Baudžiamoji byla Nr. 1-638-1053/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31170-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,
sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,
dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,
kaltinamajam S. K.,
nukentėjusiajai J. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, išsilavinimas - aukštesnysis, dirbantis - UAB "(duomenys neskelbtini)" šaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
S. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą: 2018 m. birželio 30 d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kirpykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, abiem rankomis smaugė J. K., spyrė jai į dešinę koją, tokiais savo bendrais veiksmais nukentėjusiajai J. K. sukeldamas fizinį skausmą. Taip S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. K. parodė, kad dėl jam pareikštų kaltinimų kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios, todėl susipyko. Buvo išgėręs tada, gal ir kepštelėjo per ausį ranka, tikrai jos nesmaugė. Mano, kad jai galėjo skaudėti. Su koja irgi nespyrė, gal apsisukdamas užkabino su koja ją, bet tikrai nespyrė. Apsižodžiavo ir jis išėjo iš kirpyklos. Kai pareigūnai atvyko, jo jau ten nebuvo. Įvykio metu jis su nukentėjusiąja buvo draugai, sugyventiniais nebuvo. Su nukentėjusiąja pažįstami 4-5 metus. Alkoholis įtakojo jo veiksmus. Civilinis ieškinys yra per didelis, tačiau pripažįsta, kad nukentėjusioji patyrė žalą.
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. K. parodė, kad tą dieną ji plovė kirpyklos salės grindis. Neblaivus kaltinamasis užėjo į kirpyklą, ji įsileido jį. Atėjo su buteliu, išgėrė jį kartu. Kirpykloje dirbusi kirpėja užsuko, pasikalbėjo. Tuo metu Saulius nuėjo į tualetą, apsimetė, kad jis užmigo ar jam širdies priepuolis, ar kas ten. Ji bandė jį pakelti, o jo telefonas buvo iškritęs. Pabandė paimti jo telefoną ir jis tuo metu ją užsivijo. Ji nubėgo į kambariuką, matė, kad nieko gero nebus, nes tai jau nebe pirmas kartas buvo. Jis jai iš rankų išmušė telefoną, tada ji nubėgo į salę, atsisėdo ant fotelio. Jis iš paskos atbėgo, pradėjo smaugti, tampyti už plaukų, spyrė į dešinę koją. Ji jam sakė liautis, po to jis išbėgo. Jis turi problemų dėl pykčio priepuolių ir alkoholio. Skausmą jautė po šio įvykio, skaudėjo kaklą kelias dienas, ant kojos buvo mėlynė. Ir šiandien jaučia skausmą moralinį. Palaiko civilinį ieškinį.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. K. parodė, kad nuvažiavo pagal iškvietimą į Žemaitės gatvėje esančią kirpyklą, pareigūnus pasitiko nukentėjusioji. Ji buvo išgėrusi, neblaivi, paaiškino, kad buvo kirpykloje ji, jos sugyventinis, draugė. Draugė išėjo, ji liko su vyriškiu. Jis ją mušė. Atsimena, kad ant kaklo buvo žymės, paraudimas. Tarnybiniame užfiksuoja kurioje vietoje būna smurto žymės. Kiek pamena, nukentėjusioji pasakojo, kad vyras stvėrė už kaklo. Nukentėjusioji verkė, buvo išsigandusi. Atsimena, kad ir anksčiau yra buvę iškvietimų dėl smurto tarp tų pačių asmenų.
2018 m. birželio 30 d. policijos pareigūnės E. K. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2018 m. birželio 30 d. apie 19 val. 50 min., patruliuojant kartu su vyr. patruliu N. A. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad kirpykloje, esančioje Žemaitės g. 1, Vilnius, pranešėja buvo sumušta draugo. Įvykio vietoje nustatė, kad policijos pareigūnus kvietė J. K., kuri paaiškino, kad buvęs sugyventinis S. K., būdamas neblaivus, spardė kojomis pranešėją į įvairias kūno vietas, smaugė. J. K. buvo išsigandusi, verkė, buvo neblaivi. Vizualiai matėsi smurto požymiai, tarnybiniame pranešime pažymėta smurto požymiai – kraujosruvos abipus kaklo. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas vaizdo įrašas (b. l. 4-5).
2018 m. liepos 1 d., nukentėjusiosios J. K. pareiškimo duomenimis, 2018 m. birželio 30 d. apie 19 val. 30 min., kirpykloje, esančioje Žemaitės g. 1, Vilnius, S. K. paėmęs abiem rankomis už kaklo smaugė pranešėją bei - 1 (vieną) kartą spyrė į dešinę koją, tokiais savo veiksmais S. K. sukėlė pranešėjai fizinį skausmą (b. l. 7-8).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo S. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis S. K. apklausiamas teisme savo kaltę dėl smurto prieš nukentėjusiąją iš dalies pripažino ir parodė, kad būdamas neblaivus užsuko į kirpyklą, kur dirbo nukentėjusioji, su ja kartu dar išgėrė ir tarp judviejų įvyko konfliktas, kurio metu jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, pripažino, kad dėl jo veiksmų ji galėjo patirti fizinį skausmą. Nors kaltinamasis teigė, kad tik sudavė nukentėjusiajai per ausį, su koja jai nespyrė, jos nesmaugė, teismas neabejoja nukentėjusiosios parodymais, kurios parodymai apie įvykį išliko nuoseklūs. Nukentėjusiosios parodymus ir kaltinamojo atliktus veiksmus patvirtina ir teisme apklaustos liudytojos E. K. parodymai, kad atvykus pagal iškvietimą dėl smurto ant nukentėjusiosios kaklo matėsi paraudimas, ji buvo susijaudinusi, verkė. Taip pat patvirtina pareigūnės tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota smurto požymiai ir jų vieta – kraujosruvos abipus kaklo. Tokie duomenys paneigia S. K. teiginius apie tai, kad jis tik kartą sudavė ranka per ausį, nes kraujosruvos tarnybiniame pranešime nurodytose vietose tokiu būdu negalėjo atsirasti. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog S. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas išnagrinėjęs bylą nenustatė. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors byloje nėra alkotesterio kvito ar kito neblaivumą patvirtinančio dokumento, nes S. K. iš įvykio vietos pasišalino iki atvykstant policijos pareigūnams, tačiau neblaivumas gali būti įrodomas ir kitais byloje surinktais įrodymais. Šiuo atveju tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus, jie kartu gėrė jo atsineštą brendį. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholis įtakojo jo veiksmus.
Skirdamas bausmę S. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena sunkinanti. Savo kaltės dėl byloje nagrinėjamos veikos padarymo būdo – smurtinių veiksmų pobūdžio ir intensyvumo - kaltinamasis nepripažino, siekdamas sušvelninti savo padėtį. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis praeityje neteistas, išsiskyręs, administracine tvarka baustas 1 kartą (b. l. 38), dirbantis (b. l. 39), psichiatrinėje ligoninėje negydytas. Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną švelniausių bausmės rūšių - laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais – dirbti ir nevartoti alkoholio. Įvertinus nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus apie anksčiau buvusius iškvietimus dėl tų pačių asmenų, kaltinamasis įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, saugomas voke prie bylos, paliekamas saugoti su byla.
Nukentėjusioji J. K. byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš S. K. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismui, įvertinusiam byloje surinktų įrodymų visumą, nekilo abejonių, kad nukentėjusioji dėl nustatytų S. K. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, tad ji turi teisę į šios žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Byloje nustatyta, kad S. K. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, ji išgyveno dvasinius nepatogumus, tačiau nepatyrė rimtų sužalojimų, jai neprireikė jokio gydymo, t. y. jos sveikata sutrikdyta nebuvo. Įvertinama tai, kad nukentėjusioji prieš įvykį kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį. Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1500 Eur. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimą dėl priteistinos žalos dydžio, teismas mano, jog nuketėjusioji nepatyrė tokių CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintų nusikaltimu padarytų pasekmių, kuriomis būtų galima įvertinti nukentėjusiosios patirtos neturtinės nusikaltimu padarytos žalos dydį visa jos nurodoma apimtimi, todėl atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką nukentėjusiajai priteisiama iš S. K. 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos, palikti saugoti su byla.
J. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti jai 350 eurų turtinei žalai atlyginti iš S. K..
Išaiškinti S. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ugnė Gailiūnienė