Baudžiamoji byla Nr. e1-646-1053/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50079-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje R. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) raj., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) sav., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)sav., nevedęs, nedirba, teistas:

1)       2019-10-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, laisvės apribojimas 6 mėn.;

2) 2020-03-05 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimas 1 metai 5 mėn., su draudimais ir įpareigojimais,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

R. J. 2020 m. gruodžio 25 d. apie 02.00 val., Vilniuje, Minsko pl., pažeisdamas LR Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad jis jokiose psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, neregistruotas jokiuose priklausomybės ligų centruose, yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra teistas. 2020 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini). vartojo alkoholį, gėrė degtinę, vėliau automobiliu "Audi", v/n (duomenys neskelbtini), jis važiavo link Vilniaus miesto. Kur ir kokiu tikslu važiavo, pasakyti negali, nes neprisimena dėl girtumo. Kad padarė eismo įvykį, taip pat neprisimena. Automobilis priklauso jam, jį nusipirko iš draugo D. S., kitų jo duomenų nežino, yra sumokėjęs pinigus, pirkimo - pardavimo sutarties nesudarė. Vairuotojo pažymėjimo įtariamasis neturi, niekada neturėjo, niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti. Pripažįsta pilnai, kad vairavo automobilį neblaivus (el. b. l. 85-87).

Liudytojas N. G. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečios kuopos Antrame būryje. 2020 m. gruodžio 24 d. jo pamaina prasidėjo 19.30 val., baigsis 07.30 val. Jis dirbo su pareigūnu A. Ž.. 2020 m. gruodžio 25 d. 02.00 val. patruliuojant Vilniuje tarnybiniu automobiliu "Škoda", v/n (duomenys neskelbtini) borto numeris 1730, važiuojant Minsko pl. pastebėjo automobilį „Audi A6“, kuris važiavo be šviesų ir stipriai apgadintu automobilio priekiu, akivaizdžiai po eismo įvykio, todėl nusprendė patikrinti tą automobilį. Sustabdžius automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini), liudytojas priėjo iš keleivio pusės prie automobilio, o A. Ž. iš vairuotojo pusės ir prisistatė. Vairuotojo buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paaiškėjo, kad tai R. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurio blaivumas patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB0191. Paklaustas, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, R. J. atsakė, kad prieš dvi valandas jis gėrė degtinę. Pirmu pūtimu 02.08 val. R. J. nustatytas 2,03 prom. neblaivumas, antru pūtimu 02.30 val. R. J. nustatytas 1,95 prom. neblaivumas. R. J. sutiko su alkoholio kiekio matuoklio parodymais, neprieštaravo. Paaiškėjo, kad automobilis "Audi A6" dalyvavo eismo įvykyje (duomenys neskelbtini)g., iš kur pasišalino. Dėl eismo įvykio įformino patrulis V1833. R. J. buvo sulaikytas, tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į Vilniaus m. OVS. Įvykis užfiksuotas kūno kamera Nr. 1709. Automobilis "Audi A6", v/n (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežtas į Eišiškių pl. 127. (el. b. l. 35-39).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 25 d., apie 02.00 val., Minsko pl., Vilnius, R. J. gim. (duomenys neskelbtini) m. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija (el. b. l. 1-6).

Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta jog 2020 m. gruodžio 25 d. 02.08 val. R. J. nustatytas 2,03% prom. girtumas, o 02.30 val. nustatytas 1,95% prom. girtumas (el. b. l 40), alkotesterio kvitai (el. b. l. 47-52).

Transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilyje "Audi A6", v/n (duomenys neskelbtini), matomi sugadinimai, fotolentelė (el. b. l. 55-63).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Audi A6“ v/n (duomenys neskelbtini) vidutinė transporto priemonės kaina su PVM yra 1150 Eur (el. b. l. 127).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Audi a6“v/n (duomenys neskelbtini) valdytoja savininkė yra J. P. (el. b. l. 69).

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis R. J. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina liudytojo policijos pareigūno N. G. parodymai, tarnybinio pranešimo, alkotesterio kvitų bei neblaivumo nustatymo akto duomenys. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. J. vairavo kelių motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad R. J. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis R. J. su bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis sutinka (el. b. l. 100-106).

Skirdamas bausmę R. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,95 prom.): transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. J. – 20 metų amžiaus, anksčiau du kartus teistas (el. b. l. 70-74), administracine tvarka 19 kartų baustas, daugiausia už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (el. b. l. 41-46), šiuo metu nedirbantis (el. b. l. 130-131). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, bausmės trukmę nustatant mažesnę nei vidurkis.

R. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo prokuroras prašė subendrinti R. J. siūlomą skirti bausmę su Alytaus apylinkės teismo rūmų 2020-03-05 nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2020-03-26), kuriuo skirta laisvės apribojimo 1 metų 5 mėnesių bausmė. Teismo vertinimu tai trukdytų kaltinamajam tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą. Įstatymas neįpareigoja teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinti bausmes, tai galima padaryti vėliau Baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsnyje nustatyta tvarka priimant nutartį (ne tik gavus prašymą, bet ir savo iniciatyva). Nutartis dėl bausmių subendrinimo gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui, o nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis turi teisę tik prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje teismas nebėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, tai reiškia, kad prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme gali pabloginti kaltinamojo padėtį. Be to, surengus bylos nagrinėjimą teisme turės būti iš naujo nagrinėjama baudžiamoji byla, atliekamas įrodymų tyrimas, o tai prieštarauja baudžiamojo įsakymo instituto prigimčiai ir tikslams, kurių vienas – proceso operatyvumas ir efektyvumas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia baudžiamuoju įsakymu bausmių nebendrinti.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. J. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,95 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Būdamas jauno amžiaus asmuo, R. J. yra padaręs sąlyginai daug administracinių nusižengimų susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais – vairuoja neturėdamas tokios teisės, viršija leistiną greitį ir pan. Teismas pripažįsta, kad R. J. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, nuolat vairuoja neturėdamas tokios teisės. Todėl būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Atsižvelgus ir į tai, kas išdėstyta, nustatytinas maksimalus minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas – 5 metai, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2020 m. gruodžio 25 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam R. J., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Audi A6“ v/n (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Prokuroras pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo prašė teismo konfiskuoti automobilį, kaltinamasis nurodo, jog automobilis priklauso jam, tačiau iš VĮ „Registra“ duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytoja-savininkė yra J. P.. Byloje nėra duomenų apie J. P. poziciją dėl automobilio konfiskavimo, neaišku, kokios jos teisės į minimą automobilį, R. J. teiginys, kad automobilis priklauso jam, nepagrįstas jokiais dokumentais. Be to, automobilis dalyvavo eismo įvykyje, buvo apgadintas. Įvertinus šių aplinkybių visumą, konfiskuoti netikslinga. Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims arba jį konfiskuoti būtų netikslinga, teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio vertė 1150 Eur (su PVM).

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. ir J. P. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Audi A6“ v/n (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant teisę šiems asmenims valdyti, disponuoti ir naudoti šią transporto priemonę. Turto saugotoju paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (el. b. l. 107-109). Laikinas nuosavybės teisių apsiribojimas naikintinas įvykdžius baudžiamąjį įsakymą turto konfiskavimo dalyje.

R. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 25 d. 02.08 val., iki 2020 m. gruodžio 25 d. 13.19 val. t. y. vieną parą (el. b. l. 26-30). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 arešto parai.

2020 m. gruodžio 25 d. nutarimu R. J. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę – sustabdymas (el. b. l. 88-94), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, R. J. skirti 20 parų arešto bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 16.43 val., iki 2020 m. gruodžio 17 d. 14.50 val. t. y. vieną parą, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai, ir R. J. paskirti galutinę bausmę – 19 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 25 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Audi A6“ v/n (duomenys neskelbtini) vertę – 1150 Eur.

R. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę – sustabdymą baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą R. J. ir J. P. į automobilį „Audi A6“ v/n (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant teisę šiems asmenims valdyti, disponuoti ir naudoti šią transporto priemonę, panaikinti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, automobilį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžinti teisėtam jo savininkui.

Išaiškinti R. J., kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė