Civilinė byla Nr. 2S-74-210/2017

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09909-2014-6

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.6.10.; 3.3.2.5.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių melioracija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2VP-10571-907/2016 pagal atsakovo UAB „Šiaulių melioracija“ 2016-10-14 prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių melioracija“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Garida“, G. R., V. R., UAB „Apsaga“, A. V. TŪB „Šoklio prekyba“, UAB „Trotas“, UAB „Dviguba investicija“, UAB „V. P.“, UAB „Pirmas fiksas“, V. L. įmonei, UAB „Landsale“, UAB „Lupra NT “ dėl valdymo gynimo.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Atsakovas UAB „Šiaulių melioracija“ kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimo vykdymo tvarką: įpareigoti atsakovą UAB „Šiaulių melioracija“, per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš servituto teritorijos, 2002 m. rugsėjo mėnesio Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos taškais 1-A-5-6-1, išgabenti 39 vienetus gelžbetoninių plokščių ir jų atliekų į UAB „Šiaulių melioracija“ nuosavybės teise priklausančias aikšteles b5 ir b6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini); iš servituto teritorijos, 2011-03-15               A. S. IĮ parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirstymo plane pažymėtos taškais 14-15-16-17-18-C-14, išgabenti 5 vienetus gelžbetoninių sijų ir jų atliekų į UAB „Šiaulių melioracija“ nuosavybės teise priklausančias aikšteles b5 ir b6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sprendimo įvykdymas yra galimas perkeliant statybines medžiagas į bet kokią tam tinkamą vietą, vietos pasirinkimo teisę paliekant išimtinai atsakovo dispozicijai. Atsakovas UAB „Šiaulių melioracija“, VĮ Registrų centro duomenimis nuosavybės teise valdo aikšteles b5 ir b6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), todėl prašo teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ir leisti perkelti statybines medžiagas būtent į šias aikšteles.                   

2. Ieškovas J. S. su atsakovo prašymu nesutiko nurodydamas, kad teismo sprendimo vykdymas būtų vilkinamas, gelžbetoninės plokštės ir sijos būtų perkeltos į J. S. nuosavybės teise priklausančias aikšteles, kurias jis įsigijo 2011-05-24 pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią įgijo ne tik stoginę - sandėlį, bet ir aikšteles b5 ir b6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini).

                            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi atsakovo UAB „Šiaulių melioracija“ prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimo dalies vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė.

4. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas jau keturis kartus prašė atidėti Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimo įvykdymą. Teismas tenkindamas ieškovo J. S. ieškinį, 2015-09-02 sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė pašalinti gelžbetonines plokštes, sijas ir jų atliekas iš servituto teritorijos, tačiau, kaip teisingai pastebėjo atsakovas UAB „Šiaulių melioracija“, teismas nenurodė vietos, į kurią turi būti perkeltos minėtos statybinės medžiagos, tai paliko spręsti atsakovui. Atsakovas prašo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, nurodant, kad gelžbetoninės plokštės, sijos ir jų atliekos iš servituto teritorijos turi būti perkeltos būtent į UAB „Šiaulių melioracija“ nuosavybės teise priklausančias aikšteles b5 ir b6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini). Kodėl būtent į tas aikšteles, atsakovas prašymo neargumentavo ir jokių įtikinamų priežasčių bei aplinkybių nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad toks šios teismo sprendimo dalies pakeitimas CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka nėra galimas ir laikytinas teismo sprendimo esmės pakeitimu.

5. Kol teisminis ginčas nėra išspręstas, UAB „Šiaulių melioracija“ negali teigti, jog minėtos aikštelės yra jos nuosavybė, ir planuoti ten perkelti gelžbetonines plokštes ir sijas iš servituto teritorijos. Be to, kiemo aikštelėms b5, b6 ir daliai b7 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, disponavimas jomis yra apribotas. Teismas atsižvelgė į abiejų šalių bei kitų servituto naudotojų teisėtus interesus, į tai, kad servituto teritorija nėra skirta daiktams laikyti, tai trunka pakankamai ilgą laiko tarpą ir trukdo eismui, į tai, kad teismo sprendimas jau daugiau kaip metus laiko nėra vykdomas, į tai, kad gelžbetoninės plokštės ir sijos nuosavybės teise priklauso atsakovui, ginčas dėl aikštelių neužkerta kelio sprendimui vykdyti ir nesudaro pagrindo jo nevykdyti, o kitų tai pateisinančių priežasčių ar išimtinių aplinkybių atsakovui nenurodžius, jo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė kaip nepagrįstą.

                       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Šiaulių melioracija“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     6.1. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas nukrypo nuo prašymo dalyko, analizavo kreipimosi kartus, vertino neįsiteisėjusį 2016-07-18 sprendimą bei 2016-09-13 papildomą sprendimą, pasisakė dėl delsimo geranoriškai įvykdyti sprendimą, o patį prašymą prilygino vykdymo proceso vilkinimo veiksmui, todėl teismas neatskleidė ginčo esmės, nenagrinėjo atsakovo nurodytų argumentų pagrįstumo klausimo. Apelianto nuomone, jo prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką yra natūraliai išplaukiantis iš teismo nutarčių išaiškinimų, savalaikis ir jokiu būdu nėra nepagrįstas ar vilkinantis sprendimo vykdymo procesą. Todėl teismas spręsdamas atsakovo pateikto prašymo pagrįstumo klausimą turėjo analizuoti, kiek prašoma nustatyti tvarka yra susijusi su sprendimo rezoliucine dalimi, o ne vertinti kitų civilinių bylų dalykus, kol kas neįsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų sukeliamas teisines pasekmes.

     6.2. Pagal sprendimo rezoliucinę dalį, atsakovas yra laisvas spręsti, kaip jam vykdyti sprendimą. Atsakovas yra teisėtas aikštelių b5 ir b6 savininkas, o ieškovas J. S. tik ginčija atsakovo nuosavybės teises. Teismas neteisus teigdamas, jog atsakovas negali laisvai disponuoti aikštelėmis b5 ir b6 dėl 2016-06-01 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šios bylos dalyku nėra ginčas dėl minimų aikštelių nuosavybės ar jų valdymo teisių. Atsakovo prašoma nustatyti sprendimo vykdymo tvarka neturi jokios įtakos šioje byloje gintoms ieškovo teisėms.

7. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą tretieji asmenys V. R. ir G. R. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

     7.1. Apeliantas teikdamas teismams melagingus duomenis, nuslėpdamas aplinkybę, kad pats savo valia atsisakė žemės sklypo, ant kurio yra aikštelės b5, b6 ir dalis aikštelės b7, nuomos, nuslėpdamas aplinkybę, kad aikšteles b5, b6 ir dalį aikštelės b7 pardavė ieškovui J. S., akivaizdžiai sukčiauja ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Apeliantas akivaizdžiai vilkina ir piktybiškai nevykdo 2015-09-02 teismo sprendimo, piktybiškai trukdo transporto priemonių eismui, sudaro kliūtis sniego valymui, trukdo transporto priemonėms apsisukti, prasilenkti, piktybiškai pažeidžia valstybės, ieškovo J. S., trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus.

8. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą tretieji asmenys UAB „Garida“ ir UAB „Lupra NT“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

     8.1. Jokiame teismo sprendime ar nutartyje nėra išaiškinta, kad atsakovas UAB „Šiaulių melioracija“ turi teisę gelžbetoninės plokštes ir sijas (statybines atliekas) suvežti į J. S. nuomos pagrindu valdomą žemės sklypą ant aikštelių b5 ir b6. Tol, kol ieškovas J. S. turi galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį, apeliantas neturi teisės suvežti gelžbetonines plokštes, sijas (statybines atliekas) į ieškovo J. S. nuomos pagrindu valdomą žemės sklypą. Teismas teisingai nustatė, kad kiemo aikštelėms b5, b6 ir daliai b7 aikštelės yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, disponavimas jomis yra apribotas, o gelžbetoninių plokščių ir sijų (statybinių atliekų) pervežimas į nurodytas aikšteles ne tik pažeistų teismo nustatytus apribojimus dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis, bet ir prieštarautų CK 1.5. straipsnyje įtvirtintiems principams.

9. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    9.1. Apeliantas iš esmės siekia pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kad būtų įpareigojamas perkelti daiktus į kiemo aikšteles b5, b6, dėl kurių nuosavybės teisės tarp apelianto ir ieškovo J. S. yra kilęs teisminis ginčas, kuris šiuo metu nagrinėjamas apeliacinėje instancijoje.

10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas J. S. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovo UAB „Šiaulių melioracija“ atstovui advokatui A. K. skirti 5792 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovui, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

     10.1. Apeliantas sąmoningai nutyli svarbias aplinkybes dėl atitinkamų aikštelių, stoginės-sandėlio pardavimo ieškovui, dėl kreipimosi sumažinti nuomojamos valstybinės žemės plotą, dėl ieškovo teisės naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir UAB „Šiaulių melioracija“. Apeliantas siekdamas suklaidinti teismą nenurodo aplinkybės, kad 2012-02-27 valstybinės žemės nuomos sutartimi ieškovas išsinuomojo 0,4126 ha ploto žemės sklypo dalį, kurioje yra aikštelės b5, b6 ir dalis aikšteles b7. Šiuo metu aikštelių b5, b6 ir dalies aikštelės b7 faktiniu valdytoju pripažintas J. S., kuris naudojasi valstybinės žemės sklypo ir aikštelių dalimi, moka valstybinės žemės nuomos mokestį valstybei pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą, investavo lėšas į teritorijos sutvarkymą, aptvėrimą ir apsaugą.

     10.2. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, apeliantas UAB „Šiaulių melioracija“ nuosavybės teise turi kitų kiemo aikštelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), į kurias gali būti pervežtos gelžbetoninės plokštės, sijos ir jų atliekos.

     10.3. Atsakovo atstovas advokatas A. K. rodo nepagarbą teismams, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia sudaryti sąlygas apeliantui nevykdyti teismo sprendimo. Praėjus daugiau nei metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo apeliantas piktybiškai jo nevykdo. Dėl betoninių aikštelių valdymo ir nuosavybės teisių, ginčas tarp ieškovo J. S. ir atsakovo UAB „Šiaulių melioracija“ sprendžiamas kitoje civilinėje byloje ir nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

     10.4. Atsakovo UAB „Šiaulių melioracija“ atstovui advokatui A. K. sistemingai ir nuolat teismams teikiant melagingus duomenis, nutylint itin reikšmingas objektyvas faktines aplinkybes, atvirai neigiant ir ignoruojant įsiteisėjusias teismo nutartis, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis J. S. prašo skirti baudą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apelianto prašymas dėl sprendimo dalies vykdymo pakeitimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.).

13. CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

14. Kadangi prašymas atidėti, išdėstyti sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką nagrinėjamas, jau kai teismo sprendimas įsigalioja, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-346/2013).

15. Byloje nustatyta, kad gelžbetoninės plokštės ir sijos nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Šiaulių melioracija“, jos yra sukrautos ant kelio servituto, skirto važiuoti transporto priemonėms, teritorijos ir ieškovui bei kitiems servituto naudotojams trukdo minėtu kelio ruožu naudotis, todėl turi būti pašalintos. Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimas yra įsiteisėjęs, jo dalis dėl statybinių medžiagų pašalinimo iš servituto teritorijos turėjo būti įvykdyta per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2015-11-06, tačiau ji nėra įvykdyta iki šiol.

16. Apeliantas pateiktu prašymu prašė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, nurodant, kad gelžbetoninės plokštės, sijos ir jų atliekos iš servituto teritorijos turi būti perkeltos būtent į UAB „Šiaulių melioracija“ nuosavybės teise priklausančias aikšteles b5 ir b6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančias (duomenys neskelbtini).

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šiaulių apylinkes teismo 2015-09-02 sprendime jokių įpareigojimų perkelti ginčo objektus į konkrečią vietą, t. y. į aikšteles b5 ir b6, nenurodyta, todėl apeliantas  nepagristai sprendimo įvykdymą sieja su galimybe perkelti ginčo objektus į ieškovo J. S. nuomos pagrindu valdomas aikšteles b5 ir b6, esančias (duomenys neskelbtini) mieste. Taigi, atsakovas iš esmės siekia pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kad būtų įpareigojamas perkelti daiktus į kiemo aikšteles b5, b6, dėl kurių valdymo ir nuosavybės teisių tarp apelianto ir ieškovo J. S. yra kilęs teisminis ginčas. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi Šiaulių apylinkės 2016 m. liepos 18 d. sprendimą ir 2016 m. rugsėjo 13 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistą, pripažindamas, kad 2011-05-24 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 11/05-2 UAB „Šiaulių melioracija“ pardavė, o J. S. nupirko už bendrą 66 000,00 Lt kainą stoginę-sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo aikšteles, pažymėtas b5 (plotas 1764,60 kv. m.), b6 (plotas 105.40 kv. m.), ir aikštelės b7 (plotas 2009 kv. m.) 1648/2009 dalį, kurių dalis aikštelių b3, b4, b5, b6, b7, b8, b9, b10, b11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrame plote yra 3879/10671. Valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su atsakovu J. S. 2012-02-27 sutartimi Nr. 31SŽN-112, taip pat pripažinta teisėta ir pagrįsta. Taigi, prejudiciniais faktais nustatyta, kad aikštelių b5 ir b6 savininkas yra J. S., o ne apeliantas, todėl gelžbetoninių plokščių ir sijų išgabenimas į šias aikšteles negali būti būdu teismo sprendimui įvykdyti.

18. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė priežasčių, kodėl jis negali įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir daugelį metų ieškovui J. S. išnuomotame valstybinės žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) laikomų betoninių sijų ir plokščių negali išvežti ar perkelti į kitas teritorijas (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, atsižvelgiant į tai, kad jo vykdymas jau keturis kartu buvo atidėtas, faktiškai lemtų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, be to, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, ieškovo J. S. ir trečiųjų asmenų interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas siekdamas tinkamai ir operatyviai įvykdyti teismo sprendimą, negali šios pareigos sieti tik su galimybe perkelti sprendime nurodytas gelžbetonines plokštes, sijas ir jų atliekas į aikšteles b5 ir b6, esančias Šiauliuose, Išradėjų g. 13.

19. Atskirasis skundas grindžiamu argumentu, kad teismas nukrypo nuo prašymo dalyko, analizavo kreipimosi kartus dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, vertino neįsiteisėjusį 2016-07-18 sprendimą bei 2016-09-13 papildomą sprendimą, pasisakė dėl delsimo geranoriškai įvykdyti sprendimą, o patį prašymą nepagrįstai prilygino vykdymo proceso vilkinimo veiksmams, todėl teismas neatskleidė ginčo esmės.

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimo neanalizavo ir nesiejo su sprendimo rezoliucine, nepagrįstai vertino kitų civilinių bylų dalykus, kol kas neįsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų sukeliamas teisines pasekmes. Vien aplinkybė, jog teismas byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes bei prejudicinius faktus vertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, bei priėmė jam nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas.

21. Ieškovas J. S. prašo atsakovo UAB „Šiaulių melioracija“ atstovui advokatui A. K. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pastebėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas, jeigu jis mano, kad jo teisės pažeistos (CPK 5 str.). Taip pat įstatymu įtvirtinta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (atskirąjį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius (CPK 95 str.). Pažymėtina, kad vien šalies pasinaudojimas jam suteikta procesine teise ginti savo pažeistas teises bei jo atstovaujamojo vardu pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK95 straipsnio prasme, kad dėl to jam turėtų būti skiriama bauda.

22. Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas J. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios, pateiktais duomenimis, sudaro 150 Eur (4 t., 160–162 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 150 Eur suma yra pagrįsta, todėl, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto ieškovo naudai (CPK 98 str. 1 d.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Šiaulių melioracija“, į. k. 175788722, 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjas                                                                                              Vytautas Kursevičius