Administracinė byla Nr. A-1219-624/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01235-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius), 85,09 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos.
2. Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Šiaulių skyriaus Pakruojo skyrius (toliau – ir VSDFV Pakruojo skyrius) už 2017 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjai priskaičiavo 21,00 Eur išmokų sumą, o išmokėjo 10,50 Eur, taip pat priskaičiavo 284,82 Eur sumą, o išmokėjo 142,41 Eur, t. y. iš viso priskaičiavo 305,82 Eur sumą, o išmokėjo tik 152,91 Eur sumą. Tokiu būdu, VSDFV Pakruojo skyrius, atlikęs išskaitymus iš pareiškėjai mokėtinų išmokų, palikdamas jai mažesnę nei 238 Eur sumą, padarė pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą, kurią turi atlyginti. Valstybė yra nustačiusi minimalių poreikių dydžio sumą – 238 Eur (2016 metų kainomis, sudaryta remiantis statistikos informacija, kiek šalies gyventojai pinigų išleidžia namų ūkiui, bei dietologų duomenimis, kiek kainuoja minimaliai reikalingas maistas). Minimalių poreikių dydžio suma buvo nurodyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai prieinamame tinklalapyje. VSDFV Pakruojo skyrius, atlikęs išskaitymus iš pareiškėjos gaunamų išmokų, viršijančių 238 eurus (minimalių poreikių dydžio suma), t. y. išskaičiusi sumą 85,09 eurus (238–152,91=85,09), sukėlė pareiškėjos egzistencijai pavojų, ji negalėjo dėl išskaitymų patenkinti savo minimalių poreikių, įskaitant ir prasimaitinimą, dėl to patyrė fizinį bado skausmą bei nepritekliaus dvasines kančias. Pareiškėja teigė, kad patyrė 85,09 Eur turtinės žalos, taip pat priteistina ir neturtinė žala, kurią pareiškėja vertino 1 000 Eur. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje yra nurodyta, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi ar jis baudžiamas. VSDFV Pakruojo skyrius, atimdamas iš pareiškėjos išmokas, viršijančias 238 Eur, elgėsi žiauriai, nežmoniškai ir žemino jos orumą, toks elgesys vertintinas ir kaip kankinimas, nes VSDFV Pakruojo skyrius atėmė iš pareiškėjos galimybę patenkinti savo minimalius poreikius ir privertė badauti.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.
4. VSDFV Šiaulių skyrius paaiškino, kad 2017 m. liepos 24 d. gavo du antstolio R. K. patvarkymus dėl skolos išieškojimo, taip pat 2017 m. liepos 28 d. antstolio A. L. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 733 straipsnis nustato, jog išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas, patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai (CPK 733 str. 1 d., 2 d., 3 d.). Pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio mėnesį paskaičiuota valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – ir senatvės pensija), kurios dydis 284,82 Eur, pareiškėja taip pat turi teisę į valstybinio socialinio draudimo našlių pensiją (toliau – ir našlių pensija), kurios dydis rugpjūčio mėnesį buvo 21 Eur. Vadovaujantis CPK 611, 733–743 straipsniais, antstolių nurodymais iš pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos ir našlių pensijos rugpjūčio mėnesį pradėtas išieškojimas po 50 procentų nuo pareiškėjos gaunamų išmokų, todėl VSDFV Šiaulių skyrius rugpjūčio mėnesį pareiškėjai išmokėjo 152,91 Eur senatvės pensijos ir našlių pensijos, kadangi vykdant antstolių patvarkymus, rugpjūčio mėnesį iš pareiškėjos gaunamų išmokų, iš senatvės pensijos išskaityta 142,41 Eur, iš našlių pensijos 10,50 Eur. Susisiekus telefonu su antstolių R. K. ir A. L. kontoromis, gautas atsakymas, jog pareiškėja minėtų patvarkymų dėl skolos išieškojimo neskundė, todėl patvarkymai yra galiojantys ir privalomi vykdyti pagal CPK 585 straipsnį. VSDFV Šiaulių skyrius, būdamas vykdomoji institucija, priimdama vykdyti patvarkymus dėl skolos išieškojimo laikosi teisės aktų nuostatų, nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Atsakovo atstovo nuomone, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, nesant civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, pareiškėjai neapskundus minėtų patvarkymų dėl skolos išieškojimo, neįrodžius žalos fakto, skundas dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
II.
5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos R. V. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja galbūt neteisėtus VSDFV Šiaulių skyriaus veiksmus sieja su tuo, jog pareiškėjai buvo išmokėta po 50 proc. nuo pareiškėjos gaunamų išmokų, t. y. iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“ 2017 m. rugpjūčio 11 d. išmokų išmokėjimo kvitų (Nr. 0031193 ir Nr. 0031194) kopijų matyti, kad vietoje 284,42 Eur senatvės pensijos pareiškėjai išmokėta 142,41 Eur senatvės pensijos, vietoje 21 Eur našlių pensijos pareiškėjai išmokėta 10,50 Eur našlių pensijos. Atsakovas teismui pateikė antstolio A. L. 2017 m. liepos 27 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-159-35346, antstolio R. K. 2017 m. liepos 20 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-98-21655, antstolio R. K. 2017 m. liepos 20 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-98-21661, t. y. atsakovui ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pateikti keli vykdomieji dokumentai.
7. Teismas aptarė CPK 733 ir 736 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus ir konstatavo, kad atsakovo atstovas VSDFV Šiaulių skyrius buvo išieškojimo pagal antstolio A. L. 2017 m. liepos 27 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-159-35346, antstolio R. K. 2017 m. liepos 20 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-98-21655, antstolio R. K. 2017 m. liepos 20 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-98-21661 (toliau – ir Patvarkymai dėl skolos išieškojimo) vykdytojas, privalėjęs atlikti Patvarkymuose dėl skolos išieškojimo nurodytus veiksmus.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėja teigė, jog valstybė yra numačiusi minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą – 238 Eur (2016 metų kainomis, sudaryta remiantis statistikos informacija, kiek šalies gyventojai pinigų išlaidžia namų ūkiui, bei dietologų duomenimis, kiek kainuoja minimaliai reikalingas maistas), todėl VSDFV Šiaulių skyrius, atlikęs išskaitymus ir pareiškėjai mokėtinų išmokų, paliekant jai mažesnę, nei 238 Eur sumą, padarė jai turtinę ir neturtinę žalą.
9. Teismas pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016–2017 metų Socialinio pranešimo 11 lape nurodoma, kad skaičiuojamas Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) gali būti naudojamas keliais tikslais, t. y. paramos sistemai vertinti, reformoms planuoti; draudimo sistemos išmokų bazinėms dalims nustatyti; mokestinių lengvatų ir išmokų dydžiams nustatyti; skurdo stebėsenai, absoliutaus skurdo lygiui nustatyti ir kt. Taigi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje 2017 metais paskelbtas Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) nėra sietinas su CPK 736 straipsnio 1 dalyje numatytais leidžiamais išskaitymo dydžiais, kuomet išmokų bei davinių dalis, neviršija Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) (ginčui aktualiu CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktu – 50 proc. esant keliems vykdomiesiems dokumentams).
10. Teismas konstatavo, kad VSDFV Šiaulių skyrius teisėtai ir pagrįstai neatsižvelgė į Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydį ir, vykdydamas Patvarkymus dėl skolos išieškojimo, kurie pareiškėjos nebuvo apskųsti / ginčijami, pagrįstai išmokėjo po 50 proc. nuo pareiškėjos gaunamų išmokų, t. y. vietoje 284,42 Eur senatvės pensijos – 142,41 Eur senatvės pensijos ir vietoje 21 Eur našlių pensijos – 10,50 Eur našlių pensijos, todėl neatliko neteisėtų veiksmų, iš kurių pareiškėja kildina galimai patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų – teisė į neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą eliminuojama. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl 85,09 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
11. Pareiškėja R. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
12. Pareiškėja apeliaciniame skunde remiasi iš esmės tapačiais argumentais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui ir tvirtina, kad dėl VSDFV Pakruojo skyriaus 2017 m. rugpjūčio mėnesį atliktų išskaitymų iš jos gaunamų išmokų, viršijančių 238 Eur, ji negalėjo patenkinti minimalių poreikių, patyrė fizinį bado skausmą bei nepritekliaus dvasines kančias, jos atžvilgiu buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pareiškėja patyrė turtinę žalą – 85,09 Eur ir neturtinę žalą – 1 000 Eur.
13. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jos prašymo tuo aspektu, ar yra pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas, sprendime paminėdamas Asmens minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) naudojimo vieną iš tikslų absoliutaus skurdo lygiui nustatyti, netiesiogiai pripažino, kad mažesnės pajamos, nei yra nustatytas MVPD, yra gyvenimas blogesnėse sąlygose, nei absoliutaus skurdo lygyje. Ginčo atveju visos pareiškėjos pajamos buvo 152,91 Eur, t. y. 85,09 Eur mažesnės už absoliutų skurdo lygį ir ji negalėjo patenkinti minimaliausių poreikių, todėl VDFV Šiaulių skyrius atliko neteisėtus veiksmus.
14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Šiaulių skyriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
15. VSDFV Šiaulių skyrius nurodo, kad išskaitymus atliko vadovaudamasis antstolių Patvarkymais dėl skolos išieškojimo ir neteisėtų veiksmų neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjos skundą atmetė, nes byloje nėra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 85,09 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėja R. V. sieja su, kaip teigiama, neteisėtais VSDFV Pakruojo skyriaus veiksmais atlikus išskaitymus pagal antstolių Patvarkymus dėl skolos išieškojimo išmokant pareiškėjai senatvės pensiją ir našlių pensiją 2017 m. rugpjūčio mėnesį, atlyginimo.
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad VSDFV Šiaulių skyrius neteisėtų veiksmų neatliko, t. y. nesant įstatyme nustatytų sąlygų visumos valstybės civilinei atsakomybei kilti.
18. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad VSDFV Šiaulių skyrius neteisėtus veiksmus atliko, o pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybės, jog pareiškėjos atžvilgiu buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, jai buvo padaryta žala.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėja apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.
21. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybių institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 271 str. 2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 271 str. 4 d.).
22. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).
23. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK 733 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas (CPK 733 str. 2 d.). Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai (CPK 733 str. 3 d.). Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas) (CPK 735 str.).
24. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.).
25. Pagal CPK 737 straipsnio 7 punktą išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą.
26. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Patvarkymų dėl skolos išieškojimo CPK nustatyta tvarka neskundė, VSDFV Pakruojo skyriui buvo pateikti trys vykdomieji dokumentai. VSDFV Pakruojo skyrius, išmokėdamas pareiškėjai priklausančias sumas 2017 m. rugpjūčio mėnesį, išskaitas atliko iš senatvės pensijos ir našlių pensijos, neviršydamas aptartų CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatytų leistinų dydžių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, aptartą teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad VSDFV Šiaulių skyriaus veiksmai, su kuriais pareiškėja sieja jai padarytos žalos atsiradimą, nėra neteisėti.
27. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, pirmiausia pažymi, kad minėtas Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu, viena vertus, VSDFV Pakruojo skyriaus veika, kuri nebuvo neteisėta, galėtų būti prilyginama Konvencijos 3 straipsnyje numatytoms, o kita vertus, kad dėl jos (veikos) pareiškėja, kuri nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, patyrė jos nurodomus nepriteklius. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja turtinę ir neturtinę žalą kildino iš VSDFV Pakruojo skyriaus veiksmų neišmokėjus jai visos senatvės ir našlių pensijos sumos 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Iki šio mėnesio pareiškėjai buvo išmokama visa jai priklausanti senatvės ir našlių pensija – 305,82 Eur (284,82 + 21 = 305,82 Eur), kurios dydis viršijo pareiškėjos nurodytą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje 2017 metais paskelbtą Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD).
28. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjos skundas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjos argumentai, susiję su jos teisių galimu pažeidimu, pirmosios instancijos teismo buvo teisėtai ir pagrįstai atmesti, o atsakovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuoti.
29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Dainius Raižys
Ramutė Ruškytė