į bylą pateiktų nuotraukų (b.l. 44-47) matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus 4-ojo būrio 4-oje brigadoje įrengtoje virtuvėje yra dvi plautuvės, garų surinktuvas, pakabinama indų džiovykla. Minėtas teisinis reglamentavimas nenumato atsakovės atstovo prievolės nurodytą patalpą aprūpinti buitiniu šaldytuvu.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino ir iš laisvalaikio kambario neįrengimo. Taisyklių 5.8 punkte nurodyta, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, kiekvienam būriui įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovo atstovas savo atsiliepime patvirtino pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad pataisos įstaigos antrojo sektoriaus 4 būryje poilsio kambarys nuteistiesiems nėra įrengtas. Todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl laisvalaikio kambario neįrengimo.

Pareiškėjas teigė, kad nebuvo aprūpintas valymo inventoriumi bei priemonėmis.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 1 punktas reglamentuoja bendrabučio gyvenamosios patalpos aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi, tame tarpe 1.6. punkte numatyta aprūpinti valymo inventoriumi: šepečiu (šluota), kibiru, šiukšlių dėže, šiukšlių semtuvu, valymo šluoste. Minėtų normų 4 punktas numato valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėlio įrengimą.

Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu (b.l. 41) patvirtintas gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas (b.l. 42-43), kuriuo 9 punkte numatyta, kad sektorių socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai paima iš sandėlio valymui skirtą inventorių, medžiagas ir išduoda jas nuteistiesiems. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad visuose būriuose įrengtos numatytos vietos valymo priemonėms ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti. Nurodė, kad švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas (b.l. 23). Todėl pareiškėjo argumentai dėl neaprūpinimo valymo inventoriumi ir priemonėmis atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog buvo netinkami įrengti dušai: prieškambaryje nebuvo veidrodžio, nebuvo plaukų džiovintuvo. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punktas reglamentuoja dušo patalpos įrengimą, tame tarpe: 1 sėdima vieta 1 besiplaunančiam asmeniui (suolas ir/ar kėdė, ir/ar taburetė), prie kiekvienos sėdimos vietos kilimėlis ar grotelės, vienas veidrodis, prie kiekvieno dušo čiaupo lentynėlė higienos priemonėms, kūno ir plaukų prausiklių dozatorius pagal poreikį.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas), kuriuo 10 punkte taip pat nustatyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) dušo patalpose įrengiami kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį.

Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą dušo patalpų įrengimą ir patvirtina, kad dušo patalpoje yra 1 sėdima vieta 1 besiplaunančiam asmeniui (suolas ir/ar kėdė, ir/ar taburetė), prie kiekvienos sėdimos vietos kilimėlis ar grotelės, vienas veidrodis, prie kiekvieno dušo čiaupo lentynėlė higienos priemonėms, kūno ir plaukų prausiklių dozatorius pagal poreikį (b.l. 23). Pažymėta, kad kūno ir plaukų dozatoriai pildomi periodiškai, esant būtinybei – nedelsiant. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais oficialiais duomenimis, pareiškėjui prieštaravimą dėl jų grindžiant tik deklaratyviais teiginiais.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos bei kiti teisės aktai nenustato prievolės nuteistuosius aprūpinti plaukų džiovintuvais.

Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių laikytina, kad atsakovės atstovas dušų įrengimui keliamų reikalavimų nepažeidė.

Pareiškėjas skundėsi ir higienos normų neužtikrinimu valgykloje.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 11 punktas reglamentuoja valgyklos aprūpinimą. Tame tarpe nustatyta, kad turi būti ne mažiau kaip 1 praustuvė 20-iai vienu metu į valgyklą įleidžiamų asmenų, lentynėlė muilui virš kiekvienos praustuvės, rankų džiovinimo prietaisas arba vienkartiniai rankšluosčiai, 1 šaukštas 1 asmeniui. Pažymėtina, kad nenustatyta prievolė nuteistuosius aprūpinti prieskoninėmis.

Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti praustuvėmis valgykloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo buvo priverstas sanitariniais įrenginiais naudotis su daug kitų nuteistųjų, yra neatsiejamai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (žr. pvz. LVAT 2013-05-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013ir kt.).

Atsakovės atstovas nurodė, kad valgyklos patalpose esančias praustuves prausimosi priemonėmis, džiovintuvu, lentynėle muilui aprūpina VŠĮ „Bruneros“ (b.l. 23).Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi bei kiti teisės aktai nenustato prievolės įrengti indų plovyklos patalpas bei turėti indaploves.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo teiginius dėl higienos normų neužtikrinimo valgykloje.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad atsakovės atstovas neužtikrino patalynės ir drabužių taisymo paslaugų.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas bei kiti teisės aktai nenumato pataisos įstaigos pareigos įrengti patalynės ir drabužių taisymo kambarį. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad įstaiga užtikrina galimybę nuteistiesiems susitaisyti patalynę ir drabužius – antrojo sektoriaus nuteistųjų drabužius ir patalynę taiso dirbantis nuteistasis siuvėjas (b.l. 24). Todėl šiuo aspektu teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.

Dėl lovų būklės, čiužinio, temperatūros

Pareiškėjas teigė, kad lovos buvo pasenusios (netvarkingos, girgždančios, nelygios, klibančios) ir netinkamos naudoti, čiužinys buvo be užvalkalo, gyvenamosios patalpos temperatūra ženkliai viršijo nustatytą normą, todėl trūko oro.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše nustatytas 3 metų čiužinio naudojimo laikas suimtiesiems. Lovos naudojimo laikas nėra numatytas.

 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurių 41 punktas numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigoje esantys čiužiniai yra iš audinio, tinkamo dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose, atsparūs paviršių valymui su užvalkalais, nepralaidžiais skysčiams (b.l.24).

Iš Pravieniškių PN-AK turto valdymo skyriaus 2020 m. vasario 12 d. pažymos (b.l. 22-24) dėl pareiškėjo laikymo sąlygų nustatyta, kad įstaiga užtikrina lovų tinkamą būklę, lovos yra tvarkingos, o gavus informaciją apie jų trūkumus, jie nedelsiant šalinami – lovos tvarkomos arba keičiamos naujomis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl lovos, čiužinio būklės ar čiužinio užvalkalo nepateikimo būtų kreipęsis į atsakovės atstovo administraciją. Todėl pareiškėjo argumentai dėl tinkamos lovos, čiužinio bei jo užvalkalo būklės neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo argumento dėl tinkamos temperatūros gyvenamosiose patalpose neužtikrinimo atsakovės atstovas pažymėjo (b.l. 22-24), kad įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose ir esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus, jiems išduodami atitinkamai elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, temperatūrą tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šią aplinkybes, ją pagrįsdamas tik savo nuomone. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad gyvenamosiose patalpose buvo per aukšta temperatūra ir nepateikus į bylą duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis kreipėsi į atsakovą, o šiuo metu nesant galimybės nustatyti, kokia temperatūra buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, teismas neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos Pravieniškių PN-AK tuo aspektu, kad visą ginčo laikotarpį ( nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) nebuvo užtikrintas jo privatumas, naudojantis dušu bei galimybė pasinaudoti laisvalaikio kambariu.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus resocializacijos skyriaus 2020 m. vasario 10 d. pažymos (b.l. 21) duomenis pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos įkalinimo sąlygos į psichologus nesikreipė. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutriko psichinė ar fizinė sveikata. Pareiškėjas dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi į teismą tik po 1,5 metų nuo jo teisių pažeidimo pradžios. Tai leidžia spręsti, kad ginčo laikotarpiu jo nurodytas kalinimo sąlygas pareiškėjas subjektyviai nevertino kaip ženkliai pažeidžiančias jo teises.  Remiantis tuo, nėra pagrindo pripažinti, jog tinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimas pareiškėjui sukėlė žymias neigiamas pasekmes.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, daro išvadą, kad dėl nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimų pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, jie nebuvo tokio masto ir pobūdžio, kad būtų galima spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo piniginėmis lėšomis. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, konstatuojama, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo patirtą neturtinę žalą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad A. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. sausio 9 d. buvo pažeista.

Skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                                                        Irena Varžinskienė