Civilinė byla Nr. e3K-3-197-421/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36815-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4;
2.6.10.2.4.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. T. ieškinį atsakovui P. G. dėl garbės ir orumo gynimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti, kad atsakovas P. G. savo pasisakyme 2020 m. gruodžio 3 d. Seimo rytinio posėdžio metu paskleidė šią tikrovės neatitinkančią žinią, kuri žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą: „Gerbiamieji Seimo nariai, aš šiandien truputį pavėlavau į rytinį posėdį, nes žurnalistų minia tiesiog klausinėja, kas vakar man buvo už nugaros. Kad jūs neklausinėtumėte, aš jums atsakau, nes ir Seimo nariai, dešimt, mane sutiko. Tai buvo A. T., tikrai buvo A. T. Jeigu jūs netikite, paklauskite paties A. T. <...> Taip, ten buvo A. T, neturėkite jokių iliuzijų ir niekas manęs asmeniškai neklauskite“; 2) įpareigoti atsakovą P. G. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, artimiausios Seimo sesijos metu, o jei įsiteisėjus teismo sprendimui Seimo sesija nėra prasidėjusi – per vieną mėnesį nuo artimiausios Seimo sesijos pradžios, spaudos konferencijoje Seime paskelbti tokio turinio pranešimą: „Aš, Seimo narys P. G., pareiškiu, kad 2020 m. gruodžio 3 d. Seimo I (rudens) sesijos rytiniame posėdyje Nr. 8 paskelbiau žinią, kad 2020 m. gruodžio 2 d. Seimo Kultūros komiteto telekonferencinio posėdžio metu šalia manęs pasirodęs apsinuoginęs vyras neva buvo A. T. Pareiškiu, kad ši mano paskelbta žinia neatitinka tikrovės ir aš ją paneigiu, t. y. patvirtinu, kad 2020 m. gruodžio 2 d. Seimo Kultūros komiteto telekonferencinio posėdžio metu šalia manęs pasirodęs vyras nebuvo A. T.“; 3) priteisti iš atsakovo P. G. ieškovui A. B. T. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra Lietuvos Respublikos Seimo narys. Atsakovas, kaip Seimo Kultūros komiteto narys, 2020 m. gruodžio 2 d. nuotoliniu būdu dalyvavo Seimo Kultūros komiteto posėdyje (toliau – Posėdis), kuris buvo tiesiogiai transliuojamas internetu „Youtube“ kanalu per paskyrą „Atviras Seimas“, o Posėdžio įrašas yra prieinamas internete. Atsakovui prisijungus prie telekonferencinio Posėdžio su vaizdu, bet suabejojus, ar jis yra girdimas, atsakovo patalpoje prie jo priėjo apsinuoginęs vyras, kuris, kaip galima suprasti, padėjo atsakovui susitvarkyti su technologijomis. Po 5 sekundžių atsakovo vaizdas dingo ir jis liko prisijungęs prie Posėdžio tik su garsu. Kadangi atsakovas yra Seimo narys, t. y. viešasis asmuo, tai 2020 m. gruodžio 2 d. Lietuvos žiniasklaidoje (DELFI.lt, Lrt.lt, TV3.lt, 15min.lt, Kauno.diena.lt, tv.lrytas.lt) pasirodė daugybė straipsnių apie šį įvykį.
4. Ieškovas paaiškino, kad yra aktyvus visuomenininkas, organizuojantis įvairias akcijas, pvz., „Laikykitės, medikai!“, „Laisvės piknikas“, taip pat yra „Laisvės TV“ įkūrėjas ir laidos „Laikykitės ten“ vedėjas, aktyviai pasisakantis įvairiomis socialinėmis ir politinėmis temomis. Posėdžio vaizdo įrašą pasižiūrėjo beprecedentis skaičius žmonių – virš 531 tūkstančio (paprastai šio komiteto posėdžių įrašus peržiūri nuo 120 iki 550 žmonių).
5. Atsakovas kitą dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 3 d., Seimo rytiniame posėdyje Seimo posėdžių salėje pasisakė: „Gerbiamieji Seimo nariai, aš šiandien truputį pavėlavau į rytinį posėdį, nes žurnalistų minia tiesiog klausinėja, kas vakar man buvo už nugaros. Kad jūs neklausinėtumėte, aš jums atsakau, nes ir Seimo nariai, dešimt, mane sutiko. Tai buvo A. T., tikrai buvo A. T. Jeigu jūs netikite, paklauskite paties A. T. Jis visur. Aš (duomenys neskelbtini), A. T. (duomenys neskelbtini). Aš (duomenys neskelbtini) lankau (duomenys neskelbtini), savo dukrytę, A. T. po langais stovi. Aš Seime, jis bendrabutyje. Žinokite, visą laiką jis mane jau pusę metų persekioja. Taip, ten buvo T., neturėkite jokių iliuzijų ir niekas manęs asmeniškai neklauskite.“
6. Atsakovas, tą pačią dieną Seimo rūmuose atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, pakartojo, kad tas asmuo už jo minėtame Posėdyje tariamai buvo ieškovas: „Kai T. parašė, pagalvojau, kad nebuvo juk jokio pusnuogio. Kelis kartus turėjau atsisukinėti, nes ten buvo kokia dešimtoji sekundės, kokia sekundė. Galvojau, kad montažas ar kas. Bet T.! Aš prisiekiu jums, tai T. O klausėt T.? Tai paklauskit.“ Žurnalistei pasakius, kad vaizdo įraše matomas vyras yra anaiptol nepanašus į A. T., P. G. prieštaravo ir vėl kartojo, kad „dabar galima pasidaryti visokias depiliacijas, plaukus, barzdas, gali pasikeisti įvaizdį. <...> Taip, sakiau, kad sūnus, bet geriau pažiūrėjus į vaizdo medžiagą galiu garantuoti, jog ten – A. T. Jis visur mane persekioja, tai nereikia stebėtis, kad ir čia kartu pateko.“ Atsakovas teiginį, kad apsinuoginęs vyras Posėdžio metu neva buvo ieškovas, atskiro interviu metu pateikė ir per LNK televiziją 2020 m. gruodžio 8 d. transliuotą laidą „Nuo...iki...“. Jis teigė: „Aš turiu daugiau tokių alibi, kodėl galėjo būti T. Pažiūrėkite, T. su viena žmona išsiskyrė, su kita žmona išsiskyrė, su trečia, atrodo, išsiskyrė ar skiriasi, nu jam netinka kažkaip su moterimis ir jis kabinėjasi prie manęs.“ Į žurnalistės klausimą, ar atsakovas mano, kad jis ieškovui simpatiškas, atsakovas atsakė: „Aš nežinau, reikia klausti T., tegul jis pakomentuoja. Kas čia dabar vyksta, šitaip žiniasklaida susidomėjo.“ Į žurnalistės teiginį, kad iš tiesų įdomu, kas per vaikinai yra atsakovo svetainėje, atsakovas nurodė: „Aš kitos versijos neturiu, aš šios versijos laikausi ir galbūt kitą versiją pateiks T., kad ne jis ten buvo, o ką man daugiau čia aiškinti?“ Į žurnalistės klausimą, kad atsakovui iš tiesų neverta pasakyti, kas iš tiesų buvo jo kambaryje, ir atsakovas laikysis tokios humoristinės versijos, atsakovas pasakė: „Manau, čia labai rimta problema, apie kurią reikia labai rimtai kalbėti, todėl aš kitos versijos tikrai neturiu. Šitas istorijas kuria žiniasklaida. <...>“. Vėliau, t. y. 2020 m. gruodžio 7 d. LNK televizijos laidoje KK2, atsakovas pripažino, kad melavo, jog apsinuoginęs vyras šalia jo per Posėdį buvo ieškovas: „Ten dalelytė sekundės, kai strigo ryšys, ėjo transliacija ir aš norėjau pasisakyti, kažkokio nebuvo ryšio, tai, sako, paspausk tą mygtuką, o jam įsijungė kamera, o žmogus buvo, va, be baltinių, va namuose.“ Į žurnalistės klausimą, kas buvo tas vaikinas, atsakovas atsakė: „Tai buvo mano sūnus, mano sūnaus draugas ir dar buvo trečias žmogus, kurį išlydėjom į (duomenys neskelbtini).“
7. Ieškovo teigimu, žinios paskleidimo faktas yra akivaizdus, paskleista žinia yra neabejotinai apie ieškovą, paskleista žinia neatitinka tikrovės, paskleista tikrovės neatitinkanti žinia žemina ieškovo garbę ir orumą. Atsakovas, eskaluodamas šią temą ir sykiu į ją įtraukdamas ieškovą, sudarė prielaidas tretiesiems asmens padaryti išvadą, kad ieškovas neva lankosi pas atsakovą gyvenamojoje vietoje, t. y. bendrauja asmeniškai, kad ieškovas neva pas atsakovą gyvenamojoje vietoje vaikšto apsinuoginęs, o tai gali leisti daryti prielaidą, jog ieškovą neva sieja ne tik asmeniniai, bet galimai ir intymūs santykiai su atsakovu. Ieškovas jokiomis formomis nebendrauja su atsakovu ir daugybei žmonių turėjo teisintis, kad ne jis buvo užfiksuotas apsinuoginęs šalia atsakovo.
8. Ieškovas nurodė, kad patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą, šią turi atlyginti atsakovas, nes atsakovo paskleista žinia žemina ieškovo garbę ir orumą, atsakovas melagingą žinią platino ne vieną kartą Seime, taip pat žurnalistams, taip siekdamas kuo didesnės jos sklaidos, be to, suprato savo, kaip žinomo Seimo nario, galimybes būti išgirstam ir publikuojamam, taip pat siekė sudaryti įspūdį apie asmens intymų gyvenimą, nors tokia informacija laikytina jautria ir neaptarinėtina; ieškovas yra labai gerai žinomas asmuo Lietuvoje – DELFI.lt kasmet skelbiamame tyrime „Įtakingiausieji“ ieškovas buvo pripažintas antru pagal įtaką žiniasklaidos atstovu.
9. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad jis su ieškovo išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis iš esmės sutinka tik ta apimtimi, jog visa tai, kas nurodyta kaip faktai, jie buvo. Pažymėjo, kad iš ieškovo nurodytų įrašų akivaizdžiai matyti, jog istoriją su apsinuoginusiu vyru jis komentavo su ironija ir teiginiai apie ieškovą taip pat buvo pasakyti su ironija. Ieškovas savo laidose per „Laisvės TV“ taip pat labai dažnai naudoja ironiją, todėl jis tikrai turėjo suvokti, kad visa tai yra kaip ironija, nes paskutiniu metu ieškovas apie atsakovą viešojoje erdvėje, įskaitant ir rinkimų nakties transliaciją, pasisakydavo ne visai padoriai. Ieškovas yra viešasis asmuo ir jam taikomi papildomi kriterijai, žinios paskleistos ironijos forma apie viešąjį asmenį, o jų paskleidimą išprovokavo paties ieškovo elgesys atsakovo atžvilgiu. Viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią, informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip jo garbės ir orumo pažeidimas. Dėl ginčo teiginių paskleidimo pasekmių ieškovas ieškinyje neįrodinėja aplinkybių, kokia buvo jo reputacija iki ginčo informacijos paskelbimo ir kokias konkrečias pasekmes sukėlė atsakovo paskelbta informacija, apsiribodamas deklaratyviais teiginiais dėl ginčo teiginių neigiamos įtakos jam. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėjo, kad jei ir būtų galima kalbėti šioje byloje apie žalos atlyginimo priteisimą, tai jis būtų akivaizdžiai per didelis ir nepagrįstas dėl tariamos žalos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, tik, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo garbės ir orumo pažeidimą. Todėl teismas nusprendė nebuvus pagrindo įpareigoti atsakovą paskelbti paneigimą ir atlyginti ieškovui neturtinę žalą.
12. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad visuotinai žinomas ir šalių teisme patvirtintas viešas neigiamas ginčo šalių požiūris vienos į kitą leidžia konstatuoti, jog vaizdo įrašą matę ar kitaip sužinoję apie atsakovo pasisakymą, kad už jo nugaros buvo apsinuoginęs vyras, kiti asmenys neturėjo realaus pagrindo manyti, jog pastarasis vyras buvo ieškovas. Taip pat labiau tikėtina, kad atsakovas dėl esamų nesutarimų su ieškovu pasirinko tokį saviraiškos būdą, kaip pats nurodė – ironizavo (teismo posėdžio metu nurodė, jog šmaikštavo).
13. Pirmosios instancijos teismo nuomone, akivaizdu, kad ieškovo artima aplinka (šeimos nariai, draugai, bičiuliai, kolegos, realūs ir racionaliai mąstantys verslo partneriai ar kiti asmenys) turėjo suprasti, jog atsakovas sakė netiesą, tą jis patvirtino ir teisme.
14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog dėl ginčo informacijos paskleidimo ieškovas ar kiti jam reikšmingi asmenys realiai patyrė materialinių nuostolių ar turėjo dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitų nepatogumų, kurie patvirtintų jo garbės ir orumo pažeminimą bei neturtinės žalos pagrįstumą.
15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: pripažino, kad atsakovas P. G. savo pasisakyme 2020 m. gruodžio 3 d. Seimo rytinio posėdžio metu paskleidė šią tikrovės neatitinkančią žinią, kuri žemina A. B. T. garbę ir orumą: „Gerbiamieji Seimo nariai, aš šiandien truputį pavėlavau į rytinį posėdį, nes žurnalistų minia tiesiog klausinėja, kas vakar man buvo už nugaros. Kad jūs neklausinėtumėte, aš jums atsakau, nes ir Seimo nariai, dešimt, mane sutiko. Tai buvo A. T., tikrai buvo A. T. Jeigu jūs netikite, paklauskite paties A. T. <...> Taip, ten buvo A. T., neturėkite jokių iliuzijų ir niekas manęs asmeniškai neklauskite“; įpareigojo atsakovą P. G. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, artimiausios Seimo sesijos metu, o jei įsiteisėjus teismo sprendimui Seimo sesija nėra prasidėjusi – per vieną mėnesį nuo artimiausios Seimo sesijos pradžios, spaudos konferencijoje Seime paskelbti tokio turinio pranešimą: „Aš, Seimo narys P. G., pareiškiu, kad 2020 m. gruodžio 3 d. Seimo I (rudens) sesijos rytiniame posėdyje Nr. 8 paskelbiau žinią, kad 2020 m. gruodžio 2 d. Seimo Kultūros komiteto telekonferencinio posėdžio metu šalia manęs pasirodęs apsinuoginęs vyras neva buvo A. T. Pareiškiu, kad ši mano paskelbta žinia neatitinka tikrovės ir aš ją paneigiu, t. y. patvirtinu, kad 2020 m. gruodžio 2 d. Seimo Kultūros komiteto telekonferencinio posėdžio metu šalia manęs pasirodęs vyras nebuvo A. T.“; priteisė ieškovui iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl fakto, jog atsakovo teiginiai apie ieškovą, kaip asmenį, kuris buvo nuogas šalia atsakovo, buvo paskleisti viešai ir itin plačiai išdiskutuoti visuomenėje, t. y. buvo nustatyta pirmoji sąlyga, būtina CK 2.24 straipsniui taikyti. Nagrinėjamoje byloje teiginiai buvo paskleisti apie ieškovą, aiškiai nurodant jo pavardę (buvo nustatyta antroji sąlyga CK 2.24 straipsniui taikyti). Nagrinėjamoje byloje atsakovas pripažino, kad teiginiai apie ieškovą neatitiko tikrovės, t. y. apeliacinės instancijos teismas nustatė ir trečiąją privalomą sąlygą CK 2.24 straipsniui taikyti. Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui tik dėl ketvirtos sąlygos, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje būtina įrodyti, ar teiginiai žemino ieškovo garbę ir orumą.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo teiginiai, jog visiems buvo akivaizdu, kad už atsakovo nugaros posėdžio metu nebuvo ieškovas, byloje nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais (pvz., visuomenės apklausomis ar pan.).
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo viešai išsakyti teiginiai sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio, todėl pažemino ieškovo asmens garbę ir orumą. Tai, kad ieškovas yra viešasis asmuo, nereiškė, jog jis nepatyrė neigiamų emocijų dėl kilusio visuomenėje susidomėjimo, o atsakovas, sistemingai tyčia nukreipdamas dėmesį į ieškovą nuo savo poelgio, išprovokavo kitus asmenis aptarinėti ieškovo privatų ir intymų gyvenimą viešai, ir tai įrodė atsakovo veiksmų sąmoningumą. Atsakovui keliami pavyzdingo ir padoraus elgesio standartai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse, ir jie nėra savitiksliai. Atsakovas privalėjo laikytis jam keliamų elgesio standartų dėl jo, kaip Seimo nario (šiuo atveju dar ir atsakingo už kultūros sritį), teisinio statuso visuomenei svarbos. Dėl to atsakovas, pasirinkdamas savo elgesio paaiškinimą dėl 2020 m. gruodžio 2 d. dalyvavimo nuotoliniu būdu Kultūros komiteto posėdyje, neturėjo teisės paskleisti informacijos apie ieškovo asmenį, taip siekdamas sumenkinti ir pažeminti ieškovą.
19. Kadangi teiginiai: „<...> „Aš (duomenys neskelbtini) lankau (duomenys neskelbtini), savo dukrytę, A. T. po langais stovi. Aš Seime, jis bendrabutyje. Žinokite, visą laiką jis mane jau pusę metų persekioja <...>“; „<...> dabar galima pasidaryti visokias depiliacijas, plaukus, barzdas, gali pasikeisti įvaizdį <...>“ ir pan., susiję su ieškovu per atsakovo asmeninio gyvenimo faktus, tai apeliacinės instancijos teismui sudarė pagrindą konstatuoti, kad buvo pažeista ieškovo teisė į privataus gyvenimo gerbimą. Pažeidimas buvo padarytas siekiant ne supažindinti visuomenę su ieškovu ir jo veikla, bet siekiant jį įžeisti, pažeminti ieškovo orumą.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su ieškovo argumentais, kad jis yra labai gerai žinomas asmuo Lietuvoje, todėl, ginčo teiginiais viešai paskleidus apie jį tikrovės neatitinkančią žinią, buvo pakenkta jo reputacijai, kuri būtina vykdant socialiai reikšmingą veiklą. Teismas motyvavo, kad reputacija yra vienas iš asmens privataus gyvenimo elementų, ginamų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, ir atsakovui turėjo būti suprantama, jog viešojo asmens, turinčio ypatingą statusą – Seimo nario, atliktas melagingos žinios apie kitą viešą asmenį, kad ieškovas nuogas buvo jo kambaryje, paskleidimas neabejotinai pažemino šio asmens garbę ir orumą.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad viešas sąmoningai neteisingų teiginių apie ieškovą išsakymas, siekiant padaryti poveikį per asmeninio gyvenimo aspektą, nepriklausomai nuo to, ar ieškovo artima aplinka suprato juos kaip melą, nepašalino atsakovo atsakomybės.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, išsakydamas teiginius, kad šalia jo buvęs pusnuogis asmuo yra ieškovas, siekė išvengti savo veiksmų neigiamų pasekmių, todėl apgalvotai suvokęs, kad toks jo priešingas teisei veikimas (CK 6.246 straipsnis) leis nukreipti dėmesį nuo jo poelgio, sąmoningai siekdamas tokių neigiamų padarinių (tiesioginė tyčia (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), nurodė duomenis apie ieškovą, tuo sukeldamas jam neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis, 2.247 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, konstatavo, kad dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto nėra galimybės išmatuoti ieškovo patirtų nepatogumų, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo dydžio, tai neturtinės vertybės, kurių pažeidimas sukelia individualias pasekmes, priklausomai nuo subjektyvių savybių, todėl priteisė iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
24. Ieškovo argumentus, kad jo, kaip moderatoriaus ir renginio vedėjo, paslaugų atsisakė kai kurie asmenys, nenorėdami, kad jų renginiai būtų siejami su ieškovo asmeniu, kuris viešojoje erdvėje buvo aptariamas neigiamame kontekste, apeliacinės instancijos teismas byloje vertino kaip neįrodytus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai) ir tai buvo pripažinta kriterijumi, leidusiu teismui sumažinti prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pripažinta, jog atsakovo paskleisti teiginiai apie ieškovą neatitiko tikrovės ir žemino jo garbę bei orumą, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankama satisfakcija, atlyginanti patirtą neturtinę žalą.
25. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į taisyklę dėl viešųjų asmenų kritikos ribų, įvertino ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tyrė kitus teismų praktikoje nurodytus kriterijus, reikšmingus sprendžiant teisinės atsakomybės klausimą. Pirma, byloje buvo nustatyta, kad atsakovas pateikė melagingus duomenis apie ieškovą ir atsakovas vėliau pats patvirtino, jog 2020 m. gruodžio 3 d. Seimo rytinio posėdžio metu paskleisti duomenys neatitiko tikrovės. Dėl to konkrečiu atveju saviraiškos laisvės įgyvendinimas tokiu būdu negalėjo būti pateisintas, nes šiuo atveju pažeidė ieškovo garbę ir orumą, o paskleisti duomenys savo turiniu yra žeminantys asmens garbę ir orumą, turintys neigiamos įtakos asmens reputacijai, statusui visuomenėje. Antra, atsakovas, išsakydamas ginčo teiginius, nesiekė informuoti visuomenės. Trečia, atsakovo sistemingas elgesys, nukreipiant dėmesį nuo savo poelgio, aiškinant 2020 m. gruodžio 2 d. nuotoliniu būdu dalyvavimą Seimo Kultūros komiteto posėdyje su pusnuogiu asmeniu, pasireiškė tyčios forma. Ketvirta, atsakovas tik po kurio laiko pripažino melavęs, tačiau neišreiškė dėl tokio elgesio apgailestavimo, t. y. tyčia neteisingus teiginius paskleidusio asmens elgesys parodė, kad jis buvo nukreiptas į ieškovo reputacijos pažeminimą.
26. Pagal Seimo statuto nuostatas, asmeninis Seimo nario pareiškimas, nesusijęs su Seimo funkcijomis ar svarbiomis valstybės problemomis, negali būti įtrauktas į Seimo posėdžio darbotvarkę ir perskaitytas Seimo posėdyje, nors atsakovas asmeninio pobūdžio ginčo teiginius išsakė 2020 m. gruodžio 3 d. posėdžio metu, todėl ieškovo pasirinktą priemonę – įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, artimiausios Seimo sesijos metu, o jei įsiteisėjus teismo sprendimui Seimo sesija nėra prasidėjusi – per vieną mėnesį nuo artimiausios Seimo sesijos pradžios, spaudos konferencijoje Seime paskelbti pranešimą, paneigiantį ginčo teiginius, apeliacinės instancijos teismas pripažino proporcinga priemone, atitinkančia pažeidimo pobūdį, padarymo vietą (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
27. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnio 1 dalį, nes įpareigojo atsakovą viešai paskelbti žymiai didesnės apimties (turinio) paneigimą nei ginčo teiginys, kurį paskelbė Seimo posėdžio metu atsakovas; be to, įpareigojo atsakovą paneigimą paskelbti kitokia forma (netinkama), nei teisės aktuose yra nustatyta. Toks ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, kai jis pats suformuluoja paneigimo tekstą, kuris nesutampa su paskleistu teiginiu, šioje byloje negalėjo būti taikomas. Ieškovas teismo prašė įpareigoti atsakovą viešai paneigti ne tik duomenis, kuriuos atsakovas pasakė, bet taip pat paneigti ir kitą informaciją, kurios nėra ginčo teiginiuose. Atsakovas teigia, kad jis nebuvo pasakęs žodžio „apsinuoginęs“, nors ieškovas į paneigimo tekstą tokį žodį yra įtraukęs. Ieškovo pasirinktame paneigimo tekste nurodomos atsakovo pareigos, Seimo posėdžio duomenys, komiteto posėdžio, kuriame pasirodė nežinomas vyras, duomenys, pakartotinis patvirtinimas, kad atitinkamame komiteto posėdyje pasirodęs vyras nebuvo ieškovas ir pan., yra pertekliniai.
27.2. Apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą paskelbti paneigimą Seimo surengtos konferencijos metu, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas: paneigimo formai turėtų būti taikomos taisyklės, nustatytos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 44 straipsnyje, kuris reglamentuoja paneigimo tvarką ir būdą. VIĮ 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, kai visuomenės informavimo priemonės periodiškumas yra retesnis nei 14 dienų, paneigimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą. Taigi, imperatyvi teisės norma reglamentuoja atvejus, kai objektyviai negalima paskelbti paneigimo tokia pačia forma, ir nustato, kad tokiais atvejais paneigimas turi būti skelbiamas ne per ieškovo sugalvotą ir pageidaujamą informacijos sklaidos kanalą (šiuo atveju spaudos konferenciją), bet būtent įstatyme nustatyta tvarka – per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą.
27.3. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, patvirtinančių aplinkybę, kad ginčo teiginiais buvo paskleista žeminančio pobūdžio informacija, taip pat netinkamai vertino atsakovo, kaip viešojo asmens, teisinio statuso reikšmę, kvalifikuojant neva padarytą ieškovo garbės ir orumo pažeidimą. Atsakovas tiek ginčo teiginio viešo paskleidimo metu, tiek ir dabar yra Lietuvos Respublikos Seimo narys. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Pagal Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalį, Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalį Seimo narys už kalbas ir balsavimą Seime negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka. Ginčo teiginį atsakovas pasakė viešo Seimo posėdžio metu, taigi atlikdamas tiesiogines savo, kaip Seimo nario, pareigas, todėl jo traukimas atsakomybėn už ginčo teiginio išsakymą yra Seimo nario veiklos garantijų pažeidimas.
27.4. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino šios kategorijos bylose reikšmingos aplinkybės, kad atsakovo teiginiai buvo išsakyti su akivaizdžiu humoru, kuris buvo suprantamas absoliučiai daugumai žmonių, kurie tuos teiginius girdėjo, taip pat ieškovui.
27.5. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė nei į CK 6.250 straipsnio 2 dalies normoje tiesiogiai nurodytus, nei į kitus, tiesiogiai šioje teisės normoje nenurodytus, tačiau teisminėje praktikoje pripažįstamus neturtinės žalos dydį sąlygojančius kriterijus ir priteisė atlyginti ieškovui nepagrįstai didelę 3000 Eur neturtinę žalą, visiškai atleisdamas ieškovą nuo pareigos civiliniame procese objektyviais įrodymais įrodyti patirtą neturtinę žalą.
27.6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 326 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes, esant nevienodai teismų praktikai ginčijamu teisės klausimu, t. y. tenkindamas tik ieškovo reikalavimų dalį dėl neturtinės žalos priteisimo (30 procentų), bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui priteisė 100 procentų. Nors teismų praktikoje nurodoma, kad, nustačius neturtinės žalos faktą, laikoma, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas100 procentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-403/2019), tačiau teismų praktikoje taip pat pateiktas kitoks išaiškinimas, kad nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra reikšmingas tik bylos rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo tarp šalių klausimas tais atvejais, kai priteisiama atlyginti tik dalis reikalautos neturtinės žalos, teismų praktikoje sprendžiamas nevienodai, o nesant aiškių kriterijų, kuriuo atveju koks požiūris taikytinas, akivaizdžiai pažeidžiami teisinio saugumo ir aiškumo principai.
28. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
28.1. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės. Šioje teisės normoje nėra nustatyta konkreti paneigimo tvarka. Formalus pažodinis atsakovo Seimo posėdyje pasakyto teksto paneigimas neatitiktų CK 2.24 straipsnio 1 dalies tikslų ir dėl to nebūtų įvykdytas teisingumas. Paneigimas pagal savo tikslą yra suprantamas kaip pripažinimas, kad tam tikri teiginiai neatitinka tikrovės ir tuos teiginius paskleidusio asmens jie yra paneigiami. Paneigimas turi būti toks, kad vidutiniškai protingas asmuo suprastų šio teksto prasmę ir esmę, todėl paneigimo tekste būtina nurodyti asmens vardą ir pavardę, taip pat atsižvelgti į ieškovo garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo vietą ir laiką, tikrovės neatitinkančias žinias paskleidusio asmens pareigas. Kadangi Seimo posėdžio metu atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą, kad jis neva buvo pasirodęs Seimo komiteto nuotolinio posėdžio metu, paneigime būtina nurodyti ir duomenis apie šį Seimo komiteto posėdį, kad būtų galima identifikuoti paneigimo dalyką.
28.2. Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal VIĮ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama (VIĮ 2 straipsnio 75 dalis). Atsakovas skleidė privataus pobūdžio informaciją – apie tai, koks asmuo buvo už atsakovo nugaros jo gyvenamojoje patalpoje. Tokia informacija nėra kvalifikuotina kaip viešoji informacija VIĮ prasme ir ginčo teiginių paskleidimas Seime negali būti prilyginamas viešosios informacijos paskleidimui, todėl šiam ginčui VIĮ 44 straipsnis negalėjo būti taikomas.
28.3. Atsakovas, pasisakydamas Seimo posėdžio metu ar po jo, nenurodė, kad jis ironizuoja (šmaikštauja). Priešingai, jis ne vieną kartą tiek paties pasisakymo Seime metu, tiek ir po šio pasisakymo nurodė, kad apsinuoginęs žmogus už jo nugaros per Posėdį buvo ieškovas. Taigi atsakovas tokiais pasisakymais patvirtino, kad apsinuoginęs žmogus, pasirodęs už jo per Posėdį, neva buvo ieškovas, ir aktyviai tą siekė viešai paskleisti. Asmuo negali išvengti atsakomybės dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo tik pasakęs, kad juokavo. Atsakovas, būdamas įstatymus priimančios institucijos – Seimo narys jau 6 kadencijas iš eilės, neabejotinai turėjo suvokti, kad netiesos skleidimas apie kitą asmenį viešai gali sukelti jam teisinius padarinius – civilinę atsakomybę. Pagal Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalį Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka. Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalies nuoroda į Seimo nario atsakomybę už asmens įžeidimą ar šmeižtą neabejotinai apima ir CK 2.24 straipsnio reguliavimą, nes Konstitucijos priėmimo metu galiojantis CK nebuvo priimtas, todėl nebuvo galimybės Konstitucijos teksto suderinti su atitinkamomis CK nuostatomis; sąvoka „asmens įžeidimas ar šmeižtas“ apima visus atvejus, kai apie asmenį paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižtas) arba tokia informacija žemina jo garbę ir orumą (įžeidimas); sąvoka „traukiamas atsakomybėn“ apima visų rūšių atsakomybę, taip pat civilinę. Dėl to Seimo nario statusas nesudaro prielaidų atsakovui išvengti civilinės atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą, kai tokia informacija pažeidė ieškovo garbę ir orumą.
28.4. Teisės doktrinoje nurodoma, kad asmens garbė ir orumas yra pažeidžiami paskleidžiant apie asmenį išgalvotą, pramanytą, netikrą ar kitokio pobūdžio informaciją, kuri neatitinka tikrovės. Atsakovas apie ieškovą paskleidė būtent tokio pobūdžio žinią. Ieškovo garbė ir orumas buvo pažeisti atsakovo tyčia paskleistu cinišku pasisakymu, kuris visiškai neatitinka tikrovės, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas ieškovo atžvilgiu ir yra įžeidžiantis, todėl atsakovui turėjo būti taikyta civilinė atsakomybė.
28.5. Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtą neturtinę žalą, nes ne savo noru turėjo atsakinėti į žmonių klausimus dėl šio įvykio, darbo aplinkoje ieškovas buvo pašaipų objektas, buvusi žmona jį informavo, kad vaikai jos klausinėja apie šį įvykį. Ieškovas taip pat nurodė, kad finansinės žalos jis nustatyti negali, tačiau jo agentas jį informavo, kad buvo nutrūkusių derybų dėl masinių renginių, bent kelios sutartys nutrūko, nes potencialūs klientai baiminosi, kad, ieškovui vedant renginį, visuomenės dėmesys būtų sutelktas ne į renginį, o į ieškovo įvėlimą į skandalą. Nepatogumai, bendravimo galimybių sumažėjimas gali būti konstatuojami ir empiriškai vertinant ginčo situaciją. Byloje buvo pakankamai įrodymų (ieškovo paaiškinimų, išrašų iš straipsnių žiniasklaidos priemonėse), kuriuos vertinant pagal susiklosčiusią situaciją buvo akivaizdu, kad tokios didelės sklaidos melaginga žinia neabejotinai turėjo neigiamos įtakos ieškovui.
28.6. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisdamas visų ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, nes apeliacinės instancijos teismas tenkino visus ieškovo reikalavimus. Neturtinės žalos dydžio nustatymas neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymui, nes, teismui nusprendus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, laikoma, kad šis reikalavimas yra patenkintas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 2.24 straipsnio taikymo ir asmens garbės ir orumo gynimo, asmens saviraiškos laisvės ribų
29. Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, ji yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių.
30. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., EŽTT mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktą).
32. Kasacinio teismo konstatuota, kad kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 31 punktas).
36. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo teiginiai apie ieškovą (nurodant jo pavardę), kaip apie asmenį, kuris buvo apsinuoginęs šalia atsakovo, buvo paskleisti viešai ir itin plačiai išdiskutuoti visuomenėje; be to, paskleisti ne vieną kartą. Byloje nekilo ginčo dėl šių teismų nustatytų aplinkybių, todėl teisėjų kolegija šiais klausimais plačiau nepasisako.
37. Sprendžiant klausimą dėl to, ar ginčo teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).
38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36 punktas).
39. Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021 30 punktą).
40. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).
41. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė taip pat turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
42. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.
43. Pirma, nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas, kad atsakovas, teigdamas, jog Seimo posėdžio metu už jo nugaros pasirodęs vyras buvo ieškovas, apie ieškovą paskleidė žinią, ne nuomonę. Šią aplinkybę atsakovas dar kartą pakartojo ir kasaciniame skunde, nurodydamas, jog jo teiginiai buvo išsakyti su akivaizdžiu humoru, kuris buvo suprantamas absoliučiai daugumai žmonių, kurie tuos teiginius girdėjo, įskaitant ir patį ieškovą. Antra, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pats atsakovas pripažino, kad jis pateikė melagingus duomenis apie ieškovą ir 2020 m. gruodžio 3 d. Seimo rytinio posėdžio metu paskleisti ginčo teiginiai neatitiko tikrovės.
44. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar atsakovo apie ieškovą paskleista žinia žemina ieškovo garbę ir orumą, nurodė, kad netinkama saviraiškos teisės įgyvendinimo forma, kai išsakomi aiškiai žinomi neteisingi neigiamo turinio apie kitą asmenį teiginiai, neatitinka teisės normų nustatytų reikalavimų ir pažeidžia kito asmens teises ir teisėtus interesus, todėl asmeniui, paskleidusiam tokius teiginius, taikytina civilinė teisinė atsakomybė (CK 2.24 straipsnis).
45. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas neįvertino šios kategorijos bylose reikšmingos aplinkybės, kad atsakovo teiginiai buvo išsakyti su akivaizdžiu humoru, kuris buvo suprantamas absoliučiai daugumai žmonių, kurie tuos teiginius girdėjo, taip pat ieškovui. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas remiasi EŽTT praktika, pagal kurią teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį (žr. 2005 m. vasario 15 d. sprendimo byloje Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01, par. 87; 2008 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Flux prieš Moldaviją (Nr. 6), peticijos Nr. 22824/04, par. 26 ir kt.).
46. Atsakovo teigimu, net ir tuo atveju, jeigu jo išsakyti teiginiai apie ieškovą būtų šokiruojantys, erzinantys ar trikdantys visuomenę ar jos dalį, tai vis tiek būtų laikoma tinkamai įgyvendinta atsakovo saviraiškos teise, tačiau ginčo teiginiai apie ieškovą buvo labiau pateikti su saikingu humoru, iš kurio buvo galima tik pasijuokti, bet ne įsižeisti, ypač ieškovui, kuris, atsakovo nuomone, yra viešasis asmuo ir negali reikalauti, kad atsakovas apie jį skleistų tik teigiamas žinias, ypač kai pats ieškovas uždavė tokį viešosios diskusijos toną, pats nuolatos atsakovą kritikuoja užgauliai ir žeminančiai.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT jurisprudencijoje suformuluoti bendrieji principai dėl galimybės demokratinėje visuomenėje, kuriai būdingas pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros, skleisti ne tik palankią informaciją, tačiau šie principai netaikomi abstrakčiai, o visada – tik įvertinus individualias bylos aplinkybes ir kontekstą, be kita ko, kaip vieną iš reikšmingų požymių pabrėžiant sukeltos diskusijos svarbą bendrajam interesui, t. y. ar diskusija vyko bendrojo intereso klausimu. Sprendžiant dėl saviraiškos laisvės ribojimo, turi būti vertinamas paskleistos informacijos prisidėjimas prie diskusijos dėl bendrojo intereso; asmens žinomumas ir publikacijos tema (dalykas); ankstesnis asmens elgesys; atitinkamos informacijos gavimo būdas ir jos tikrumas (patikimumas); publikacijos turinys, forma ir padariniai; sankcijos griežtumas (žr., pvz., EŽTT 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą byloje Mesić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 19362/18).
48. Nors atsakovas pabrėžia savo teiginių visiems suprantamą humoristinį pobūdį, tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad tokio pobūdžio bylose nagrinėjant saviraiškos laisvės ribojimo būtinumą demokratinėje visuomenėje, be kitų dalykų, reikšminga įvertinti tai, kaip ginčijamais teiginiais prisidėta prie diskusijos bendrojo intereso klausimu ir ar visuomenė (pvz., vidutinis / paprastas skaitytojas) galėjo atpažinti humorą, satyrą, taip pat svarbus bendras situacijos konteksto vertinimas (žr., pvz., mutatis mutandis, EŽTT 2007 m. vasario 22 d. sprendimą byloje Nikowitz ir Verlagsgruppe News GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 5266/03).
49. Atsižvelgiant į EŽTT praktikoje suformuluotus reikalavimus, byloje reikšminga ir tai, kaip tokiais pasisakymais buvo prisidėta prie diskusijos bendrojo intereso klausimu. Nors, vertinant bendrą pasisakymų toną, juos lydinčius paaiškinimus (pvz., „Jis visur. Aš (duomenys neskelbtini), A. T. (duomenys neskelbtini). Aš (duomenys neskelbtini) lankau (duomenys neskelbtini), savo dukrytę, A. T. po langais stovi“, „jis mane jau pusę metų persekioja“), visuomenė galbūt ir galėjo suvokti, kad tokie atsakovo pasakyti teiginiai buvo panašesni į susierzinimo kupiną ironiją, tačiau abejotina, ar tokiu atsakovo ironišku pareiškimu buvo siekiama iš esmės prisidėti prie diskusijos bendrojo intereso klausimu. Priešingai, atsakovo teiginiais nebuvo siekiama informuoti visuomenę apie kokią nors reikšmingą ieškovo veiklą, o buvo skleidžiama gandų lygio informacija apie įvykį, kurį iš esmės sugalvojo ir sukūrė pats atsakovas ir su kuriuo ieškovas neturėjo jokio ryšio. Nagrinėjamoje byloje atsakovo pasakyti ginčo teiginiai negali būti laikomi demokratinėje visuomenėje priimtinu satyrinio pobūdžio komentaru. Negana to, iš esmės tai buvo atsakovo atsakas į ieškovo vykdomą atsakovo, kaip Seimo nario, veiklos žurnalistinę priežiūrą, kritiką. Pažymėtina, kad tokios priežiūros vykdymas yra visiškai pagrįstas demokratinėje visuomenėje. EŽTT praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad politikai neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria žurnalistų ir plačiosios visuomenės atliekamam kiekvieno jų žodžio ir poelgio atidžiam vertinimui; atitinkamai jie turi rodyti didesnę toleranciją (žr. EŽTT 1986 m. liepos 8 d. sprendimą byloje Lingens prieš Austriją, peticijos Nr. 9815/82). Taip pat akcentuotina tai, kad atsakovas, manydamas, jog žurnalistinė veikla vykdoma netinkamai, turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą.
50. Teisėjų kolegija, remdamasi EŽTT jurisprudencijoje formuluojamais principais, pažymi, kad atsargiau rinktis viešąją kalbą, ypač jei tai nėra spontaniška, gyva diskusija bendrojo intereso klausimu, įpareigoja ir asmens (atsakovo kaip Seimo nario) statusas; juolab kad asmens statusas gali suteikti tokio asmens pasisakymams griežtesnių reikalavimų teiginių formai ir turiniui (žr. cituotą sprendimą Mesić prieš Kroatiją, par. 104).
51. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad svarbu įvertinti ir tai, į ką pasisakymas nukreiptas. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad ieškovas, kaip akivaizdžiai viešasis asmuo, negali reikalauti, jog atsakovas apie jį skleistų tik teigiamas žinias, ypač kai pats ieškovas uždavė tokį viešosios diskusijos toną, pats ieškovas nuolatos atsakovą kritikuoja užgauliai ir žeminančiai.
52. Remiantis kasacinio teismo praktika, viešuoju asmeniu paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 45 punktas). Nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Dėl to, kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį, turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 33 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 41 punktas).
53. Taigi bendrąja prasme viešojo asmens tolerancijos ribos turėtų būti platesnės, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovo teiginiuose buvo pateikta privataus pobūdžio informacija, dėl kurios viešojo asmens tolerancijos kritikai ribos gali susiaurėti. Iš EŽTT jurisprudencijos taip pat matyti, kad asmens žinomumo aspektas analizuojamas kartu su viešo pranešimo temos klausimu (žr. toliau cituojamus sprendimus).
54. Panašaus požiūrio laikomasi ir teismų praktikoje. Joje pabrėžiama, kad ieškovo visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą, tačiau lygiai taip pat reikšmingas viešo pranešimo turinio aspektas, t. y. ar pranešimas pateiktas tik apie faktus ar įvykius, galinčius prisidėti prie viešosios diskusijos demokratinėje visuomenėje, susijusius su politikais, šiems vykdant savo oficialias funkcijas, ar tai pranešimas, pateiktas apie individo, kuris nevykdo tokių funkcijų, privataus gyvenimo detales, t. y. teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).
55. Tiesa, EŽTT, analizuodamas bendrojo intereso žinoti skleidžiamą informaciją klausimą, taip pat yra nurodęs, kad visuomenė yra suinteresuota gauti informaciją ne tik apie politikos ar kriminalinius klausimus, bet ir apie sportą ar scenos atlikėjus ir pan. (žr. 2012 m. vasario 7 d. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Von Hannover prieš Vokietiją (Nr. 2), peticijos Nr. 40660/08 ir 60641/08, par. 109); vis dėlto visuomenės teisėtu poreikiu žinoti nelaikytinos aplinkybės, skirtos auditorijos smalsumui tenkinti, net jei asmuo yra gerai žinomas visuomenėje, tačiau, pvz., išspausdintos nuotraukos ir jas lydintys komentarai yra išimtinai susiję su tokio asmens privataus gyvenimo detalėmis ir turi vienintelį tikslą patenkinti „auditorijos“ smalsumą (žr. cituotą Von Hannover prieš Vokietiją (Nr. 2), par. 110, 2012 m. vasario 7 d. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, peticijos Nr. 39954/08, par. 91). Nurodytu atveju saviraiškos laisvė reikalauja siauresnio aiškinimo.
56. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ginčo teiginių žeminančio turinio vertinimo, svarbu taip pat įvertinti, ar atsakovo pasakytais ginčo teiginiais buvo siekiama prisidėti prie viešojo intereso diskusijos, ar vien tik skleisti paskalas. Ir nors, minėta, ieškovo, kaip visuomenės veikėjo, lūkesčiai dėl privataus gyvenimo apsaugos yra siauresni nei privataus asmens, tačiau labai svarbus ir paskleistos informacijos turinys. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo skleidžiamos (nors ir ironiškai) paskalos, grįstos asmenine antipatija, nurodant asmens privataus gyvenimo aspektus, kurie pagal savo pobūdį yra kruopščiai saugomi pagal Konvencijos 8 straipsnį, net jei asmuo ir viešas (žr., pvz., EŽTT 2006 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Katamadze prieš Gruziją, peticijos Nr. 69857/01; 2017 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Rubio Dosamantes prieš Ispaniją, peticijos Nr. 20996/10). EŽTT praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tais atvejais, kai kalbama apie informaciją ar komentarus, susijusius su kitų asmenų privačiu gyvenimu, žurnalistai ar bet kurie kiti asmenys, dalyvaujantys televizijos laidose, turi, kiek įmanoma, atsižvelgti į skelbtinos informacijos ir vaizdų poveikį, prieš juos platindami. Tam tikri asmeninio ir šeimos gyvenimo įvykiai yra ypač kruopščiai saugomi pagal Konvencijos 8 straipsnį, todėl beatodairiškas, be jokios kontrolės ar apribojimų nepatikrintų gandų skleidimas ir komentarų teikimas bet kokia tema, susijusia su privačiu kitų gyvenimu, neturėtų būti vertinamas kaip nereikšmingas (žr. mutatis mutandis cituotą Rubio Dosamantes prieš Ispaniją).
57. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo pasisakymas (kad ir tariamai humoristinis) buvo būtent nukreiptas į pagal Konvenciją itin saugomą privatumą (ieškovas tariamai buvo tas apsinuoginęs vyras, kuris stovėjo už atsakovo nugaros, kai šis dalyvavo nuotoliniame Seimo komiteto posėdyje) ir ši pozicija buvo ne kartą pakartota; be to, pasisakymas paplito pakankamai plačiai. Minėta, šiuo tariamu humoru buvo paskleista privataus pobūdžio melaginga informacija, nebuvo prisidėta prie jokios visuomenei diskusijos reikšmingu klausimu. Atsakovas neįgyvendino teisės viešinti ar sakyti pagal Konvenciją aukštą apsaugos lygį turinčią „politinę kalbą“, jo pasisakymas taip pat nebuvo susijęs su jo kaip Seimo nario funkcijų įgyvendinimu.
58. Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą, kad, paskleidus apie asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo pažeista asmens garbė ir orumas, turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011).
59. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad buvo paskleista žinia, jog posėdžio metu už atsakovo nugaros pasirodęs apsinuoginęs vyras buvo ieškovas, ir ši žinia žemino ieškovo garbę ir orumą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo dėl fakto, jog atsakovo teiginiai apie ieškovą, kaip asmenį, kuris buvo apsinuoginęs šalia atsakovo, buvo paskleisti viešai ir itin plačiai išdiskutuoti visuomenėje nebuvo; teiginiai buvo paskleisti apie ieškovą, aiškiai nurodant jo pavardę; byloje atsakovas pripažino, kad teiginiai apie ieškovą neatitiko tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar teiginiai pažemino ieškovo garbę ir orumą, nurodė, kad atsakovas sąmoningai viešai išsakė ginčo teiginius apie ieškovą, paliesdamas asmeninio gyvenimo aspektą, o viešas pasisakymas apie kitą asmenį, jo fizines, elgesio savybes neturi pažeisti visuomenėje vyraujančių padorumo normų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovui turėjo būti suprantama, jog viešojo asmens, turinčio ypatingą – Seimo nario – statusą, atliktas viešas melagingos žinios apie kitą asmenį paskleidimas neabejotinai turės neigiamos įtakos ieškovui.
60. Teisėjų kolegija, peržiūrėdama skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovo paskleisti tikrovės neatitinkantys ginčo teiginiai buvo susiję su ieškovo privataus gyvenimo aspektais ir nesusiję su ieškovo vykdoma viešo pobūdžio veikla, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo ir padarė teisingą išvadą, jog ginčo teiginiai paveikė ieškovo siekį formuoti jo teigiamą vertinimą visuomenėje, o ieškovas įrodė, jog dėl atsakovo pasisakymo per Seimo posėdį paskleidus ginčo teiginius jis sulaukė padidėjusio žiniasklaidos dėmesio, patyrė neigiamų socialinių pasekmių, nes ne savo noru turėjo atsakinėti į žmonių klausimus dėl šio įvykio, darbo aplinkoje ieškovas buvo pašaipų objektas, buvusi žmona jį informavo, kad vaikai jos klausinėjo apie šį įvykį. Ieškovas taip pat įrodė, kad Seimo posėdžio peržiūrų skaičius padidėjo kartais. Minėta, asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti skleidžiant nesąžiningus teiginius, neturinčius pakankamo faktinio pagrindo, suponuojančius neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Skleisdamas nurodytus teiginius, atsakovas piktnaudžiavo informacijos laisve ir negerbė kitų asmenų teisių, todėl teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nutartyje išdėstytais argumentais, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovo paskleisti teiginiai apie ieškovą pažemino ieškovo garbę bei orumą.
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskelbtos informacijos paneigimo tvarką, aiškinimo ir taikymo
61. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą paskelbti ginčo teiginių paneigimą Seimo surengtos konferencijos metu, netinkamai aiškino paneigimo tvarką reglamentuojančias teisės normas, t. y. Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnį. Atsakovo teigimu, VIĮ 44 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad tokiu atveju, kai visuomenės informavimo priemonės periodiškumas yra retesnis nei 14 dienų, paneigimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą, yra imperatyvi teisės norma.
62. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų; visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos; visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei (CK 2.24 straipsnio 2 dalis). Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas (CK 2.24 straipsnio 4 dalis).
63. Bylose dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo pagal bendrąją taisyklę atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas (CK 2.24 straipsnis, VIĮ 44, 51, 54 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 37 punktas). Pagal VIĮ 54 straipsnio 1 dalį, viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį ir informacija paskelbta šios dalies 1–7 punktuose nurodyto subjekto ir (arba) nurodytu būdu (VIĮ 54 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 48 punktą; 2021 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021 21 punktą).
64. Nagrinėjamu atveju byloje atsakovas yra Seimo narys, paskleidęs privataus pobūdžio informaciją, ir jis nelaikytinas viešosios informacijos rengėju, skleidėju, dalyviu ar žurnalistu. VIĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Taigi, šio įstatymo teisinio reguliavimo sritis yra teisiniai santykiai, susiję su viešąja informacija ir visuomenės informavimo priemonių atsakomybe. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad VIĮ nustatytas teisinis paskelbtos informacijos paneigimo tvarkos reglamentavimas nagrinėjamoje byloje netaikytinas.
65. Atsakovas neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą ginčo teiginius paviešino 2020 m. gruodžio 3 d. pasisakydamas per Seimo sesijos rytinį posėdį Nr. 8. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, artimiausios Seimo sesijos metu, o jei įsiteisėjus teismo sprendimui Seimo sesija nėra prasidėjusi – per vieną mėnesį nuo artimiausios Seimo sesijos pradžios, spaudos konferencijoje Seime paskelbti pranešimą, paneigiantį ginčo teiginius.
66. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 97 straipsnio 1 dalyje, taip pat 16 skirsnyje reglamentuojama Seimo posėdžių vykdymo tvarka ir galimybės juose pasisakyti. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Seimo nariai pasisakyti ar diskutuoti gali dėl darbotvarkės klausimų, o Seimo narių privataus pobūdžio žinioms išsakyti Seimo posėdžiuose galimybės nenustatyta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Seimo statuto nuostatas, teisingai nusprendė, kad asmeninis Seimo nario pareiškimas, nesusijęs su Seimo nario funkcijomis ar svarbiomis valstybės problemomis, negali būti įtrauktas į Seimo posėdžio darbotvarkę ir perskaitytas Seimo posėdyje.
67. Nesant reglamentuotos Seimo narių privataus pobūdžio kalbų išsakymo tvarkos, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pateiktu raštu dėl Seimo nario galimybės padaryti asmeninį pranešimą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo. Šiame rašte Seimo kanceliarija nurodė, kad Seimo statuto 132 straipsnyje nustatyta Seimo nario teisė organizuoti spaudos konferencijas žurnalistams. Seimo statute neįtvirtintas ir neribojamas Seimo nario spaudos konferencijoje pateikiamų pranešimų turinys, todėl Seimo narys šiuo būdu galėtų viešai pateikti asmeninį pranešimą.
68. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad byloje pagrįstai buvo spręsta, jog ieškovo pasirinkta priemonė – įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, artimiausios Seimo sesijos metu, o jei įsiteisėjus teismo sprendimui Seimo sesija nėra prasidėjusi – per vieną mėnesį nuo artimiausios Seimo sesijos pradžios, spaudos konferencijoje Seime paskelbti pranešimą, paneigiantį ginčo teiginius, labiausiai atitinka pažeidimo pobūdį bei jo padarymo vietą ir yra proporcinga teisių gynimo priemonė (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo
69. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 65 punktas).
70. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovą tokius duomenis paneigti, taip pat priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos ieškovo reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino.
71. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paplitimo, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad svarbiausiu viešojo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs; akcentuojama, kad viešasis asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 55 punktą; cituotą EŽTT Mesić prieš Kroatiją sprendimą).
72. Konstitucinis žalos atlyginimo principas yra, inter alia, įgyvendintas CK 6.250 straipsnyje, kuris reglamentuoja neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
73. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
74. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neturtinę žalą įrodinėjo teigdamas, kad buvo padaryta žala jo reputacijai, dėl atsakovo išsakytų teiginių jis patyrė pažeminimą (nepatogumų dėl papildomo dėmesio, poreikio aiškintis, dėl situacijos eskalavimo). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad atsakovo teisinės atsakomybės individualizavimas turi būti susietas su jam kaip Seimo nariui keliamais elgesio standartais, įvertinant aplinkybę, jog atsakovas melagingas žinias paskleidė, pasisakydamas per Seimo posėdį ir suvokdamas, kad ginčo teiginiai sulauks didelio žiniasklaidos dėmesio. Ieškovo argumentus, kad jo, kaip moderatoriaus ir renginio vedėjo, paslaugų atsisakė kai kurie asmenys, nenorėdami, kad jų renginiai būtų siejami su ieškovo asmeniu, kuris viešojoje erdvėje buvo aptariamas neigiamai, apeliacinės instancijos teismas pripažino tinkamai neįrodytais ir tai pripažino kriterijumi, leidusiu sumažinti ieškovo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį.
75. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentai, kad jam teko nuolat aiškintis artimiesiems ir kolegoms dėl ginčo teiginių ar kad padidėjo žiniasklaidos dėmesys jam, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nenustatyta, kad ieškovui sukelti pažeidimai būtų buvę žymūs, labai skaudūs ir būtų pakenkę jo profesinei karjerai, o ieškovo argumentai, kad informacija apie asmens privatų gyvenimą visuomenėje neaptarinėtina, nėra pakankami pripažinti buvus pakankamą pagrindą priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą.
76. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui buvo pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir įpareigoti atsakovą juos paneigti, tačiau ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą šiuo atveju tenkintas nepagrįstai, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visetą bei ginčo šalių tarpusavio santykius ir į tai, kad abi ginčo šalys yra vieši, gerai visuomenėje žinomi asmenys, nusprendžia, kad pripažinimas, jog atsakovo paskleisti teiginiai apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, ir įpareigojimas atsakovui paneigti ginčo teiginius yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ir ieškovo patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 69 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties
77. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą, tinkamai nustatė sąlygas taikyti CK 2.24 straipsnį, tačiau nepagrįstai ieškovui priteisė neturtinės žalos atlyginimą, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteista iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, naikintina ir dėl šio ieškovo reikalavimo paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
78. Pakeitus ar panaikinus skundžiamus teismų procesinius sprendimus, byloje perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bei paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasaciniame procese (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys).
79. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (5 dalis).
80. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
81. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą ir įpareigoti tokius duomenis paneigti bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą bei įpareigojimo paneigti tokius duomenis, kitą ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies.
82. Kasacinis teismas nusprendė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ir dėl šio reikalavimo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, o kitą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Tai reiškia, kad ieškovo reikalavimai pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę bei orumą ir įpareigoti tokius duomenis paneigti nagrinėjamoje byloje yra visiškai patenkinti.
83. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
84. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 51, 52 punktus; 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021 57–59 punktus; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 36 punktą).
85. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teismo buvo tenkintas iš dalies, vis dėlto ieškovo reikalavimas materialine teisine prasme buvo iš esmės patenkintas, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovui iš atsakovo visų byloje ieškovo patirtų (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra pagrįstas.
86. Tų pačių argumentų pagrindu netenkinamas atsakovo prašymas priteisti jam iš ieškovo kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir tenkinamas analogiškas ieškovo prašymas. Kasaciniame teisme ieškovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 998,25 Eur atstovavimo išlaidų, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą. Šių ieškovo prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl priteistinas ieškovui iš atsakovo.
87. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 2,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ši suma yra mažesnė nei minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui A. B. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3000 (trijų tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą
. Priteisti ieškovui A. B. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 998,25 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė