Civilinė byla Nr. e2S-829-260/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04315-2019-0

       Procesinio sprendimo kategorijos : 

       3.1.17; 3.2.8.5; 3.3.2.5.

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-689-329/2020 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. G. 2019 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. G., kuriame prašė jai iš atsakovo priteisti 4000 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas A. G. 2020 m. sausio 28 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti.

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi byloje paskyrė parengiamąjį teismo posėdį.

4.       Ieškovė D. G. ir atsakovas A. G. 2020 m. kovo 3 d. pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo, kuriame prašė patvirtinti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, taikos sutarties tvirtinimo klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir grąžinti ieškovei 67 Eur žyminio mokesčio. Šalys taikos sutartyje nurodė, kad jiems yra žinomos teismo prašomos patvirtinti taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme pasekmės.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi priėmė ieškovės D. G. ir atsakovo A. G. pasirašytą taikos sutartį, patvirtino tarp šalių  2020 m. kovo 3 d. sudarytą taikos sutartį joje nustatytomis sąlygomis, civilinę bylą Nr. e2-689-329/2020 nutraukė, grąžino ieškovei 68 Eur žyminio mokesčio. 

6.       Teismas nustatė, kad pateiktos šalių taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia jos šalių ar trečiųjų asmenų teisių ir interesų. Taikos sutartyje šalys nurodė, jog joms žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

7.       Teismas šalims 2020 m. kovo 10 d. nutartyje išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalis). Nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - prašymo dėl taikos sutarties - netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1.                       Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant CPK 140 straipsnio 1 ir 3 dalių procesines teisės normas. Teismas patvirtindamas tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje ir prašyme pateiktame prie taikos sutarties nėra nurodytos taikos sutarties sudarymo pasekmės, pažeidė procesinės teisė normas, kas turėjo įtakos atsakovo apsisprendimui pasirašyti tokią taikos sutartį. Ginčo taikos sutartis buvo sudaryta atsakovo atstovui nedalyvaujant ir apie tai nežinant. Atsakovas su ieškove tarėsi tuo pačiu taikiai užbaigti ir kitą Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-l164-570/2020 nagrinėjamą ginčą. Ieškovė žadėjo ieškinį atsiimti, skubiai jos advokatas paruošė procesinius dokumentus, tačiau ji ieškinio neatsiėmė. Todėl šioje byloje atsakovo padarytos nuolaidos negali būti nagrinėjamos atskirai, tuo pažeidžiant esminius civilinio proceso principus, tokius kaip teisingumo, protingumo ir sąžiningumo.

1.2.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepatikrino, ar šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, ar ieškovė žino ieškinio atsisakymo teisinius padarinius. Kitaip tariant, teismas neįsitikino, kad ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo išreikštas laisva valia ir nepažeidžia nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei kitų asmenų interesų.

9.       Ieškovė D. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo A. G. atskirąjį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis atsakovo nurodytų argumentų pagrindu neturėtų būti naikinama, nes teismas priimdamas nutartį patvirtinti tarp ginčo šalių sudarytą taikos sutartį jokių teisės normų, reglamentuojančių taikos sutarties patvirtinimo procesą, nepažeidė. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys šią teisę gali įgyvendinti bet kurioje proceso stadijoje. Šalys šia teise pasinaudojo sudarydamos 2020 . kovo 3 d. rašytinę taikos sutartį, kurią tos pačios dienos prašymu prašė teismo patvirtinti, šį klausimą išsprendžiant rašytinio proceso tvarka. CPK 42 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas netvirtina taikos sutarties, kai tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas nenustatė, kad taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Atitinkamai tuo negrindžiamas ir atsakovo atskirasis skundas.

2.2.                       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsakovo nurodytų CPK 140 straipsnio 3 dalies normų nepažeidė. CPK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teismas išsiunčia šalims pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, jei teismui rašytinio proceso tvarka sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą šalys nėra nurodžiusios, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės. Tuo tarpu pačių ginčo šalių pasirašytos 2020 m. kovo 3 d. taikos sutarties paskutiniame sakinyje nurodyta, kad šalims yra žinomos šios taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme pasekmės, todėl teismas neturėjo dar papildomai siųsti atsakovui CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo.

2.3.                       Atsakovo atskirajame skunde nurodyti tikrovės neatitinkantys argumentai, kad taikos sutartis sudaryta nežinant jo atstovui, neturi reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir jos teisėtumo, kaip ir tam neturi reikšmės ieškovės nurodomos aplinkybės, kad taikos sutartis buvo sudaryta tai inicijavus pačiam atsakovui netrukus po 2020 m. vasario 27 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio, po kurio šalių atstovai tarpusavyje aptarė galimas taikos sutarties sąlygas.

2.4.                       Vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog atsakovas netinkamai pasinaudojo jam įstatymo suteikta procesine teise sudaryti taikos sutartį, kadangi atsakovas šioje byloje nuo pat pradžių yra atstovaujamas kvalifikuoto teisininko (advokato padėjėjo), turėjo realią galimybę su juo pasitarti ir pasikonsultuoti dėl savo atliekamų teisinių veiksmų turinio ir pasekmių bei gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Be to, taikos sutartyje buvo nurodyta, kad šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme pasekmės. Taikos sutarties tekstas yra aiškus ir suprantamas netgi asmeniui neturinčiam teisinio išsilavinimo. Abiejų ginčo šalių pasirašyta taikos sutartis kartu su jų pasirašytu prašymu šią taikos sutartį patvirtinti, jos tvirtinimo klausimą išsprendžiant rašytinio proceso tvarka, per Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemį dar 2020 m. kovo 3 d. buvo pateikta į šią elektroninę bylą, prie kurios prieiga yra suteikta ir atsakovo atstovui, tačiau iki pat 2020 m. kovo 10 d. nutarties priėmimo nebuvo gauta nei atsakovo, nei jo atstovo pareiškimų, susijusių su taikos sutarties netvirtinimu. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo taikos sutarties netvirtinti.

2.5.                       Atsakovas atskirajame skunde nurodo išgalvotas, jokiais įrodymais nepagrįstas aplinkybes (CPK 178 straipsnis), kad jis tuo pačiu tarėsi su ieškove užbaigti ir kitoje Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1164-570/2020 nagrinėjamą ginčą, kurioje ieškovė žadėjo ieškinį atsiimti, tačiau to nepadarė. Ieškovė šias atsakovo nurodomas naujas aplinkybes, kurių jis nenurodė pirmosios instancijos teismui, kategoriškai neigia, kadangi šioje byloje šalių sudarytoje taikos sutartyje nėra nurodyta jokių sąlygų dėl kitoje civilinėje byloje sprendžiamo ginčo, kad tai galima būtų bent kaip susieti. Be to, kaip galima matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, kuriais apeliacinės instancijos teismas manydamas, kad tam yra pagrindas, sutinkamai su CPK 179 straipsnio 3 dalimi turi galimybę pasinaudoti, Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1164-570/2020 nagrinėjami ginčai nėra niekaip susiję su ginču šioje byloje. Atsakovas nurodytoje byloje nėra vieninteliu atsakovu, todėl sąlygos dėl ginčų joje išsprendimo nebuvo ir negalėjo būti derinamos tik su juo vienu. Kita vertus, ieškinio atsisakymas nurodytoje byloje apskritai nebūtų galimas, nes tai pažeistų kitų asmenų - nepilnamečių vaikų teises (CPK 42 straipsnio 2 dalis), kurias siekiant apsaugoti pareikštas ieškinys nurodytoje byloje.

2.6.                       Atsakovas duodamas atskirąjį skundą išgalvotų aplinkybių, kurių nepatvirtina jokie įrodymai, pagrindu bando pateisinti tik jam vienam suprantamas priežastis, dėl kurių po taikos sutarties patvirtinimo šioje civilinėje byloje apsigalvojo dėl ja prisiimtų prievolių ieškovei vykdymo. Tačiau tai, kad atsakovas po 2020 m. kovo 10 d. nutarties priėmimo apsigalvojo dėl taikaus ginčo išsprendimo šioje byloje, nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, kurią panaikinus ne tik nepagrįstai būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas ir pažeisti ieškovės teisėti interesai, bet ir būtų paneigtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių teisės principas, įtvirtinantis, kad sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

2.7.                       Atsakovo atskirojo skundo, kuriuo jis prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus klausimą išspręsti kitaip - netenkinti jo paties ir ieškovės prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, prieštarauja pirmosios instancijos teismui pateiktam jo prašymu taikos sutartį tvirtinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11.       Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.

13.       Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Ši norma nustato, kad prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).

14.       Byloje nėra įrodymų, kad Marijampolės apylinkės teismas, prieš tvirtindamas šalių 2020-03-03 sudarytą taikos sutartį, būtų išaiškinęs šalims šių procesinių veiksmų padarinius. Pačioje taikos sutartyje šalys įrašė, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, tačiau kokios jos – konkrečiai nenurodė. Teismas tik apskųstojoje nutartyje, kuria rašytinio proceso tvarka vykusiame teismo posėdyje patvirtino taikos sutartį, išaiškino šalims,  kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), o nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi teismas akivaizdžiai pažeidė CPK 140 straipsnio 3 dalies reikalavimą prieš tvirtinant šalių taikos sutartį išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų padarinius.

15.       Atsakovas atskirajame skunde nurodė, jog jis su ieškove tarėsi tuo pačiu taikiai užbaigti ir kitą – Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-l164-570/2020 nagrinėjamą – ginčą, ieškovė žadėjo ieškinį atsiimti, tačiau to nepadarė, o jo padarytos nuolaidos negali būti nagrinėjamos atskirai. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar atsakovo pasirašyta ir pateikta teismui tvirtinti 2020 m. kovo 3 d. taikos sutartis, kuria jis tik visiškai pripažįsta ieškinį, bet jokių nuolaidų nedaro ieškovė, tikrai atitiko jo valią. Pats tas faktas, kad dar net skundžiamai nutarčiai neįsiteisėjus apeliantas jau kvestionuoja savo laisvą valią, kelia tam tikrą pagrindą manymui, kad šie argumentai gali būti ne visai nepagrįsti ir neatmestina,  jog atsakovo sutikimas su taikos sutartimi galėjo būti klaidingas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta labiau tikėtinu, kad šalių sudaryta taikos sutartis galėjo neatitikti atsakovo valios, o pirmosios instancijos teismas, rašytinio proceso tvarka vykusiame teismo posėdyje patvirtindamas taikos sutartį neturėjo galimybės patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo.

16.       Nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai – prieš šalims sudarant taikos sutartį – neišaiškino šalims apie taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo, taip pat bylos nutraukimo procesinių veiksmų padarinius, tai padarė jau tvirtindamas taikos sutartį, taip pat neturėjo galimybės patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dėl procesinių normų netinkamo taikymo galėjo būti nepagrįstai patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis ir nutraukta byla. Todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis panaikinama, o ieškovės ir atsakovo prašymas dėl jų 2010 m. kovo 3 d. sudarytos taikos sutarties tvirtinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti, ieškovės ir atsakovo prašymą dėl jų 2010 m. kovo 3 d. sudarytos taikos sutarties tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                        Raimondas Buzelis