Civilinė byla Nr. 2A-83/2013

              Procesinio sprendimo kategorija 84., 86., 89.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Zbiga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-778-553/2011 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Zbiga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gintaro baldai“ dėl autorių teisių ir sąžiningos konkurencijos pažeidimo bei

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo teisės gaminti baldus, panašius į ieškovo gaminamus baldus.

Ieškovas UAB „Zbiga“, patikslinęs ieškinio reikalavimus, tesimo prašė: įpareigoti atsakovą UAB „Gintaro baldai“ nutraukti baldų „Gabija“ ir „Tyra“ gamybą ir pardavimus; uždrausti atsakovui UAB „Gintaro baldai“ bet kokiu būdu naudoti ieškovui UAB „Zbiga“ priklausančius baldų „MM-1“ ir „MM-5“ dizainus, tame tarpe gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn arba valdyti, eksportuoti ir kaupti; priteisti iš atsakovo UAB „Gintaro baldai“ 52 000 Lt kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas UAB „Zbiga“, nurodė, kad pagal 2003-04-24 Sutartį dėl autorių teisių perleidimo autorius Z. J. perleido UAB „Zbiga“ autorių teises į baldo „MM-1“ dizainą ir konstrukciją, o pagal 2006-11-08 Sutartį – autorių teises į baldo „MM-5“ dizainą ir konstrukciją. Ieškovas UAB „Zbiga“ baldais pradėjo prekiauti po kelių mėnesių nuo autoriaus teisių perėmimo. Atsakovas UAB „Gintaro baldai“, neturėdamas ieškovo leidimo, gamina ir prekiauja baldais „Gabija“ ir „Tyra“, kurių dizainas tapatus ieškovo gaminamų baldų „MM-1“ ir „MM-5“ dizainui, taip pažeisdamas ieškovo UAB „Zbiga“ autorių turtines teises, kas taip pat ex facto reiškia tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos ieškovui padarymą. Vertindamas pažeidėjo kaltės formą, pažeidimo trukmę ir mastą, apyvartą, atsakovo elgesį po pretenzijos pateikimo, ieškovas prašo priteisti 400 minimalių gyvenimo lygių (52 000 Lt) kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011-05-19 sprendimu konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvoje dizainas gali būti saugomas ir pagal sui generis dizaino teisės normas, ir pagal autorių teisę. Pagal Dizaino įstatymą įregistruotas dizainas įgyja dvigubą apsaugą, o neregistruotas gali būti saugomas pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (toliau – ATGTĮ). Neįregistruotas dizainas gali būti saugomas, tačiau tam būtinos tam tikros sąlygos.

Byloje nepaneigta Z. J. autorystė baldų „MM-1“ ir „MM-5“ eskizams (1886-09-09 Berno konvencijos „Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“ 15 straipsnis, ATGTĮ 6 straipsnis, įtvirtinantys autorystės prezumpciją).

Atitinkamų linijų visuma, sukurianti išorinį baldo vaizdą, pripažintina dizainu, todėl Z. J. brėžiniuose yra išreikštas išoriškai suvokiamas baldo dizainas, neatspindintis medžiagų tekstūros, spalvinių derinių ir kitų savybių (Dizaino įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Autorių teisių objektai yra ir taikomosios dailės kūriniai (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas) – bet kokie rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurti dailės kūriniai, skirti praktiniam naudojimui. Tam, kad kūrinys būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tris kriterijus: originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos. Originalumo samprata yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas, kiekvienu konkrečiu atveju teismas nustato kriterijus, leidžiančius vieną darbo rezultatą laikyti originaliu, o kito – ne. Taikomosios dailės kūriniams nėra keliami meniškumo reikalavimas, subjektyvusis originalumo reikalavimas, tačiau būtina, kad kūrinys būtų savarankiškos kūrybinės veiklos rezultatas, turintis savitumo, todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad panaudoti ginčo baldų dizainų elementai, sudarantys tokių dizainų vaizdą, objektyviai nėra būdingi atitinkamos rūšies baldams ir turi kokio nors savitumo. Ieškovas teismui įrodymų, kad Z. J. ginčo baldų dizainą sukūrė išskirtinai savarankiškai ir kad toks dizainas yra pakankamai originalus, jog patektų į autorių teisių objektų ratą, nepateikė ir nepaneigė susidariusio bendro įspūdžio, kad baldų dizainą sudaro išskirtinai tokios rūšies baldams būdingos savybės. Atitinkamo modelio baldus pirma pradėjo gaminti Latvijos įmonė SIA „EKROS“, viešoje internetinėje erdvėje yra patalpinta informacija apie atitinkamų vizualiai panašių baldų gamybą ir platinimą, kas sudaro pagrindą abejoti kūrinio originalumu ir savitumu. Ginčo dizainas nėra pakankamai originalus, kad būtų saugomas ATGTĮ.

Be to, ieškovas, siekdamas pagrįsti pareikštus reikalavimus, privalo įrodyti, kad atsakovo UAB „Gintaro baldai“ gaminamų baldų „Tyra“ ir „Gabija“ dizainai yra tapatūs Z. J. sukurto baldų dizainui, t. y. jų kopijos. Sprendžiant dizainų tapatumo klausimą, pagrindinis kriterijus turi būti tai, ar informuotam vartotojui atsakovo gaminamų baldų vaizdas vizualiai sudaro bendrą įspūdį, kuris yra skirtingas nuo atsakovo gaminamų baldų, ar priešingai – informuotas vartotojas turi pagrindą manyti, kad tai yra tokie pat baldai, jų kopija. Informuotu vartotoju nepripažįstami asmenys, turintys specialių žinių dizaino srityje – dizaineriai, architektai, baldų pramonės atstovai ir pan., o pripažintini asmenys, geriau informuoti už paprastą (eilinį) vartotoją, žinantys ir suprantantys nagrinėjamą problemą. Ieškovas įrodymų apie informuoto vartotojo ginčo baldų vertinimą teismui nepateikė. Pateiktos T. K. palyginimo išvados neatitinka nurodytų kriterijų ir nėra pakankamas įrodymas. Be to, šios išvados buvo atliktos, įvertinus ir dizaino elementus, kurių Z. J. sukurtuose eskizuose nėra užfiksuota (spalvos, naudotos medžiagos ir kt.), t.y. įvertinus savybes, kurių paminėtas autorius nesukūrė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Baldų „MM-1” ir „MM-5” dizainai laikyti kūriniais, kurie saugotini pagal autorių teisę Dizainas gali būti dvimatis (Z. J. baldų „MM-1” ir „MM-5” brėžiniuose pavaizduoti baldų piešiniai) arba trimatis (konkretūs apelianto gaminami baldų „MM-1” ir „MM-5” modeliai). Jeigu dizainas yra originalus individualios kūrybos rezultatas, jis saugomas pagal autorių teisę kaip taikomojo meno kūrinys. Nustatant, ar baldų „MM-1” ir „MM-5” dizainai yra originalūs, tikslinga vadovautis teisės doktrinoje pateikiamomis originalumo vertinimo taisyklėmis:

a) originalumui nustatyti yra reikšmingas kūrinio sukūrimo momentas;

b) vertinant originalumą nėra svarbu laikas, sugaištas kūrybai, materialinės ir kitos sąnaudos;

c) nėra reikalaujama absoliutaus originalumo, svarbu, kad kūrinyje būtų savita, nauja, nors ir ne naujos informacijos perdavimo visuomenei (vartotojui) formos, išraiška:

Baldo „MM-1“ dizainas jo sukūrimo momentu (2002 m. spalį) pasižymėjo tokiomis naujomis savitomis) savybėmis: baldo atkaltė sudaryta iš trijų vienodo dydžio ir aukščio pagalvių (stačiakampio formos); masyvus porankiai nuleisti iki pat grindų, turintys charakteringą užapvalinimą priekinėje dalyje; porankių ir minkštosios sėdimosios dalies priekinės kraštinės yra vienodoje plokštumoje;

Baldo „MM-5“ dizainas jo sukūrimo momentu (2006 m. lapkritį) pasireiškė tokiomis naujomis (savitomis) savybėmis: baldo atkaltė sudaryta iš trijų vienodo dydžio ir aukščio pagalvių (stačiakampio formos), papildomai atramai šalia porankių tarnauja dvi mažos pagalvėlės; baldų sėdimoji minkštoji dalis sudaryta iš dviejų segmentų, vienas kito atžvilgiu išsidėstytų stačiu kampu. Vienas segmentas yra stačiakampio formos, nežymiai išsikišęs virš apatinės dalies, tuo tarpu antras segmentas balduose yra prailgintas ir yra užapvalinta jo priekinė kraštinė.

Neįrodyta, kad baldų dizainų sukūrimo momentu egzistuotų panašūs kūriniai.

d) originalumas taikomas ir išvestiniams kūriniams, kurie sukuriami pagal jau esamus kūrinius (neaktualus požymis, nes ginčo baldai – pirminiai kūriniai);

e) originalumas turi būti vertinamas pagal bendrą visos kūrinio išraiškos įspūdį. Kūrinio elementai gali pasireikšti gana mažu originalumu, tačiau visas kūrinys, įvertinus jo sudedamųjų elementų sąsają, išraišką, gali sudaryti įspūdį, kad formos originalumas pakankama apimtimi viršija vidutiniškai suvokiamą ir įprastą išraišką;

f) originalumas yra objektyvus kriterijus, todėl negali būti tapatinamas su meniniu ar moksliniu kūrinio lygiu, verte, skoniu ir kitais vertinančiųjų subjektyviais suvokiamais dalykais.

2. Atsakovas neįrodė savo teiginių, kad Latvijos įmonė SIA „EKROS” panašius baldus pradėjo gaminti anksčiau už ieškovą. Teismas ex officio neturėjo teisės rinkti šių įrodymų ir jais remtis. 

3. Atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų apie ieškovo ir atsakovo gaminamų baldų dizaino tapatumą.

4. Teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti Dizaino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias dizaino tapatumo vertinimą lygindamas dizainus kaip kūrinius pagal ATGTĮ.

5. Teismas eksperto T. K. išvadas nepagrįstai vertino kaip nepakankamą įrodymą. Nepagrįstai teismas informuotu vartotoju laikė asmenis, geriau informuotus už paprastą (eilinį) vartotoją, žinančius ir suprantančius nagrinėjamą problemą, o ne atitinkamos srities ekspertus, turinčius specialių žinių.

6. Tokie baldų elementai kaip spalvos, naudotos medžiagos, patiktoje T. K. išvadoje neturėjo įtakos ieškovo ir atsakovo gaminamų baldų dizaino tapatumo nustatymui.

7. Atsakovo ir apelianto baldų tapatumas tiek pagal bendrąsias, tiek individualiąsias savybes yra akivaizdus netgi ne specialistui, tiesiog palyginant atsakovo ir apelianto baldų vaizdus.

Atliekant detalų baldų „Gabija” ir „MM5” palyginimą akivaizdžiai matosi, kad:

baldų sėdimoji minkštoji dalis sudaryta iš tapačių segmentų, atitinkančių pagal plotį. Segmentai vienas kito atžvilgiu yra išsidėstę stačiu kampu. Vienas segmentas yra stačiakampio formos, nežymiai išsikišęs virš apatinės dalies, tuo tarpu antras segmentas balduose yra vienodai prailgintas ir yra užapvalinta priekine kraštine;

tiek viename balde, tiek kitame balde kojelės yra paslėptos;

porankiai yra identiški pagal forma ir priekinio kampo užapvalinimo būdą bei yra pakelti virš sėdimos dalies analogišku aukščiu;

porankių ir sėdimosios dalies santykis vienas kito atžvilgiu taip pat vienodas;

porankių apatinė dalis yra vienodame lygyje su baldo apatine dalimi;

baldų atkaltė sudaryta iš trijų vienodo dydžio ir aukščio pagalvių (stačiakampio formos);

kitos dvi mažesniosios baldų pagalvės taip pat yra tapačios pagal savo dydį ir formą;

pagalvių skaičius yra vienodas.

Atliekant detalesnį Tyros ir MM1 palyginimą akivaizdžiai matosi, kad:

baldų sėdimoji minkštoji dalis vientisa, priekinėje pusėje nežymiai išsikišusi virš apatinės dalies; šios dalys tiek viename, tiek kitame balde atitinka pagal plotį;

apatinė dalis pakelta vienodu aukščiu nuo grindų;

baldų kojelės tos pačios formos ir išdėstytos tose pačiose baldų vietose;

porankiai yra identiški pagal formą ir priekinio kampo užapvalinimo būdą bei yra pakelti virš sėdimos dalies analogišku aukščiu;

porankių ir minkštosios sėdimosios dalies priekinės kraštinės yra vienodoje plokštumoje;

porankiai apačioje nuleisti iki pat baldų kojelių;

baldų atkaltė sudaryta iš trijų vienodo dydžio ir aukščio pagalvių (stačiakampio formos).

8. Teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo, grindžiamo konkurencijos pažeidimu. Ieškovas ir atsakovas yra konkurentai, atsakovas gamina ir pardavinėja baldus, kurie yra ieškovo gaminamų baldų dizaino kopija, todėl atsakovas nesąžiningais konkurenciniais veiksmais pažeidžia Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

9. Atsakovui iš ieškovo priteista 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų suma mažintina, atsižvelgiant į rekomenduojamus maksimalius užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydžius. Priteistina suma neturėtų viršyti 620 Lt (byla ir atsakovo rengti procesiniai dokumentai nesudėtingi, procesinius dokumentus pasirašė pats atsakovas).

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Autorių teisės šioje byloje negali būti ginamos, nes kūrinio (baldų „MM-1” ir „MM-5”) dizaino autorius nėra žinomas. Į bylą buvo pateikti ne baldų dizainai, o tik baldų eskizai. Trečiojo asmens sukurti eskizai nėra taikomosios dailės kūriniai ir autorių teisių objektas (eskizai ir baldų dizainas nėra tapačios sąvokos).

2.  Iki 2006-10-12 (t.y. iki 2006-10-12 įstatymu Nr. X-855 padarytų  ATGTĮ pakeitimų) galiojo neįregistruoto pramoninio dizaino apsauga pagal autorinę teisę. Todėl ieškovas, siekdamas ATGTĮ apsaugos, turėjo įrodyti, kad jo gaminami baldai yra taikomosios dailės kūriniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2008). Teismui pateikti du eskizai visiškai tipinės sofos, lovos, neapsižyminčios išskirtinėmis detalėmis, linijomis, kontūrais, tekstūra, medžiaga, pagal ATGTĮ nuostatas nelaikytini originalios kūrybinės veiklos rezultatais meno srityje.

3. Baldų „MM-1” ir „MM-5” dizainas neužregistruotas LR Dizaino registre, kas taip pat patvirtina, jog ieškovų baldų dizainas nėra originalus, autentiškas.

4. Specialisto išvada neįrodo ieškovo reikalavimų pagrįstumo kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, taikydamas informuoto vartotojo kriterijų. Tokio pobūdžio bylose informuotu vartotoju neturėtų būti pripažįstami asmenys, turintys specialių žinių dizaino srityje (dizaineriai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 05 16  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2005).

5. Nekonstatavus atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti Konkurencijos įstatymą.

6. Atsakovui priteista pagrįsto dydžio atstovavimo išlaidų suma.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Byloje sprendžiamas ginčas, ar atsakovo UAB ,,Gintaro baldai“ gaminamų baldų ,,Gabija“ ir ,,Tyra“ dizainas yra tapatus ieškovo UAB ,,Zbiga“ gaminamų baldų ,,MM-1“ ir ,,MM-5“ dizainui ir ar atsakovas nepažeidė ieškovo autorinių teisių bei sąžiningos konkurencijos taisyklių.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai nebuvo patenkinti, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, jog baldas ,,MM-1“ sukurtas 2002 m. spalio mėn. ir baldas ,,MM-5“ sukurtas 2006 m. lapkričio mėn., pagal tų metų standartus buvo originalūs ir naujoviški, nes jų sukūrimo metu panašaus dizaino kūriniai neegzistavo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad autoriaus teisių objektai – tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas (ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalis). Ieškovas teigė, kad Z. J. sukurti sofų lovų ,,MM-1“ ir ,,MM-5“ brėžiniai pasižymėjo šių baldų dizainų originalumu ir turi būti ATGT įstatymo saugomi nuo kopijavimo kaip taikomosios dailės kūriniai (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Taikomosios dailės kūrinys pagal ATGTĮ 2 straipsnio 26 dalį yra bet koks rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui. Dizaino įstatymas dizainą apibrėžia kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdą, sudarytą iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos (Dizaino įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Zbiga“ yra gaminamų baldų ,,MM-1“ ir ,,MM-5“ kaip taikomosios dailės kūrinių dizaino savininkas, todėl siekdamas apginti savo autorines teises į šių baldų dizainą, turėjo įrodyti, kad šie baldai yra originalūs ir išsiskiria iš kitų tos pačios rūšies kūrinių, t. y. tam tikrų požymių visuma leidžia šiuos baldus atpažinti tarp kitų panašių baldų, tame tarpe skirti nuo atsakovo UAB ,,Gintaro baldai“ gaminamų baldų ,,Tyra“ ir ,,Gabija“.

Dizaino įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu informuotam vartotojui sudarytas bendras dizaino įspūdis skiriasi nuo bet kokio kito dizaino, kuris tapo visuomenės prieinamas. Informuotu vartotoju laikomas geriau už paprastą (eilinį) vartotoją informuotas vartotojas, kuris žino ir supranta nagrinėjamą problemą, tačiau nėra šios srities specialistas (kokie yra dizaineriai, architektai, baldų pramonės atstovai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 3K-3-304/2005). Ieškovas ginčijamų gaminių informuotų vartotojų tyrimui nepateikė, teiginio, kad jo ir atsakovo gaminami baldai yra tapatūs, neįrodė. Pirmosios instancijos teismas eksperto T. K. išvadą dėl ieškovo ir atsakovo gaminamų baldų tapatumo, nesant informuotų vartotojų tyrimo, pagrįstai laikė netinkamu įrodymu. Su kitais šio teismo motyvais teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja, nes apeliaciniame skunde nėra naujų argumentų, kurių teismas nebūtų analizavęs ir dėl jų nepasisakęs.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimu. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland,no4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Nurk v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288 p20, par 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas visiškai nepasisakė dėl reikalavimo, kurį ieškovas grindė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimu.

Pažymėtina, kad šio reikalavimą teismas netenkino nurodydamas, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus. Sąžiningos konkurencijos laisvė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje – įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Nesąžininga konkurencija draudžiama. Pagal 1883 m. Paryžiaus Konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (Žin. 1996, Nr. 75-1796) 10 bis straipsnį nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraująs sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams. Be to draudžiami:

1) visi veiksmai, dėl kurių bet kuriuo būdu gali būti supainiota įmonės, gaminiai arba konkurento pramoninė ar prekybinė veikla;

2) neteisingi teiginiai apie komercinę veiklą, kurie gali diskredituoti įmonės, gaminio reputaciją arba konkurento pramoninę ar prekybinę veiklą;

3) nuorodos arba teiginiai, kurie komercinėje veikloje gali suklaidinti visuomenę dėl prekės rūšies, gamybos būdo savybių, tinkamumo naudojimu arba prekių kiekio.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.

Ieškovas mano, kad atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmai pasireiškia Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte draudžiamų veiksmų padarymu, t. y. kito ūkio subjekto gaminio ar pakuotės imitavimu to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimu, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos, atlikimu.           

Konkurencijos įstatymo pažeidimą ieškovas įrodinėjo aplinkybėmis, kad jis ir atsakovas užsiima minkštųjų baldų gamyba ir pardavinėjimu, todėl yra konkurentai. Atsakovas atliko Konkurencijos įstatymo draudžiamus veiksmus – pasinaudojo ieškovo reputacija, gamino ir pardavinėjo apelianto gaminamų baldų ,,MM-1“ ir ,,MM-5“ dizainų kopijas pavadintas ,,Gabija“ ir ,,Tyra“, kurie tarpusavyje gali būti supainioti, o vartotojai gali būti suklaidinti dėl gaminių tapatybės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konkurencijos įstatymo draudžiama tik nesąžininga konkurencija. Ieškovo ir atsakovo konkuravimas tarpusavyje šio įstatymo nėra draudžiamas, jeigu neįrodomas nesąžiningumas. Ieškovas byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodymų, patvirtinančių atsakovo pasinaudojimą ieškovo reputacija, nepateikė. Byloje nenustatyta, kad ieškovo gaminami baldai, jų dizainas išsiskyrė iš kitų gamintojų gaminamų baldų originalumu, kas leistų juos atskirti nuo kitų panašių gaminių pagal formą, spalvą ar kitus skiriamuosius požymius, kurie galėtų klaidinti vartotojus dėl gaminių tapatybės. Pažymėtina, kad ieškovo gaminami baldai yra skirti atitinkamoms funkcijoms – sėdėjimui, gulėjimui, todėl pripažintina, kad funkcionalumo siekimas nėra Konkurencijos įstatymo pažeidimas, nes nėra būdo protingomis priemonėmis užkirsit kelią klaidinimo galimybei pašalinti. Taip pat ieškovas neįrodė, kad jo gaminamų baldų dizainas turi individualių savybių, dėl ko yra originalus, o pagaminti baldai yra tapatūs atsakovo gaminamiems ir pardavinėjamiems baldams.

Išdėstyti argumentai leidžia teigti, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas, gamindamas baldus ,,Tyra“ ir ,,Gabija“ pažeidė Konkurencijos įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovo reikalavimą netenkino kaip neįrodytą.

Apeliaciniu skundu taip pat ginčijamas atsakovui iš ieškovo priteistos 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos dydis. Ieškovo vertinimu, priteistina suma neturėtų viršyti 620 Lt (byla ir atsakovo rengti procesiniai dokumentai nesudėtingi, procesinius dokumentus pasirašė pats atsakovas).

Su tokiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pagal bylos duomenis atsakovas turėjo rengti atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atsiliepimą ieškovui pakeitus ieškinio pagrindą, atsakovo advokatė dalyvavo 2010-04-08, 2010-07-08 parengiamuosiuose posėdžiuose, 2010-11-25 ir 2011-04-21 teismo posėdžiuose, taip pat buvo atvykusi į sprendimo paskelbimą. Todėl net ir atsižvelgus į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus maksimalius priteistinus išlaidų už advokato pagalbą dydžius, priteista 5000 Lt suma yra pagrįsto dydžio ir mažinti jos nėra pagrindo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi apeliacinio skundo išnagrinėjimui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų nebepasisako. Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Atsakovas prašo priteisti 4500 Lt išlaidų už advokato paslaugas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas tenkinamas iš dalies. Atsižvelgus rekomenduojamus priteistinus maksimalius dydžius ir į tai, kad apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, atsakovui advokato pagalbos reikėjo tik atsiliepimo parengimui, atsakovui iš ieškovo dėl advokato pagalbos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme priteistina 1300 Lt. turėtų išlaidų.

Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Zbiga“ (j.a.k. 123645712) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gintaro baldai“ (j.a.k. 174593071) naudai 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

Teisėjai                                                                      Algirdas Gailiūnas

                                                                              Danutė Gasiūnienė

                                                                              Donatas Šernas