LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plieno sistemos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1187-459/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos plieno sistemos“ dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
2. Ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ priteisti 89 564,08 Eur nepagrįstai gautų lėšų. Ieškovė nurodė, kad dėl nesąžiningų buvusio UAB „Pajūrio metalo kontrukcijos“ vadovo veiksmų atsakovė be jokio teisinio pagrindo iš UAB „Vikstata“ gavo 89 564,08 Eur, kurie 2013 m. lapkričio 7 d. sutarties, pasirašytos tarp ieškovės ir UAB „Vikstata“ pagrindu, turėjo atitekti ieškovei už pagamintas prekes, todėl, siekiant apginti ieškovės kreditorių interesus, minėta suma turėtų būti priteista ieškovei.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamą, kilnojamą turtą ir pinigines lėšas ieškinio reikalavimo ribose. Nurodė, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika yra preziumuojama, kai ginčas kyla dėl didelės pinigų sumos. Kadangi nagrinėjamu atveju iš atsakovės prašoma priteisti suma laikytina didele, todėl yra pagrįsta tikimybė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi tenkino ieškovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovei UAB „Baltijos plieno sistemos“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, taip pat atsakovės turimas turtines teises, neviršijant bendros 89 564,08 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau leido atsakovei atsiskaityti su ieškove.
5. Preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Be to, įvertinęs tai, kad reiškiamas finansinis reikalavimas yra didelis, o duomenų apie atsakovės finansinę padėtį byloje nėra, teismas nurodė, kad negali spręsti, jog atsakovės finansinė padėtis teismo nutarties priėmimo dieną yra tokia gera, kad atsakovei pareikštų reikalavimų suma, lyginant su turimu turtu, jai nėra didelė. Nurodytų argumentų pagrindu teismas darė išvadą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, bei kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė UAB „Baltijos plieno sistemos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Be to, prie bylos prašo prijungti su atskiruoju skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas, kadangi visa ieškinyje nurodyta suma, kurią prašoma priteisti, pagal UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ direktoriaus prašymus buvo grąžinta atlikus atitinkamus pavedimus UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, ką patvirtina atsakovės 2013-12-01 – 2014-02-04 sąskaitos išrašas. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmos instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės vienašališkais teiginiais, nurodytais ieškinyje, tačiau nenagrinėjo kitų svarbių aplinkybių bei nepateikė jokių motyvų, kodėl ieškinys turėtų būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas.
2. Ieškovė tik formaliai nurodė, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad tokios sąlygos yra. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę kelia didelio ieškinio suma. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanoma būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl vien didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmė būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tik tada, jeigu būtų duomenų, kad atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą, jį paslėpti ar sunaikinti ar imtis kitokių veiksmų tam, kad išvengtų galimo išieškojimo, tačiau nagrinėjamu atveju tokie faktai byloje nebuvo nustatyti. Iš su atskiruoju skundu pateikto atsakovės 2015 m. balanso matyti, kad atsakovės turimas turtas sudaro 432 892,41 Eur, t. y. net 4,8 karto viršija reikalaujamą priteisti sumą, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovė neturėtų finansinių galimybių ieškinio tenkinimo atveju atsiskaityti su ieškove.
8. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Šioje byloje egzistuoja reali ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20131104-1 atsiskaityti už prekes UAB „Vilstata“ turėjo tiesiogiai su ieškove UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, o ne direktoriaus nurodymu su kitais asmenimis, patvirtina UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ direktoriaus nesąžiningus veiksmus.
2. Vien atsakovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė turi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, savaime negarantuoja teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali turimą turtą perleisti ir tokiu būdu apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujų rašytinių įrodymų: UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ prašymus, UAB „Baltijos plieno sistemos“ 2013-12-01 -  2014-02-04 sąskaitos išrašą, UAB „Baltijos plieno sistemos“ 2015 m. balansą, informaciją apie apdraustų darbuotojų skaičių, 2012-11-14 finansinės nuomos sutarties Nr. 20126809 priedą bei 2014-11-14 nuomos sutartį Nr. MM-2014/68. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šių įrodymų pateikti anksčiau galimybės neturėjo, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas atsakovei apie tai nepranešus, taip pat į tai, jog ieškovei šie dokumentai žinomi, nes išsiųsti kartu su atsakovės atskiruoju skundu, jie prijungti prie bylos.
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tada turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas..
14. Preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde kategoriškai laikosi pozicijos, jog ieškinys negali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas, bei pateikia rašytinius įrodymus neva pagrindžiančius tai, jog ieškinyje nurodyta suma, vadovaujantis UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ direktoriaus prašymais, buvo atlikus atitinkamus pavedimus pervesta ieškovės kreditoriams.
15. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, t. y. vertinamas ieškinio reikalavimo pobūdis, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų turinys bei prie ieškinio pridėtų įrodymų sudėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-786-180/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1492-236/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovei nurodžius argumentus, kuriais siekiama pagrįsti ieškinio reikalavimus, bei pateikus atitinkamus įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų teisiškai nepagrįsta daryti išvadą, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja, t. y. nėra pagrindo konstatavimui, jog ieškinys atsakovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ atžvilgiu dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo nėra net tikėtinai pagrįstas. Ar kartu su ieškiniu pateikti dokumentai yra susiję su ieškovės reikalavimais ir ar jie pagrindžia ieškinyje dėstomas aplinkybes, bus atsakyta tik teismui ištyrus bei įvertinus šiuos bei atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
16. Toks preliminarus vertinimas neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, kas suponuoja išvadą, jog jam negali būti keliami ir tokie pat motyvavimo kriterijai, kaip priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog pirmos instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo išvadą dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Pastebėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014).
17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1dalimi, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
18. Tiek ieškovė, tiek pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju grėsmę, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, grindžia didele ieškinio suma, tačiau motyvų, pagrindžiančių tokią teismo poziciją, t. y. kodėl vien didelės turtinės vertės pareikštas ieškinio reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip savaime sukeliantis grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė.
19. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1170-407/2016 ir kt.).
20. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovė būtent tokiame kontekste apeliantės nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad apeliantė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė (CPK 178 straipsnis). Jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
21. Ieškovei neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas atsakovės finansinės padėties ir jos santykio su pareikštų reikalavimų verte išsamiai neanalizuoja, kaip neturinčių teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių klausimui išspręsti. Bet kuriuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad iš atsakovės su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų apie jos finansinę padėtį matyti, jog atsakovės turtas 2015 metais sudarė 432 892,41 Eur, t. y. beveik 5 kartus viršija prašomą priteisti sumą, kas suponuoja išvadą, jog ieškinio tenkinimo atveju atsakovė turi finansines galimybes atsisakyti su ieškove.
22. Ieškovei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
23. Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.  teismas

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos plieno sistemos“ atmesti.

Teisėja                                                                      Romualda Janovičienė