Civilinė byla Nr. 2A-1335-430/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37428-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.18; 2.8.2.8; 3.3.1.14
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VARLE“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. G. ir G. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VARLE“ dėl daikto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo arba daikto kainos sumažinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. G. ir G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nutraukti su atsakove uždarąja akcine bendrove „VARLE“ (toliau – UAB „VARLE“) 2019 m. liepos 12 d. sudarytą televizoriaus Philips pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtą už televizorių 178,80 Eur sumą, arba sumažinti nupirkto televizoriaus kainą, priteisiant iš atsakovės 40 Eur sumą ieškovams lygiomis dalimis.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovės parduotuvėje Vilniuje, Ukmergės g. 241, ieškovai nusipirko televizorių Philips, kurį išpakavus tetos namuose Ukmergėje, paaiškėjo prekės defektas – užpakalinėje televizoriaus dalyje buvo nuskelta korpuso dalis. Ieškovai informavo apie šias aplinkybes (pastebėtus daikto trūkumus) pardavėją ir bandė susitarti, tačiau atsakovei atsisakius geranoriškai bendrauti, ieškovai buvo priversti kreiptis su skundu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o vėliau su ieškiniu į teismą.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai priėmė iš atsakovės televizorių be jokių pastabų ir nusiskundimų. Atsakovės teigimu, prekė ieškovams parduotuvėje buvo parduota ir perduota tinkamos kokybės ir išvaizdos, o įskelti televizoriaus galinio korpuso dalį ieškovai galėjo patys tiek neatsargaus gabenimo, pakavimo ar kitais atvejais. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovų nurodomas televizoriaus defektas yra mažareikšmis, dėl to ieškovai neturi teisės reikalauti nutraukti televizoriaus pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad atsakovė geranoriškai sutiko nemokamai pakeisti televizoriaus dangtį, tačiau, kai jis buvo užsakytas ir pristatytas į garantinio aptarnavimo centrą, ieškovai pakeitė reikalavimus ir pradėjo reikalauti ženklios nuolaidos kitam planuojam pirkti televizoriui. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atmetė ieškovų skundą.
4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) atsiliepime nurodė, kad palaiko VTAT komisijos 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 10-1856, kuriuo buvo išspręstas vartotojo G. A. skundas jį atmetant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – sumažino ieškovų iš atsakovės 2019 m. liepos 12 d. įsigyto televizoriaus Philips pirkimo–pardavimo kainą ir priteisė abiem ieškovams iš atsakovės po 8,94 Eur, taip pat priteisė 9 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ieškovės J. G. naudai. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.
6. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 12 d. parduotuvėje Vilniuje, Ukmergės g. 241, ieškovai įsigijo iš atsakovės už 178,80 Eur televizorių Philips. Tą pačią dieną ieškovės J. G. tetos namuose, Ukmergės mieste, ieškovai, išpakavę nupirktą televizorių, pastebėjo, kad televizoriaus galinėje dalyje, prie varžtelio, buvo pažeistas televizoriaus korpusas (galinio dangtelio įtrūkimas, maždaug 1 cm skersmens). Apie tai ieškovai informavo elektronine žinute atsakovę. Tą pačią dieną atsakovės atstovas atsakė ieškovams, kad susisiekė su autorizuotu servisu ir gavo patvirtinimą, jog dangtį pakeis pagal televizoriaus garantijos sąlygas. Atstovas taip pat nurodė, kad reikia galinio dangtelio nuotraukos su lipduku, kuriame būtų informacija apie televizoriaus dangčio modelį ir serijinį numerį, ir informavo, jog dangtelio pakeitimas gali užtrukti apie porą savaičių, dėl to pasiūlė ieškovams naudotis televizoriumi, kol bus gauta informacija apie dangčio gavimą iš serviso. 2019 m. liepos 13 d. ieškovai informavo atsakovę, kad nuotrauką atsiųs vėliau, nes televizorius yra ne Vilniuje, taip pat nurodė, jog planuoja pirkti antrą tokį patį televizorių, dėl to už būsimus nepatogumus prašė atsakovės atstovo padaryti nuolaidą kitam perkamam televizoriui. 2019 m. rugpjūčio 8 d. ieškovai atsiuntė atsakovės atstovui nuotrauką su televizoriaus gamykliniais lipdukais ir atsakovė perdavė šią nuotrauką servisui. 2019 m. rugpjūčio 9 d. ieškovai pakartotinai užklausė atsakovės, kokį priėmė sprendimą dėl prašomos taikyti nuolaidos. 2019 m. rugsėjo 9 d. atsakovė informavo ieškovus, kad servise jau yra naujas dangtis, dėl to galima pristatyti televizorių į garantinio aptarnavimo servisą, kuriame bus pakeistas dangtis. 2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovai užklausė atsakovės, ar galėtų paimti televizoriaus dangtį ir patys jį pakeisti. Tą pačią dieną atsakovė informavo ieškovus, jog būtina pristatyti televizorių į autorizuotą servisą, nes būtina perklijuoti serijinius lipdukus. 2019 m. rugsėjo 16 d. ieškovai prašė už padarytus nepatogumus suteikti nuolaidą kito televizoriaus pirkimui, tarp šalių vyko susirašinėjimas. Šalims nepavykus pasiekti taikaus susitarimo, 2019 m. spalio 16 d. ieškovas G. A. pateikė skundą VVTAT. 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 10-1856 VVTAT atmetė ieškovo skundą.
7. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu, ieškovai pripažino aplinkybes, jog atsakovės parduotuvėje neprašė išpakuoti ir leisti apžiūrėti televizoriaus, tam, kad galėtų įsitikinti jo būkle. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirkėjai nepasinaudojo savo teise perkant daiktą jį tinkamai apžiūrėti, t. y. įsitikinti, ar daiktas yra tinkamos būklės, ar ne. Ieškovai išpakavo televizorių iš pakuotės tik Ukmergės mieste.
8. Teismas, vertindamas ieškovų argumentus dėl atsakovės atstovų netinkamo bendravimo su ieškovais, nesutiko su šiais argumentais. Pažymėjo, kad šalių tarpusavio susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovė tinkamai reagavo į visas ieškovų pretenzijas. Pabrėžė, kad šalių susirašinėjimas taip pat patvirtina, kad šioje situacijoje patys ieškovai nesilaikė nuoseklios pozicijos, t. y. nebuvo aišku, ko realiai jie siekia, ar pašalinti nupirkto televizoriaus korpuso smulkų pažeidimą, ar vietoje to nupirkti iš UAB „VARLE“ kitą televizorių su ieškovų konkrečiai apibrėžta nuolaida, ar siekė tų dviejų dalykų išsprendimo vienu metu. Teismas vertino, kad atsakovė ėmėsi šioje situacijoje visų reikiamų veiksmų, jog pašalinti ieškovų pastebėtą televizoriaus korpuso pažeidimą, užsakė televizoriaus korpuso užpakalinės dalies naują dangtelį ir garantinio aptarnavimo servisas buvo pasiruošęs jį pakeisti. Ieškovai, gavę atsakovės atstovo pranešimą apie galimybę atvykti į servisą, pradėjo reikšti nuogąstavimus, kad jiems tai užima daug laiko, sudaro rūpesčių, dėl to ieškovai pasiūlė atsakovei sudaryti ieškovams galimybę paimti dangtelį ir pakeisti patiems, tačiau atsakovė nesutiko. Teismo nuomone, atsakovė pagrįstai nesudarė ieškovams tokios galimybės, nes patiems ieškovams šalinant daikto trūkumą, ieškovams būtų nustojusios galioti garantijos sąlygos, dėl to galėjo būti pažeisti pačių ieškovų interesai ir atsirasti daugiau ginčų tarp šalių.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai, ignoruodami savo apdairumo trūkumą prekės pirkimo metu, pradėjo naudotis susidariusią situaciją, t. y. iš karto pradėjo reikalauti iš atsakovės, kad ši tenkintų visus ieškovų pageidavimus. Teismas pabrėžė, kad televizoriaus dangčio kaina, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Emtoservis“ (toliau – UAB „Emtoservis“) pateiktą informaciją, buvo 4,5 Eur plius PVM, ir faktiškai buvo atskilęs maždaug 1 cm skersmens plastmasės gabalėlis prie varžtelio, dėl to, teismo vertinimu, ieškovų nurodytas televizoriaus defektas yra mažareikšmis, kuris neturi įtakos televizoriaus funkcinėms savybėms, todėl nėra pagrindo nutraukti šalių sudarytą televizoriaus pirkimo–pardavimo sutartį.
10. Teismas vertino, kad ieškovai turėjo galimybę pasinaudoti jiems suteikta teise, jog pardavėjas nemokamai pašalintų daikto trūkumus, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. Ieškovai prašė sumažinti pirkimo kainą 40 Eur suma, tačiau aiškių šios sumos pagrindimo kriterijų teismui nenurodė. Pažymėjo, kad nors ieškovai nurodė, jog dėl televizoriaus lipdukų nuotraukų darymo patyrė išlaidas kelionei į Ukmergę ir atgal į Vilnių, apie 200 km, 20 l kuro už 25 Eur, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai, iš anksto žinodami, kad nupirktą televizorių gabens į Ukmergę, šio televizoriaus neapžiūrėjo ir neįsitikino, ar prekė neturi aiškiai pastebimų trūkumų. Teismo vertinimu, ieškovai, neapžiūrėję perkamos prekės, pasielgė neapdariai, o atsakovė tinkamai bendradarbiavo ir buvo pasiruošusi pakeisti ieškovams pažeistą televizoriaus detalę, tačiau tas nebuvo padaryta dėl ieškovų nenuoseklios pozicijos. Teismas pripažino, kad šioje situacijoje nėra atsakovės sąmoningų veiksmų, dėl kurių būtų sąmoningai siekta pakenkti ieškovams ir sudaryti jiems nenumatytus apsunkinimus, susijusius su perkama preke. Tačiau teismas bendra prasme teikia prioritetą vartotojų teisių gynimui, dėl to nustačius, jog atsakovė perdavė ieškovams televizorių su smulkiu defektu ir ieškovams atsisakius savo teises įgyvendinti pakeičiant dangtį garantiniame servise, todėl ginčas spręstinas sumažinant televizoriaus kainą.
11. Teismas, siekdamas abiejų šalių interesų pusiausvyros ir įvertindamas aplinkybę, kad televizorius yra veikiantis ir naudojamas pagal savo tiesioginę paskirtį, daro išvadą, jog šalių interesų pusiausvyrą atitiktų televizoriaus Philips kainos sumažinimas 10 procentų, kas sudaro 17,88 Eur. Teismo nuomone, ieškovų reikalavimas sumažinti nupirkto televizoriaus kainą 40 Eur, kas sudaro maždaug 22,5 procento nuo visos 178,80 Eur televizoriaus kainos, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškinys tenkintas iš dalies ir televizoriaus kaina sumažintina 10 procentų, t. y. 17,88 Eur, tokią sumą ieškovams lygiomis dalimis priteisiant iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė UAB „VARLE“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Prašo priteisti iš ieškovų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylai reikšmingų aplinkybių, netyrė ir nevertino ir (ar) netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmė, nesivadovavo teismų praktika, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisingą teismo sprendimą.
13.2. Pirmosios instancijos teismas grindė visą skundžiamą sprendimą argumentu, jog neva ieškovų įsigyta prekė buvo nekokybiška, tačiau byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pabrėžė, kad ieškovai reiškė reikalavimus apeliantei dėl prekės mechaninio pažeidimo, kurio atsiradimo momentas ir priežastis byloje nėra nustatyti, o tokius pažeidimus galėjo padaryti bet kuris asmuo neatsargiai elgdamasis su televizoriumi. Pažymi ir tai, kad visi byloje esami duomenys liudija, jog prekė ieškovams buvo perduota be defektų, t. y. ieškovai patvirtino, jog patys ieškovai pasiėmė televizorių iš atsakovės parduotuvės nepažeistoje, tvirtoje pakuotėje; visos sąlygos patikrinti prekę ieškovams buvo sudarytos; perimdami prekę iš atsakovės, ieškovai nereiškė pardavėjui jokių pretenzijų dėl kokių nors prekės defektų. Teigia, kad atsakovė nei savo atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu, taip pat aiškiai nesutiko, jog prekė buvo parduota su defektu, o ieškovai tokių įrodymų nepateikė. Atsakovės atstovas serviso vadovas, net ir žinodamas, jog ieškovai kreipėsi dėl mechaninio televizoriaus defekto atsiradimo momento, ir apskritai nematęs gyvai televizoriaus pažeidimo, vis tiek ieškojo būdų ieškovams padėti, kad tik klientas būtų patenkintas, tai yra įprasta apeliantės darbo su pirkėjais praktika.
13.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino fakto, jog apeliantė, būdama pardavėja, jau perdavusi daiktą pirkėjui, neturėjo jokių fizinių galimybių surinkti ir pateikti kokius nors įrodymus apie tai, kad prekė buvo parduota be trūkumų, šias aplinkybes pažymėjo ir VVTAT savo nutarime. Dėl šių aplinkybių, teisės aktais nustatyta pirkėjo teisė – tikrinti perkamą daiktą, o pardavėjo pareiga – sudaryti galimybę pirkėjui tikrinti įsigyjamą daiktą. Pabrėžia ir tai, kad šis televizorius per visą laiką nuo jo įsigijimo momento nebuvo pristatytas į Philips garantinio aptarnavimo centrą, siekiant nustatyti televizoriaus defekto kilimo momentą, todėl teismo sprendimas buvo paremtas tik neįrodytais ieškovų teiginiais, jog įsigyta prekė buvo su defektu.
13.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas formuoja teismų praktiką netinkama linkme, kai vien dėl to, jog ieškovai yra vartotojai, jiems nebetaikomos imperatyvios teisės aktų nuostatos, nustatančios jų pareigą būti atidiems ir pareigą įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado iki perduodat daiktą pirkėjui, o pardavėjui nepaliekama jokių galimybių gintis ir įrodyti savo teisumą. Tokia teismų praktika, atsakovės vertinimu, pažeistų sąžiningumo, protingumo ir sutartinių santykių dalyvių interesų derinimo principus. Pažymi, kad VVTAT savo nutarime buvo teisingai konstatavo, jog vartotojui teisės aktų garantuota reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės, tačiau pirmosios instancijos teismas suponuoja kitokią mintį, jog nei objektyvumo, nei įrodymais grįstų aplinkybių analogiškose situacijose nereikia ir užtenka tik aplinkybės, jog viena iš ginčo šalių yra vartotojas, todėl siekiant neformuoti ydingos teismų praktikos, toks teismo sprendimas turi būti panaikintas.
13.5. Teismas nepaisė pamatinio pirkėjo pareigos būti atidžiam principo, nes nėra nei vieno teisės akto ar teismų praktikos, kuri teigtų, jog vartotojams, nepatikrinusiems prekės pirkimo momentu, pasekmės, kilusios iš vėliau pastebėto daikto defekto, netaikomos, nes tai pažeistų tiek protingumo, tiek šalių proporcingumo principus.
14. Ieškovai J. G. ir G. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
14.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes, įrodymus, parodymus, el. laiškų susirašinėjimo turinį ir esmę, ieškovų pozicijos keitimą, dėl to priėmė teisingą sprendimą. Ieškovai šiuo atveju siekė teisingumo ir siekė užkardyti nesąžiningų verslininkų veiksmus, nes dėl šių aplinkybių ieškovai patyrė nepatogumų ir nuostolių.
14.2. Pažymi, kad atsakovė, prieš parduodant ieškovams ieškinį į teismą, el. laiškuose pripažino ir prisiėmė atsakomybę dėl parduoto nekokybiško daikto (televizoriaus), tačiau atsisakė priimti daiktą ir grąžinti pinigus, remdamasi VVTAT atsakovei palankia išvada, nors tarnyba vadovavosi tik „sausu“ taisyklių ir įstatymų apibrėžimu, nenagrinėjo ir nesivadovavo visų aplinkybių visetu. Teigia, kad ieškinys buvo paduotas teismui, nes pati atsakovė pripažino ir prisiėmė atsakomybę dėl netinkamos kokybės parduoto daikto. Be to, pabrėžė, kad teismo posėdžio pabaigoje, pati atsakovės atstovė pripažino, kad galėjo parduoti televizorių su defektu.
14.3. Nesutinka su atsakovės kaltinimu, kad ieškovai patys nuskėlė televizoriaus galinės dalies kampelį ir siekia finansinės naudos, nes tai yra matematinis neišprusimas ir nesupratimas, nes šis defektas buvo gamybos metu surinkimo brokas, varžtelio perspaudimas. Ieškovų manymu, visi atsakovės gynybiniai teiginiai, iškraipymai pagal savo naudą, turi būti nevertinami, nes neturi prasmės.
14.4. Pažymi, kad atsakovė galimai sumokėjo netinkamą žyminį mokestį už apeliacinį skundą (t. y. 15 Eur), nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį, o šiuo atveju ieškovai mokėjo už ieškinį 20 Eur žyminį mokestį.
15. Išvadą byloje teikianti institucija – VVTAT atsiliepime nurodė, kad palaiko tarnybos 2020 m. sausio 7 d. raštu teismui pateiktoje išvadoje išdėstytą poziciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų (vartotojų) ieškinys dėl daikto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo arba parduoto daikto kainos sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
19. Ieškovai atsiliepime į skundą išreiškė abejones, kad už pateiktą ir priimtą atsakovės apeliacinį skundą nebuvo sumokėtas tinkamo dydžio žyminio mokestis, t. y. atsakovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 20 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Nagrinėjamu atveju už ieškinį buvo sumokėtas 20 Eur žyminis mokestis. Apeliantė skunde prašo panaikinti sprendimą visa apimtimi, sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, tačiau atkreiptinas ieškovų dėmesys į tai, jog atsakovė pateikė apeliacinį skundą elektroninėmis ryšio priemonėmis, dėl to šiuo atveju taip pat taikoma CPK 80 straipsnio 7 dalis, kuri numato, jog už šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 eurai. Todėl šiuo atveju buvo sumokėtas tinkamas 15 Eur žyminis mokestis (t. y. 75 procentai nuo 20 Eur).
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. liepos 12 d. ieškovai atsakovės parduotuvėje Vilniuje, Ukmergės g. 241, nusipirko už 178,80 Eur televizorių Philips (b. l. 4). Tą pačią dieną elektroniniu paštu ieškovai informavo atsakovę apie tai, jog atvežus televizorių namo ir jį išpakavus, buvo pastebėtas televizoriaus defektas, t. y. maždaug centimetro skersmens, prie varžtelio, nuskelta korpuso dalis. Ieškovų manymu, tai atsitiko dėl pervežto varžtelio. Atsakovės atstovas atsakė elektroniniu paštu ieškovams tą pačią dieną, nurodydamas, jog televizoriaus dangtis gali būti pakeistas servise, paprašė ieškovų atsiųsti galinio dangčio su lipduku nuotrauką. 2020 m. liepos 13 d. ieškovai nurodė, jog neturi galimybių dabar atsiųsti nuotraukos, kadangi televizorius yra ne Vilniuje, taip pat paminėjo atsakovei, jog ieškovai planuoja pirktis kitą televizorių, dėl to prašė už sukeltus nepatogumus suteikti nuolaidą. 2019 m. rugpjūčio 8 d. ieškovai nusiuntė atsakovei prašomą nuotrauką. 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė informavo ieškovus, jog informacija perduota servisui. Tą pačią dieną ieškovai dar kartą užklausė atsakovės dėl nuolaidos. 2019 m. rugsėjo 9 d. atsakovė informavo ieškovus, kad televizorių galima pristatyti į servisą dangčio pakeitimui. 2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovai prašė atsakovės leisti patiems pasiimti dangtį ir jį pakeisti, kadangi ieškovai neturi laiko ir noro važiuoti su televizoriumi. Atsakovės atstovas informavo ieškovus, kad televizorių reikia pristatyti į autorizuotą servisą, kadangi reikia perklijuoti serijinius lipdukus. 2019 m. rugsėjo 16 d. ieškovai nurodė atsakovei, kad planuoja pirktis kitą televizorių, dėl to prašo už nepatogumus pritaikyti nuolaidą ir tuomet viskas būtų gerai. 2019 m. rugsėjo 18 d. atsakovės atstovas paklausė ieškovų, ar šie nepageidauja keisti televizoriaus korpuso ir paminėjo, jog ieškovų planuojamam pirkti televizoriui gali pritaikyti nuolaidą ir parduoti už 365 Eur. 2019 m. rugsėjo 18 d. ieškovai prašė pritaikyti televizoriui didesnę nuolaidą ir parduoti jį už 350 Eur. 2019 m. rugsėjo 19 d. atsakovės atstovas nurodė, jog galutinė kaina būtų 360 Eur. 2019 m. spalio 3 d. ieškovai dar kartą prašė atsakovės pagalvoti apie 350 Eur kainą. 2019 m. spalio 10 d. ieškovai informavo, kad grąžins atsakovei nekokybišką prekę (televizorių). 2019 m. spalio 11 d. atsakovės atstovas informavo, jog prekė nebus priimta, taip pat išaiškino teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (b. l. 5–7). 2019 m. spalio 16 d. ieškovas G. A. pateikė skundą VVTAT (b. l. 8–9). VVTAT komisija 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 10-1856 atmetė G. A. skundą (b. l. 10–11). 2020 m. sausio 8 d. byloje gauta VVTAT išvadą, kurioje tarnyba nurodė, jog palaiko nutarime išdėstytą poziciją (b. l. 17). 2020 m. sausio 20 d. serviso UAB „Emtoservis“ atstovas pateikė informaciją, kad televizoriaus dangčio kaina yra 4,5 Eur + PVM (b. l. 30–31).
21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, t. y. ieškovai (vartotojai) įsigijo iš atsakovės (verslininkės) parduotuvės televizorių. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigyta prekė (televizorius) buvo su defektu (televizoriaus dangčio pažeidimu), ir tuo pagrindu sprendė dėl ieškovų pasirinktų pažeistų teisių gynimo būdų – vienašalio sutarties nutraukimo, pareikalaujant sugrąžinti sumokėtą kainą, arba reikalavimo sumažinti prekės kainą, pagrįstumo. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo taikyti vienašalio sutarties nutraukimo, pareikalaujant sugrąžinti sumokėtą kainą, tačiau yra pagrindas sumažinti prekės kainą, teikiant prioritetą vartotojų teisių gynimui.
22. Pirkėjo (vartotojo) teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. CK 6.363 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. Remiantis CK 6.363 straipsnio 3 dalimi, daikto savybės atitinka sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdinį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių.
23. Be to, pažymėtina, kad vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės.
24. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Tai reiškia, kad atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Be to, CK 6.328 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. CK 6.353 straipsnio 8 dalyje taip pat nustatyta, kad pirkėjas turi teisę iki sutarties sudarymo apžiūrėti daiktus ir pareikalauti, kad pardavėjas dalyvaujant pirkėjui patikrintų daiktus arba pademonstruotų, kaip juos naudoti, jeigu yra įmanoma atsižvelgiant į daiktų pobūdį. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
25. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog nupirkti daiktai (-as) yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).
26. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovai pripažino ir pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, kurių šalys neginčija, jog pirkėjams buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti perkamą prekę (televizorių), t. y. įsitikinti, ar perkamas daiktas yra tinkamos būklės, nepažeistas, tačiau ieškovai šia teise nesinaudojo ir prekę iš atsakovės priėmė, ją neapžiūrėję, nepateikė jokių pastabų. Ieškovų teigimu, jie apžiūrėjo televizorių, tik nuvažiavę iš Vilniaus į Ukmergę, kai išpakavo televizorių tetos namuose. Kaip minėta, kad televizoriaus trūkumai buvo pirkimo–pardavimo metu, privalo įrodyti vartotojas. Vartotojui įrodžius šias aplinkybes, tuomet pardavėjui tektų pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą.
27. Iš ginčo byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė, jau teikdama atsiliepimą į ieškinį, buvo aiškiai nurodžiusi savo poziciją, jog parduota prekė (televizorius) ieškovams parduotuvėje buvo parduota ir perduota tinkamos kokybės ir išvaizdos, o ieškovų nurodomas televizoriaus korpuso (dangčio) įskilimas galėjo atsirasti dėl įvairiausių priežasčių (neatsargaus gabenimo, pakavimo ar kitais atvejais), t. y. nesutiko su ieškovų argumentais apie daikto (prekes) netinkamą kokybę. Taip pat atsakovė pažymėjo aplinkybę, jog buvo sutikusi geranoriškai ieškovams pakeisti televizoriaus dangčio detalę dėl atsakovės pozicijos klientų atžvilgiu (siekiant išlaikyti laimingą klientą) ir dėl to, jog ši detalė kainavo nebrangiai, tačiau pačio televizoriaus (po jo pardavimo ieškovams) faktiškai neapžiūrėjo ir neturėjo tam galimybių, televizorius iki šiol servise nebuvo pristatytas. VVTAT išvadoje, kurią tarnyba nuosekliai palaikė visame šiose bylos procese, taip pat nurodyta, jog tarnyba negali nustatyti televizoriaus pažeidimo atsiradimo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas grindė skundžiamą sprendimą aplinkybėmis, jog televizorius jau turėjo ieškovų nurodytus trūkumus (defektus), tačiau sprendime nepateikta motyvų, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, jog defektai jau buvo prekės pardavimo metu, o ne atsirado vėliau, pardavus prekę, taip pat nepateikė motyvų, dėl kokių priežasčių tokie pažeidimai galėjo atsirasti. Pažymėtina, kad ieškovų pateiktos televizoriaus nuotraukos yra vienintelis dokumentas, kuriame buvo užfiksuoti minimi mechaniniai pažeidimai. Televizorius (po pirkimo) nebuvo apžiūrėtas nepriklausomų ekspertų, nebuvo pristatytas į gamintojo atstovo servisą, byloje taip pat nebuvo prašoma skirti teismo ekspertizės, nebuvo pateikta įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ar bent tikėtinai patvirtinti, jog prekė buvo jau apgadinta prieš jos perdavimą pirkėjams.
28. Nors vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, o vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, tačiau teismas negali labiau tikėti ieškovų pozicija, negu atsakovės pozicija, vien išimtinai dėl aplinkybių, jog ieškovai yra vartotojai. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą tokio pobūdžio bylose, ieškovai (pirkėjai) turėjo įrodyti, kad jų nupirkto ir be pastabų priimto televizoriaus trūkumai buvo pirkimo–pardavimo metu. Nesant tokių įrodymų, atsakovei nepripažįstant kokybės trūkumų, liko nepaneigta, jog įskilimas galėjo atsirasti dėl įvairiausių priežasčių (neatsargaus gabenimo, pakavimo ar dėl kitų atvejų).
29. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovai neįrodė byloje, kad jų nupirktas televizorius, perdavimo ir įsigijimo metu turėjo minimus išorinius defektus ir nebuvo tinkamos kokybės. Neįrodžius prekės trūkumų, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimų dėl netinkamo kokybės daikto pasekmių taikymo.
30. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, dėl to apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiama sprendimo dalis, kuria buvo sumažinta ieškovų 2019 m. liepos 12 d. įsigyto televizoriaus Philips pirkimo–pardavimo kaina ir priteista iš atsakovės ieškovams po 8,94 Eur, naikintina ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinys šioje dalyje atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
31. Pažymėtina, kad apeliantė prašė panaikinti sprendimą visą apimtimi ir priimti naują sprendimą – atmetant visus ieškovų ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu buvo atmetęs ieškovų ieškinio reikalavimą (pagal pasirinktą alternatyvų teisių gynybos būdą) dėl daikto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir įpareigojimo grąžinti sumokėtus pinigus už nekokybišką daiktą. Vadinasi, teismo sprendimas šioje dalyje iš esmės išspręstas teisingai, nepaisant to, jog sprendimo motyvai nebuvo tinkami, kurie papildyti ir patikslinti apeliacinėje instancijoje, todėl šioje dalyje sprendimas paliktas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, jog, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo atmestas pilna apimtimi, dėl to ieškovų bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neatlyginamos. Atsakovė nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, dėl to bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos.
33. Valstybė patyrė 8,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme, dėl to ieškovų ieškinį atmetus, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų J. G. ir G. A. valstybės naudai.
34. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas, dėl to šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis.
35. Siekiant teisinio aiškumo, teisėjų kolegija teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėsto nauja redakcija.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais,
n u s p r e n d ž i a :
atsakovės UAB „VARLE“ apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo dalį ir jį išdėstyti taip:
„ieškovų J. G. ir G. A. ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,63 Eur (aštuonis eurus ir 63 ct) valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660)“.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VARLE“, juridinio asmens kodas 302431995, naudai 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Loreta Braždienė
Laima Gerasičkinienė
Visvaldas Kazakiūnas