Civilinė byla Nr. e2A-615-796/2026

        Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02065-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.7

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JVN“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „JVN“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei (toliau – AB) „Hisk“ ir L. G. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

2.       Ieškovė UAB „JVN“, patikslinusi ieškinį, prašė: 1) priteisti iš atsakovų AB „Hisk“ ir L. G. ieškovei UAB „JVN“ po 1 500,00 Eur žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovo L. G. ieškovei UAB „JVN“ 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų AB „Hisk“ ir L. G. ieškovei UAB „JVN“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės UAB „JVN“ patikslintame ieškinyje nurodyta, kad atsakovas, dirbdamas ieškovės įmonėje vairuotoju, 2024 m. kovo 8 d. su jam paskirtu automobiliu Scania R124LB6 X2 (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teikė paslaugas atsakovei AB „Hisk“ pagal sudarytą paslaugų sutartį Nr. 7.).5.TR/24/24 magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruože. Būdamas atsakovės AB „Hisk“ žinioje, veždamas AB „Hisk“ nustatytos rūšies krovinius ir manevruodamas šio kelio atkarpoje, iškraunant krovinį apvirto, dėl to deformavo automobilio rėmą su esminiais automobilio geometrijos pažeidimais, dėl kurių automobilis negalėjo būti eksploatuojamas. Įvykus įvykiui atsakovės AB „Hisk“ objekte, atsakovas privalėjo informuoti ieškovę ir Darbo inspekcijos atstovą ir užfiksuoti įvykį dokumentine tvarka kartu su įvykio liudininku atsakovu L. G.. Apie įvykusį įvykį atsakovė AB „Hisk“ ieškovės neinformavo. Ieškovei nežinoma, ar AB „Hisk“ fiksavo įvykį, ar ne. Atsakovas L. G. atsiuntė ieškovės atstovui įvykio fotonuotrauką jau po įvykio ir kartu su ieškovės atstovu transportavo atsakovui paskirtą automobilį Scania į autoservisą UAB „Udeta“ dėl žalos dydžio nustatymo. Po įvykio atsakovas L. G. rašytiniu įsipareigojimu su paaiškinimu jame ir prisiimta atsakomybe dėl įvykio įsipareigojo geranoriškai atlyginti padarytą ieškovei žalą, mokėdamas dalimis per mėnesį po 500,00 Eur, iš viso 4 000,00 Eur iki 2024 m. lapkričio 1 d. Ieškovės teigimu, atsakovas 2024 m. kovo 27 d. asmeniniu prašymu kreipėsi į ieškovę dėl darbo sutarties su juo nutraukimo jo paties iniciatyva. Atsakovas prisiimto įsipareigojimo ieškovei nevykdė. Ieškovė su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl atsakovo L. G. įsipareigojimo nesavalaikio įvykdymo. Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-8016-1137/2024 teismo įsakymu priteisė iš atsakovo 617,16 Eur skolą už padarytą žalą 2024 m. kovo–balandžio mėnesiais. Prieštaravimų iš atsakovo L. G. dėl teismo įsakymo gauta nebuvo. Teismo įsakymas vykdomas per antstolius. Ieškovė pranešimais atsakovui L. G. raštu priminė apie pareigą padengti bendrovei padarytą likusią žalą prisiimtu įsipareigojimu. Tačiau atsakovas L. G. į ieškovės pranešimus nereagavo. Ieškovė kreipėsi į teismą pagal atsakovo L. G. įsipareigojimą dėl likusios žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „Hisk“ turėdama tikslą nustatyti, kas įvykio dieną buvo šioje bendrovėje atsakingas už darbų saugą objekte, instruktažą, kas buvo atlikta dokumentuojant tiek L. G. veiksmus (ar jis buvo instruktuotas dėl darbų saugos objekte), ir AB „Hisk“ veiksmus, įvykus įvykiui jai priklausančiame objekte. AB „Hisk“ atsisakė pateikti paaiškinimus ar dokumentus į paklausimą tiek ieškovės atstovui, kuris ne vieną kartą skambino atsakovui telefonu ir prašė pateikti atsakymą į paklausimą, tiek jam, tiek ir advokatui. Ieškovė apie įvykį, kuris įvyko AB „Hisk“ objekte, jokios rašytinės informacijos iš AB „Hisk“ nėra gavusi. Ieškovas manė, kad dėl atsiradusios žalos jo bendrovei dalis kaltės solidariai kartu su L. G. tenka ir AB „Hisk“. Atsakovė AB „Hisk“ nesudarė tinkamų sąlygų ir kontrolės krovinių pristatymui į objektą ir jų iškrovimui, nesilaikė saugos reikalavimų, nebuvo kontrolės darbų saugoje, nefiksavo įvykio. Ieškovės manymu, dėl to atsiranda solidarioji kaltė dėl žalos ir atsakovei AB „Hisk“.

3.       Atsakovė AB „Hisk“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2024 m. kovo 1 d. tarp ieškovės ir AB „Hisk“ (toliau – atsakovė II) įvyko derybos, kurių metu šalys sutarė dėl krovinių vežimo paslaugų teikimo. Atsakovė II 2024 m. kovo 8 d. pasirašė sutartį dėl krovinių vežimo paslaugų teikimo (toliau – ir Sutartis), pagal kurią įsipareigojo teikti transporto paslaugas atsakovei II, reikalingas jos ūkinės veiklos vykdymui. Pagal Sutarties sąlygas (Specialiųjų sąlygų 5.1 p.), paslaugų teikimo pradžia nėra susieta su Sutarties pasirašymo data. Šalių sutarimu Paslaugų teikimo pradžia 2024 m. kovo 7 d. (šis faktas yra užfiksuotas atsakovės II dokumentų valdymo sistemoje. Ieškovės automobilis SCANIA R124, 6x4, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Krovinių vežimo paslaugas maršrutu Utena–Molėtai A14 teikė 2024 m. kovo 8 d. ir manevruodamas su kroviniu apvirto (toliau – ir Įvykis) grunto sandėliavimo vietoje, t. y. žemės sklype, unikalusis Nr. 4400-2416-1557 (toliau – Įvykio vieta). Pagal 2024 m. vasario 20 d. Statybvietės priėmimo ir perdavimo aktą Nr. STA-9, statybvietės teritorija yra magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 79,510 iki 93,726 km. Įvykio vieta nepatenka į statybvietės teritoriją ir yra už 100 metrų nuo statybvietės. Ieškovė apie Įvykį buvo informuota tinkamai (ją informavo pats ieškovės darbuotojas L. G.) ir šį faktą patvirtina teismui pateikti ieškovės 2025 m. rugsėjo 11 d. rašytiniai paaiškinimai. Atsakovas I 2024 m. kovo 15 d. pateikė ieškovei pasirašytą įsipareigojimą, kuriuo patvirtino šias Įvykio aplinkybes, jog: „dirbantis UAB „JVN“ vairuotoju š. m. kovo 8 d., vykdydamas savo tiesiogines pareigas, patekau į įvykį, kurio metu dėl mano kaltės krovininis automobilis Scania R124LB6X2 (duomenys neskelbtini), priklausantis mano darbdaviui UAB „JVN“ patyrė avariją. Žalą, bendru mano ir darbdavio atstovo Direktoriaus V. N. susitarimu, įvertinome 4000 Eur. Žalą įsipareigoju atlyginti sekančia tvarka: kiekvieną mėnesį, man sutinkant, UAB „JVN“ buhalterija išskaičiuoja iš man priklausančio mėnesinio darbo užmokesčio po 500 Eur <...>. Man nutrakus darbo sutartį <...> įsipareigoju likusią sumą išmokėti per 3 d. d. po darbo sutarties nutraukimo dienos“. Ieškovės atstovas advokatas V. Ž. 2025 m. rugpjūčio 25 d. raštu kreipėsi į atsakovę II su Prašymu Nr. 027/25“ (toliau – Advokato prašymas), kuriuo prašė suteikti informaciją, susijusią su UAB „JVN“. 2025 m. rugsėjo 11 d. atsakovė II raštu Nr. SD/25-1050 informavo, jog negali suteikti prašomos informacijos, nes, pagal Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalį, „Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo“. Šiuo konkrečiu atveju Advokato prašymas pateiktas be atstovavimo pagrindą patirtinančio dokumento; prašoma informacija yra konfidenciali, susijusi su asmens duomenimis ir jų atskleidimu, todėl AB „HISK“ neturi teisės jos išviešinti ar atskleisti trečiajai šaliai;  dalies prašomos informacijos (pvz., kokie buvo minėtos transporto priemonės vairuotojo L. G. veiksmai po įvykio?) gavimui reikalinga pateikti pagrindžiančius įrodymus, jog išnaudotos visos priemonės ir būdai gauti ją iš tiesioginio subjekto. Pati ieškovė (ar jo direktorius) į atsakovę II dėl informacijos, susijusios su Įvykiu, suteikimo raštu nesikreipė. Tokio kreipimosi faktą patvirtinančio įrodymo taip pat nėra pateikta ir byloje. Atsakovės II solidarioji kaltė pagal pateiktą patikslintą ieškinį yra visiškai nepagrįsta ir neįrodyta, o AB „Hisk“, kaip atsakovė, į bylą įtraukta neturint jokio teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog nagrinėjamos bylos atveju atsakovę II ir ieškovę siejo tik sutartiniai santykiai (krovinių vežimo paslaugų teikimas). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktą, atsakovė II įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas sumokėti nustatytą užmokestį. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė II būtų neįvykdžiusi šios pareigos ar ją įvykdžiusi netinkamai. Atsakovės II vertinimu, ir kitas prievoles ieškovei atsakovė II yra įvykdžiusi tinkamai. Žala, kurios atlyginimo prašo ieškovė, atsiradusi dėl jos darbuotojo, atsakovo I, kaltės (netinkamo automobilio manevravimo vežant krovinį). Ieškovę ir atsakovą įvykio metu siejo darbo santykiai ir reikalaujama žala atsidaro iš darbo santykių, atsakovui I vykdant tiesiogines darbo funkcijas.

4.       Atsakovas L. G. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad atsakovui susipažinus su pateiktais priedais prie patikslinto ieškinio taip ir lieka neaišku, ar Sutartis, kuria vadovaujasi ieškovė, buvo sudaryta tarp ieškovės UAB JVN ir AB „Hisk“ tik 2024 m. kovo 13 d., nes įvykis, dėl kurio prašoma atlyginti žalą, įvyko 2024 m. kovo 8 d. Todėl iki šiol nėra aišku, kokiu pagrindu, kuo vadovaujantis ieškovė, o būtent vadovas V. N. savo darbuotojus išsiuntė dirbti į magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožą. Pažymėjo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė ir pati nežino, kokiu pagrindu siuntė darbuotojus dirbti 2024 m. kovo 8 d. į nurodytą objektą, kadangi ieškovės atstovas pateikė prašymą AB „Hisk“ vadovui dėl informacijos pateikimo, kuriame suformulavo klausimą: „Kokiu pagrindu 2024 m. kovo 8 d. buvo vykdomi darbai, susiję su UAB „JVN“ transportu?“ Atsakovas L. G. nurodė, kad 2024 m. kovo 4 d. sudarė darbo sutartį su UAB „JVN“, paskirtos darbo funkcijos – vairuotojas. Praktiškai atsakovas pradėjo dirbti 2024 m. kovo 7 d. Visi įmonės automobiliai buvo paliekami Utenos mieste aptvertoje aikštelėje. Atsakovas ir kiti darbuotojai atvykdavo į aikštelę su savo transporto priemonėmis ar pėstute, vėliau į aikštelę atvykdavo vyras, galbūt darbų vadovas, kuris žodžiu nurodydavo kiekvienam vairuotojui, kur vykti (kuris kilometras, vietovė). 2024 m. kovo 8 d. atsakovui L. G. buvo paskirtas automobilis Scania R124LB6 X2 (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis buvo išsiųstas į objektą darbui magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena remontui. Atvykus į objektą, objekte dirbantys asmenys (atsakovui nėra žinoma, kurios įmonės darbuotojai) į automobilį pakrovė juodžemį ar šlapią šlyną su visomis šaknimis. Atlikus krovimą vairuotojui yra pranešama per raciją „gali važiuoti“ arba kartais tiesiog naudodamas automobilio signalą nurodydavo važiuoti. Pažymėjo, kad vairuotojui yra draudžiama išlipti iš automobilio pakrovimo metu, o už tinkamą pakrovimą yra atsakingas pakrovėjas. Atsakovui vietą, kurioje yra reikalinga iškrauti, taip pat nurodė darbuotojas, kuris lygino su buldozeriu. Iškraunant (t. y. mygtuko paspaudimu) automobilis pradėjo virsti ant šono ir apvirto, įvykis įvyko jau darbo pabaigoje. Atsitikus įvykiui atsakovas L. G. laikėsi tiek Kelių eismo taisyklių (KET), tiek darbo saugos reikalavimų. Užtikrinant saugumą, nedelsiant jis išjungė variklį, patikrino, ar nėra nukentėjusiųjų žmonių, kuriems reiktų suteikti pirmąją pagalbą. Tuo pat metu prie jo priėjo darbuotojas, galbūt darbų vadovas, kadangi jis vilkėjo AB „Hisk“ liemenę, atsakovas iškart paaiškino jam apie įvykį, AB „Hisk“ darbų vadovas pasiteiravo, ar atsakovas L. G. informavo savo įmonės direktorių apie įvykį, atsakovas jam patvirtino, kad informavo direktorių telefonu. Atsakovas L. G. iškart po įvykio paskambino direktoriui V. N., paaiškino jam apie įvykį. Direktorius nurodė, kad jau darbo pabaiga ir laukti rytojaus, jis pats atvyks ir susitvarkys, taip pat nurodė, kad darbuotojas jau po darbo valandų ir gali vykti namo. Atsakovas taip pat pasiteiravo jo, ar reikalinga kviesti policiją, tačiau kadangi nebuvo sužalotų asmenų, nuspręsta policijos nekviesti. Pagal reikalavimus atsakovas L. G. žinojo, kad automobilio ar krovinio negalima judinti, kol neatvyks darbdavio nurodyti atsakingi asmenys, kadangi darbdavys jam nurodė vykti namo ir darbus perkelti kitai dienai, jis paklausė tiesioginio vadovo. Kitos dienos ryte atsakovas L. G. sulaukė skambučio iš V. N., jis nurodė, kad reikalinga atvykti į objektą, kuriame liko transporto priemonė. Atsakovas L. G., vykdydamas direktoriaus nurodymus, atvyko į objektą, jokie papildomi dokumentai nebuvo pildomi. Direktoriaus nurodymu, kuris taip pat buvo objekte šalia transporto priemonės, transporto priemonė buvo atversta. Atsakovas nurodė, kad pats direktorius V. N. tame pačiame objekte buvusių darbuotojų paprašė pagalbos ir atvertė automobilį. Automobilis objekte po atvertimo stovėjo dar apie savaitę laiko, kai po to galbūt direktoriaus nurodymu buvo išvežtas į autoservisą, tačiau tikrai ne į Vilniaus autoservisą, kaip nurodyta ieškinyje, o į Utenos rajone esantį autoservisą. Visus šiuos darbus atliko ne pats atsakovas L. G., o būtent ieškovės – įmonės – direktoriaus pavedimu kiti asmenys. Atsakovas L. G. žino šią informaciją, kadangi vyko iš transporto priemonės pasiimti savo asmeninių daiktų. Direktorius V. N. informavo atsakovą L. G. telefonu, kad jis yra išleidžiamas atostogų (galbūt nemokamų), iki kol suras jam kitą transporto priemonę, kad jis galėtų vykdyti savo darbą. Ieškovė neprašė jokio pasiaiškinimo iš atsakovo L. G., nebuvo kalbama kas atsakingas ar dėl ko įvyko įvykis ir nebuvo reiškiamos pretenzijos. Atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovas negali sutikti su ieškovės nuomone, kad tai buvo eismo įvykis, kadangi incidentas įvyko darbe, atliekant iškrovimo darbus. Šis incidentas gali būti pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe, dėl to darbdavys, t. y. UAB „JVN“ vadovas, kuris buvo informuotas apie atsitikimą darbe, privalėjo pradėti tyrimą ir pranešti apie tai Valstybinei darbo inspekcijai. Pažymėjo, kad ieškovės UAB „JVN“ transporto priemonės privalėjo būti apdraustos įmonės transporto priemonių draudimu, todėl taip pat nėra aišku, kodėl ieškovė nesikreipė žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės pagal sudarytą sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovės UAB „JVN“ atsakovui L. G. 900,00 Eur (devynis šimtus Eur) advokato padėjėjos pagalbos išlaidų. Teismas nutarė priimti ieškovės UAB „JVN“ ieškinio atsisakymą atsakovei AB „Hisk“ dėl žalos atlyginimo; nutraukti civilinės bylos dalį dėl AB „Hisk“ pareikštų reikalavimų; grąžinti ieškovei UAB „JVN“ 25,50 Eur (dvidešimt penkis Eur 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 8 d. Pagrindiniai teismo argumentai:

5.1.                      Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą teisme ieškovė UAB „JVN“ atsisakė reikalavimų atsakovės AB „Hisk“ atžvilgiu. Dėl to teismas nusprendė, jog yra pagrindas priimti ieškovės ieškinio atsakovei AB „Hisk“ atsisakymą, civilinės bylos dalį dėl atsakovei AB „Hisk“ pareikštų reikalavimų nutraukė.

5.2.                      Teismas pažymėjo, kad visų pirma turi būti priimtas darbdavio nurodymas dėl neatlygintos žalos išskaitymo iš darbuotojo darbo užmokesčio.

5.3.                      Ieškovė nepateikė duomenų, kad darbdavys priėmė rašytinį nurodymą išskaičiuoti padarytą žalą iš darbuotojo darbo užmokesčio.

5.4.                      Kadangi nurodytu terminu darbuotojas nei visos, nei dalies žalos darbdaviui neatlygino, todėl darbdavys, siekdamas išieškoti darbuotojo padarytą žalą, privalėjo, vadovaudamasis DK 156 straipsnio 2 dalimi, 220 straipsnio 1 dalimi, per tris mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ieškovė pripažino, kad į darbo ginčų komisiją nesikreipė, o iš karto kreipėsi į teismą dėl skolos iš darbuotojo priteisimo.

5.5.                      Teismo vertinimu, 2024 m. liepos 10 d. priimtas teismo įsakymas nagrinėjamoje byloje neriboja teismo pasisakyti dėl ieškovės reikalavimo esmės ir pagrįstumo.

5.6.                      Teismas nurodė, jog ieškovė pačių instrukcijų, iš kurių būtų galima nustatyti darbuotojo teisių ir pareigų turinį ir nuspręsti dėl pareigų pažeidimo fakto, teismui nepateikė.

5.7.                      Teismas sprendė, kad ieškovė atsakovo kaltę dėl įvykio įrodinėjo remdamasis tik prielaidomis ir spėlionėmis, kad automobilis apsivertė dėl darbuotojo neatsakingumo ir skubėjimo. Tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, jo darbo pareigų pažeidimą, nepateikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Pagrindiniai ieškovės apeliacinio skundo argumentai:

6.1.                      Teigia, kad atsakovas, vairuodamas automobilį atbuline eiga, nepasirinko saugaus greičio, dėl to kilo įvykis.

6.2.                      Atsakovas neatliko jokių veiksmų, susijusių su įvykiu, apsiribojo tik informacija darbdaviui, kad įvyko įvykis.

6.3.                      Atsakovas buvo AB „Hisk“ žinioje ir vežė jos nurodytus krovinius.

6.4.                      Įstatymas nenumato iš pradžių kreiptis į darbo ginčų komisiją.

6.5.                      Atsakovas savo kaltę pripažino ir pažadėjo atlyginti žalą.

3.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pagrindiniai argumentai:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo pobūdį. 

7.2.                      Teismas tinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagrįstai konstatavo įrodymų nepakankamumą. 

7.3.                      Teismas nepažeidė nei materialinės, nei proceso teisės normų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, šalių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, nenustatė būtinybės skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

6.       Apeliacijos objektą pagal ieškovės apeliacinį skundą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai atsakovui L. G.. 

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

7.       Bylos duomenimis nustatyta:

11.1.                      2024 m. kovo 4 d. tarp UAB „JVN“ ir L. G. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 92, pagal kurią L. G. priimtas vairuotojo pareigoms, darbo pradžia 2024 m. kovo 7 d. (e. b., b. l. 5–7).

11.2.                      Atsakovas L. G. 2024 m. kovo 7 d. pasirašė Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale pagal instrukcijas Nr. 1, 2, 3, 4 (e. b., b. l. 74–76). Tą pačią dieną pasirašė Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnale (e. b., b. l. 77–82), Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnale (e. b., b. l. 83–88).

11.3.                      2025 m. rugsėjo 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose UAB „JVN“ nurodė, kad vairuotojas, dirbantis su jam priskirtu automobiliu, buvo supažindintas pasirašytinai su darbo saugos, kitomis vairuotojo pareigomis ir teisėmis, nustatytomis Kelių eismo taisyklėse ir Saugaus automobilių keliais įstatymu (e. b., b. l. 89).

11.4.                      2024 m. kovo 13 d. AB „Hisk“ (Užsakovas) ir UAB „JVN“ (Vežėjas) pasirašė Krovinių vežimo paslaugų sutartį Nr. 7.0.5.TR/24/, pagal kurią UAB „JVN“ įsipareigojo AB „Hisk“ pareikalavus teikti vežimo paslaugas užsakovo objektuose magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruože nuo 64,332 km iki 93,726 km (e. b., b. l. 90–95).

11.5.                      Automobilio darbo suvestinėje nustatyta, kad automobilis Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Utena–Molėtai A14 dirbo 2024 m. kovo 7 d. – 10.25 val., 2024 m. kovo 8 d. – 9.25 val. (e. b., b. l. 117).

11.6.                      L. G. pasirašė įsipareigojimą, kuriame nurodyta, kad „aš, L. G., dirbantis UAB „JVN“ vairuotoju š. m. kovo 8 d. vykdydamas savo tiesiogines pareigas, patekau į įvykį, kurio metu dėl mano kaltės, krovininis automobilis Scania R124LB6X2 (duomenys neskelbtini), priklausantis mano darbdaviui UAB „JVN“ patyrė avariją. Žalą, bendru mano ir darbdavio atstovo Direktoriaus V. N. susitarimu, įvertinome 4000 Eur. Žalą įsipareigoju atlyginti sekančia tvarka: kiekvieną mėnesį, man sutinkant, UAB „JVN“ buhalterija išskaičiuoja iš man priklausančio mėnesinio darbo užmokesčio po 500 Eur <...>. Man nutrakus darbo sutartį <...> įsipareigoju likusią sumą išmokėti per 3 d. d. po darbo sutarties nutraukimo dienos“ (e. b., b. l. 4).

11.7.                      2024 m. kovo 28 d. L. G. atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (e. b., b. l. 7, 8).

11.8.                      2024 m. gegužės 16 d. UAB „Udeta“ išrašė UAB „JVN“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. UDET 216, kurioje už automobilio Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rėmo ir porėmio geometrijos atkūrimą apskaičiuota 4 416,50 Eur suma (e. b., b. l. 17).

11.9.                      Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-8016-1137/2024 nutarta išieškoti iš skolininko L. G. 617,16 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 617,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 10 d.) dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11,00 Eur žyminį mokestį, 201,00 Eur išlaidas advokato pagalbai – uždarajai akcinei bendrovei „JVN“ (e. b., b. l. 9).

11.10.                      2024 m. rugsėjo 4 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d. pranešimais UAB „JVN“ kreipėsi į atsakovą nurodydama, kad pagal šalių 2024 m. kovo 15 d. abipusį įsipareigojimą atsakovas privalo už gegužės–spalio mėnesius padengti bendrovei padarytą likusią 3 000 Eur žalą, ieškovė siūlė per 10 dienų sumokėti už šią žalą, siekiant išvengti teisminio bylinėjimosi tarp šalių (e. b., b. l. 10–15).

Dėl sprendimo dalies atsakovui L. G. pagrįstumo

8.       Ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš darbo teisinių santykių, kurių metu darbuotojo veiksmais darbdaviui galbūt buvo padaryta turtinė žala.

9.       Pirmosios instancijos teismas (toliau ? ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad ieškovė pažeidė tarp jos ir darbuotojo kilusio ginčo ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką. Nepaisant to, teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovo ginčą iš esmės, pažymėjo, kad ieškovės vadovas V. N. teismo posėdyje pripažino, kad dėl nagrinėjamo įvykio UAB „JVN“ neatliko jokio vidinio tyrimo, krovininio automobilio apsivertimo priežasčių nenustatė. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė būtinų darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygų.

10.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įstatymų leidėjas nenustatė imperatyvaus reikalavimo dėl ginčo / įvykio iš pradžių kreiptis į darbo ginčų komisiją. Apeliantės nuomone, atsakovas nesilaikė Kelių eismo taisyklių III skyriaus „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 9 punkte įtvirtintų pareigų, Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimų, Saugaus eismo keliuose įstatymo. Apeliantė teigia, kad atsakovas savo kaltę pripažino. Apeliantė teigia, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, susijusių su eismo įvykiu, dėl to visą atsakomybę perkėlė darbdaviui.

11.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (Darbo kodekso (toliau ir DK) 151 straipsnis). Svarbu ir tai, jog darbo ginčus nagrinėjantys organai DK nustatyta tvarka gali nagrinėti visus darbo ginčus, kurie kyla iš darbo santykių (DK 215 straipsnio 1 dalis). Be to, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį (DK 152 straipsnio 3 dalis). Minėta Darbo kodekso normų analizė leidžia spręsti, kad ieškovė iš pradžių privalėjo ginčą nagrinėti darbo ginčų komisijoje, nes, kaip minėta, būtent viena iš Darbo ginčų komisijos kompetencijų yra atlygintinos turtinės žalos sumažinimas. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teisės normos nenumato ikiteisminės žalos atlyginimo tvarkos.

12.       Akcentuotina tai, kad privalomasis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA) yra teisiškai privalomas kiekvienai Lietuvoje registruotai transporto priemonei. Jis atlygina žalą eismo įvykio metu (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie ieškovės kreipimąsi į draudiką dėl žalos atlyginimo. Neišsprendus šio klausimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir žalos atlyginimo, nėra teisiškai pagrįsta reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo L. G. apskritai.

13.       Nors apeliantė skunde tvirtina, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia deklaratyvia pozicija negali sutikti. Priešingai negu nurodo apeliantė, teismas vadovavosi aktualia ginčo santykiui kasacinio teismo praktika ir nurodė, kad darbuotojui atsakomybė pagal DK 151 straipsnį gali būti taikoma tik nustačius visas nurodytas sąlygas, t. y. žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir pažeidėjo kaltę, būdingas ir civilinei atsakomybei (CK 6.245–6.248 straipsniai), taip pat nustačius dvi papildomas specialiąsias atsakomybės sąlygas – pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nustatant bendrąsias atsakomybės sąlygas gali būti vadovaujamasi kasacinio teismo CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, išaiškinimais. Nustatęs būtinąsias darbuotojo atsakomybės sąlygas, dėl atsakomybės už padarytą turtinę žalą apimties teismas turi spręsti įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (DK 152 straipsnio 2 dalis, 154 straipsnis), pagal DK nustatytas ribas (153 straipsnis), atsižvelgdamas į kaltės formą (DK 152 straipsnio 3 dalis, 154 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 28 punktas).

14.       Taigi darbdavys, tikėdamasis žalos atlyginimo iš darbuotojo, privalėjo įrodyti, kad žala kilo, padarius neteisėtą veiką (pažeidus įsipareigojimus pagal sutartį, įstatymus, kitus teisės aktus) dėl pažeidėjo kaltės, šią neteisėtą veiką ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys, o pažeidėją ir nukentėjusią šalį – darbo teisiniai santykiai pažeidimo metu bei žalos atsiradimas, susijęs su darbo veikla, t. y. žalą sukelia pareigų pagal darbo sutartį vykdymas (netinkamas vykdymas).

15.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad atsakovas, atlikdamas darbo funkcijas, privalėjo vadovautis Saugaus eismo keliuose įstatymu, Kelių eismo taisyklių III skyriaus „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 9 punkte įtvirtintų pareigų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimų įvykus eismo įvykiui eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes.

16.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į kiek skirtingas ieškovės eismo įvykio traktavimo aplinkybes (atsakovo veikimą). Viena vertus, ieškovė ieškinyje nenurodė įvykio aplinkybių iš viso, 2025 m. rugsėjo 15 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad „atsakovas, manevruodamas kelio atkarpoje, iškraunant krovinį, apvirto“, apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas, važiuodamas atbuline eiga, kad iškrautų krovinį, apvirto. Atsakovas nurodė, kad iškraunant (t. y. mygtuko paspaudimu) automobilis „pradėjo virsti ant šono ir apvirto“ (sprendimo 4.3 punktas), t. y. įvykis įvyko transporto priemonei stovint vietoje. Taigi lieka neaišku, ar atsakovas, iškraudamas automobilį (išversdamas krovinį iš priekabos), automobiliu atbuline eiga judėjo, ar ne. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė tikslių įvykio aplinkybių, nors tokią pareigą turėjo. Kaip minėta, ieškovė su AB „Hisk“ buvo sudariusi Krovinių vežimo paslaugų sutartį Nr. 7.0.5.TR/24/, pagal kurią UAB „JVN“ įsipareigojo AB „Hisk“ pareikalavus teikti vežimo paslaugas. Kaip žinoma, atsakovas dirbo (atliko užduotis) su AB „Hisk“ veikla susijusiuose objektuose, dėl to ieškovė turėjo galimybę įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją iš verslo partnerės. Dėl to vien apelianto deklaratyvūs teiginiai, kad „vairuotojas buvo neatsargus“, nėra įrodymas, kaip tai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Pridėtina, kad apeliantės nurodomos bendro pobūdžio pareigos neįrodo neteisėtų atsakovo veiksmų. Apeliantė, veikdama kaip juridinis asmuo, turėjo visas faktines ir teisines galimybes ir pakankamą patirtį suprasti pareigą tinkamai fiksuoti eismo įvykį, paimti iš suinteresuotų šalių rašytinius pasiaiškinimus ir išsiaiškinti įvykio priežastis, tačiau šių veiksmų nesiėmė.

17.       Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas automobiliu, išversdamas priekabą, judėjo (CPK 12, 178 straipsnis). Dėl to manevravimo aplinkybės eismo įvykio kontekste nėra svarbios. Apeliantė, nurodydama atsakovo pažeidimus (neleistinus veiksmus), neįrodinėjo, ar atsakovas automobiliu sustojo neleistinoje / neparuoštoje vietoje, ar atsakovas savavališkai nutarė iškrauti priekabą, ar atsakovas vadovavo priekabos pakrovimo darbams ir priekaba galbūt buvo pakrauta netinkamai, kt. (CPK 12, 178 straipsniai). Spręstina, kad ieškovė nenurodė ir neįrodė konkretaus neleistino atsakovo veiksmo, kuris galėjo lemti / lėmė žalos atsiradimą.

18.       Aplinkybė, kad atsakovas, padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo nubraižyti įvykio schemą, teisinės išvados nekeičia. Kaip nustatyta, atsakovas pranešė darbdavei apie eismo įvykį, darbdavės nurodymu nufotografavo transporto priemonę. Pridėtina, kad pats schemos nesudarymas žalos nesukėlė, tai eismo įvykio pasekmė.

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbuotojo pasirašytas įsipareigojimas nepašalina darbdavio pareigos įrodyti atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas aktyviai keletą kartų bylos nagrinėjimo iš esmės metu pasiūlė ieškovui byloje pateikti šiuos reikšmingus duomenis ar pateikti liudytojų vardus ir pavardes, tačiau ieškovė šių duomenų neteikė (pvz.: 2025 m. lapkričio 4 d. posėdis). Apeliacinės instancijos teismas mano, kad darbdavės reikalavimo pagrįstumas turi būti vertinamas nepriklausomai nuo darbuotojo pasyvaus elgesio ar jo pasyvaus sutikimo dėl žalos atlyginimo.

20.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-8016-1137/2024 nesukuria prejudicinės galios šioje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 3 dalimi, teismo įsakymo išdavimo metu reikalavimo pagrįstumas netiriamas.

21.       Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas iš AB „Hisk“ neišreikalavo papildomų duomenų. Apeliacinės instancijos teismas su šia apeliantės pozicija nesutinka. Kaip žinoma, AB „Hisk“ atstovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš esmės, teikė žodinius paaiškinimus ir nurodė, kad visi dokumentai, kuriuos prašė pateikti ieškovė, yra viešai pasiekiama informacija internete. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, tikslindama ieškinį, įtraukė atsakove AB „Hisk“, o vėliau pateikė rašytinį pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo atsakovei AB „Hisk“. 

22.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė darbo teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, dėl to pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, atitinkamai, kad atsakovo veiksmus ir žalą sieja priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs teisiškai reikšmingas šios bylos aplinkybes, konstatavo, kad neįrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ir ieškinį atmetė.

23.       Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytomis, jai nepalankiomis išvadomis, nereiškia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ar kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą. Apeliantė, nesutikdama su bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindė teismo vertinant įrodymus padarytų teisės normų pažeidimų, tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, kitokio jų vertinimo. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24.       Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl bylos procesinės baigties 

25.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (jo dalį) nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

26.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

27.       Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos.

28.       Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 300 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad jos pagrįstos, būtinos, minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

n u t  a  r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį atsakovui L. G. palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JVN“, įmonės kodas 305500521, 300,00 Eur (tris šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja         Kristina Domarkienė