Administracinė byla Nr. I-5192-331/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03141-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija  16.4, 16.6, 74

(S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui E. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

n u s t a t ė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013-07-19 įsakymu Nr. P-818 „Dėl E. V. tarnybinio nusižengimo“ pripažino E. V. padarius šiukštų tarnybinį nusižengimą ir nustatė, kad jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų (b. l. 5).

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo įsakymu, kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4) ir  prašo panaikinti Inspekcijos 2013-07-19 įsakymą Nr. P-818 „Dėl E. V. tarnybinio nusižengimo“  (b. l. 40).

Paaiškino, kad Inspekcijos viršininko 2013-06-05 įsakymu Nr. P-637, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatomis  buvo atleistas iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) viršininko pareigų. Tačiau Inspekcijos viršininko vėlesniu 2013-07-19 įsakymu Nr. P-818 „Dėl E. V. tarnybinio nusižengimo“ buvo pripažintas padaręs šiukštų tarnybinį nusižengimą, pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų. Šiame įsakyme teigiama, kad  2011-11-09  9 val. 10 min. darbo kabinete, būdamas tarnyboje, sulaikytas neblaivus. Šiais veiksmais pažeidė valstybės tarnautojo elgesio kodekso, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 141, 13.10 punkto reikalavimus, Vidaus darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. VA-65, 10 punkto nuostatas, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 8 straipsnio 3 dalyje nustatyto pavyzdingumo principo. Šiais veiksmais šiurkščiai pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų reikalavimus — laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o taip pat valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių.

Pareiškėjas neigia, kad 2011-11-09 tarnybos metu vartojęs alkoholį. Saikingai alkoholį vartojo 2011-11-08 ne darbo metu. Atvykęs į tarnybą 2011-11-09 nejautė jokių neblaivumo požymių. Teismo medicinos išvadoje nurodoma, kad kraujas tyrimams paimtas 2011-11-09 11.50 val., kraujyje rasta 1,06 promilės etilo alkoholio. Tačiau 2011-11-09 Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyboje atlikus blaivumo nustatymo patikrinimą 14.22 val., alkotesteris parodė - 0,07 promilės, o 15.55 val. prietaisas rodė 0.00 promilių. Atsakovas šių aplinkybių net nevertino ir dėl jų nepasisakė skirdamas tarnybinę nuobaudą. Mano, kad tyrimams paimto kraujo chronologija ir alkoholio skaidymo kraujyje greitis rodo, kad jeigu 11.50 val. (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus kraujo paėmimo laikas) kraujyje būtų 1,06 promilės etilo alkoholio, tai iki 14.22 val. (Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyboje atlikto blaivumo nustatymo laikas) etilo alkoholio kiekis nuo 1,06 iki 0,07 nebūtų sumažėjęs. Tokiu tempu medicininiu požiūriu organizmas paprasčiausiai neskaido etilo alkoholio.

Atsakovas, 2013-07-23 raštu Nr. (6.15-01)-R-5666 „Dėl dokumentų“, registruotu laišku atsiuntė tik skundžiamą įsakymą, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų. Tarnybinio patikrinimo išvada nebuvo pateikta, taip pat tokia išvada nenurodyta ir įsakyme, kuri yra sudėtinė administracinio akto, kuria skiriama nuobauda, dalis. Todėl mano, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant nuobaudą, teisės aktuose įtvirtinta išvada nebuvo parengta, tuo akivaizdžiai pažeidžiant pareiškėjo teises, susijusias su objektyviu ir visapusišku aplinkybių ištyrimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas jau 2011-11-09, o baigtas tik 2013-07-19. Tai, jog atsakovo bei Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimis nuo 2011-11-09 iki 2013-05-30 buvo nušalintas nuo Šiaulių AVMI viršininko pareigų, nebuvo teisėta kliūtis atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo. Iškeltoje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti kaltinimai, kurie visiškai nesusiję su atliekamu tarnybinio nusižengimo tyrimu, todėl mano, kad tarnybinė nuobauda paskirta praleidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą. Šiuo atveju taikyti trijų metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti nėra jokio pagrindo, nes įstatymų leidėjas numato sąlygas, kurioms esant šis terminas taikomas. Tokių sąlygų jo atžvilgiu pradėto tarnybinio tyrimo atveju nenustatyta.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad jis iš tarnybos atleistas 2013-06-05 Inspekcijos viršininko įsakymu, todėl jam nesuprantami Inspekcijos viršininko veiksmai, kai jam nesant valstybės tarnautoju, 2013-06-25 buvo surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada ir 2013-07-19 įsakymu jis pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą. 

Atsakovė Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 36-38) paaiškino, kad pareiškėjui Inspekcijos viršininko 2013-07-19 įsakymas Nr. P-818 išsiųstas raštu Nr. (6.15-01 )-R-5666 2013-07-23. Įsakyme yra pateikti motyvai dėl kurių skirtina tarnybinė nuobauda. Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo parengta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada neatitinka tikrovės, nes Komisija 2013-07-25 pateikė tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. (6.17-01 )-7-62 Inspekcijos viršininkui.

Pažymėjo, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2011-11-09 Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. P-1201 „Dėl E. V. nušalinimo nuo pareigų“ buvo nušalintas nuo pareigų, o nuo 2011-11-10 Inspekcijos viršininko daugkartiniais įsakymais buvo nušalintas nuo pareigų iki 2013-05-30, remiantis Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimis. Nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas ir atnaujintas tik pareiškėjui sugrįžus į pareigas po nušalinimo. Atsakovės teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, lėmė tai, kad tiriant ar skiriant tarnybinę nuobaudą jis nedirbo, todėl pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisės dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje, t.y., teikti paaiškinimus dėl įtarimo padarius nusižengimo, apskųsti paskirtą nuobaudą ir panašiai. Be to, Taisyklių 15 punkto reikalavimo supažindinti valstybės tarnautoją su sprendimu dėl tarnybinės nuobaudos pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jo pasirašymo nebūtų galima įvykdyti iki tol, kol pareiškėjas nebūtų sugrąžintas į pareigas arba iš jų atleistas.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

S k u n d a s   t e n k i n t i n a s

Šioje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos viršininko 2013-07-19 įsakymo Nr. P-818 „Dėl E. V. tarnybinio nusižengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba), 227 straipsnio 4 dalį (papirkimas). 

Panevėžio apygardos teismas, patikrinęs Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nuosprendį,  2013-05-29 nuosprendžiu E. V. išteisino pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, kitoje  dalyje nuosprendis liko galioti.

Inspekcijos viršininkas, gavęs Panevėžio apygardos teismo 2013-05-29 nuosprendį, 2013-06-05 įsakymu Nr. P-637, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punkto (įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai) ir 44 straipsnio 1 dalies 16 punkto (įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų)  nuostatomis  atleido pareiškėją iš Šiaulių AVMI viršininko pareigų (b. l. 39). Pareiškėjas šio įsakymo nustatyta tvarka ir terminais  neskundė, tai pripažino teismo posėdyje.

Tačiau Inspekcijos viršininkas, vėlesniu 2013-07-19 įsakymu Nr. P-818 „Dėl E. V. tarnybinio nusižengimo“, kai pareiškėjas nebuvo valstybės tarnautoju, pripažino jį padariusį  šiukštų tarnybinį nusižengimą, pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų (b. l. 40). Šiame įsakyme teigiama, kad  2011-11-09  9 val. 10 min. darbo kabinete, būdamas tarnyboje, sulaikytas neblaivus. Šiais veiksmais pažeidė valstybės tarnautojo elgesio kodekso, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 141, 13.10 punkto reikalavimus, Vidaus darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. VA-65, 10 punkto nuostatas, taip pat nesilaikė VTĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyto pavyzdingumo principo. Šiais veiksmais šiurkščiai pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų reikalavimus — laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o taip pat valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių.

Pareiškėjas ginčija šį įsakymą, teigdamas, kad iš tarnybos jis atleistas 2013-06-05 Inspekcijos viršininko įsakymu, todėl jam nesuprantami Inspekcijos viršininko veiksmai, kai jam nesant valstybės tarnautoju, 2013-06-25 buvo surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada ir 2013-07-19 įsakymu jis pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą. 

Šį ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas,  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Taisyklės).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo ir Taisyklių  nuostatas tarnybinių nuobaudų procedūra galima tik valstybės tarnautojams, nes  pagal VTĮ nuostatas, valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma (VTĮ 2 str. 1 d.). Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (VTĮ 2 str. 2 d.). Taisyklės reglamentuoja tarnybinių nuobaudų skyrimą tik valstybės tarnautojams.

Šiuo atveju atsakovo 2013-06-05 įsakymu Nr. P-637 pareiškėjas buvo atleistas iš Šiaulių AVMI viršininko užimamų pareigų nuo 2013-06-05 (b. l. 39), jokių viešojo administravimo funkcijų ginčo įsakymo priėmimo laiku pareiškėjas neatliko, todėl drausminių nuobaudų skyrimo procedūra turėjo būti nutraukta, nes tarnybines nuobaudas galima skirti tik valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims (Taisyklių 1 punktas). Vadinasi atsakovo 2013-06-25 išvada Nr. (6.17-01)-7-62 ir 2013-07-19 įsakymas Nr. P-818 dėl E. V. tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros yra neteisėti ir nepagrįsti, nes priimant šiuos aktus pareiškėjas jau nedirbo valstybės tarnyboje, o VTĮ ir Taisyklės reglamentuoja tik šioje tarnyboje dirbančių asmenų santykius.

Teismui nustačius, kad ginčo įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nėra reikšmingi, įtakos teismo sprendimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.,  85–87 str., 88 str. 2 p. ir 127 str., teismas