Baudžiamoji byla Nr.1-94-962/2015

                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00633-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.26.2.; 1.2.26.2.1.; 2.1.10.1;

2.3.6.4.5.; 1.1.5.1.1.; 1.1.7.2.4.; 2.10.2.7.

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant prokurorams Jonui Gyliui, Gitanai Kaupei,

kaltinamajam S. S., jo gynėjai advokatei M. L.,

nukentėjusiam A. K., jo atstovui advokatui G. M.,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis S. S. 2014 m. liepos 3 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje – prie UAB „Strielčių lentpjūvės“ garažų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia spyrė A. K. 4-5 kartus į įvairias kūno vietas, rankos dešiniu kumščiu sudavė vieną kartą į petį, ir 4-5 kartus rankomis sudavė smūgius į krūtinę, tuo padarydamas A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais dešiniame žaste ir kairio riešo sąnario išoriniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos smakre, krūtinkaulio, kairio kelio ir dešinės šlaunies srityse, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis S. S. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2014 m. liepos 3 d. matininkės D. G. kvietimu atvyko dalyvauti žemės matavimuose prie A. ir A. K. garažų. Atvažiavusi D. G. turėjo tris aktus, supažindino jį su ribų paženklinimo aktais, jis pasirašė. D. G. paaiškino, kurioje vietoje sklypas ribojasi su A. K. sklypu, supažindino, ką tą dieną matuos. D. G. paskambino A. K., jis atvyko dviračiu per savo sklypą, pro briketų cechą. Praėjęs pro tvorelę, atėjęs K. iškart pradėjo sakyti „ko šitas čia, ką tu čia veiki, dink iš čia“. Atvykęs A. K. buvo piktas, pradėjo jį vadinti vagimi ir žuliku. Jis A. K. pasakė, kad yra kviestas G.. Matė, kad K. ateina ir suprato, kad puola. A. K. ištiesė rankas, jis K. sugriebė už rankų, abu susiėmė rankomis. A. K. jį stūmė, o jis pradėjo trauktis. Tai buvo apie 2 – 3 metrus iki garažo durų, susikabinę už rankų nepasileido ir atsitrenkė į garažo duris. Besitraukiant turėjo žengti žingsnį, pakelti kojas ir taip galėjo kliudyti A. K., tačiau nebuvo, kad A. K. spirtų. Gal atsilikdama jo koja ir galėjo prisiliesti prie A. K. kelnių. A. K. jam spyrė ir pataikė į kairį kelią. Incidentas vyko iki 1 min., buvo sausa, nebuvo jokio purvyno, balų, nesupranta, kaip galėjo būti išpurvintos A. K. kelnės, kadangi nors jam A. K. ir spyrė, matėsi ant kūno mėlynės, bet jo kelnės nebuvo išpurvintos. A. K. rankomis smūgių nesudavė, nei K. jam rankomis smūgių nesudavė. Atsirėmęs į garažo duris stengėsi išsivaduoti, tuomet sudavė A. K. per rankas, kad jį paleistų. Išsilaisvinęs ėjo link savo automobilio, pasitraukė apie 4 – 5 metrus, A. K. vėl jį puolė ir jie susikibo už rankų. Tuomet vėl išsilaisvino, tačiau A. K. jį prisivijęs vėl griebė už kairės pusės ir perplėšė marškinius ir marškinėlius. Po tokio agresyvaus A. K. išpuolio, atsitraukė apie 2 m. ir pasiėmė pagalį, galvodamas taip apsiginti. Tai pamatęs, A. K. sustojo, o jis numetė pagalį. Tarp jų buvo apie 3 – 4 metrai, pagaliu nebuvo užsimojęs, jeigu A. K. būtų puolęs, galbūt būtų ir kirtęs. Tuo metu iš garažo, kurio durys buvo atvertos, išėjo G. K.. Mano, kad paties įvykio nei T. K., nei G. K. nematė, ar galėjo kas daugiau matyti įvykį, negali pasakyti, aplinkui nesidairė. D. G. buvo nuo konflikto per kelis metrus nuo jų, nebuvo pradėti jokie matavimo darbai. A. Ž. taip pat buvo netoli, dar buvo A., kurie buvo kartu su G.. Po konflikto su D. G. ėjo prie automobilio, kuri jį ramino, jis buvo strese, pas D. G. prašė, kad leistų jam ant akto nubraukti parašą.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2014 m. liepos 3 d. buvo susitarę su žemėtvarkos skyriaus specialistais susitikti jo teritorijoje patikslinti žemės ribas, kadangi norėjo nusipirkti žemės sklypą, esantį ties jo garažais. D. G. atvyko pavėlavusi po 18 val., todėl nesulaukęs išvažiavo. D. G. atvykusi jam paskambino, jis į vietą atvažiavo dviračiu. Pravažiuodamas D. G. paklausė, ką toje vietoje veikia S. S., ji atsakė, kad jis nėra reikalingas ir jai pačiai keista, kad jis atvažiavęs į tą vietą. Jam privažiavus dviračiu arčiau prie UAB „Strielčių lentpjūvės“, S. S. su A. pradėjo šaipytis, juoktis, pasakė, kad atvažiuoja cirkininkas ir gėjus. Kad nebūtų konflikto, jis prie S. S. priėjo ir apie 5 – 7 kartus paprašė išeiti, bet jis į tai nereagavo. Tuomet jis paėmė jį už parankės, norėdamas išvesti, S. vieną kartą alkūne kirto į krūtinę, dėl ko jam užėmė kvapą ir jis susilenkė. Tuomet S. S. atsisukęs pradėjo jį spardyti, spyrė į dešinį kelią, į šlaunį, paskui į kairį kelią, į šlaunį. Paskui pradėjo smūgiuoti kumščiais ir pataikė į petį, į krūtinę. Kumščiu sudavė gal 7 – 8 kartus, tačiau pataikė gal 3 kartus, kumščiu pataikė į veidą, į petį, krūtinę ir į kitą petį. Paskui S. paėmė pagalį ir užsimojo, jis liepė jam mesti. S. S. numetė pagalį ir nuėjo burnodamas. Viskas įvyko apie 5 – 7 minutes. Jam buvo nustatytas sveikatos sutrikdymas. S. S. jam yra žinomas, jo gyvenimo būdas su visais konfliktuoti, pažįsta kaip konfliktišką žmogų, nepavykus jo išprovokuoti, pats pradėjo konfliktą. Grįžęs į Prienus S. S. visiems kalba, kad K. davė į kailį, su basliu numušė. Į žemę S. S. neturėjo jokio suinteresuotumo, jis neturi jokio ryšio su ta žeme. Sklypas, kurį norėjo nusipirkti yra valstybės žemė, tačiau jis už ją atsakingas, iš jo reikalaujama, kad būtų laikomasi priešgaisrinės saugos ir darbo saugos taisyklių. Yra iškabinti ženklai ir niekam neleidžiame įmonės teritorijoje vaikščioti. UAB „Strielčių lentpjūvė“ yra 63 darbuotojai, įvykio metu dirbo visa pamaina, meistrai pasakė, kad po įvykio darbas sustojo, kadangi darbuotojai šnekėjo ir aptarinėjo kas įvyko. Nematė S. S. suplėšytų marškinių ir pats jų nesuplėšė, mano, kad jis pats susiplėšė. Po sumušimo žmonės sakė, kad jis buvo ištinęs, buvo išpurvintos kelnės. Įvykio metu buvo J. ir V. A. bei S.. S. S. prieš jam atvažiuojant vartojo necenzūrinius žodžius, o vėliau irgi burnojo ant jo, viską girdėjo pašaliniai asmenys, dėl ko jis jaučiausi blogai, jaučia nuoskaudą, skausmą dėl sumušimo jautė visą savaitę.

Liudytoja D. G. parodė, kad 2014 m. liepos 3 d. buvo vykdomi kadastriniai žemės sklypų matavimai, tą dieną buvo ženklinami trys žemės sklypai, vienas sklypas priklausė valstybei, kiti priklausė A. K.. Valstybinis žemės sklypas buvo suformuotas prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini) statinių. Privatus A. K. sklypas ribojosi su S. S. sklypu, yra susiję (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypai. Kadangi šie sklypai susiję  su bendra S. S. sklypo riba, tai S. S. turėjo dalyvauti matuojant sklypus. S. S. pasirašius paženklinimo aktus, ji paskambino A. K., kad atvyktų dėl kito sklypo ženklinimo darbų. Šiam sklypui buvo reikalingi A. K. ir valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos. Prie valstybinio sklypo S. S. buvo nereikalingas, jis nebuvo kviestas. Šiame sklype yra bendras A. garažas, jie galėjo dalyvauti ir nedalyvauti, kadangi buvo atsisakę, kad tuo metu būtų ženklinamas sklypas, raštiško jų prašymo ji neturėjo. Su A. K. susitarė susitikti pavakary, nuvykus į sklypą, ten rado S. S., kuriam dar kartą paaiškino dėl ribų, taip pat buvo atvykę A.. Kai pasirašė S. S. ženklinimo aktus, ji paskambino A. K., kad atvažiuotų dėl antro sklypo ženklinimo. S. S. liko dalyvauti, ne už ilgo atvyko A. K.. Ji buvo atvykusi su kolege A. Ž., pradėjo eiti link valstybinio sklypo, paskui ėjo S. S.. K. atvyko į savo sklypą, prie garažo. Atvykęs jis paklausė, kodėl dalyvauja S. S.. Tuomet tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau negali įvardinti, kas ir ko klausė. Negali pasakyti kas daugiau ten įvyko, daugiau buvo prie aparato ir nelabai rūpėjo kas vyksta. Pats incidentas įvyko labai greitai, po jo matė, kad A. K. kelnės išpurvintos, o S. S. atsegti marškiniai, kad būtų suplėšyti marškiniai, nematė. Negali įvardinti, kuris kurį sumušė, užsisukus iš garsų buvo aišku, kad susistumdė, tačiau tos situacijos nesekė. Konfliktas kilo dėl to, kad S. S. neturėtų dalyvauti to sklypo matavime. Konfliktas baigėsi tuo, kad A. K. buvo purvinos kelnės. Prieš išsiskirstant S. S. prašė grąžinti aktus. Ženklinimo aktai buvo jos automobilyje, durelės buvo atidarytos, todėl bijodama, kad S. S. aktų nepaimtų ir nesuplėšytų, iki automobilio ėjo spartesniu žingsniu, kad spėtų uždaryti dureles. Įvykio metu garažuose buvo žmonių, tęsiant darbą, kieme stovėjo automobilis su pjuvenomis, autokrautuvas, lentpjūvėje vyko darbai.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad 2014 m. liepos mėn. 3 d. su D. G. po darbo, jau po 17 valandos, į Strielčių lentpjūvę atvyko atlikti žemės sklypų matavimus, važiavo ženklinti sklypus. Nuvažiavo į lentpjūvę prie garažų, S. S. stovėjo prie garažų, buvo ramus. Kaip atvažiavo A. K., nematė. Ji pati stovėjo prie automobilio ir žiūrėjo į aparatą, o po kiek laiko atsisukus pamatė ateinančius A. K. ir S. S.. A. K. buvo išteptos kelnės, o S. S. buvo atsegti marškiniai, ar buvo suplėšyti, nematė. Taip pat nematė, kad kas nors būtų sužalotas. Kaip viskas vyko tikrai negali pasakyti, tik suprato, kad kažkas įvyko, paties konflikto nematė, nieko negirdėjo. Konflikto vietoje buvo daugiau žmonių.

Liudytojas T. K. parodė, kad dirba UAB „Strielčių prekyba“, konfliktas įvyko 2014 m. liepos 3 - 4 d. apie 18 val., tuo metu jis dirbo. Jam einant per kiemą ir bekalbant telefonu, išgirdo kažką šaukiant. Atsisukęs pamatė, kad S. S. puolė K., spardė, daužėsi. A. K. paėmė jį už rankos išvesti, tuomet S. S. smogė jam iš alkūnės. Matė jį iš kojos ir iš rankos smogiant A. K.. Kojomis S. spyrė bent du kartus K. į koją, rankomis smūgiavo į veido sritį. Po to matė, kaip S. S. paėmė lazdą, A. K. kažką pasakė ir jis pagalį numetė ir tuo viskas baigėsi. Viską matė kalbėdamas telefonu, ginti A. K. norėjo eiti tada, kai S. S. paėmė lazdą. Smurtas pasireiškė iš S. S. pusės, A. K. tik garsiau šnekėjo. Tik vėliau sužinojo, kad kažkas turėjo būti matuojama ir kad S. S. neturėjo dalyvauti. A. K. nėra matęs konfliktuojančio. Po įvykio sutriko darbas, niekas nedirbo, aptarinėjo įvykį, aptarinėjo beveik visą savaitę.

Liudytojas S. J. parodė, kad A. K. ir S. S. pažįsta, A. K. jo direktorius. Matė tik dalį konflikto, viskas vyko 2014 m. liepos mėn. 3 d., po pietų, tuo metu ėjo iš vienos patalpos į kitą, eidamas per kiemą matė prie garažo tvoros stovinčius A. K. ir S. S., girdėjo riksmus, S. S. rėkavo ant A. K., kokius žodžius rėkė, negirdėjo. Paskui S. S. pasilenkęs kažką pasiėmė nuo žemės, gal pagalį, gal, akmenį. Tuo metu buvo įmonės darbuotojų. Kas įvyko po to, kad kas nors suduotų smūgius, nematė. Po darbo matė direktorių, jis buvo raudonas, kelnės buvo išteptos, sužalojimų nematė. Jo darbas pamainomis, todėl tiksliai nematė, kada direktorius grįžo į darbą. Po įvykio darbas nutrūko, kadangi darbuotojai pradėjo aptarinėti įvykį.

Liudytojas M. S. parodė, kad A. K. yra jo direktorius. Matė, kaip A. K. atvažiavo dviračiu ir girdėjo, kai prašė S. S. išeiti. A. K. vedė už parankės S. S. ir prašė išeiti, o S. S. atsistūmė ir jam trinktelėjo alkūne į šoną. Nuo smūgio A. K. susirietė, po to įvyko susigrūmimas. Visko įdėmiai nestebėjo, bet matė, kaip A. K. dangstėsi, o S. S. smūgiavo, matėsi suduodami smūgiai. Po kiek laiko išgirdo A. K. žodžius „nu tik pabandyk trenkti“, atsisukus pamatė, kad S. S. laiko pagalį, bet po tų žodžių jį numetė ir nuėjo į savo automobilį. Matė, kaip S. S. smūgiavo tik rankomis, kai A. K. dangstėsi. Nematė, kad būtų sutepti ar suplėšyti jų rūbai. Po įvykio direktorių sutiko tik kitą savaitę, trečiadienį ar antradienį, ant veido matėsi žymės, kad kažkas buvę. Įvykio metu buvo žmonių – matininkės, J., L., S..

Liudytojas G. K. parodė, kad jis dirba Strielčių lentpjūvėje. 2014 m. liepos mėnesio pradžioje, apie 17 – 18 val., Strielčių lentpjūvės teritorijoje, jam garaže apžiūrint briketus, išgirdo du kartus direktoriaus pasakytus žodžius „išeik iš čia“. Išėjęs į lauką pamatė stovinčius S. S., kurį žinojo tik iš matymo, ir A. K.. Išėjęs pamatė, kaip direktorius ėmė už parankės S. S., norėdamas išvesti. Tuo metu S. S. alkūne, ar norėdamas sukirsti, ar tik išsikabinti, sudavė A. K., kuris sukniubo, o S. S. pradėjo jį spardyti, 3 – 5 kartus spyrė kojomis į A. K. kojas ir paskui smūgiavo rankomis, ar plaštaka, ar kumščiu, negali pasakyti. S. S. spyrė abiem kojomis A. K.. Tuo metu A. K. stovėjo ir bandė išvengti smūgių. A. K. norėjo atsitraukti nuo S. S., ir ar jis atsistūmė, ar S. S. išsprūdo, S. S. atsitrenkė į garažo duris. Šalia gulėjo pagalys, S. S. jį paėmė ir norėjo suduoti A. K., kuris pasakė „tik pabandyk“. Tuomet S. S. nesudavęs, pagalį numetė ir nuėjo mosikuodamas rankomis. Nuo įvykio buvo 2 – 3 metrų atstumu.

Liudytojas E. L. parodė, kad dirba Strielčių lentpjūvėje. Įvykis buvo 2014 m. liepos mėn., vakare, Strielčių lentpjūvės teritorijoje. Tuo metu jis krovė pjuvenas, įvykį matė 10 – 12 m. atstumu, stebėjo dirbadamas. Matė, kaip A. K. S. S. laikė rankomis. A. K. jį stūmė nuo savęs ir S. S. atsitrenkė į duris. Matė, kaip S. S. mosikavo rankomis, rankose turėjo pagalį, ar trenkė juo, negali pasakyti. Nematė, kad S. S. būtų spyręs, įvykė matė epizodais. Nematė, kad A. K. smūgiuotų S. S.. Konfliktas truko apie 15 – 20 min, jį stebėjo išėję žmonės. Matė G. K. stebintį įvykį, buvo T. K.. Po viso įvykio maždaug už 10 – 15 min. sutiko A. K. kieme, matė, kad jo veidas buvo raudonas ir drabužiai buvo purvini. Po viso įvykio darbuotojai nedirbo, susirinkę aptarė įvykį.

Liudytojas M. K. parodė, kad dirba UAB „Strielčių prekyba“ meistru. Įvykis įvyko 2014 m. liepos 3 d., apie 18 – 19 val. Strielčių lentpjūvės teritorijoje. Po 18 val. į administracinį pastatą įėjo buvęs direktorius A. K. su jo kolega T. K.. Pastebėjo, kad A. K. purvinomis kelnėmis, ištampytais marškiniais ir raudonu veidu. Jo paklausus, kas nutiko, papasakojo, kad jį Strielčių lentpjūvės teritorijoje užpuolė ir sumušė, prieš tai išvadinęs necenzūriniais žodžiais S. S.. Jis pats įvykio nematė.

Liudytojas A. Š. parodė, kad dirba Strielčių lentpjūvėje vairuotoju. 2014 m. liepos 3 d. Strielčių lentpjūvės teritorijoje įvyko konfliktas. Pradžios konflikto nematė, į įmonę grįžo apie 18 val. Matė prie pastatų stovinčius direktorių A. K. ir S. S., jie stovėjo vienas priešais kitą 1 – 2 m. atstumu, S. S. rankose turėjo pagalį, po to jį numetė. Jokių garsų jis negirdėjo, nematė, kad kas suduotų smūgius. Konflikto metu buvo dar daugiau žmonių. Po konflikto matė praeinantį A. K., jis buvo susinervavęs, piktas, paraudęs. S. S. po konflikto nematė. Atėjus į įmonę yra ženklai, kad pašaliniams įeiti negalima, ten nevyksta joks eismas.

Liudytojas V. A. parodė, kad A. K. ir S. S. pažįsta. A. K. turi įmonę, o jis gyvena tame kaime, o iš S. S. nuomoja žemę. Konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 3 d., po 18 val., toje vietoje ribojasi jo ir A. K. sklypai. Konfliktas kilo dėl šalimais esančio žemės sklypo. Į sklypą atvažiavo nustatyti sklypo ribų, buvo pakviestas D. G.. Su A. K. santykiai neutralūs, tarp jų konfliktas įvykęs seniau, dar prieš 2014 liepos 3 d. įvykį. Su S. S. santykiai normalūs, nėra buvę jokių konfliktų. Įvykio dieną buvo brolio sklype, pirmiausia jis atvažiavo su broliu, paskui atvyko S. S., po jo atvyko D. G. su A. Ž.. D. G. paskambino A. K., neužilgo jis atvyko dėl tų pačių matavimų sklype, kuriame įvyko konfliktas. Tuo metu ten buvo valstybinė žemė, o jie su A. K. yra bendrasavininkai, atliekant matavimus turėjo dalyvauti ir A. K.. A. K. atvažiavo ir nespėjęs nulipti nuo dviračio, pradėjo šaukti ant S. S. paskui nulipęs nuo dviračio iš karto puolė S. S.. A. K. užsipuolė S. S., kibo rankomis ir S. S. paėmęs už pečių prirėmė prie sienos. Viskas vyko labai trumpai, nepamena, kokius žodžius vartojo A. K., jis liepė S. S. dingti, mano, kad A. K. jėga bandė išvesti S. S., spyrė vieną kartą jam į šoną ties juosmeniu, į šonkaulius, kiek kartų spyrė, neatsimena. S. S. stumiamas vis traukėsi atgal. S. S. nespyrė A. K., o tik sudavė rankomis tada, kai jį prirėmė prie sienos, norėdamas išsilaisvinti. A. K. S. S. nelaikė, S. S. traukėsi, o A. K. puolė. S. S. rankomis A. K. prirėmė prie garažo durų ir tada S. S. gindamasis sudavė jam per rankas, gal kažkiek pataikė į veidą, nežino, kuo tiksliai sudavė, ant žemės nebuvo nė vienas nukritęs. Po prirėmimo prie durų S. S. pasiėmė pagalį, S. S. traukėsi, o A. K. grėsmingai vis artėjo, grėsmė matėsi iš A. K. žodžių, veido mimikos. S. S. pagaliu nekirto, jį numetė. Matė visą įvykį, atstumas buvo nedidelis, nuo K. ir S. buvo už 10 m., dar buvo jo brolis, vėliau atvyko tėvas. Konflikto metu dar buvo D. G. ir A. Ž., daugiau žmonių nematė, iš darbuotojų matė tik G. K., kuris tuo metu buvo garaže, mano, kad jis tik girdėjo konfliktą, matė, kai iš garažo išėjo, kai viskas jau buvo pasibaigę. Transporto priemonių nebuvo. Po konflikto matė ir A. K. ir S. S., apie valandą laiko dar vaikštinėjo ir nustatinėjo sklypo ribas. A. K. dalyvavo matavimuose, S. S. po incidento išvažiavo. S. S. reikėjo pasirašyti ant paženklinimo aktų, jis jau buvo pasirašęs juos iki atvykstant A. K.. A. K. po įvykio atrodė normaliai, nepastebėjo, ar buvo ištepti jo rūbai, sumušimų nepastebėjo, tik buvo šiek tiek susinervinęs. S. S. buvo susinervinęs, iš nugaros pusės, kai buvo S. S. priremtas prie durų, buvo matyti suplėšyti marškiniai, o priekyje marškinius suplėšė, kai A. K. tempė už marškinių S. S.. Priekyje marškiniai buvo įplėšti žemyn, plyšimas buvo išilginis, taip pat matė nedidelį įplėšimą marškinių nugaroje.

Liudytojas J. A. parodė, kad pažįsta ir A. K., ir S. S., su A. K. santykiai normalūs, anksčiau yra buvęs konfliktas, su S. S. santykiai geri. Įvykis buvo 2014 m. liepos 3 d., apie 18 val. (duomenys neskelbtini), kur dabar yra garažai, šone jų yra Strielčių lentpjūvė, kurioje ir susirinko dėl sklypo ribų nustatymo. Matuojant dalyvavo jis, jo brolis, S. S., D. G., A. Ž.. D. G. pasiūlė pakviesti ir A. K., kuri jam paskambino ir A. K. atvažiavo dviračiu. Sklypą matavo su A. K.. S. S. sklypas su jų sklypu nesiribojo. S. S. buvo reikalingas, kadangi D. G. jį pasikvietė pasirašyti aktus. A. K. sklypas ribojosi su S. S., o jo sklypas ribojosi su A. K.. Jo ir S. S. sklypas nesiribojo. Atvykęs A. K. pradėjo rėkti ant S. S., pasakė „dink iš čia“, „kad tavęs čia nematyčiau“, tuomet puolė S. S. ir prirėmė jį prie sienos, S. S. išsilaisvino ir paskui A. K. vėl jį puolė, bet S. S. vis bandė išvengti grumtynių. Matė, tik kaip buvo priremtas S. S. ir kaip S. S. išsilaisvindamas A. K. sudavė per rankas, kai jis laikė jį prirėmęs. Konfliktą matė ne visą, buvo 4 – 5 metrai nuo jų. Nematė, kad A. K. būtų sudavęs S. S., kad spirtų koja, pagaliu niekam nebuvo suduota. S. S. buvo paėmęs į rankas pagalį, gal galvodamas, kad jį dar kartą puls. Jis pagalį tik laikė rankoje, tuomet vienas kitam kažką pasakė,  ką tiksliai pasakė, nežino, bet po to S. S. pagalį numetė ir nuėjo prie automobilio, paskui jį nuėjo D. G., kuri po kiek laiko grįžo ir jie toliau vykdė matavimus. S. S. išvyko po incidento. A. K. liko, atrodė normaliai, sumušimų žymių nebuvo. Konflikto metu brolis buvo netoli jo, dar buvo D. G. ir A. Ž.. Kaip atrodė S. S. marškiniai po konflikto, negali nurodyti, S. S. nueinantį po konflikto matė iš nugaros, nesimatė, kad kas nors jam padaryta. Nematė, kad A. K. būtų sugriebęs S. S. už marškinių, tik S. S. rėkė „ką tu darai“, „baik taip elgtis“.

              Be kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais baudžiamosios bylos duomenimis:

A. K. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b.l. 3-4, I tomas) nustatyta, kad 2014-07-09 į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą kreipėsi A. K. pranešdamas, kad 2014 m. liepos 3 d. apie 18 val. UAB „Strielčių lentpjūvė“ teritorijoje jį pamatęs S. S. pradėjo užgaulioti, replikuoti bei įžeidinėti. Paprašius išeiti iš teritorijos, S. S. įžeidinėjo toliau, todėl bandant jį iš teritorijos išvesti, kirto alkūne į krūtinę, dėl ko pajuto aštrų skausmą. Dar kartą paprašius apleisti teritoriją, S. S. kelis kartus spyrė į kairę koją ir dešinę šlaunį bei sudavė keletą smūgių į kairę veido pusę, užsimojo pagaliu. Nuo smūgių jautė didelį skausmą krūtinėje, smakre.

Nukentėjusiojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 25-27, I tomas) nustatyta, kad nukentėjusysis A. K. parodė vietą prie garažo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur jį sumušė S. S. ir jam buvo padarytas sužalojimas bei parodė vietą, kur S. S. nuo žemės norėjo paimti medinį pagalį ir ketino suduoti smūgius.

Specialisto išvada Nr. G616/14-(06) (b.l. 28-29, I tomas) nustatyta, kad A. K. padaryti odos nubrozdinimai dešiniajame žaste ir kairio riešo sąnario išoriniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos smakre, krūtinkaulio, kairio kelio ir dešinės šlaunies srityse. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai nukentėjusio nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Fotonuotrauka (b.l. 30, I tomas) nustatyta, kad joje pažymėti A. K. rūbų išpurvinimai bei sužalojimai, atsiradę po konflikto su S. S..

Žemės sklypų plane (b.l. 134, I tomas) pažymėtos sklypų, priklausančių A. K., S. S. ir valstybei, ribos.

Iš 2015 m. rugsėjo 2 d. D. G. pažymos (b.l. 6, II tomas) nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformuoto Strielčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte prie A. K. ir A. A. nuosavybės teise priklausančių pastatų, ribos buvo matuojamos ir ženklinamos 2014 m. liepos 3 d. A. K. prašymu ir J. A., A. A. įgalioto asmens, 2014 m. spalio 10 d. prašymu.

2013 m. spalio 10 d. garažo pirkimo – pardavimo sutartimi (b.l. 7-11, II tomas) nustatyta, kad A. K. įsigijo negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)iš J. ir D. M..

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tai moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje, ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus – žmogaus sveikatą ir turtą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Pagal teismų suformuotą praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Kaltinamasis neigė savo kaltę dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, tačiau visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas S. S. pripažinti kaltu padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus S. S. atliko prie UAB „Strielčių lentpjūvė“ garažų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tuo metu dirbant UAB „Strielčių lentpjūvė“ darbuotojų pamainai, kur bet kuriuo metu galėjo patekti ir pateko pašaliniai asmenys – UAB „Strielčių lentpjūvė“ darbuotojai, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012). Teismų praktikoje asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-318/2012). Nagrinėjamu atveju konfliktas tarp A. K. ir S. S. kilo dėl menkavertės priežasties – A. K. paprašius S. S. išeiti iš UAB „Strielčių lentpjūvė“ teritorijos ir akivaizdu, kad konfliktas buvo nukreiptas ne į viešiosios tvarkos sutrikdymą, o į asmeninių santykių aiškinimąsi, tačiau teismo vertinimu buvo pasirinktas netinkamas būdas ir vieta aiškintis asmeninius santykius. Išklausius šalių bei liudytojų parodymus, nekyla abejonių, kad dėl netinkamai pasirinkto asmeninių santykių aiškinimosi būdo ir vietos, buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Iš byloje apklaustų asmenų duotų parodymų matyti, kad konfliktas tarp A. K. ir S. S. įvyko 2014 m. liepos 3 d., apie 18.00 val., kai įmonėje (UAB „Strielčių lentpjūvė“) vyko darbas. Konfliktą matė bei girdėjo ne tik UAB „Strielčių lentpjūvė“ darbuotojai, bet ir kaimyninių garažų savininkai V. ir J. A. bei matavimus atlikusios matininkės D. G. ir A. Ž.. Liudytoja D. G. parodė, kad ji buvo nusisukusi, bet jautė, kad S. S. su A. K. susistumdė ir jai buvo nemalonu. Liudytojas G. K. nurodė, kad lentpjūvėje buvo daug žmonių, darbuotojai buvo pasipiktinę ir pasibaisėję dėl įvykusio konflikto, darbas buvo sustojęs. Tai, kad darbuotojai matė, stebėjo ir aptarinėjo įvykį, patvirtino ir liudytojas E. L.. Liudytojas T. K. nurodė, kad po įvykio sutriko darbas, niekas nedirbo, aptarinėjo įvykį. S. J. parodė, kad įvykio metu buvo įmonės darbuotojų ir po jo darbas nutrūko, kadangi darbuotojai pradėjo aptarinėti įvykį. Kad įvykio metu buvo žiūrovų, patvirtino ir liudytojas M. S., kuris taip pat parodė matęs, kad A. K. vedė už parankės S. S. ir prašė išeiti, o S. S. atsistūmė ir jam trinktelėjo alkūne į šoną. G. K. parodė, kad garaže apžiūrint briketus išgirdo du kartus direktoriaus pasakytus žodžius „išeik iš čia“. Išėjęs pamatė, kaip direktorius ėmė už parankės S. S., norėdamas išvesti, o S. S. alkūne, ar norėdamas sukirsti, ar tik išsikabinti, sudavė A. K., kuris sukniubo, o S. S. pradėjo jį spardyti, 3 – 5 kartus spyrė kojomis į A. K. kojas ir paskui smūgiavo rankomis. A. K. norėjo atsitraukti nuo S. S., ir ar jis atsistūmė, ar S. S. išsprūdo ir S. S. atsitrenkė į garažo duris. Liudytojas E. L. taip pat nurodė, kad kraudamas pjuvenas stebėjo įvykį ir matė, kaip A. K. S. S. laikė rankomis. A. K. jį stūmė nuo savęs ir S. S. atsitrenkė į duris. Matė, kaip S. S. mosikavo rankomis. Be to, konfliktą stebėjo išėję žmonės, o po įvykio darbuotojai nedirbo, aptarinėjo įvykį. A. Š. taip pat nurodė, kad konflikto metu buvo žmonių. Nors kaltinamasis ir jo gynėja prašė atsižvelgti į tai, kad dauguma liudytojų yra UAB „Strielčių lentpjūvė“ darbuotojai, pavaldūs nukentėjusiajam A. K., tačiau jų nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta matininkė D. G., kuri taip pat nurodė, kad kažkas buvo garaže, kadangi buvo praviros durys, mašinose buvo žmonių, nes jie trukdė atlikti matavimus. D. G. taip pat patvirtino aplinkybes, nurodytas liudytojais apklaustų įvykį mačiusių UAB „Strielčių lentpjūvė“ darbuotojų, kad po incidento A. K. kelnės buvo išteptos, ant jų matėsi batų žymės, t.y. buvo matyti, kad yra įspirta. Visi byloje apklausti liudytojai, tame tarpe ir S. S. liudytojai V. A. ir J. A. patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad tik susitikus su S. S., A. K. jo pareikalavo išeiti. V. A. nurodė, kad tik atvykęs A. K. paklausė: „ko čia tau“, „dink iš čia“ ir po to nulipo nuo dviračio. M. S. parodė, kad A. K. kelis kartus prašė S. S. išeiti, norėjo išvesti paėmęs už parankės, tačiau S. S. alkūne trinktelėjo A. K., dėl ko nukentėjusysis susirietė. Įvyko susigrūmimas, matė, kad S. S. smūgiavo rankomis, A. K. dangstėsi. G. K. taip pat parodė, kad atvykęs A. K. paprašė S. S. išeiti ir taip pat nurodė matęs, kad direktorius paėmė S. S. išvesti už parankės ir tuo metu S. S. kirto alkūne A. K., dėl ko šis sukniubo; tada S. S. 3-5 kartus spyrė A. K. į kojas, paskui 3-5 kartus sudavė rankomis. V. A. nurodė, kad A. K. jėga bandė išvesti S. S.. Liudytojas taip pat nurodė, kad A. K. S. S. spyrė vieną kartą į šoną ties juosmeniu ir į šonkaulius, tačiau tokie liudytojo parodymai vertini kritiškai, kadangi net pats S. S. nenurodė, kad A. K. jam būtų spyręs į liudytojo nurodytas kūno vietas – juosmenį ir šonkaulius, be to pažymėtina ir tai, kad S. S. yra gerokai aukštesnis už A. K.. Liudytojas J. A. parodė, kad S. S., išsilaisvindamas A. K. sudavė per rankas, kai jis laikė jį prirėmęs. Nematė, kad A. K. būtų sudavęs S. S., kad spirtų koja. Byloje esanti specialisto išvada (b.l. 28-29, I tomas) patvirtina, kad A. K. po konflikto buvo padaryti tokie sužalojimai: odos nubrozdinimai dešiniame žaste ir kairio riešo sąnario išoriniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos smakre, krūtinkaulio, kairio kelio ir dešinės šlaunies srityse; sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Liudytoja A. Ž. taip pat nurodė, kad konflikto vietoje buvo daugiau žmonių, jos manymu tai buvo darbuotojai. Matė, kad po įvykusio konflikto A. K. kelnės buvo išteptos. Liudytojai taip pat nurodė matę S. S. suduodant A. K.. T. K. parodė, kad S. S. A. K. atžvilgiu smūgiavo ir rankomis ir kojomis. E. L. nurodė matęs S. S. mosikuojant rankomis. V. A. nurodė, kad S. S. sudavė A. K., kai buvo priremtas prie sienos, norėdamas išsilaisvinti; sudavė per rankas, galėjo pataikyti ir į veidą. Tai, kad po konflikto A. K. kelnės buvo išteptos, žandas raudonas, nurodė UAB „Strielčių lentpjūvėje“ konflikto dieną dirbę darbuotojai S. J., G. K., E. L., M. K.. A. Š. nurodė matęs, kad S. S. rankose turėjo pagalį.

V. A. nurodė, kad po konflikto, jis su savo broliu J. A., A. K. ir matininkėmis apie valandą vaikščiojo po sklypą ir vykdė matavimus, tačiau pati matininkė D. G. nurodė, kad matavimai truko 15-20 min. ir su ja vaikščiojo tik A. K., todėl V. A. ir J. A. parodymai, kad jie po konflikto vaikščiojo apie valandą kartu su A. K. ir nematė jokių išpurvinimų ar sumušimo žymių, vertintini kritiškai ir tokiais liudytojo parodymais teismas nesivadovauja. Taip pat teismas nesivadovauja šio liudytojo bei jo brolio J. A. parodymais, kad įvykio nematė įmonės darbuotojai, kadangi liudytojos matininkės D. G. ir A. Ž. nurodė, kad buvo daugiau žmonių, buvo darbuotojų. Iš byloje esančios Prienų rajono apylinkės teismo 2014-05-13 nutarties (b.l. 14-17, II tomas) matyti, kad tarp A. K. ir A. yra buvę konfliktų, kurie buvo sprendžiami teisme, todėl ir šiuo aspektu teismas patikimumo prasme, pirmenybę teikia liudytojų matininkių parodymams.

Liudytoja D. G., apklausta teisiamajame posėdyje tiek 2015-07-29, tiek 2015-10-09 nurodė, kad matuojant A. K. sklypą S. S. nebuvo reikalingas ir nebuvo kviestas. Jis dar iki atvykstant A. K. buvo pasirašęs sklypų paženklinimo aktus ir daugiau nebuvo reikalingas matavimuose. Matavimai A. buvo atliekami vėliau – 2014 m. spalio mėnesį, ką patvirtina byloje pateikta pažyma (b.l. 6, II tomas). D. G. parodė, kad tuoj po konflikto nuėjo iki savo mašinos, kurios durelės buvo atdaros ir kur buvo padėti S. pasirašyti paženklinimo aktai, bijodama, kad S. S. jų paėmęs nesuplėšytų. Tai, kad savo parašus paženklinimo aktuose norėjo nubraukti S. S., nurodė ir jis pats. S. S. taip pat nurodė, kad norėdamas atsiginti nuo A. K., jam sudavė per rankas, o susistumdžius, atsilikdama koja galėjo kliudyti ir A. K. koją.

Taigi, iš šių duomenų matyti, kad S. S. panaudojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį A. K., įmonės teritorijoje buvo kilusi sumaištis ir dėl šių veiksmų nepatogumų patyrė pašaliniai asmenys. Tai, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka patvirtino ir posėdyje apklausti liudytojai. Liudytoja D. G. parodė, jog dėl įvykusio konflikto ji jautėsi blogai. Liudytojai T. K., S. J., M. S., G. K., M. K., A. Š. parodė, kad po konflikto sustojo darbas, darbuotojai aptarinėjo įvykusį incidentą, buvo pasipiktinę, buvo išjungti įrengimai, naktinė pamaina nepagamino įprasto kiekio produkcijos, kai kurie darbuotojai kalbėjo pašaipiai apie šį įvykį, jiems patiko, kad direktorius buvo sumuštas.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad S. S. 2014 m. liepos 3 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje – prie UAB „Strielčių lentpjūvės“ garažų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia spirdamas bei rankomis suduodamas smūgius A. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo S. S. gynėja advokatė M. L. prašė išteisinti kaltinamąjį S. S., kadangi jis veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Pagal BK 28 straipsnio nuostatas ši baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė yra tada, kai asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi. Teisė į būtinąją gintį gali būti įgyvendinama neatsižvelgiant į tai, ar besiginantysis galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis, ar valdžios institucijas, tačiau tokia teisė (į būtinąją gintį) atsiranda tuo atveju, kai yra būtinosios ginties situacija. Įstatymas, suteikdamas asmeniui teisėtą galimybę gintis (ar ginti kitus) nustato ir sąlygas, kurioms esant gintis galima. Pavojingas kėsinimasis – viena iš sąlygų teisei į būtinąją gintį atsirasti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimaisis turi būti pavojingas, realus, akivaizdus, o būtinoji gintis – tai atkirtis į tokį kėsinimąsi. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi nebuvo, tačiau asmuo, pats būdamas, pvz., nepagrįstai įtarus, agresyvus, neadekvačiai naudoja fizinį smurtą prieš kitą asmenį, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Sprendžiant apie būtinosios ginties buvimą, būtina nustatyti ir įvertinti konkrečias įvykio eigos aplinkybes, jo pradžios ir pabaigos momentus, išsiaiškinti konkrečius įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus (elgesį), kėsinimosi pobūdį, jo intensyvumą, panaudotas priemones ir pan., taip pat patikrinti, ar panaudota gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą. Tinkamas BK 28 straipsnio taikymas galimas tik įvertinus visas bylos faktines aplinkybes, o jų nustatymą pagrindus įrodymų vertinimu laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-273/2012, 2K-189-222-2015). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2013, 2K-364/2014).

Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad dviračiu į sklypą atvykęs A. K., pamatęs ten esantį, tačiau, kaip nustatyta, neturėjusį dalyvauti S. S., keletą kartų įsakmiu tonu pareikalavo išeiti. S. S. nepaklūstant, A. K. paėmė S. S. už parankės, norėdamas jį išvesti, tačiau tada, vietoje to, kad S. S. būtų išėjęs, kirto A. K. alkūne, sudavė rankomis, spyrė kojomis. Taigi šioje byloje nustatytos aplinkybės, A. K. įsakmus tonas, pakartotinis reikalavimas išeiti, paėmimas S. S. už parankės, kad išvesti, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad A. K. sukėlė realų, akivaizdų ir pavojingą kėsinimąsi, dėl ko S. S. turėjo pagrindą realizuoti teisę į būtinąją gintį suduodamas smūgius nukentėjusiajam A. K.. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju S. S. veiksmai neatitiko būtinajai ginčiai keliamų sąlygų, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. S. S. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.             

Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 str. 1 d.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

Skiriant S. S. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, baigtas, nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, ar sunkinančių aplinkybių, S. S. anksčiau nebuvo teistas (b.l. 59, 60, I tomas), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 61-64, I tomas), yra senatvės pensininkas, psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b.l. 66, I tomas), teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 41 str.). Nustatydamas bausmės (baudos) dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis LR baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

Kaltinamajam S. S. kardomoji priemonė nepaskirta.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis pareiškė ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 39,50 Eur turtinės žalos atlyginimo vaistų įsigijimo ir transporto išlaidų bei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuojant tuo, kad buvo fiziškai sužalotas, patyrė didelį moralinį stresą bei pergyvenimus, dėl ko vartojo raminamuosius, skausmą ir spaudimą mažinančius vaistus, patyrė dvasinį diskomfortą – dėl kraujosruvų keletą dienų negalėjo išeiti į viešumą, buvo paniekintas ir pažemintas savo darbuotojų akyse, atsirado nesaugumo jausmas.

Teisiamojo posėdžio metu ištyrus visus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog turtinė žala A. K. buvo padaryta dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kadangi A. K. nurodė vartojęs raminančius bei spaudimą mažinančius vaistus, be to turėjo transporto išlaidų vykstant pas ekspertą. Kaltinamojo veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Nors nukentėjusysis A. K. nepateikė vaistų bei transporto išlaidų vertę patvirtinančių dokumentų, nurodydamas, kad neturint patirties iš nežinojimo jų neišsaugojo, tačiau atsižvelgiant į visuotinai žinomas tokių daiktų ir paslaugų kainas, teismas laiko, kad nukentėjusiojo patirta ir prašoma priteisti turtinė žala yra reali ir protinga, todėl nemažintina. Įrodymų, paneigiančių padarytos turtinės žalos dydį, byloje nėra, teismas sprendžia, jog prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra pagrįstas, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, buvo sukeltas fizinis skausmas, tarp S. S. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nukentėjusysis turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos A. K. dydį, atsižvelgia į tai, jog buvo sukeltas fizinis skausmas darant nesunkų nusikaltimą – viešoje vietoje, darbo vietoje, matant pašaliniams asmenims, tame tarpe ir jo pavaldiniams, nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko nukentėjusysis patyrė emocinius išgyvenimus, buvo pažemintas, jautė stresą, skausmą, dėl to kaltinamajam atsiranda pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Taip pat teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarinius, į tai, jog padaryti sužalojimai liekamųjų reiškinių neturėjo, į žalą padariusį asmenį (yra senatvės pensininkas), taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, į formuojamą teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, kai asmenys buvo nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 579 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008) ir daro išvadą, kad nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, todėl mažintinas iki 350 eurų (CK 6.250 str., BPK 115 str. 1 d.).

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti 800 litų (231,70 Eur) (b.l. 110, I tomas) ir 500 Eur (b.l. 111, I tomas), viso 731,70 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiojo A. K. naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305, 307-308 str.

n u s p r e n d ž i a:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir  paskirti jam 15 MGL (minimalių gyvenimo lygių) 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) baudą.

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

              Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš S. S. 39,50 Eur (trisdešimt devynis eurus 50 ct) turtinės žalos atlyginimo, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 731,70 Eur (septynis šimtus trisdešimt vieną eurą 70 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                       Indrė Petrokienė