Baudžiamosios bylos Nr. e1-402-939/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08153-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 6 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą: (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vykdantis individualią veiką, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas 

n u s t a t ė :

G. B. 2021 m. kovo 17 d. apie 10 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

G. B., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. kovo 17 d. apie 9 val. jis blaivus iš savo namų draugo T. Z. automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į degalinę užpilti į automobilį dyzelinio kuro. Iš degalinės grįžus į namus, pas jį į svečius atėjo bendradarbis, kurio vardo ir pavardės neįvardins, ir su juo jis savo namuose išgėrė butelį alkoholinio gėrimo „Starka“. Po to, jau buvo apie 10 val., jis nusprendė nuvažiuoti iki Skriaudžių k., Prienų r., esančios maisto prekių parduotuvės nusipirkti alaus. Jo paties automobilis neužsivedė. Jo kieme T. Z. laikė savo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) T. Z. jam buvo padavęs automobilio užvedimo raktelį ir transporto priemonės dokumentus, automobiliu leido naudotis, jeigu reiktų jį kieme perstatyti, ar kur pavažiuoti. Neužsivedus jo paties automobiliui, jis nusprendė iki parduotuvės nuvažiuoti su minėtu T. Z. automobiliu. Jis vienas nuo savo namų nuvažiavo prie maisto prekių parduotuvės. Parduotuvėje nusipirko alaus, sėdo į automobilį ir nuo Jaunimo g. 5-o namo važiavo link savo namų. Nuo parduotuvės iki namų yra maždaug 1,5 kilometro atstumas. Skriaudžių kaime, iš Jaunimo gatvės įsukus į Kauno gatvę, kelio Mauručiai-Vinčai-Puskelniai 8 kilometre, važiuojant link namų, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie, patikrinę jo blaivumą, nustatė, kad jis yra neblaivus – alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu jam 10.36 val. nustatytas 1,84 promilių girtumas, 10.52 val. – 1,72 promilių girtumas. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi. Kad jis neblaivus vairavo T. Z. priklausantį automobilį, T. Z. nežinojo. Tokio leidimo, kad jis T. Z. automobiliu važinėtų neblaivus, T. Z. jam nedavė. Jis dirba pagal verslo liudijimą, yra mūrininkas ir betonuotojas (b. l. 74-77).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Liudytojos D. P. parodymais nustatyta, kad patruliuojant 2021 m. kovo 17 d. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo budėtojo pranešimą, kad Prienų r. sav., Veiverių sen., Veiverių k., iš degalinės automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo galimai neblaivus vairuotojas. Telefonu bendraujant su įvykio pranešėja, ši paaiškino mačiusi, kad automobilis įsuko į sodybą, esančią tarp Veiverių ir Skriaudžių. Daugiau minėtas automobilis iš sodybos neišvažiavo. Vykstant pagal pranešimą, kad Prienų r. sav., Veiverių sen., Mažųjų Zariškių k., įvykdyta turtinė veika, važiuojant keliu Mauručiai-Vinčai-Puskelniai, 8 kilometre, Prienų r. sav., Veiverių sen., Skriaudžių k., Kauno gatve, buvo pastebėtas priekyje jų važiuojantis automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apie 10 val. 15 min. sustabdžius minėtą automobilį, nustatyta, kad jį vairavo G. B. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus G. B. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, 10 val. 36 min. šiam nustatyta 1,84 promilių girtumas, 10 val. 52 min. nustatytas 1,72 promilių girtumas. Automobilio vairuotojas prisipažino, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį (b. l. 35-37).

Iš liudytojo T. Z. parodymų matyti, kad jis 2021 m. vasario 2 d. Kaune iš V. K. pagal pirkimo-pardavimo sutartį nusipirko automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis automobilio savo vardu VĮ Regitroje neužsiregistravo. Automobilį jis nusivežė į draugo G. B. sodybą (duomenys neskelbtini), ir šio leidimu ir sutikimu automobilį pastatė jo sodybos kieme. G. B. paprašė šį jo automobilį palaikyti savo kieme. G. B. sutiko. Jis draugui padavė automobilio užvedimo raktelius – jeigu kartais reiktų automobilį patraukti ar perstatyti į kitą vietą. Jis G. B. leido automobiliu naudotis. Jis G. B. nedavė leidimo naudotis jo automobiliu neblaiviam. Ji automobilį už 500 eurų (b. l. 39-41).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra kelio Mauručiai-Vinčai-Puskelniai 8 kilometre, Kauno gatvėje, Skriaudžių kaime, Veiverių seniūnijoje, Prienų rajone (b. l. 10-17).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2021 m. kovo 17 d. 10.36 val. užfiksuota, kad nustatyti G. B. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; alkoholio kiekio matuokliu 10.36 val. nustatyta 1,84 promilių girtumas, 10.52 val. nustatyta 1,74 promilių girtumas (b. l. 18).

Informacijoje apie kelių transporto priemones, pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, nurodytas transporto priemonės „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2021 m. vasario 3 d. – T. Z., remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė tokios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje 2021 m. kovo mėnesį buvo 1 240,00 Eur (b. l. 24).

Pagal baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Tokiu būdu, įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis G. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad neblaivus vairavo automobilį. Kaltinamojo paaiškinimai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma – neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad G. B. 2021 m. kovo 17 d. 10.36 val. nustatytas 1,84 promilių girtumas, 10.52 val. nustatytas 1,74 promilių girtumas; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelio Mauručiai-Vinčai-Puskelniai 8 kilometre, Kauno gatvėje, Skriaudžių kaime, Veiverių seniūnijoje, Prienų rajone; liudytoja D. P. patvirtino vairavimo esant neblaiviu faktą. Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis G. B. 2021 m. kovo 17 d. apie 10 val. 15 min., Prienų r., Veiverių sen., Skriaudžių k., Kauno g., vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis G. B. neteistas (b. l. 50), baustas administracine tvarka (b. l. 58-65), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 49), vykdo individualią veiklą (b. l. 67), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 68). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 84-86, 88).

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, G. B. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – bauda. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis prašo leisti jam skiriamą baudą sumokėti dalimis. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, vykdo individualią veiklą, jam skirtinas ilgesnis terminas sumokėti paskirtą piniginę baudą – 4 mėnesiai (BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis ir turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo G. B. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra neteistas, anksčiau už analogišką nusikalstamą veiką nebaustas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, vykdo individualią veiklą. Kaltinamojo nusikaltimu padarytas KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai kraujyje pirmojo tikrinimo metu nustatytas 1,84 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu nustatytas 1,74 promilių girtumas. Dėl šios nusikalstamos veikos galėjo būti sukeltas eismo įvykis, sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius G. B., jo veiksmus, asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga G. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ketverių metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo skyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 18 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir G. B. asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Šiuo atveju kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai pirmojo tikrinimo metu nustatytas 1,84 promilių jo girtumas, antrojo tikrinimo metu nustatytas 1,74 promilių girtumas, vairavo T. Z. automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį pasiėmė neblaivus vairuoti be turto savininko žinios. Nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. G. B. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad G. B. vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas. Tačiau transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę (b. l. 24), todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio vidutinė kaina yra 1 240,00 Eur. Teismas sprendžia, jog būtent tokio dydžio suma, atitinkanti automobilio vertę veikos padarymo metu, turi būti konfiskuota iš kaltinamojo.

Kaltinamajam vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 79-80). Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus G. B. vairuotojo pažymėjimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomas baudžiamosios bylos medžiagoje, perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 66 MGL (3 300,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 44 MGL (2 200,00 Eur) dydžio baudą.

Baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – ketverius metus uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, ją taikant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo skyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. B. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 240,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct.).

G. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, G. B. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomą bylos medžiagoje, kartu su baudžiamuoju įsakymu perduoti VĮ „Regitra“.

Įteikti G. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                              Laima Lubauskienė