Administracinė byla Nr. I-287-426/2018

              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02494-2017-2

                    Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Valerijui Novikovui,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. V. D. ir R. S. bei jos atstovui advokatui Arūnui Aleknai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, P. V. D., R. S., O. J. ir V. L. R. dėl sprendimo panaikinimo  ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Teismas

n u s t a t ė :

Patikslintame skunde (b. l. 27–29) pareiškėja A. R. prašo panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 12 d.  sprendimą Nr. esprl-142 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – Vilniaus filialas)         2017 m. gegužės 22 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-13446 ir priimtas naujas sprendimas: P. V. D. atstovo O. D. 2017 m. gegužės 10 d. prašymą tenkinti. Panaikinti registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ atliktą įrašą (toliau – Įrašas).

Pareiškėja nurodo, kad Sprendimas yra ydingas, nes jame nurodyta, jog P. V. D. atstovas O. D. ir R. S. 2017 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą panaikinti 2017 m. kovo 9 d. padarytą Įrašą skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“. Prašymas paduotas suėjus 2 (dviem) mėnesiams po įrašo atsiradimo dienos.

Teigia, kad Komisijai nebuvo pateikti duomenys, paneigiantys gyvenamojo namo 1A1 m, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) bendro ploto pasikeitimą po rekonstrukcijos darbų. Nurodo, kad Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamų  reikalavimų, kadangi aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad namo plotas nesikeitė, tik norėjo įregistruoti palėpės plotą. Pabrėžė, kad palėpė nuo seno priklauso pareiškėjai tik nebuvo įregistruota Registrų centre.  

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centras (toliau – Registrų centras) atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjos skunde nurodyti esminiai argumentai, jog trečiojo suinteresuoto asmens  P. V. D. atstovas O. D. Komisijai skundą pateikė praleidęs terminą skundui paduoti, yra nepagrįsti.

Akcentuoja, kad terminas teritorinio registratoriaus sprendimui apskųsti skaičiuojamas ne nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, o nuo sužinojimo apie jį dienos. Pažymi, kad terminas skundui paduoti nepraleistas. Taip pat akcentuoja, kad Sprendimas yra motyvuotas, t. y. pagrįstas nustatytais objektyviais duomenimis ir konkrečiai nustatytomis teisės aktų normomis, kurios tinkamai taikytos ginčui.

Atsakovo atstovams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime prašo skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime (b. l. 35–36) nurodo, kad pareiškėja Vilniaus filialui pateikė 2017 m. kovo 1 d. prašymą perskaičiuoti jai priklausančią namo dalį arba įrašyti pastabą apie jai priklausančios dalies padidėjimą. Kartu pateikė notaro patvirtintą 1989 m. kovo 1 d. bendraturčių sutikimą dėl pristatomos verandos ir šiltnamio įrengimo, leidimą statyti verandą prie priklausančios namo dalies bei leidimą vykdyti individualią statybą.

Vilniaus filialas 2017 m. kovo 9 d. įrašė, kad „Gyvenamojo namo lAlm bendras plotas pasikeitė atlikus statybos darbus (rekonstrukciją), tačiau bendraturčių susitarimas dėl pasikeitusių nuosavybės teisės dalių registro tvarkytojui nepateiktas, duomenys Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti“.

Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus filiale buvo gautas P. V. D. atstovo O. D. panaikinti minėtą Įrašą. Vilniaus filialas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-13446 netenkino pareiškėjų prašymo ir juos informavo, kad skundus dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėja bei sprendimus priima Komisija, kuri Sprendimu P. V. D. skundą tenkino – panaikino Vilniaus filialo         2017 m. gegužės 22 d. sprendimą bei registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ atliktą ginčijamą įrašą.

Pareiškėjos skundą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo P. V. D. nesutinka su skundu, jį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 48-49) nurodo, kad 2017 m. gegužės 3 d., užsakęs nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, sužinojo, jog bendras Namo plotas nepasikeitė tik išrašo 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ atsirado įrašas, kad gyvenamojo namo bendras plotas pasikeitė atlikus statybos darbus (rekonstrukciją), tačiau bendraturčių susitarimas dėl pasikeitusių nuosavybės teisės dalių registro tvarkytojui nepateiktas, duomenys nekilnojamojo turto registre nepatikslinti.

Atsiliepime sutinka su skundžiamo Komisijos Sprendimo išvada. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, tokią išvadą pagrindžia sprendime pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai bei argumentai, todėl prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjos patikslintu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

P. V. D. atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 141) jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Jo nuomone, patikslintas skundas yra ydingas. Atsiliepime paaiškina, kad                             2016 m. gruodžio 27 d. sąžiningai įsigijo 19/50 dalių pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Dėl įsigijimo neprieštaravo bendraturčiai. Kalbant su A. R. apie namo ploto didinimą ji nieko neužsiminė. Tuo pačiu metu buvo paduoti dokumentai dėl namų valdos žemės privatizavimo.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2017 m. balandžio 29 d. gavo atsakymą, kad pagal                            2017 m. kovo 19 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą, gyvenamojo namo bendras plotas pasikeitė, atlikus statybos darbus, tačiau bendraturčių susitarimas dėl pasikeitusių dalių registro tvarkytojui nepateiktas, duomenys nekilnojamojo turto registre nepatikslinti.

Pažymi, kad 2017 m. gegužės 3 d. užsakius nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą paaiškėjo, jog bendras namo plotas nepasikeitė, tik 11 punkte padarytos registro pastabos ir nuorodos, atsirado minėtas įrašas apie galimus pakeitimus.

Akcentuoja, kad dėl statybos (rekonstrukcijos) darbų P. V. D. kreipėsi į visus bendraturčius, tame tarpe ir į A. R., tačiau nė vienas neprisipažino, kas dėl kokių nors pakeitimų būtų kreipęsis į Registrų centrą.

Akcentuoja, kad iš Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 22 d. gavo atsakymą, iš kurio paaiškėjo, kad pareiškėja 2017 m. kovo 1 d., pažeidusi galiojančius normatyvinius aktus, neinformavusi bendraturčių, kreipėsi į Vilniaus filialą dėl bendraturčiams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių perskaičiavimo. Vilniaus filialas A. R. prašymą tenkino ir įregistravo be bendraturčių sutikimo.

Teigia, kad Vilniaus filialo sprendimas yra ydingas. Jame nenurodyta, kokiais dokumentais remiantis padarytas Įrašas, nenurodytos papildomame plote bendraturčių dalys. Akcentuoja, kad Komisijai nebuvo pateikti duomenys pagal pareiškėjos skundą, paneigiantys 1 punkto namo bendro ploto pasikeitimą po rekonstrukcijos darbų, nes pastaroji nesupažindino bendraturčių su bendro ploto pakeitimais, o naujos dalys nėra užregistruotos įstatymo nustatyta tvarka. P. V. D. paaiškina, kad įrašo 1.2 ir 2.3 punktuose minima pagalbinių pastatų vieta nesusijusi su dabartinio ginčo esme.

Teismo prašo palikti galioti Komisijos Sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. V. D. teismo posėdyje palaikė atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo R. S. prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

R. S. duomenimis, P. V. D. 2017 m. balandžio 29 d. iš NŽT gavo atsakymą, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą gyvenamojo namo bendras plotas pasikeitė atlikus statybos darbus, tačiau bendraturčių susitarimas dėl pasikeitusių teisių dalių registro tvarkytojui pateiktas nebuvo, duomenys nekilnojamojo turto registre patikslinti nebuvo. 2017 m. gegužės 3 d. užsakius nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, paaiškėjo, kad bendras Namo plotas nepasikeitė, tik išrašo 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ atsirado įrašas, kad gyvenamojo namo bendras plotas pasikeitė atlikus statybos darbus (rekonstrukciją), tačiau bendraturčių susitarimas dėl pasikeitusių nuosavybės teisės dalių registro tvarkytojui nepateiktas, duomenys nekilnojamojo turto registre nepatikslinti.

R. S. visiškai sutinka su skundžiamo Sprendimo išvada, kad teritorinis registratorius neteisėtai, be jokio teisinio pagrindo pakeitė nekilnojamojo turto registro Nr. 10/294179 duomenis. Trečiasis suinteresuotasis asmuo mano, kad tokią išvadą pakankamai aiškiai pagrindžia Sprendime išdėstyti motyvai bei argumentai.

R. S. ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą ir Sprendime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad pareiškėja bendraturčių sutikimo neturėjo.

Tretieji suinteresuoti asmenys O. J. ir V. L. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama joms nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo panaikintas teritorinio registratoriaus sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. kovo 1 d. Vilniaus filialui pateikė prašymą perskaičiuoti jai priklausančią namo dalį arba įrašyti pastabą apie jai priklausančios namo dalies padidėjimą (b. l. 37). Prie prašymo pridėjo: notaro patvirtintą 1989 m. kovo 1 d. pareiškimą, Vilniaus miesto Lenino rajono 1989m. liepos 6 d. architekto leidimą statyti verandą prie priklausančios namo dalies, 1990 m. kovo 12 d. leidimą Nr. 46/90 vykdyti individualią statybą         (b. l. 38, 39, 40–41).

Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir pateiktus dokumentus, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ 2017 m. kovo 9 d. įrašė, kad „Gyvenamojo namo lAlm bendras plotas pasikeitė atlikus statybos darbus (rekonstrukciją), tačiau bendraturčių susitarimas dėl pasikeitusių nuosavybės teisės dalių registro tvarkytojui nepateiktas, duomenys Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti“ (b. l. 51–54).

Vilniaus filiale 2017 m. gegužės 10 d. buvo gautas P. V. D. atstovo O. D. ir R. S. prašymas panaikinti teritorinio registratoriaus įrašą, nes jos nesikeičia (b. l. 42).

Vilniaus filialas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-13446, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro (toliau – Registro įstatymas) netenkino pareiškėjų prašymo ir juos informavo, kad skundus dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėja bei sprendimus priima Komisija (b. l. 46).

P. V. D. atstovas O. D. pateikė skundą Komisijai (b. l. 125–127), kuri   2017 m. birželio 12 d. Sprendimu, vadovaudamasi Registro įstatymo 31 ir 32 straipsniais, P. V. D. skundą tenkino, t. y. panaikino Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-13446 bei registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ atliktą ginčijamą įrašą (b. l. 15–16).

Pareiškėja su Sprendimu nesutinka ir teigia, kad P. V. D. ir R. S. kreipėsi į Komisiją praėjus dviem mėnesiams po įrašo atsiradimo dienos ir jie yra  praleidę terminą skundui paduoti.

Teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.

Pagal Registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą (LVAT 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas administracinėje byloje A502-2504/2011, 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2571/2011, 2014 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-728/2014).

Nagrinėjamu atveju teritorinis registratorius, tenkinęs pareiškėjos prašymą,                         2017 m. kovo 9 d. įrašė ginčijamą Įrašą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims apie šį sprendimą nebuvo žinoma. Esminė aplinkybė, kad pareiškėja neturėjo Namo bendraturčių sutikimo, taigi ir į juos nesikreipė. Bylos duomenys patvirtina, kad  tretieji suinteresuoti asmenys patys rinko informaciją ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus                       2016 m. balandžio 20 d. rašte (laikytina rašytiniu apsirikimu rašto metai (2017 m.), kadangi jame minimas 2017 m. kovo 9 išrašas, kuriame ir buvo nurodyta P. V. D. bei O. D. apie ginčijamą Įrašą  (b. l. 50), 2017 m. gegužės 3 d. gavo išrašą  iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l.  51–54).  O. D. 2017 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Vilniaus filialą, kuris 2017 m. gegužės 22 d. sprendime nurodė, kad dėl įrašo įregistravimo reikia kreiptis į Komisiją. Skundą pastarajai pateikė 2017 m. gegužės 23 d. (b. l. 125–127), t. y. nepraleidus termino skundui paduoti.

Pareiškėjos teiginiai dėl praleisto termino atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat pareiškėja skunde teigia, kad  Sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų ir lakoniškai cituoja LVAT praktiką.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Teismo vertinimu, Sprendime yra nurodytas aiškus tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai, sprendimas atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad Namas įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teise (b. l.           55–57).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Konstatuotina, kad kai turtas yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, teisės aktai nustato būtinąją sąlygą siekiant atlikti kadastrinius matavimus – tai bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų susitarimą. Pareiškėja bendraturčių sutikimo dėl pasikeitusių teisių dalių registrų tvarkytojui nepateikė.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas O. D. parodė, kad sutikimo pareiškėjai nebuvo davęs. Kiti tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad sutikimo pareiškėjai irgi nebuvo davę.

Nekilnojamojo turto registro duomenų įrašymo ir jų pakeitimo tvarka reglamentuota Registro įstatyme bei detalizuota Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379.

Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Registro įstatymo 7 straipsnis nusdtato, kad Centrinio registratoriaus funkcijos yra administruoti nekilnojamojo turto registrą, projektuoti, diegti ir naudoti nekilnojamojo turto registro informacinę sistemą, vadovauti teritoriniams registratoriams, kontroliuoti jų veiklą bei atlikti kitas šiame įstatyme bei Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytas funkcijas. To paties įstatymo 14 straipsnis nustato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė.

Esminė aplinkybė, kad pareiškėja pakeitė nekilnojamojo turto – namo, kuris valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nekilnojamojo registro duomenis, neturėdama bendraturčių sutikimo, yra neginčytinai nustatyta. Šiuo atveju teritorinio registratoriaus įrašas  su prierašu tokias aplinkybes irgi patvirtina. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad namo duomenys yra nustatyti / patikslinti 2002 m. liepos 2 d. Kadastro duomenų byloje nėra duomenų (nei 2002 m. liepos 2 d., nei vėliau), patvirtinančių namo rekonstrukcijos faktą (b. l. 150–153). Tokių duomenų pareiškėja teismui irgi nepateikė. Šiuo atveju atsakovo išvada, kad teritorinis registratorius neteisėtai be jokio teisinio pagrindo pakeitė nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, įrašydamas, jog namo bendras plotas pasikeitė atlikus statybos darbus, yra pagrįsta. Minėta, kad esminė aplinkybė, jog bendraturčių susitarimo dėl pasikeitusių  nuosavybės teisės dalių pareiškėja Vilniaus filialui nebuvo pateikusi. Taigi, teritorinio registratoriaus įrašas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Atsakovas pagal suteiktą kompetenciją, vadovaudamasis Registro įstatymo 32 straipsniu, turėjo teisę panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Kitos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos nurodyti abstraktūs teiginiai dėl Sprendimo neatitikties individualiam teisės aktui laikytini nepagrįstais. Teismo vertinimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. prašo priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2018 m. sausio 19 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (b. l. 102), tačiau šioje pažymoje nedetalizavo, kokias išlaidas advokatas suteikė (procesiniai veiksmai nedetalizuoti). Pažymėtina, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintose Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse. Pažymoje nepagrįsta, kas sudaro antrinės pagalbos išlaidas. Taigi, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu.

Išaiškintina, kad šis sprendimas neužkerta kelio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui tinkamai pagrįstą prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai              Rūta Miliuvienė

              Henrikas Sadauskas

              Donatas Vansevičius