Civilinė byla Nr. e2A-475-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00018-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.17; 2.6.18.6; 2.6.21

   (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. T. (V. Ž. T.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. T. ieškinį atsakovams S. Š. ir M. R. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. Ž. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų S. Š. ir M. R.: 1) solidariai 52 839,80 Eur žalos atlyginimą; 2) 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) solidariai 130 Eur už lokalinės sąmatos sudarymą, 242 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą; 4) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad atsakovai S. Š. ir M. R. pagal susitarimą su ieškovu 2019 m. spalio 12–13 dienomis, adresu (duomenys neskelbtini), vykdė darbus pagal kanalizacijos ir vandentiekio tinklų klojimo rangovams pateiktą M. S. individualios įmonės (toliau – ir IĮ) projektą. Atsakovai, vykdydami inžinerinių tinklų klojimo darbus, atkasė garažų pamatus iš karto iš dviejų pusių, nesilaikydami projekte numatytų atstumų nuo pastatų sienų, dėl to 2019 m. spalio 13 d., apie 12.30 val., dalis garažų nugriuvo – visiškai nugriuvo garažo Nr. 16 rytinė siena, stogo perdanga nukrito ant automobilio ir priekabos bei instrumentų, nugriuvo garažų Nr. 16 ir Nr. 15 šiaurinė siena. Pažeista laikančioji siena tarp garažų Nr. 15 ir Nr. 16, garažo Nr. 15 laukinė siena, įtrūko laikančioji siena tarp garažų Nr. 14 ir Nr. 15, įtrūko laukinė garažo Nr. 14 siena. Perdengimo plokštės garaže Nr. 15 nesaugiai pakibo. Sugriuvusiame garaže taip pat buvo ieškovui priklausantis automobilis, mažajai bendrijai (toliau ir MB) „(duomenys neskelbtini)priklausantys lazeriai, darbo įrankiai. Nugriuvus garažo stogui buvo prispaustas automobilis ir priekaba, kurių ištraukti negalima dėl griuvėsių. Ieškovas 2019 m. spalio 14 d. išsiuntė atsakovams raginimą geranoriškai spręsti žalos atlyginimo klausimą. Atsakovai sutiko, kad dirbdami padarė žalos turtui, 2019 m. spalio 17 d. raštu prašė palaukti dėl atsakymo pateikimo. Specialistas M. L. 2019 m. spalio 17 d. sudarė sąmatą, kurioje nurodyta, kad garažų atstatymo darbai kainuos 42 339,80 Eur. Susipažinę su sąmata, atsakovai informavo, kad atsiųs įmonę, kuri atstatys sugriautą pastatą. Jie užsakė lokalinę sąmatą UAB „Darni vizija“, kuri apskaičiavo, kad garažų atstatymo į pirminę padėtį darbai kainuos 36 550,59 Eur. Nors šalys ir tarėsi taikiai išspręsti kilusią problemą, tačiau, ieškovui paruošus taikos sutarties projektą, atsakovai atsisakė ją pasirašyti.

3.       Ieškovas nurodė, kad nors sutartis dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų įvedimo darbų nebuvo sudaryta raštu, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.162 straipsnio 1 dalimi, sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Mano, kad šalys žodžiu sudarė statybos rangos sutartį. Kadangi pagal žodinę statybos rangos sutartį darbai buvo atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija tenkinti, tokia sutartis turėtų būti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis ir jai taikomos taisyklės, nustatytos CK 6.672–6.680 straipsniuose. Kadangi tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, atsakovai, vykdydami darbus susitarimo su ieškovu pagrindu, nesilaikė saugumo reikalavimų, darbus atliko ne pagal jiems pateiktą projektą, savo veiksmais padarė žalą ieškovo turtui, todėl jiems kyla civilinė atsakomybė. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 42 339,80 Eur turtinę žalą už garažų atstatymą į pradinę padėtį,      5 000 Eur už automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (islandiški numeriai, 1998 gamybos metai), 5 500 Eur už priekabos „Sylan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui 6 981,60 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 6 981,60 Eur sumą nuo 2020 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė atsakovui S. Š. iš ieškovo 3 465,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas padarė išvadą, kad pateikti įrodymai rodo ieškovo veiklos versliškumą ir paneigia jo nurodytas faktines aplinkybes, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo įsigytas šeimos poreikių tenkinimui, o ieškovas Lietuvos Respublikoje nevykdo ūkinės komercinės veiklos. Tiek ginčo nekilnojamasis turtas – trys garažai, jame buvusi priekaba (kuria, pasak ieškovo, galima gabenti kitas transporto priemones ir kitus krovinius, 2021 m. spalio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 1:58:45–1:59:47) ar ieškinyje nurodyti MB „(duomenys neskelbtini)a“ priklausantys lazeriai, darbo įrankiai yra skirti užtikrinti ieškovo verslo vykdymą Lietuvoje. Atsakovai pateikė www.autoplius.lt skelbimus, kuriuose skelbiama apie įvairių transporto priemonių, dar neeksploatuotų Lietuvoje, pardavimus. Pateikti skelbimai patvirtina, jog juose nurodomas V. Ž. T. asmeninis telefono numeris, kuris nurodytas ir ieškinyje. Teismas nurodė, kad ieškovas į bylą nepateikė, o kartu ir nenuginčijo atsakovų argumentų, jog jie nelaikytini verslininkais, nes nė vienas atsakovas pažymėjimų ar sertifikatų vykdyti kasimo darbus, tiesti inžinerinius tinklus neturi, tokia veikla nuolat neužsiima. Įmonės ar verslo liudijimo (patento), kurio pagrindu užsiimtų šia veikla, taip pat neturi, o sudarytas susitarimas atsakovams buvo vienkartinio pobūdžio susitarimas dėl tranšėjos iškasimo. Teismas sprendė, kad nagrinėjant kilusį ginčą, vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos netaikytinos.

6.       Teismas, įvertinęs atsakovų pirminius paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu praėjus tik porai mėnesių po įvykio, kurie yra nuoseklūs, atitinka teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus, aplinkybę, kad ieškovas pripažino, jog važiavo ir lygino įsigyjamų prekių kainas keliose parduotuvėse, už prekes mokėjo pats, aplinkybę, kad už atliekamus darbus mokės 35 Eur už valandą, liudytojos A. S. paaiškinimus, duotus teisme (matė, kad atsakovams vykdant kasimo darbus, ieškovas buvo tranšėjoje su purvinais darbiniais rūbais ir laikė juodą plėvelę (membraną)), padarė išvadą, jog tarp šalių buvo sudaryta ne rangos, tačiau atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad ieškovas pats organizavo darbus ir juos atliko ūkio būdu. Galiojantys norminiai aktai leidžia vykdyti statybą ūkio būdu, tačiau Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, t. y. pats tampa rangovu. Tai reiškia, kad ieškovas savo iniciatyva pradėdamas statybos darbus be statybą leidžiančio dokumento (šią aplinkybę patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštas) bei imdamasis įrenginėti pakankamai sudėtingą statinio inžinerinę sistemą – kanalizacijos ir vandentiekio tinklų klojimą, drenažo įrengimą, hidroizoliacinės membranos ant garažų pamato dėjimą, pats šiurkščiai pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus, t. y. turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą; nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą; atlikti statybos techninę priežiūrą. Teismo vertinimu, ieškovas tokiais veiksmais prisiėmė didžiausią rizikos laipsnį dėl statinio sugriuvimo. Tokie veiksmai vertinami kaip neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

7.       Konstatavęs, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, teismas nurodė, jog sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 straipsnio nuostatas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog tiesioginė statinio avarijos priežastis buvo tranšėjos iškasimas šalia statinio pamatų ir kad šiuos darbus atliko atsakovai. Nors atsakovai teigė, kad jie ieškovą įspėjo, jog kasamos tranšėjos gylis, jos neužkasimas gali turėti įtakos garažo pamato stabilumui, tačiau, teismo nuomone, jie privalėjo įvertinti galimą tokių darbų riziką ir jų atsisakyti, tačiau šiuos darbus tęsė, aplink visus pamatus iškasė gilias tranšėjas ir paliko jas neužkastas, nors pagal savo darbinę bei gyvenimišką praktiką tai suprato. Teismo vertinimu, atsakovai nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. ir jų yra kaltė dėl statinio avarijos ir žalos atsiradimo.

8.       Konstatavęs, kad neteisėtus veiksmus, kurie atlikti esant dideliam neatsargumui, atliko ir pats ieškovas, nes jis, vykdydamas statybą ūkio būdu, turėjo pasidomėti ir galėjo įvertinti, jog statybos darbus atlieka neteisėtai ir kartu prisiima riziką dėl neteisingai priimtų sprendimų, ir atsakovų veiksmus, kurie įvertinti kaip nerūpestingi, teismas sprendė, kad yra pagrindas 70 proc. mažinti atsakovų atsakomybę, kuri šiuo atveju yra solidarioji, nes žala padaryta bendrais veiksmais.

9.       Spręsdamas dėl garažų atstatymo vertės, teismas pažymėjo, kad į bylą yra pateikta: 1) 2019 m. spalio 17 d. M. L. sąmata (atstatymo darbų kaina – 42 339,80 Eur, sudaryta ieškovo užsakymu); 2) 2019 m. spalio 21 d. atsakovų pirminė sąmata (atstatymo darbų kaina – 36 550,59 Eur); 3) 2020 m. vasario 4 d. N. G. sąmata (atstatymo darbų kaina – 12 357,29 Eur, sudaryta atsakovų užsakymu); 4) 2020 m. vasario 10 UAB „Pajūrio pamatai“ sąmata (atstatymo darbų kaina – 11 011 Eur, sudaryta atsakovų užsakymu); 5) 2020 m. spalio 5 d. teismo eksperto D. K. ekspertizės aktas (atstatymo darbų kaina – 23 272,01 Eur); 6) 2021 m. birželio 29 d. teismo eksperto T. M. ekspertizės aktas (atstatymo darbų kaina – 69 703 Eur); 7) 2021 m. spalio 17 d. specialistų išvada (sudaryta atsakovų užsakymu).

10.       Teismas, įvertinęs tai, kad ekspertas T. M. savo išvadas grindžia tikėtinomis prielaidomis, sąmatoje vertino medinio priestato, garažo Nr. 14 atstatymą, nors tokių klausimų teismas nebuvo suformulavęs, į sąmatą įvedė naujus elementus, kurių iki statinio nugriuvimo nebuvo (įvedė polius, stiprinančius pamatus), konstatavo, jog šiuo ekspertizės aktu nesivadovaus, nes parinkti papildomi sprendiniai yra pertekliniai ir nepagrįsti. 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu ekspertas D. K. nurodė, kad, atsakydamas į teismo suformuluotus klausimus, jis sudarė darbų sąmatą pagal 2020 m. balandžio mėnesio kainas, įvertindamas nusidėvėjimą, kurį skaičiavo pagal kiekvienos konstrukcijos tarnavimo laiką. Įvertinus nusidėvėjimą, turto atstatymo darbų vertė, apskaičiuota skaičiuojamosios kainos nustatymo būdu į prieš griūtį buvusią padėtį, yra        23 272,01 Eur, įskaitant PVM, darbus atliekant rangos būdu. Paaiškino, jog, jeigu būtų neskaičiavęs nusidėvėjimo, ši suma sudarytų 35 613,05 Eur. Vertindamas M. L. sąmatą nurodė, jog pastarasis nevertino nusidėvėjimo. Nors teismo ekspertas T. M. nustatė, kad turto atkūrimo iki 2019 m. spalio 13 d. avarijos buvusios būklės vertė, įvertinus nekilnojamojo turto nusidėvėjimą, sudaro: 69 703 Eur, teismo ekspertas D. K. – 23 272,01 Eur, ieškovas prašė iš atsakovų priteisti 42 339,80 Eur, kaip nurodyta M. L. sąmatoje. Teismas iš dalies sutiko su ieškovo pozicija, išdėstyta 2021 m. sausio 7 d. prašyme, kad eksperto D. K. ekspertizės aktas turi tam tikrų formalių trūkumų (nėra tiriamosios dalies, kurioje turėtų būti nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, inžinerinių tinklų tiesimo projektas, pagrindiniai statybos procesai, techninės specifikacijos ir kt.), tačiau teismo posėdžio metu ekspertizės aktą surašęs ekspertas atsakė į visus šalių ir jų atstovų užduotus klausimus. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad M. L. sudarė sąmatą, nevertindamas nusidėvėjimo, o teismo eksperto D. K. sudarytoje sąmatoje nurodyta, jog, nevertinant nusidėvėjimo avarijos likvidavimo darbai sudarytų 35 613,05 Eur, sprendė, kad avarijos likvidavimo ir pastato atstatymo kaina skiriasi tik 6 726,72 Eur. Teismas nurodė, kad nors ir neturi specialių žinių, sudarant sąmatas, tačiau apskaičiavus 38,4 proc. nusidėvėjimą (tokį normatyvą statiniui skaičiavo ekspertas T. M., o D. K. skaičiavo pagal kiekvienos konstrukcijos tarnavimo laiką) pagal M. L. sąmatą avarijos likvidavimo darbai sudarytų 26 081,31 Eur (42 339,80 Eur x 61,8 proc. :100), t. y. 2 809,30 Eur daugiau (26 081,31 Eur – 23 272,01 Eur). Teismas manė, kad vien formalūs ekspertizės akto trūkumai nesudaro pagrindo abejoti eksperto D. K. ekspertizės akto objektyvumu ir patikimumu. Šiame ekspertizės akte atlikti skaičiavimai yra labai artimi ieškovo teiktiems M. L. skaičiavimams. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu bei priimant teismo sprendimą nesiremti ekspertizės akte padarytomis išvadomis.

11.       Teismas, įvertinęs teismo eksperto D. K. ekspertizės akte nurodytą avarijos likvidavimo darbų vertę (23 272,01 Eur), dėl statinio sugriuvimo esant didesnei ieškovo kaltei, priteistinos žalos dydį iš atsakovų sumažino 70 procentų ir priteisė solidariai iš atsakovų 6 981,60 Eur (23 272,01 Eur x 30 proc. / 100) sumą.

12.       Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų 5 000 Eur už automobilio ir 5 500 Eur už priekabos sugadinimą, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė padarytos žalos dydžio. Nors ieškinyje nurodyta, kad ieškovas turtinę žalą vertina kaip transporto priemonės ir priekabos sugadinimą, tačiau 2021 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu teigė, kad automobilį įsigijo už      5 500 Eur, jo rinkos vertė – 8 000 Eur, priekabą įsigijo už 3 000 Eur, tačiau papildomai už 1 500 Eur įsigijo tentą ir sumokėjo 600 Eur už stabdžius (iš viso 5 100 Eur). Avarijos metu tentas buvo nuimtas. Ieškovo atstovė paaiškino, kad nurodytų transporto priemonių defektacija yra brangi, todėl, ieškovo nuomone, netikslinga ją atlikti, nes pateiktos fotonuotraukos patvirtina sugadinimus. Ieškovas, grįsdamas ieškiniu prašomą priteisti padarytą bendrą 10 500 Eur žalos dydį, teikė 2 fotonuotraukas ir paaiškinimus apie šių transporto priemonių įsigijimo kainas, tačiau nei šių transporto priemonių įsigijimo dokumentų, nei transporto priemonės ir priekabos remonto išlaidų sąmatos, defektinio akto į bylą neteikė. Teismo vertinimu, ieškovo nurodoma aplinkybė, kad transporto priemonės defektavimas yra brangus, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovas įrodė jam padarytos žalos dydį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti ieškovui iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teismai nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių nesusiklostė vartojimo santykiai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje yra įrodymų, jog atsakovai dirba su technika ir yra laisvai samdomi pagal užsakymus įvairioms veikloms atlikti. Teismas šališkai vertino duomenis iš policijos apklausos protokolų, vienus parodymus laikydamas svarbesniais už kitus, taip pat neįvertino, kad atsakovai neturėjo transporto priemonės draudimo. Atsakovai visomis įmanomomis priemonėmis stengsis išvengti atsakomybės, todėl sąmoningai ir tikslingai davė sau naudingus parodymus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovams buvo perduotas M. S. IĮ parengtas inžinerinių tinklų tiesimo projektas. Tai įrodo paties M. R. (nors jis tai neigė) ant projekto paskutinio lapo ranka padarytas įrašas apie tai, kokių medžiagų trūko. Atsakovai darbus objekte vykdė savo technika ir savo medžiagomis, kurias pristatė atsakovo M. R. tėvo valdoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas už medžiagas tik atsiskaitė parduotuvėje po to, kai darbai jau buvo įvykdyti ir buvo aišku, kiek medžiagų sunaudota. Teismas neatsižvelgė į atsakovo M. R. žinučių, siųstų ieškovui, turinį, kuris parodo jo versliškumą. Žinutės įrodo, kad atsakovai nuolat atlieka inžinerinių tinklų veiklą, moka paskaičiuoti jų kiekius, yra susikūrę inžinerinių tinklų klojimo sistemą, pagal kurią likusias prekes gali grąžinti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai pas ieškovą veiklą vykdė nelegaliai – neturėjo verslo liudijimo, neturėjo technikos draudimo, neapskaitė gautų piniginių lėšų. S. Š. viešai skelbia atliekantis žemės kasimo darbus, skelbia savo telefono numerį, turi visą techniką tokiems darbams atlikti, ją atveža į objektus. Tokia jo veikla laikytina versliškumu.

13.2.                      Ieškovas yra vartotojas. Vien tai, kad ieškovas pardavė automobilius pagal skelbimą, nelaikytina, jog jis negali turėti garažų savo asmeniniams poreikiams. Ieškovas planavo nusipirktus garažus padovanoti sūnui. Teismo posėdžio metu ieškovas pažymėjo, kad jis nuolat gyvena Islandijoje, ten turi darbą. Į Lietuvą grįžta kartą per tris mėnesius, veiklos čia nevykdo, jo darbiniai santykiai susiję su Islandija. Liudytoja apklausta A. S., kuri teigė, kad matė ieškovą kaip jis pats vykdė darbus, buvo su purvinais rūbais ir laikė juodą plėvelę tranšėjoje, yra šališka liudytoja, nes tai atsakovo S. Š. draugė. Be to, net ir purvinų drabužių faktas, jeigu toks ir buvo, nereiškia, kad ieškovas dirbo prie inžinerinių tinklų tiesimo. Byloje esančios fotonuotraukos padarytos atsakovams vykdant darbus, tačiau teismas jų nevertino. Jose matyti, kad tranšėjoje darbus vykdė M. R..

13.3.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas darbus vykdė be statybą leidžiančio dokumento. Teismas negalėjo Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento rašto pagrindu konstatuoti neteisėtas statybas, nes tokio registracijos rašto nėra, yra 2020 m. kovo 23 d. atsakovo atstovo pateikti teismui papildomi dokumentai, tačiau šio rašto turinys ir prasmė nesusijusi su ieškovo inžinerinių tinklų statyba. Atsakovų atstovas, siųsdamas užklausą Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui, joje klausė apie neva prie sienos statomą priestatą ir pamato membranos bei drenažo įrengimą, ar jų statybai yra išduotas statybos leidimas, tačiau nebuvo klausiama apie inžinerinių tinklų statybą. Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas atsakovo atstovui atsakė, kad, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, duomenų apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Tačiau apie statybų neteisėtumą rašte neužsimenama. Be to, inžinerinių tinklų darbams statybos leidimas nereikalingas. Ieškovas darbams vykdyti buvo parengęs projektą, kuriame nurodyta, kad inžineriniai tinklai yra nesudėtingas statinys (1 grupės), jam parengtas supaprastintas projektas. Jis suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, UAB „Plungės vandenys“, Plungės rajono savivaldybe, „Telia Lietuva“, AB, „Energijos skirstymo operatorius“. Visi reikalingi suderinimai statybos darbams buvo gauti, projektas prieš pradedant tinklų tiesimą perduotas atsakovams. Ieškovas nestatė priestato, jis ketino pasistatyti pašiūrę prie garažo sienos, buvo spėta tik prikalti medines lenteles, o tai garažų griūties neįtakojo.

13.4.                      Ieškovas, patikėdamas vandentiekio ir buitinių nuotekų įvedimo darbus specialistams, užsiimantiems šio pobūdžio veikla, supirkdamas visas reikiamas medžiagas, pagrįstai tikėjosi, kad darbai bus atlikti kokybiškai. Tačiau atsakovai, vykdydami darbus susitarimo su ieškovu pagrindu, nesilaikė saugumo reikalavimų, darbus atliko ne pagal jiems pateiktą projektą, savo veiksmais padarė žalą ieškovo turtui, todėl jiems kyla civilinė atsakomybė. Tarp šalių susiklosčius statybos rangos santykiams, rangovams tenka statybos objekto ar jo dalies žuvimo ar sugadinimo rizika.

13.5.                      Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodomą žalą turtui, tačiau teismas vadovavosi išskirtinai viena ekspertize, parengta eksperto D. K., kuri buvo atlikta vadovaujantis negaliojančiais teisės aktais. Eksperto D. K. ekspertizė neišsami, nusidėvėjimas paskaičiuotas neatsižvelgiant į faktinę daikto būklę, paremtas negaliojančiais teisės aktais, neįtraukti garažų atstatymui reikalingi darbai. Ekspertizės aktas parengtas be tiriamosios dalies, nenurodyti teisės aktai, techninės specifikacijos, jis faktiškai susideda tik iš 38 fotonuotraukų, tačiau nedaryta jų analizė ir skaičiai nepagrįsti skaičiavimais. Nenurodyta, koks statinių atkūrimo kaštų būdas taikytas – vertinamojo objekto atkūrimas ar jo pakeitimas kitu objektu; nenurodytos medžiagos, jų kiekiai, pažeidimų pobūdis, neaišku, kokiu principu paskaičiuotas nusidėvėjimas, kokie normatyvai taikyti. Ekspertizės akte fiksuoti faktai neatitinka realių faktų natūroje – būtent dėl garažo vartų – ekspertizės akte jie nurodomi kaip 70 proc. nusidėvėję, nors matyti, kad vartai nauji. Tą patvirtina ir pirkimo dokumentai, iš kurių matyti, kokios būklės garažai buvo pardavinėjami. Ekspertizėje neužfiksuoti pamatai, parapetai, nors iš nuotraukų jie matosi, nenurodyti, kokios apimties, kokie darbai kuriam garažui priskirtini. Eksperto T. M. ekspertizė išsami, joje pateikta tiriamoji dalis, aprašytos konstrukcijos, jų įrengimas, nurodyti pažeidimai, jų atstatymo būdas, aprašytos fotonuotraukos, nurodyta nusidėvėjimo apskaičiavimo taikymo metodika, jos skaičiavimas, atkūrimo kaštai, pateiktos bendros ir detalios sąmatos, nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujamasi. Neaišku dėl kokių motyvų ir faktų teismas, skaičiuodamas garažų atstatymo kaštus, nusprendė, kad garažų atstatymo vertė skaičiuojama pagal D. K. ekspertizę, o nusidėvėjimas – pagal T. M. ekspertizę, nors ją laikė nepatikima.

13.6.                      Teismas nepagrįstai, konstatavo, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio bei nepateikė dokumentų dėl žalos už transporto priemones priteisimo. Byloje yra pateiktas priekabos registracijos pažymėjimas. Automobilio dokumentai į bylą buvo pateikti, teismas jų nepriėmė, nes jie buvo nevalstybine kalba. Atsakovai į bylą pateikė duomenis, kiek, jų manymu, yra vertos šios transporto priemonės, todėl nesant ieškovo pateiktų duomenų, teismas galėjo konstatuoti ir kitą automobilio vertę, vadovaujantis byloje esančiais kitais įrodymais.

13.7.                      Teismas nepagrįstai nepriteisė 130 Eur už lokalinės sąmatos sudarymą ir 242 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą vien dėl to, kad nėra šias išlaidas patvirtinančio apmokėjimo dokumento. Ieškovo vardu yra išrašytos sąskaitos už minėtų paslaugų suteikimą, tai yra buhalteriniai dokumentai, įpareigojantys jį šias sąskaitas apmokėti. Šios išlaidos yra faktiškai patirtos, todėl turėjo būti priteistos.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

14.1.                      Ieškovo pozicija dėl jo verslo vykdymo Lietuvos Respublikoje ir Islandijoje yra nenuosekli, nuolatos keitėsi ir pirmosios instancijos teisme nebuvo grindžiama įrodymais. Ieškovas teigė, kad Lietuvos Respublikoje nedirba, ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, nes nuolatos gyvena Islandijoje, kur dirba turizmo srityje. Vėliau proceso eigoje, pozicija buvo pakeista, kad ieškovas dirba Islandijoje, ieško automobilių pardavimui, kuriuos pagal individualius užsakymus pargabenta į Lietuvos Respubliką, tačiau Lietuvos Respublikoje automobilių verslo nevykdo. Atsakovų pateikti daugiau nei 10 viešai skelbiamų transporto priemonių pardavimo skelbimų internetiniame tinklapyje www.autoplius.lt su ieškovo asmeniniu telefonu numeriu, patvirtina, jog ieškovas, teisiškai neįregistravęs Lietuvos Respublikoje veiklos, faktiškai vykdo transporto priemonių gabenimo iš Islandijos ir jų pardavimo Lietuvos Respublikoje veiklą. Ieškovas pripažino, kad ginčo garažai jam yra reikalingi laikyti automobilius, kai ieškovas grįžta iš Islandijos.

14.2.                      Apeliantas bando deklaratyviai įrodyti, kad atsakovai yra verslininkai ir neva tai patvirtina bylos įrodymai. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovai, kaip verslo subjektai, dirba su technika ir yra laisvai samdomi pagal užsakymus įvairioms veiklos atlikti. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas S. Š. viešai skelbiasi atliekantis žemės kasimo darbus, skelbia savo telefono numerį ir pan. yra nepagrįsti ir nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Priešingai nei teigia ieškovas, tranšėjos iškasimas, pamatų atkasimas nereikalauja specialių žinių ir / ar įgūdžių. Ieškovui buvo žinoma, kad mini ekskavatoriaus nuoma ir tranšėjos kasimo paslaugą teiks ne profesionalai, o fiziniai asmenys, laisvu nuo darbo laiku – savaitgalį. Ieškovą tenkino, kad tranšėjas kas ne profesionalai, nes pats asmeniškai dirbo, kasė tranšėjas, organizavo ir vadovavo ūkio būdu vykdomiems statybos darbams.

14.3.                      Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad pats ieškovas susipainiojo savo argumentuose, nes iš pradžių teigė, jog atsakovai dirbo iš savo medžiagų, o kitame sakinyje jau nurodoma, kad atsakovas M. R. tik dalyvavo medžiagų pirkime, pristatyme ir išvežime. Ieškovas, duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad be atsakovų ir / ar kitų asmenų pagalbos, su reikalingų medžiagų sąrašu važiavo net į kelias parduotuves, medžiagų tiekėjus ir asmeniškai derino reikalingų prekių kainas, pristatymą į ginčo garažus.

14.4.                      Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad prie ginčo garažų buvo abi dienas (nors apeliaciniame skunde nurodoma tik šeštadienį), stovėjo tranšėjoje ir laikė juodą plėvelę / plastiką prie pamato. Taigi, tiek liudytojos A. S. duoti parodymai, tiek ieškovo duoti paaiškinimai dėl juodos plėvelės laikymo, patvirtino, kad ieškovas asmeniškai atliko statybos darbus, montavo tiek inžinerinius tinklus, tiek dėjo „juodą plėvelę“ ant pamatų į atsakovų iškastas tranšėjas.

14.5.                      Institucija, patikrinusi „Infostatyba“ registro duomenis, konstatavo, kad statybos leidimas, statybos darbams ginčo garažų adresu nėra ir nebuvo išduotas. Ieškovas statybos projektą buvo parengęs tik inžinerinių tinklų įvedimui į ginčo garažą, o tranšėjų iškasimui apie visą garažo pamatą, pamato drenažo įrengimui, inžinerinių tinklų dvigubai ilgesniam atstumui nei numatytam projekte, ieškovas neturėjo nei statybos leidimo, nei statybos projekto. Byloje nustatyta, kad tiesioginė statinio avarijos priežastis buvo tranšėjos iškasimas šalia statinio pamatų, t. y. ieškovo nurodymu iškastos tranšėjos, kurių iškasimui nebuvo parengta nei statybos projekto, kuris būtų suderintas su atitinkamais asmenimis, nei statybos leidimo, tokiems darbams atlikti.

14.6.                      Ieškovas į bylos medžiagą nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog jis perdavė atsakovams statybos projektą, pagal kurį atsakovai būtų vykdę statybos darbus. Tuo atveju, jeigu atsakovai būtų vykdę inžinerinių tinklų statybos rangos darbus ir jeigu, jiems būtų pateiktas inžinerinių tinklų projektas, atsakovai nebūtų atlikę tranšėjos kasimo vietose, kuriose apskritai nėra nurodyta, jog yra tiesiami inžineriniai tinklai, įrengiamas drenažas ar kt., nes tai prieštarautų elementariai logikai.

14.7.                      Tranšėjų kasimas buvo atliekamas pagal ieškovo duodamus nurodymus, nesivadovaujant į bylą teiktu statybos projektu, nesant statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu būtų numatyti techniniai sprendiniai atkasti ginčo garažo pamatą, dėl ko ir įvyko griūtis. Vadovavimas darbams, statybos vykdymas ūkio būdu prisiimant rangovo funkcijas, nurodymų davimas kasti tranšėjas net pažeidžiant turimą statybos projektą ir nesant išduoto statybą leidžiančio dokumento yra veiksmai, kuriais ieškovas turi prisiimti didesnę atsakomybės dalį, nes būtent jie sąlygojo ginčo garažų griūtį.

14.8.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ekspertas T. M. išvadas grindžia tikėtinomis prielaidomis, sąmatoje vertino medinio priestato, garažo Nr. 14 atstatymą, nors tokių klausimų teismas nebuvo suformulavęs, į sąmatą įvedė naujus elementus, kurių iki statinio nugriuvimo nebuvo (įvedė polius, stiprinančius pamatus, parapetus ir kita), pagrįstai konstatavo, jog šiuo pakartotinės ekspertizės aktu nesivadovaus, nes parinkti papildomi sprendiniai yra pertekliniai ir nepagrįsti. Eksperto D. K. ekspertizės išvados ir atlikti skaičiavimai yra artimi ieškovo teiktiems M. L. skaičiavimams. Nėra pagrindo abejoti eksperto D. K. ekspertizės išvadomis ir nustatyta ginčo garažų atstatymo verte.

14.9.                      Atsakovai teikė įrodymus, kurie patvirtino, kad ieškovo reikalaujamas žalos dydis už automobilį ir priekabą nepagrįstas, tačiau jie neduoda pagrindo teismui nustatyti konkrečios žalos dydžio. Ne atsakovai, o pats ieškovas turėjo pareigą įrodyti žalos dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

16.       Byloje nustatyta, kad ieškovas 2019 m. balandžio 30 d. įsigijo 1987 m. statybos garažus, adresu (duomenys neskelbtini), esančius garažų komplekse. 2019 m. spalio 13 d., apie 12.30 val., vykdant pamatų atkasimo darbus įvyko avarija, kurios metu nugriuvo garažo Nr. 16 rytinė siena, stogo perdanga nukrito ant automobilio ir priekabos bei instrumentų, nugriuvo garažų Nr. 16 ir Nr. 15 šiaurinė siena. Pažeista laikančioji siena tarp garažų Nr. 15 ir Nr. 16, garažo Nr. 15 laukinė siena, įtrūko laikančioji siena tarp garažų Nr. 14 ir Nr. 15, įtrūko laukinė garažo Nr. 14 siena. Perdengimo plokštės garaže Nr. 15 nesaugiai pakibo.

17.       2019 m. spalio 10 d. tarp ieškovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko susirašinėjimas dėl prekių ir medžiagų užsakymo. Viename iš el. laiškų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodo: „Man ne viską buvai atsiuntęs dėl medžiagų, gerai, kad įsikalbėjau su sūnum, tai jis man persiųs tuoj sąrašą ir aš taip pat parašau ko nebuvo“. 2019 m. spalio 8 d. atsakovas M. R. trumpąja žinute ieškovui atsiuntė įvairių prekių sąrašą ir taip pat nurodė, kad: „Žiūrėkit kad būtų įmanoma grąžinti medžiagas nepanaudotas, nes visą laiką pasiimam papildomai“. Ieškovas teikė dvi nuotraukas, kuriose iškastoje tranšėjoje užfiksuotas M. R..

18.       Ieškovas 2019 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į policiją dėl didelės vertės turto sugadinimo, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius atsakovų S. Š. ir M. R. veiksmuose tyčios požymių.

19.       Ieškovas 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į atsakovą S. Š. su siūlymu geranoriškai atlyginti žalą. Ieškovas atsakovams 2019 m. spalio 17 d. išsiuntė parengtą lokalinę sąmatą, pagal kurią darbų likvidavimas ir pastato atstatymas (duomenys neskelbtini), įvertintas 42 339,80 Eur suma. 2019 m. spalio 17 d. atsakovas S. Š. el. laiške nurodė, kad: „Vyksta tarp šalių geranoriškos derybos, todėl prašau pratęsti terminą aplinkybėms ir atsakymui dėl siūlymo geranoriškai atlyginti žalą iki 2019 10 25“, į kurį ieškovas atsakė: „Terminas buvo duotas iki 18.10.2019 nebematau prasmės vilkinti laiką“. Atsakovai užsakė lokalinę sąmatą, kurią 2019 m. spalio 22 d. parengė UAB „Darni vizija“ ir apskaičiavo, kad garažų atstatymo į pirminę padėtį darbai kainuos 36 550,59 Eur.

20.       Byloje pateikti www.autoplius.lt skelbimai, kuriuose skelbiama apie įvairių transporto priemonių, dar neeksploatuotų Lietuvoje, pardavimus. Pateikti skelbimai patvirtina, kad visuose skelbimuose nurodomas ieškovo asmeninis telefono numeris, kuris nurodytas ir ieškinyje.

21.       Byloje pateikta: 1) 2019 m. spalio 17 d. M. L. sąmata (atstatymo darbų kaina – 42 339,80 Eur, sudaryta ieškovo užsakymu); 2) 2019 m. spalio 21 d. atsakovų pirminė sąmata (atstatymo darbų kaina – 36 550,59 Eur); 3) 2020 m. vasario 4 d. N. G. sąmata (atstatymo darbų kaina – 12 357,29 Eur, sudaryta atsakovų užsakymu); 4) 2020 m. vasario 10 UAB „Pajūrio pamatai“ sąmata (atstatymo darbų kaina – 11 011 Eur, sudaryta atsakovų užsakymu); 5) 2020 m. spalio 5 d. teismo eksperto D. K. ekspertizės aktas (atstatymo darbų kaina – 23 272,01 Eur); 6) 2021 m. birželio 29 d. teismo eksperto T. M. ekspertizės aktas (atstatymo darbų kaina – 69 703 Eur); 7) 2021 m. spalio 17 d. specialistų išvada (sudaryta atsakovų užsakymu).

22.       Civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo įvykus avarijai, kuri kilo vykdant pamatų atkasimo darbus. Ieškovo teigimu, atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – vykdydami inžinerinių tinklų klojimo darbus, atkasė garažų pamatus iš karto iš dviejų pusių, nesilaikydami projekte numatytų atstumų nuo pastatų sienų, dėl to 2019 m. spalio 13 d., apie 12.30 val., dalis garažų nugriuvo – visiškai nugriuvo garažo Nr. 16 rytinė siena, stogo perdanga nukrito ant automobilio ir priekabos bei instrumentų, nugriuvo garažų Nr. 16 ir Nr. 15 šiaurinė siena. Atsakovai, nesutikdami su pareikštais reikalavimais, nurodė, kad jie atliko tik tranšėjų kasimo darbus ir išnuomojo mini ekskavatorių.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

23.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad įrodymų visuma patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, teismas turėjo vadovautis vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis. Atsakovai laikosi pozicijos, kad jie tik suteikė tranšėjų atkasimo bei ekskavatoriaus nuomos paslaugas.

24.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, nors bylos šalių teikiamas teisinis kvalifikavimas ir neturi lemiančios įtakos teismui parenkant patį įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, šalys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises ir pareigas, atlieka veiksmus, kurie turi esminę reikšmę teismui kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį: bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimus, atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia patį ginčą, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti. Teismas ginčo apibrėžties aspektu, kitaip negu įstatymo ginčui spręsti parinkimo aspektu, yra saistomas pirmiau įvardytų bylos šalių procesinių veiksmų rezultato, t. y. teismas neturi teisės savo iniciatyva formuluoti ar keisti šalių reikalavimus ir atsikirtimus, taip pat ir reikalavimų bei atsikirtimų faktinį pagrindą (nebent įstatymas suteikia tokias teises).

25.       Tam, kad šioje byloje būtų nustatytas bylos šalis siejęs teisinis santykis, turi būti įvertinta rangos bei paslaugų sutarčių samprata, sąlygos, kartu atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus dėl šalių atliktų veiksmų, nustatant jų prisiimtų įsipareigojimų apimtį.

26.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad dauguma šalių nurodomų aplinkybių yra pagrįstos tik pačių šalių paaiškinimais, t. y. šalys priešingai dėsto faktines aplinkybes, skirtingai interpretuoja byloje esančius įrodymus, o rašytinė sutartis, kurioje būtų apibrėžti šalių įsipareigojimai, nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta. Apeliantas nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys susitarė dėl rangos darbų – inžinerinių tinklų tiesimo, o atsakovai teigia, kad jų buvo paprašyta tik iškasti tranšėjas, tačiau inžinerinių tinklų tiesimą vykdė pats ieškovas, kuris ir organizavo visus darbus.

27.       Byloje nesant rašytinės rangos sutarties, ieškovui kilo procesinė pareiga įrodyti, kad jis ir atsakovai sudarė sutartį dėl inžinerinių tinklų tiesimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad atsakovai ieškovui tik suteikė tranšėjų iškasimo paslaugas. Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo išvada, apeliacinio skundo argumentais iš esmės akcentuoja teismo atlikto įrodymų vertinimo ydingumą. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimą matyti, kad teismas išvadą dėl žodinės formos paslaugų sutarties sudarymo fakto padarė ištyręs šalių paaiškinimus ir pateiktus duomenis. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių teisė šį faktą įrodinėti arba neigti nebuvo varžoma, o šalys šia procesine teise aktyviai naudojosi – byloje buvo teikiami susirašinėjimai tarp šalių, ginčo objekto nuotraukos, taip pat darbams naudotų medžiagų ir paslaugų įsigijimo sąskaitos faktūros, liudytoja apklausta ir objekte buvusi atsakovo S. Š. draugė.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

29.       Statybos rangos sutarties samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos šios sutartys, sąrašas (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai).

30.       Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas yra pateiktas CK 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Aptariamo straipsnio trečiojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis paslaugų, kurioms teikti gali būti sudaromos tokios sutartys, sąrašas (audito, konsultavimo, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo paslaugos).

31.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patys statybos rangos sutarties ir atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių apibrėžimai rodo, kad šiems teisiniams santykiams būdingi tam tikri panašumai (atitinkamų aktyvių veiksmų pagal kitos šalies užsakymą (užduotį) vykdymas ir kt.). Be to, CK 6.724 straipsnio prasme pripažįstamas subsidiarus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrąsias rangos sutarties nuostatas, taikymas atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams, o šis aspektas taip pat patvirtina, kad aptariami materialieji teisiniai santykiai yra savaip panašūs (giminingi). Vis dėlto, nepaisant tam tikrų panašumų, (statybos) ranga ir atlygintinos paslaugos yra savarankiški ir skirtingi materialieji teisiniai santykiai, besiskiriantys savo dalyku, t. y. prievolėmis, sudarančiomis šių santykių turinį, teisių, kildinamų iš vieno ar kito teisinio santykio, gynimo būdais, jų taikymo sąlygomis ir kitais teisiškai reikšmingais aspektais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos ir paslaugų sutartys būtent ir atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014, 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).

32.       Kaip jau nurodyta pirmiau, šalys rašytinės sutarties nesudarė. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovai įsipareigojo atlikti rangos darbus pagal jo pateiktą projektą, tai iš esmės grindžia savo paaiškinimais, taip pat susirašinėjimais ir nuotraukomis. Iš pateiktų el. susirašinėjimų galima daryti išvadą, kad ieškovas pats pirko prekes iš atsakovo M. R. tėvui priklausančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pateiktos ir kelios trumposios atsakovo M. R. rašytos žinutės, kuriose išdėstomas prekių sąrašas ir rekomenduojama imti ten, kur leistų grąžinti, nes pasiimama daugiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio turinio trumposios žinutės nėra pakankamas įrodymas nustatyti tikruosius šalių ketinimus, t. y. vien tai, kad atsakovas M. R. galimai tarpininkavo ieškovui įsigyjant prekes iš savo tėvo įmonės, nesant kitų įrodymų, dar neleidžia teigti, jog šalys susitarė ir dėl inžinerinių tinklų tiesimo darbų atlikimo. Apelianto pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuotas atsakovas M. R., taip pat nepagrindžia, kad atsakovai atliko būtent inžinierinių tinklų tiesimo darbus, t. y. iš nuotraukos galima matyti tik tiek, jog atsakovas duobėje, kas faktiškai ir patvirtina jo teiginius, kad kasimo darbus jis vykdė su kastuvu, nes prie pamatų kasti ekskavatorius neturėjo techninės galimybės. Taip pat nuotraukose galima matyti dalį ekskavatoriaus, kuriame, kaip teigia šalys, darbavosi atsakovas S. Š., tačiau tai tik patvirtina atsakovų teiginius, kad jie vykdė tranšėjų kasimo darbus. Be kita ko, šalys pripažino, kad buvo sutarta, jog atsakovams bus mokama 35 Eur už 1 valandą darbo. Byloje nėra ir objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovams būtų perduotas statybos projektas, o kaip teigė atsakovai, būtent apeliantas nurodė, kur ir ką reikėtų iškasti. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovai būtų užsiėmę tokio pobūdžio (inžinerinių tinklų tiesimo) darbais. Kaip nustatyta byloje, nė vienas iš atsakovų pažymėjimų ar sertifikatų vykdyti kasimo darbus, tiesti inžinerinius tinklus neturi. Teismo posėdžio metu atsakovas M. R. neigė kada nors užsiėmęs inžinerinių tinklų tiesimu, teigė, kad įvykio metu jis įprastai dirbdavo su namų fasadu, o atsakovas S. Š. apskritai teigė dirbantis Norvegijoje. Nors apeliantas akcentuoja atsakovų profesionalumą, teigė, kad viešojoje erdvėje yra daug skelbimų dėl atsakovų atliekamų darbų, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų tokius teiginius, nepateikė.

33.       Aplinkybę, kad ir pats apeliantas dalyvavo vykdant darbus, patvirtino liudytoja, kuri teigė mačiusi apeliantą duobėje su darbiniais drabužiais, rankose laikant juodą plėvelę. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje liudytoja apklausta A. S. yra suinteresuota bylos baigtimi, nes yra atsakovo S. Š. draugė. Liudytojų parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuria byloje nustatomi tam tikri faktiniai duomenys. Aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (CPK 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Netikėti liudytojos parodymais tik dėl to, kad liudytoja yra atsakovo S. Š. draugė, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo įdirbio tiesiant inžinerinius tinklus, vadovavosi ne vien liudytojos parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. vertino įrodymų visumą, kaip to reikalauja įrodymų vertinimo procesą reglamentuojančios teisės normos (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, kodėl atsakovo draugės, apklaustos liudytoja byloje, parodymai turėtų būti įvertinti kaip nepatikimi, kuo šie parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Ieškovas neteigė, kad liudytoja A. S. nebuvo atvykusi į vietą, kur buvo vykdomi darbai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas pats vykdė inžinerinių tinklų tiesimo darbus ūkiniu būdu, tačiau kasimo darbams pasitelkdamas atsakovus.

34.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su visuma bylos įrodymų, šalių paaiškinimais, sprendžia, kad šalys nesusitarė dėl inžinerinių tinklų tiesimo darbų, o atsakovai buvo atsakingi tik už tranšėjų kasimo darbus. Kaip minėta, vienas esminių požymių, leidžiančių atriboti rangos santykius nuo paslaugų, yra sutarties dalykas, t. y. įvertintina, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas). Bylos duomenimis ieškovas nurodinėjo atsakovams, kuriose vietose ir kiek kasti. Iš to galima spręsti, kad juos siejo ir pavaldumo santykiai, o tai nėra rangos sutarties požymis (CK 6.644 straipsnio 3 dalis). Be to, kaip buvo nustatyta, susitarimo kaina taip pat nebuvo susieta su darbo rezultatu, o susitarta apmokėjimą skaičiuoti pagal atsakovų dirbtą valandų kiekį. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys nesusitarė dėl konkretaus darbų rezultato sukūrimo, o susitarė dėl konkretaus veiksmo atlikimo – kasimo pagal ieškovo nurodomus poreikius. Teisėjų kolegija, remdamasi šiais argumentais ir pirmiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, nurodo, kad ginčo materialusis teisinis santykis pagal savo dalyką atitinka paslaugų teisinius santykius, ir kartu daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį.

35.       Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, nes inžineriniai tinklai buvo tiesiami jo asmeniniams poreikiams, o atsakovų veiksmai turi versliškumo požymių.

36.       Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos. Taigi tam, kad sutartį būtų galima pripažinti vartojimo sutartimi, būtina nustatyti, jog: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo.

37.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui teiktos kasimo paslaugos nėra susijusios su apelianto asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu, apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad garažus ketino padovanoti sūnui (CPK 178 straipsnis). Priešingai – byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad apelianto veikla turi verslumo požymių. Kaip buvo nustatyta ir pirmosios instancijos teismo, apeliantas verčiasi įvairių transporto priemonių dar neeksploatuotų Lietuvoje pardavimu, o ginčo nekilnojamasis turtas – trys garažai, jame buvusi priekaba (kuria, pasak ieškovo, galima gabenti kitas transporto priemones ir kitus krovinius). Apelianto pateiktame buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų statybos projekte nurodyta, kad statinio tikslas – projektuojami buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai būsimiems klientams prisijungti (duomenys neskelbtini).

38.       Kita vertus, pritartina apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nepakanka duomenų, kurie pagrįstų ir atsakovų versliškumą, yra nepagrįsta. Nors nė vienas iš atsakovų pažymėjimų ar sertifikatų vykdyti kasimo darbus, tiesti inžinerinius tinklus neturi, tačiau patys atsakovai pripažino, kad darbus atliko su tikslu gauti pajamų. Be to, 2019 m. gruodžio 23 d. apklausos policijoje metu atsakovas M. R. nurodė, kad įmonės, užsiimančios šia veikla nėra įregistravęs, verslo liudijimo užsiimti konkrečiai šia veikla neturi, tačiau turėjo neseniai pasibaigusį galioti verslo liudijimą, apimantį kitus statybos darbus, t. y. statybvietės paruošimą, stogų dengimą, pamatų klojimą, mūrijimą, betonavimą, hidroizoliacinius darbus, pastolių platformų statymą ir ardymą, dūmtraukių įrengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal atsakovo M. R. atliktas funkcijas tranšėjų kasimo metu (kasimas kastuvu, dugno lyginimas) ir jo verslo liudijime įvardintas veiklas, akivaizdu, kad atsakovui toks darbas nebuvo naujas ir juo labiau negali būti įvertintas kaip vienkartinio pobūdžio. Nors atsakovas S. Š. tiek 2019 m. gruodžio 23 d. apklausos policijoje, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, kad jis ekskavatorių įsigijo asmeniniams tikslams (statė sau priklausantį namą) ir paslaugų neteikė, tačiau įvertinus šalių dėstomas aplinkybes, bei tai, jog atsakovas S. Š. dar prieš kasimo darbus tvarkė aplinką prie garažų, taip pat, kad ieškovas ir atsakovas S. Š. iki kasimo darbų nebuvo pažįstami ir būtent į jį kreipėsi ieškovas telefonu, kas leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas buvo žinomas ar kažkur skelbiama informacija dėl galimybės atlikti tokio pobūdžio darbus su ekskavatoriumi, teisėjų kolegija laiko, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog ir atsakovui S. Š. kasimo ekskavatoriumi veikla nebuvo vienkartinio pobūdžio paslauga. Be to, kaip minėta, atsakovai neneigia, jog jie siekė papildomai užsidirbti. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovai nagrinėjamu atveju laikyti verslininkais, kurie apeliantui teikdami kasimo paslaugas, siekė gauti pajamų. Tačiau aptariamu atveju nėra esminio požymio vartojimo santykiams identifikuoti – sandorio sudarymo tikslo tenkinti būtent apelianto asmeninius, šeimos, namų ūkio poreikius, nėra pagrindo atsakovų suteiktų paslaugų kvalifikuoti vartojimo sandoriu, o apeliantą laikyti vartotoju.

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad ieškovas ir atsakovai sudarė žodinę sutartį dėl kasimo paslaugų, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ar būtų netinkamai pritaikęs materialiąsias teisės normas, kvalifikuojant ginčo teisinius santykius. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto paaiškinimais, bet ir visa bylos medžiaga.

Dėl ieškovo kaltės

40.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas nėra atsakingas dėl įvykusios avarijos, o dėl kilusios žalos kalti yra tik atsakovai. Apelianto teigimu, teismas, konstatuodamas, kad ieškovas statybos darbus vykdė be leidimo, šios išvados pagrindu didesnę kaltę dėl garažų griūties perkėlė ieškovui, nurodydamas, kad jam tenka 70 proc. dydžio nuostoliai dėl garažų griūties.

41.       CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmetamas.

42.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad mišrios kaltės instituto tikslas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes. Nukentėjusiojo (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje. Tais atvejais, kai kreditorius tyčia sukelia žalą sąlygojusį įvykį, jo reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas arba žalos atlyginimas reikšmingai sumažintas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Jei nukentėjęs asmuo (kreditorius) buvo nerūpestingas, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai žalos dydžiui (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

43.       Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad vadovaujantis statybas reglamentuojančiais teisės aktais ieškovui statybų leidimas tiesti inžinerinius tinklus nebuvo reikalingas. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 1 punkte yra išdėstyti atvejai, kada yra privalomas leidimas statyti naują nesudėtingąjį statinį, į kuriuos nepatenka nesudėtingieji I grupės nauji statiniai, o šiuo atveju pagal byloje pateiktą ir M. S. IĮ parengtą statybos projektą buitinių nuotekų ir vandens tinklai priskirti nesudėtingiems statiniams (I grupė). Taigi, tiems darbams, kurie turėjo būti atliekami pagal statybos projektą, leidimas nebuvo privalomas, tačiau matyti, kad galimai tranšėjos buvo kasamos ne ten, kur jos buvo numatytos pagal projektą. Kadangi byloje nustatyta, kad būtent ieškovas vykdė statybas ūkiniu būdu, organizavo ir vadovavo darbams, kuriems pasitelkė ir atsakovus, teismas pagrįstai sprendė, kad ir apeliantui tenka atsakomybė dėl įvykusios griūties. Iš šalių pateiktų paaiškinimų ir įrodymų, matyti, kad apeliantas dirbo kartu su atsakovais, jiems nurodė, kur ir kokio gylio duobes kasti, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ir ieškovas, nusprendęs pats vykdyti inžinerinių tinklų tiesimo darbus, nepatikint tokio darbo profesionalams, prisiėmė riziką, jog darbai nebus atlikti saugiai.

44.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos įrodymus bei aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atleidimo nuo dalies žalos atlyginimo prievolės atvejus, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta 70 procentų mažinti atsakovų atsakomybę, yra paliekama nepakeista.

Dėl patirtos žalos dydžio nustatymo

45.       Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria, skaičiuojant žalos dydį, nuspręsta vadovautis teismo eksperto D. K. ekspertizės aktu. Apelianto teigimu, eksperto D. K. ekspertizė neišsami, nusidėvėjimas paskaičiuotas neatsižvelgiant į faktinę daikto būklę, paremtas negaliojančiais teisės aktais, neįtraukti garažų atstatymui reikalingi darbai.

46.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu ir patikimai įrodytos.

47.       Ieškovas patirtą žalos dydį įrodinėjo specialisto M. L. parengta lokaline sąmata, kurioje nurodyta, kad garažų atstatymo darbai kainuos 42 339,80 Eur. Taip pat byloje buvo atliktos dvi ekspertizės, skirtos garažų atstatymo vertei nustatyti. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi byloje skirta nekilnojamojo turto – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atstatomojo remonto vertės nustatymo ekspertizė, kurią pavesta atlikti ekspertui D. K.. Ekspertas D. K. pateikė 2020 m. spalio 5 d. ekspertizės aktą, kuriame nurodė, kad garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atstatymo darbų vertė, apskaičiuota skaičiuojamosios kainos nustatymo būdu į prieš griūtį (2019 m. spalio 13 d.) buvusią padėtį, įvertinus nusidėvėjimą, yra 23 272,01 Eur, įskaitant PVM, darbus atliekant rangos būdu. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartimi buvo tenkintas apelianto prašymas skirti byloje pakartotinę ekspertizę atstatomojo remonto vertės nustatymui, ekspertizę pavesta atlikti ekspertui T. M.. Teismo eksperto T. M. 2021 m. birželio 29 d. ekspertizės akte padaryta išvada, kad atstatymo darbų kaina sudaro 69 703 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktas ekspertizes, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju, skaičiuojant apeliantui padarytą žalą, turi būti vadovaujamasi eksperto D. K. atlikta ekspertize.

48.       CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.

49.       Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuriame turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnis). Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

50.       Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2015).

51.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimą, neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslesnis yra eksperto D. K. ekspertizės aktas. Skundžiamame sprendime teismas nurodė išsamius motyvus, kuriais grindžia sprendimą vadovautis būtent eksperto D. K. ekspertizės aktu. Teismas, spręsdamas dėl atliktų ekspertizių tikslumo, įvertino ir kitus byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamas žalos dydis – 2019 m. spalio 17 d. M. L. sąmatą, 2019 m. spalio 21 d. atsakovų pirminę sąmatą, N. G. sąmatą, 2020 m. vasario 10 d. UAB „Pajūrio pamatai“ sąmatą. Taip pat teismas išsamiai įvertino D. K. ir M. M. ekspertizės aktų turinį, ekspertų paaiškinimus teismo posėdžių metu. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, sprendimo motyvai yra pakankami tam, kad būtų galima įvertinti, kodėl būtent teismas vadovavosi D. K. ekspertizės aktu.

52.       Apeliantas nurodo, kad jam nėra aišku, dėl kokių motyvų ir faktų teismas, skaičiuodamas garažų atstatymo kaštus, nusprendė, jog garažų atstatymo vertė yra skaičiuojama pagal D. K. ekspertizę, o nusidėvėjimas – pagal T. M. ekspertizę, nors ją laikė nepatikima. Su šiuo apelianto argumentu, teisėjų kolegija nesutinka, nes skundžiame sprendime, nurodoma, kaip teismas apskaičiuoja apelianto pateiktoje M. L. pateiktoje sąmatoje nurodomą avarijos likvidavimo kainą, jei būtų pritaikytas nusidėvėjimo normatyvas. Teismo sprendime nurodoma, jog taikomas 38,4 proc. nusidėvėjimas, kurį statiniui skaičiavo ekspertas T. M., nes D. K. ekspertizės akte nusidėvėjimo normatyvas skaičiuojamas pagal kiekvienos konstrukcijos tarnavimo laiką. Kaip matyti, eksperto T. M. ekspertizės aktu teismas nusprendė nesivadovauti ne dėl to, kad joje nurodytas netinkamas nusidėvėjimo normatyvas, bet todėl, kad ekspertizės akte yra parinkti papildomi sprendiniai, kurie yra pertekliniai ir nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nenurodoma, jog eksperto T. M. ekspertizės akte, normatyvinio dokumento UAB „Sistela“ Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvų pagrindu, apskaičiuotas bendras nusidėvėjimo rodiklis būtų netinkamai apskaičiuotas. Apeliantas taip pat nepateikia skaičiavimų, kurie pagrįstų, jog skaičiuojant nusidėvėjimo normatyvus pagal kiekvienos konstrukcijos tarnavimo laiką, būtų gaunamas rezultatas, kuris iš esmės skirtųsi nuo teismo nustatytos sumos, vertinant M. L. sąmatą. Apeliacinės instancijos teismas tik atkreipia dėmesį, kad  teismas, skaičiuodamas avarijos likvidavimo darbų kainą pagal M. L. sąmatą, pritaikius nusidėvėjimą, 42 339,80 Eur sumą daugino ne iš 61,6 proc. (100 – 38,4 proc.), o iš 61,8 proc. Tačiau net ir pritaikius tinkamą, t. y. 61,6 proc. nusidėvėjimą, gauta suma (26 166 Eur) nežymiai skirtųsi nuo teismo apskaičiuotos sumos (26 081,31 Eur). Minėta suma pagal M. L. sąmatą pritaikius nusidėvėjimą buvo skaičiuojama tuo tikslu, kad ji būtų palyginta su ekspertų D. K. ir T. M. ekspertizės aktuose nurodytomis darbų kainomis, o teismas, skaičiuodamas priteistinos žalos dydį, vadovavosi būtent eksperto D. K. ekspertizės akte nurodyta suma, todėl minėtos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo rezultatui. 

53.       Nors, apelianto nuomone, eksperto D. K. ekspertizės aktas turi trūkumų, ką iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nes ekspertizės akte nėra tiriamosios dalies, kurioje turėtų būti nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, inžinerinių tinklų tiesimo projektas, pagrindiniai statybos procesai, techninės specifikacijos ir kt., tačiau, nagrinėjamu atveju, teismo ekspertas D. K., siekdamas pašalinti visus proceso dalyviams kilusius neaiškumus, susijusius su jo atlikta teismo ekspertize, teismui pateikė išsamius atsakymus į apelianto bei jo atstovės klausimus ir pastabas, nurodydamas, kodėl vienu ir kitu atveju buvo prieita prie atitinkamų išvadų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti eksperto D. K., t. y. asmens, turinčio specialių žinių, paaiškinimais, pirmosios instancijos teismo atliktu ekspertizių palyginimu, todėl aplinkybė, kad eksperto D. K. išvados yra ne tokios, kokių tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo teigti, jog ekspertizė atlikta netinkamai ir teismas ja vadovavosi nepagrįstai.

54.       Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti 5 000 Eur už automobilio „Toyota Land Cruiser“ ir 5 500 Eur už priekabos „Sylan“ sugadinimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškovo reikalavimas buvo atmestas, kadangi ieškovas neįrodė žalos dydžio. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta aplinkybė, kad transporto priemonės defektavimas yra brangus, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti jam padarytos žalos dydį. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama sprendimo dalimi, teigia, kad, nesant ieškovo pateiktų duomenų, teismas galėjo konstatuoti ir kitą automobilio vertę, vadovaujantis byloje esančiais kitais įrodymais.

55.       Teisėjų kolegija pažymi, kad žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 46 punktas).

56.       Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskreciją dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

57.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostata „jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas“ reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas; 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-313/2021). Civilinėje teisėje taikomas bendrasis principas, kad kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslaus jų dydžio, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014).

58.       Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos, susijusios su transporto priemonių apgadinimu, teikė dvi nuotraukas, kuriose matyti apgadinta priekaba ir automobilis, o teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį įsigijo už 5 500 Eur, jo rinkos vertė – 8 000 Eur, priekabą įsigijo už 3 000 Eur, tačiau papildomai už 1 500 Eur įsigijo tentą (kuris įvykio metu buvo nuimtas) ir sumokėjo 600 Eur už stabdžius (iš viso 5 100 Eur). Atsakovai, nesutikdami su nurodytomis transporto priemonių įsigijimo vertėmis, teikė skelbimus, iš kurių matyti, kad 1998 m. automobilio „Toyota Land Cruiser“ vertė yra apie 2 000 Eur, priekabos – 1 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, manydamas, kad byloje pateiktų įrodymų nepakanka nustatyti žalos dydį, susijusį su transporto priemonėmis, turėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, to nepadaręs – turėjo nustatyti žalos dydį, vadovaudamasis byloje esančia medžiaga (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas aptariamą ieškovo reikalavimą, netinkamai taikė CPK 179 straipsnio 1 dalį, CK 6.249 straipsnio 1 dalį.

59.       Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonėms padaryta žala nebuvo vertinta, teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktas nuotraukas, iš kurių matyti, kad automobilis, tikėtina, jau yra neremontuojamas, o priekabos yra tik aplaužyti šonai, taip pat atsižvelgusi į atsakovų pateiktus skelbimus ir juose nurodytas transporto priemonių kainas, daro išvadą, kad dėl sugadintų transporto priemonių ieškovas papildomai patyrė 3 000 Eur žalą. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo nustatytas pagrindas atleisti atsakovus nuo dalies atsakomybės (70 procentų), laikytina, kad iš atsakovų papildomai priteistina 900 Eur žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas yra keistinas iš dalies, padidinant ieškovui iš atsakovų solidariai priteisiamos žalos dydį iki 7 881,60 Eur.

Dėl išlaidų už lokalinės sąmatos parengimą ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą

60.       Apeliantas nesutinka su teismo spendimo dalimi nepriteisti jam 130 Eur už lokalinės sąmatos sudarymą ir 242 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą vien dėl to, kad nėra šiuos apmokėjimus patvirtinančio dokumento. Apelianto teigimu, jo vardu yra išrašytos sąskaitos už minėtų paslaugų suteikimą ir tai yra buhalteriniai dokumentai, įpareigojantys jį šias sąskaitas apmokėti.

61.       Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nurodomos ir prašomos priteisti išlaidos buvo nepagrįstai vertintos kaip bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir sąmatos parengimo kreipėsi iš karto po garažų griūties, kai civilinė byla teisme nebuvo iškelta. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į juos įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Taigi, nurodytos išlaidos turėjo būti vertinamos ne pagal proceso teisės nuostatas, o pagal materialiosios teisės nuostatas – bendrus žalos atlyginimo principus.

62.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą sudėtinė nuostolių dalis yra protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Taigi išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis. Bylinėjimosi išlaidomis yra pripažįstamos tik ekspertizės, kurią paskyrė teismas po civilinės bylos iškėlimo, darymo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2005).

63.       Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju ieškovas ne tik neįrodinėja, kad jo nurodomos išlaidos lokalinei sąmatai parengti bei faktinėms aplinkybėms konstatuoti buvo būtinos, bet ir pagrįstos, t. y. nepateikė dokumentų, pagrindžiančių faktinį išlaidų egzistavimą, mokėjimų atlikimą ir pan. (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priteisti ieškovui 130 Eur už lokalinės sąmatos sudarymą ir 242 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą.

Dėl bylos procesinės baigties 

64.       Apibendrindama padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimas keistinas, nes pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą už transporto priemonių sugadinimą, tuo pagrindu, jog ieškovas neįrodė nuostolių dydžio, netinkamai taikė CPK 179 straipsnio 1 dalį, CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, keistina, padidinant priteisiamos žalos dydį; likusi skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo ir priteisimo

65.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

66.       Dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atliktinas įvertinus šioje byloje susiklosčiusį galutinį procesinį rezultatą. Byloje pareikšto ieškinio reikalavimai patenkinti 14,81 proc. (ieškovas reikalavo iš viso priteisti 53 211,80 Eur (52 839,80 Eur + 130 Eur + 242 Eur), iš kurių priteista 7 881,60 Eur), atmesta 85,19 proc.

67.       Ieškovas prašė priteisti 1 056 Eur žyminį mokestį (1 018 Eur už ieškinį ir 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių). Ieškinį tenkinus 14,81 proc. ieškovui iš atsakovų priteistina 150,77 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio dalis (1 018 Eur x 14,81 : 100). Kadangi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, žyminio mokesčio dalis už minėtą prašymą iš atsakovų nepriteistina.

68.       Ieškovas teikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis patyrė 1 200 Eur, atsakovai – 2 605 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Šalių prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidų sumos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.14, 8.16–8.17 punktų nuostatų, todėl priteistinos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui – ieškovui iš atsakovų priteistina 177,72 Eur (1 200 Eur x 14,81 : 100), atsakovams iš ieškovo priteistina 2 219,20 Eur (2 605 x 85,19 : 100) advokato pagalbos išlaidų.

69.       Nagrinėjant bylą buvo skirtos dvi teismo ekspertizės: ieškovas sumokėjo už pakartotinę teismo ekspertizę 1 800 Eur, atsakovai už teismo ekspertizę sumokėjo 1 500 Eur. Atsakovai už teismo eksperto D. K. apklausą teisme sumokėjo 150 Eur, o už eksperto T. M. apklausą – 50 Eur. Įvertinus tai, kad ieškinys buvo tenkintas 14,81 proc., iš atsakovų ieškovui priteistina 266,58 Eur (1 800 x 14,81 : 100) išlaidoms ekspertizei padengti, o atsakovams – 1 448,23 Eur (1 700 x 85,19 : 100) jų patirtų išlaidų ekspertizei atlikti ir ekspertų apklausai apmokėti.

70.       Sudėjus visas ieškovui iš atsakovų priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumas, gaunama 595,07 Eur (150,77 Eur žyminis mokestis + 177,72 Eur advokato pagalbos išlaidos + 266,58 Eur išlaidos ekspertizei) suma, o atsakovams iš ieškovo iš viso priteistina 3 667,43 Eur (2 219,20 Eur advokato pagalbos išlaidos + 1 448,23 Eur išlaidų ekspertizei) tokių išlaidų atlyginimo. Šias sumas įskaičius atsakovui S. Š. (atlikusiam visus mokėjimus) iš ieškovo priteistina 3 072,36 Eur (3 667,43 Eur - 595,07 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

71.       Dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymas taip pat atliktinas įvertinus šioje byloje susiklosčiusį galutinį procesinį rezultatą. Ieškovas apeliaciniu skundo reikalavo priteisti likusią, pirmosios instancijos teismo, nepriteistą sumą, t. y. 46 230,20 Eur (53 211,80 Eur - 6 981,60 Eur). Išnagrinėjus apeliacinį skundą, ieškovui papildomai priteista 900 Eur žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintas 1,95 proc., o atmestas – 98,05 proc. 

72.       Ieškovas nurodė bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, kad už apeliacinio skundo parengimą advokatei sumokėjo 1 000 Eur, taip pat sumokėjo 913 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovų priteistina 37,30 Eur (1 913 x 1,95 : 100) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. 

73.       Atsakovai nurodė bei pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1 900 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovams iš ieškovo priteisiama 1 862,95 Eur (1 900 x 98,05 : 100) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šias sumas įskaičius atsakovui S. Š. (atlikusiam mokėjimą) iš ieškovo priteistina 1 825,65 Eur (1 862,95 Eur - 37,30 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo V. Ž. T. ieškinį atsakovams S. Š. ir M. R. dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

        Priteisti solidariai iš atsakovų S. Š. ir M. R. 7 881,60 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 60 centų) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamos už priteistą 7 881,60 Eur sumą nuo 2020 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui V. Ž. T..

Priteisti atsakovui S. Š. 3 072,36 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo V. Ž. T.. 

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti atsakovui S. Š. 1 825,65 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus ir 65 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo V. Ž. T..

Teisėjai        Irmantas Šulcas

        Žilvinas Terebeiza

        Agnė Tikniūtė