Administracinė byla Nr. eA-419-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05293-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI, atsakovas), 836,92 Eur turtinės žalos atlyginimą.
1. Pareiškėjas nurodė, kad jis turtinę žalą patyrė dėl Inspekcijos neteisėto 2015 m. balandžio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) byloje Nr. ATPN 3561 (toliau – ir Nutarimas) priėmimo. Nutarimas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjas, būdamas atsakingu asmeniu, neva neužtikrino, jog jo vadovaujamo uždarosios akcinės bendrovės Eurocash1 (toliau – ir UAB Eurocash1) padalinio darbuotojų darbo grafikai būtų skelbiami viešai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi panaikino Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatavęs, kad tiek senoji Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) redakcija, tiek ir galiojanti po pakeitimų, nustato reikalavimą, jog darbo grafikai būtų skelbiami viešai, tačiau byloje nėra duomenų, jog darbuotojai nebūtų turėję galimybės susipažinti su darbo grafikais, bei nėra nustatytų darbo įstatymų pažeidimų, kurie tiesiogiai būtų atėmę ar apriboję įstatymų nustatytas darbuotojų teises, tačiau nustatyta, kad darbuotojai žinojo apie savo darbo grafikus bei į darbą atvykdavo laiku. Inspekcija dėl šios teismo nutarties apeliacinio skundo neteikė. Gindamas savo teises administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjas kreipėsi į advokatų profesinę bendriją „iLaw“ dėl teisinių paslaugų, kurias suteikus, turėjo išlaidų.
2. Pareiškėjo teigimu, faktinės bylos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio sąlygas, kad pareiškėjui būtų priteistas jo patirtos turtinės žalos atlyginimas. Inspekcija šiuo atveju atitinka „valdžios institucijos“ kriterijų, o priimtas ir vėliau teismo panaikintas Nutarimas atitinka „akto“ kategoriją. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas neabejoja, nes VDI savo pareigas atliko aplaidžiai, objektyviai nevertino bylos aplinkybių visumos, rėmėsi subjektyvia nuomone, o ne teisės aktų reikalavimais. Tokiais veiksmais Inspekcija nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyviųjų reikalavimų bei pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. VDI pareigūnai nesilaikė ir objektyvaus administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo principo, nes tas pats pareigūnas, kuris surašė ATP protokolą, priėmė ir Nutarimą.
3. Pareiškėjo patirta žala – advokato teiktai teisinei pagalbai apmokėti patirtos išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti dokumentai.
4. Dėl priežastinio ryšio pareiškėjas nurodė, kad priimtas ir vėliau panaikintas Nutarimas turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. VDI pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, nes dėl Nutarimo panaikinimo turėjo bylinėtis teisme ir dėl to turėjo išlaidų.
2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
1. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis administracinių teismų praktika pareiškėjas neturi teisės į išlaidų, turėtų administracinio teisės pažeidimo byloje, atlyginimą, nes išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ATPK 279 straipsnis, kuris nenustato išlaidų atlyginimo asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, taip pat neturi teisės į tokių išlaidų atlyginimą ir turtinės žalos atlyginimo forma. Dėl to paties asmens, surašiusio ATP protokolą ir Nutarimą, atsakovas nurodė, kad ATPK to nedraudžia.
2. Vyriausiasis darbo inspektorius, skirdamas administracinę nuobaudą pareiškėjui, vykdė jam ATPK pavestas funkcijas, veikė teisės aktų nustatyta tvarka ir visus veiksmus atliko, vadovaudamasis ATPK nustatyta procedūra. Teisės normų, reguliuojančių administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, vertinimo aspektu nustatytas teisinis reguliavimas pažeistas nebuvo. Įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio ATP bylą, veiksmų kaip neteisėtų. Šiuo atveju nei vienos instancijos teismas nepasisakė ir nenurodė, kad pareigūnas, priėmęs Nutarimą, pažeidė proceso teisės normas, t. y. elgėsi neteisėtai.

II.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo A. R. skundą atmetė.
4. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-595, (toliau – ir Nuostatai) 7 punkto nuostatas, spendė, kad VDI pareigūnai pareiškėjo vadovaujamuose UAB Eurocash1 saugomuose objektuose, o vėliau centrinėje būstinėje atlikdami patikrinimus, kaip bendrovėje laikomasi darbo ir poilsio režimo reikalavimų, nepažeidė savo tiesioginių pareigų ir neperžengė kompetencijos ribų. Taip pat, vadovaudamasis ATPK 233 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi tiek ATP protokolo surašymo, tiek Nutarimo priėmimo metu) nuostatomis, bylos duomenimis, jog Nutarimo priėmimo metu pareigūnas D. R. ėjo VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigas, teismas sprendė, kad šis pareigūnas patenka į sąrašą asmenų, įgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas priimant nutarimą, taigi ir šiuo konkrečiu atveju. Teismas su tuo susijusius pareiškėjo argumentus vertino kritiškai, nes jie grindžiami tik subjektyviu vertinimu ir nagrinėjamu atveju nėra įrodyti, t. y. pareiškėjas byloje nepateikė jokių realių įrodymų, patvirtinančių VDI pareigūno, priėmusio Nutarimą, šališkumą ar neobjektyvumą. Aplinkybių, jog būtų pažeistas objektyvaus ATP bylos išnagrinėjimo principas, teismas nenustatė.
5. Teismas, atsižvelgęs į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, pažymėjo, kad Nutarimas buvo panaikintas dėl VDI pareigūnų, priešingai nei teismo, vertintų patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su darbo grafikų viešinimu. VDI pareigūnai, konstatuodami pažeidimą, įvertino, jog nepateikus grafikų bendrovės saugomuose objektuose, o juos laikant tik UAB Eurocash1 centriniame ofise, pareiškėjo kabinete, kuris yra rakinamas ir darbuotojai neturi galimybės į kabinetą patekti bet kuriuo laiku (darbo laikas nuo 8.00 iki 17.00 val.), nebuvo užtikrintas viešas darbo grafikų skelbimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas vertino, jog grafikų laikymas centrinėje būstinėje (keliose vietose), taip pat darbuotojų informavimas apie darbo grafikus telefonu, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog darbuotojams toks informavimo būdas nėra nepriimtinas ar nepatogus, tokius pareiškėjo, kaip atsakingo asmens, pasirinktus darbo grafikų viešinimo būdus laikė tinkamais DK 147 straipsnio 3 dalies prasme.
6. Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties turinį, teismas pažymėjo, jog nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei teismo priimtoje nutartyje nebuvo konstatuoti VDI pareigūnų, atlikusių patikrinimą, veiksmai, prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams, ar bendro pobūdžio pareigų nevykdymas. Byloje nėra jokių duomenų, kad VDI pareigūnai patikrinimo metu, vėliau pareiškėjui surašydami ATP protokolą ir Nutarimą, elgėsi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas pažymėjo, jog tokių aplinkybių nenustatė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, panaikindamas Nutarimą. Nutarimas buvo panaikintas tik dėl institucijos ir teismo skirtingai vertintų faktinių ginčo aplinkybių, o ne dėl VDI pareigūnų proceso taisyklių pažeidimų, aplaidumo atliekant pareigas ar kitų subjektyvaus pobūdžio aplinkybių. VDI pareigūnai DK 147 straipsnio 3 dalies pažeidimą konstatavo įvertinę tuo metu surinktus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, o tai, kad vėliau priimtas Nutarimas buvo teismo panaikintas, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, nesudaro pagrindo VDI pareigūnų veiksmus (priimant Nutarimą) vertinti kaip priešingus (neteisėtus) teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms teisės į žalos atlyginimą prasme. Darydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014.
7. Atsižvelgęs į tai, kad nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti VDI pareigūnų veiksmai, prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Todėl nustatęs, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų VDI pareigūnų veiksmų, teismas padarė išvadą, kad reikalavimas atlyginti pareiškėjui turtinę žalą yra nepagrįstas.

III.

8. Pareiškėjas A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., faktinėmis aplinkybėmis panašia administracine byla Nr. A-323-624/2015 (2015 m. kovo 16 d. nutartis)) ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo atveju, aplaidžiai ir nerūpestingai atlikusi tyrimą, VDI priėmė neteisėtą Nutarimą bei, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nubaudė pareiškėją, nesilaikydama konkrečių teisės normų – ATPK 248 ir 284 straipsnių nuostatų, pirmosios instancijos teismo išvada, kad VDI, atlikdama tyrimą, veikė laikydamasi teisės normų reikalavimų ir nebuvo konstatuoti konkrečių teisės aktų pažeidimai, yra klaidinga. Ją paneigia bylos aplinkybės, t. y. VDI, neatlikusi visų būtinų tyrimo veiksmų, elgėsi aplaidžiai, dėl ko susidarė visiškai nepagrįstą nuomonę (vidinį įsitikinimą), jog darbo grafikai nėra skelbiami pagal teisės aktų reikalavimus.
2. Pareiškėjo nuomone, VDI pareigūnai turėjo išankstinę neigiamą nuomonę dėl UAB Eurocash1, nes įmonės darbuotojai ir anksčiau buvo bausti už darbo įstatymų pažeidimus. Šiuo atveju VDI, atlikdama tyrimą, bet kuriuo atveju turėjo reaguoti į anoniminį skundą ir nubausti įmonės atsakingus darbuotojus, nors, kaip paaiškėjo vėliau, toks nubaudimas buvo visiškai neteisėtas. Be to, UAB Eurocash1 kitame (inkasavimo) skyriuje VDI tikrinimo metu galiojo tokia pati darbo grafikų skelbimo tvarka, tačiau VDI inkasavimo skyriaus atsakingo asmens už tokį pat pažeidimą nebaudė.
3. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai konstatavo ir tai, kad VDI pareigūnai, apklausdami UAB Eurocash1 darbuotojus, tą darė lakoniškai ir darbuotojai galėjo nesuprasti klausimų esmės. Taip pat VDI, atlikdama administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą, pažeidė ir savo vidinius teisės aktus, t. y. tas pats asmuo surašė tiek ATP protokolą, tiek Nutarimą, kas sukėlė abejonių dėl objektyvaus bylos išnagrinėjimo (pažeistas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-376 patvirtintos Administracinių teisės pažeidimų protokolų, nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose surašymo ir registravimo, baudų, skirtų už administracinius teisės pažeidimus, apskaitos ir mokėjimo (išieškojimo) kontrolės tvarkos 17 p.).
4. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju nepriteisus advokato teisinei pagalbai apmokėti patirtų išlaidų (žalos) atlyginimo, būtų ne tik pažeista jo konstitucinė teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtinta teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Süzer and Eksen Holding A.S. prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 6334/05)). Svarbiausias pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl neteisėto VDI akto motyvas buvo tas, kad de facto (faktiškai) ir de jure (teisiškai) jo situacija būtų atstatyta į buvusią iki neteisėto Nutarimo priėmimo.
5. Pareiškėjas, kreipęsis į teismą dėl neteisėto valdžios institucijos (VDI) akto (nutarimo ATP byloje) priėmimo, pasitelkęs kvalifikuotus teisininkus, gynė ne tik savo teisę būti pripažintu nepadariusiu administracinio teisės pažeidimo, bet ir teisę į nuosavybės neliečiamumą (Konvencijos 1952 m. kovo 20 d. papildomo protokolo 1 str.), t. y. pareiškėjo vienas iš pagrindinių tikslų buvo išvengti turtinių nuostolių ir nemokėti visiškai nepagrįstai jam paskirtos baudos. Pareiškėjo vertinimu, jo teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą šiuo atveju yra pažeista, nes jam nebuvo atlygintos dėl neteisėto Nutarimo priėmimo jo patirtos išlaidos.
9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas (nesant pažeidimo sudėties) negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio) buvimo.
2. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo pirmiausia turi būti įvertinta, kokiais teisės aktų reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimu, ar atsakovas prieš pareiškėją veikė laikydamasis šių reikalavimų (pvz., 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta, jog VDI pareigūnas veikė neteisėtai, pažeidė jo veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus ar nevykdė bendro pobūdžio pareigų. Administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta dėl skirtingo faktinių ginčo aplinkybių vertinimo, kurį šiuo atveju Inspekcijos pareigūnas atliko pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku bylos išnagrinėjimu. Todėl, nesant bent vieno privalomo elemento valstybės viešajai atsakomybei atsirasti, pareiškėjas neįgijo teisės į žalos atlyginimą.
3. Pareiškėjo cituojamas EŽTT 2012 m. spalio 23 d. sprendimas priimtas dėl visai kitokių nei šioje administracinėje byloje aplinkybių, t. y. dėl administracinių institucijų neveikimo (sprendimų nevykdymo). EŽTT pasisakė, kad valdžios institucija, nevykdydama įsiteisėjusio teismo sprendimo, pažeidė pareiškėjų teisę į teismą. Šios bylos faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių, kadangi nėra pagrindo teigti, kad VDI nevykdo pareiškėjui priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

10. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija).
11. Nustatyta, kad pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas turtinės žalos, kurią jis patyrė teismine tvarka gindamas savo pažeistas teises administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-268-369/2015, kurioje buvo nagrinėtas Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. ATPN 3561 teisėtumas ir pagrįstumas, atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį. Pareiškėjas šioje byloje pateikė įrodymus, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-268-369/2015 jam atstovavo advokatas, kuriam už teisines paslaugas buvo sumokėta 836,92 Eur. Pareiškėjas šioje byloje laikosi pozicijos, kad jam turi būti priteista 836,92 Eur suma, nes dėl VDI pareigūno neteisėtų veiksmų, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant Nutarimą, kurį panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, jis patyrė turtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, jo situacijoje nepriteisus advokato teisinei pagalbai patirtų išlaidų (žalos) būtų ne tik pažeista jo konstitucinė teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.
12. Atsižvelgiant į šios bylos ginčo pobūdį, pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017).
13. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
14. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
15. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Būtina pažymėti, kad tam, jog būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.
16. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
17. Taigi šioje byloje pareiškėjui teko pareiga įrodyti, kad būtent dėl VDI neteisėtų veiksmų jis patyrė jo nurodomą turtinę žalą, o pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti įrodymus ir nustatyti, ar yra visos trys pirmiau nurodytos viešosios atsakomybės sąlygos (CK 6.246, 6.249 ir 6.247 str.), kurių pagrindu valstybė turėtų pareiškėjui atlyginti žalą.
18. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).
19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo atsikirtimus į skundą ir byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjo nurodomi VDI pareigūno D. R. veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, t. y. kaip prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams, bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarime nėra nustatyta VDI ir / ar pareigūnų neteisėtų veiksmų, o Nutarimas buvo panaikintas tik dėl institucijos ir teismo skirtingai vertintų faktinių ginčo aplinkybių.
20. Atlikus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti – VDI pareigūnų neteisėtų veiksmų, nes byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad VDI šiuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ATPK normas, reglamentuojančias protokolo surašymą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo; faktinių duomenų, kuriais remdamiesi pareigūnai nustato, ar padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, nustatymą, Nutarimo priėmimą.
21. Pažymėtina, kad teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme (ATPK 256, 259 str.) nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017).
22. Tačiau šioje byloje nėra pateikti tokio pobūdžio įrodymai, kurie įgalintų daryti įtikinamą išvadą, kad VDI pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatė visų nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų.
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tai, jog skundžiamo nutarimo surašymas CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis, kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, ir ATPK 257 straipsnis, kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. 2017 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017).
24. Tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs (o įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai įvertino Nutarimo surašymo aplinkybes bei priežastis dėl kurių šis Nutarimas buvo panaikintas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Nutarimas buvo panaikintas dėl institucijos ir teismo skirtingai vertintų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo pareiga paskelbti darbo grafikus viešai. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vertindamas, ar pareiškėjas tinkamai įvykdė DK 147 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą darbo grafikus paskelbti viešai (pagal įstatymą darbo grafikai turėjo būti skelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo), nustatė, kad darbo grafikai buvo laikomi pareiškėjo kabinete, kuris yra rakinamas (tokią aplinkybę nustatė ir VDI patikrinimo metu), tačiau nurodė, jog tai netrukdė darbuotojams susipažinti su darbo grafikais, nes nėra duomenų, jog jie (darbuotojai) „neturėtų galimybės prieiti prie darbo grafikų, esančių pas administratorę, budėtoją, o taip pat iš pateiktos medžiagos matyti, kad jie nedirba nepertraukiamai, taigi turi galimybę patekti į A. R. kabinetą bei peržiūrėti savo darbo grafikus“. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas, vertindamas, ar pareiškėjas trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, atsižvelgė į tai, jog darbuotojai žino savo grafikus bei laiku atvyksta į darbus.
26. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad kitoje administracinėje byloje, kurioje iš esmės buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas taip pat buvo nustatyta, jog skirtingas VDI ir teismo faktinių aplinkybių, susijusių su grafikų viešinimu, vertinimas, nesudaro pagrindo konstatuoti VDI pareigūnų veiksmų, kaip neteisėtų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-685-525/2017).
27. Pažymėtina, kad Nutarimas nebuvo panaikintas dėl to, jog VDI pareigūnas nesilaikė ir objektyvaus administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo principo, nes tas pats pareigūnas, kuris dalyvavo fiksuojant tariamą pažeidimą (surašant ATP protokolą), vėliau nusprendė, kad pareiškėjas yra kaltas padaręs pažeidimą. Šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepatvirtina VDI ir / ar pareigūno neteisėtų veiksmų, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, jam buvo padaryta turtinė žala. 
28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.
29. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė