VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 21 d. 

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Želdynai“ ir atsakovo UAB „Synergy Solutions“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Želdynai“ ieškinį dėl skolos (užmokesčio) ir delspinigių priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Synergy Solutions“ ir

nustatė: 

I. Ginčo esmė 

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo skolą (užmokestį už darbus pagal projektavimo darbų sutartį) – 12 000 Eur, delspinigius – 10 920 Eur, 10 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad jis pagal šalių 2020-10-08 sudarytą projektavimo darbų sutartį (toliau – sutartis) atliko projektavimo darbus ir juos pateikė atsakovui 2021-03-16 el. paštu (duomenys neskelbtini), o pastarasis juos išsisaugojo. Atsakovas nepasirašė darbų perdavimo – priėmimo akto, neatsiskaitė su ieškovu. Visgi 2022 m. liepos mėnesį ieškovas sužinojo, kad 2022-04-06 pagal projektinius sprendinius, kurių želdynų dalį rengė ieškovas, buvo išduotas statybos leidimas (toliau – SLD). Ieškovas teigė, kad atsakovo pretenzijos dėl darbų trūkumų buvo apsimestinės, siekiant išvengti atsiskaitymo. Atsakovas ieškovo darbus priėmė ir naudoja de facto. 2022-07-26 ir 2022-09-01 atsakovui per atstovus buvo pateiktos pretenzijos dėl skolos už atliktus darbus, reikalaujant atsiskaityti per pretenzijose nustatytą terminą. Atsakovas su reikalavimu nesutiko, teigdamas, kad nepasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas. 

3.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021-03-03 nutraukė rangos sutartį dėl ieškovo kaltės, pastarajam nustatytu terminu nepateikus sutartinio darbų rezultato. Ieškovas neįrodė, kad 2021-03-16 perdavė rangos sutarties reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo su atsakovo darbuotoja matyti, kad 2021-03-16, t. y. jau pasibaigus rangos sutarčiai, ieškovas išsiuntė 157 MB apimties archyvinį failą. Šie duomenys nepatvirtina nei darbų perdavimo ir priėmimo fakto, nei kad projektinė dokumentacija atitiko jau pasibaigusios rangos sutarties 2.1.1 ir 6.1 p. numatytus reikalavimus. Be to, iš 2021-03-16 pranešimo matyti, kad atsakovas atsisakė priimti ieškovo rengtą projektinę dokumentaciją ir tai aiškiai išreiškė raštu. Atsakovas sutiko, kad ieškovas bandė daryti želdynų projektavimo darbus, atliko medžių taksaciją, gėlynų detalizaciją, tačiau: a) neparengė sutarties reikalavimus atitinkančio tvarkybos projekto (jį didžiąja dalimi rengė paties užsakovo darbuotojos, siekdamos nepraleisti su statytoju sudarytoje sutartyje nustatytų terminų), b) dėl užsakovui nežinomų priežasčių rangovui nepavyko pasiekti galutinio sutartyje apibrėžto darbų rezultato, rangovas iki nustatyto ir papildomai nustatyto termino neparengė želdinių tvarkybos dviejų atskirų dalių c) jų nesuderino su Visuomenine želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, nedalyvavo derinimo ir sprendinių gynimo posėdžiuose, todėl sutartyje nustatytas darbų rezultatas nei iki papildomai nustatyto termino, nei vėliau, 2021 ar 2022 metais rangovo jėgomis ir pastangomis nebuvo pasiektas. Atsakovui pateikus nesutikimą priimti darbus, ieškovas nepateikė darbų priėmimo – perdavimo akto, siūlydamas jį atsakovui pasirašyti, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad darbų priėmimo – perdavimo aktą ieškovas pasirašė vienašališkai ir pateikė jį atsakovui. SLD išdavimas patvirtina aplinkybę, kad atsakovas yra įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus užsakovui – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, tačiau nepatvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jo atliktų projektavimo darbų rezultatu yra faktiškai naudojamasi ir kad ieškovas perdavė atsakovui projektinę dokumentaciją, atitinkančią rangos sutarties sudėtį ir reikalavimus bei ją suderino. Kol nėra pateiktas šalių pasirašytas atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas ir nėra suėjusios 30 kalendorinių dienų po tokio akto pasirašymo dienos, tol nėra suėjęs mokėjimo prievolės terminas, vadinasi, nėra vėluojama ir atsiskaityti už atliktus darbus nustatytuoju laiku ir nėra pagrindo skaičiuoti 0,5 proc. dydžio delspinigių pagal rangos sutarties 8.1.2. punktą. Taigi ieškovas neturi teisės reikalauti sutartyje nurodytų netesybų. 

4.       Dubliku ieškovas prašė visiškai patenkinti ieškinį. Nurodė, kad aplinkybė, jog nebuvo pasirašytas darbų perdavimo aktas, neturi teisinės reikšmės, nes darbų rezultatą atsakovas priėmė de facto ir jį naudoja. 2022-04-06 buvo išduotas statybos leidimas pagal projektinius sprendinius, kurių želdynų dalį rengė ieškovas. Tai rodo, kad atsakovas panaudojo ieškovo darbų rezultatą pagal paskirtį bei paneigia atsakovo teiginius, kad darbų rezultatas buvo su trūkumais. Atsakovas nepateikė įrodymų apie kitą rangovą, kuris būtų atlikęs darbus iš naujo, nepateikė sutarties su juo, darbų atlikimo akto, sąskaitos – faktūros ir atsiskaitymo dokumentų. Todėl atsakovo pretenzijos dėl darbų trūkumų yra apsimestinės, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Vadovaujantis Sutarties 6.1. p. atsakovui terminas atsiskaityti skaičiuojamas nuo darbų perdavimo. Šiuo atveju atsiskaitymo prievolė siejama ne su sąskaitos pateikimu, o su darbų priėmimo momentu. Atsakovui priėmus darbus ir pradėjus juos naudoti, jam buvo žinoma ir suprantama, kad už juos kilo prievolė atsiskaityti su ieškovu. Priešingas aiškinimas suteiktų užsakovams, taip pat ir atsakovui, nepagrįstą galimybę vilkinti atsiskaitymą už darbus, piktnaudžiauti savo teisėmis projektuotojų sąskaita. 

5.       Tripliku atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės iki paties ieškovo nurodomo dokumento persiuntimo dienos, dėl ko ieškovas negali įgyti rangos sutartimi pagrįstos reikalavimo teisės į atsakovą. Ieškovas padarė esminį sutarties pažeidimą, kurio nepašalino per papildomai jam nustatytą terminą, neperdavė atsakovui rangos sutartyje nustatyto sutarties dalyko, dėl ko atsirado CK numatytos sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Vien aplinkybė, jog atsakovas atsisiuntė jam siunčiamą dokumentą, patvirtina tik dokumento siuntimo aplinkybę, bet ne darbų perdavimo ar priėmimo faktą. Taip pat neįrodo ir aplinkybės, kad ieškovas atsakovui perdavė tą darbą, kuris buvo aptartas rangos sutartyje. Rangos sutartyje buvo nustatyti konkretūs darbai, kuriuos ieškovas turėjo atlikti ir reikalavimai tokiems darbams (rangos sutarties 2.1.1. p. ir 6.1 p.) bei darbų atlikimo terminas. Tačiau ieškovas nesilaikė sutartyje nustatyto termino, darbų neatliko ir per papildomai du kartus nustatytus terminus, kaip ir neatliko bei neperdavė atsakovui rangos sutartyje aprašytų darbų. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pasibaigus sutarčiai, ieškovas atsakovui siuntė projektinius pasiūlymus, kurių atsakovas neužsakė ir neprašė parengti. Statybą leidžiančio dokumento išdavimas patvirtina aplinkybę, kad atsakovas yra įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus užsakovui – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, tačiau nepatvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės, kad 1) jo atliktų projektavimo darbų rezultatu yra faktiškai naudojamasi ir 2) ieškovas perdavė atsakovui projektinę dokumentaciją, atitinkančią rangos sutarties sudėtį ir reikalavimus ir ją suderino. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-06-02 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. 

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2020-10-08 UAB „Želdynai“ ir UAB „Synergy Solutions“ sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią UAB „Želdynai“ įsipareigojo iki 2020-11-30 parengti ir suderinti Nacionalinės gamtos mokyklos įkūrimo naujos statybos želdinių tvarkymo 2 atskiras dalis (sutarties 2.1.1., 5.2. p.). Atsakovas 2021-01-25 pretenzija paragino ieškovą atlikti darbus ir pratęsė terminą iki 2021-02-05, pakartotine pretenzija – iki 2021-02-26. M P.parengtą darbą išsiuntė atsakovui 2021-03-16 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Jo darbuotoja K.P. tos pačios dienos elektroniniu laišku padėkojo už pavėluotus sprendinius, o A.M. netrukus atsakė ieškovui, kad sutartas darbas nebuvo atliktas ir pateiktas laiku, todėl jo negali įtraukti į savo projektą, byla turi klaidų, nesuderinta su kitų dalių sprendiniais, tekstiniai dokumentai padriko stiliaus ir formato. Praėjus daugiau nei metams (2022 m. liepą) ieškovas sužinojo (tai matyti iš VĮ Registrų centro išrašo), kad 2022-04-06 buvo išduotas statybos leidimas pagal projektinius sprendinius, kuriuos, kaip teigia, rengė jis. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas 2022-07-06 išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą ZEL22, Nr. 017 dėl 12 000 Eur už projektavimo darbus ir PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ZEL018 dėl 10 920 Eur delspinigių pagal 2020-10-08 projektavimo darbų sutartį. Šias sąskaitas ieškovas pateikė atsakovui 2022-07-28 kartu su 2022-07-26 pretenzija. Atsakovas 2022-08-18 atsisakė patenkinti ieškovo pretenziją. Tuomet ieškovas 2022-08-29 parengė pakartotinę pretenziją, kurios atsakovas taip pat nepatenkino. 

8. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo parengtame ir atsakovo pakoreguotame projekte atlikti esminiai taisymai ar kad visą projektinę dokumentaciją iš esmės rengė atsakovo darbuotojai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nebūtų samdęs ieškovo, jei jo paslaugos jam nebūtų buvę reikalingos, be to, ieškovo darbuotojas M. P. turėjo Želdynų projekto rengimo vadovo atestatą, kuris reikalingas Želdynų daliai parengti pagal Želdynų įstatymą ir kurio reikalavo Vilniaus miesto savivaldybė. Augalų išdėstymo planas, augalai (lentelė), sąnaudų žiniaraštis, želdinių inventorizacija, kertamų augalų planas yra rengta ieškovo. Atsakovas nepateikė ekspertizės išvados dėl ieškovo atlikto darbo trūkumų. Pasirašant projektavimo darbų sutartį, nebuvo pridėta techninė užduotis ar kitoks dokumentas, kuris detalizuotų reikalavimus sutarties dalykui, jų nenurodė ir atsakovas. Sprendime pažymėja, jog nėra duomenų, kad parengtas darbas neatitiko kokių nors teisės aktų reikalavimų, tik iš šalių susirašinėjimo ir teiktų paaiškinimų matyti, kad jis nevisiškai atiko atsakovo lūkesčius, nes pastarasis atliko korekcijas (pvz., nors atsakovas siuntė atnaujintą planą, sprendiniai ant jo nebuvo perkelti). Atsakovo koreguotą sprendinį dėl lietaus nuotekų surinkimo įrengiant lietaus sodą, nenumatytą kelių obelų atsodinimą bei sprendinių palikimą ant neatnaujintų brėžinių, kai toks sprendinių perkėlimas atliekamas ne perbraižant, bet kompiuterio pagalba perkeliant sprendinius ant naujų brėžinių, teismas laikė ne sprendinių parengimu, o jų daliniu koregavimu, kuris nepanaikina atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už atliktą darbą, tik suteikia pagrindą sutartą kainą mažinti. Tokį pagrindą suteikia ir projektinės dokumentacijos įforminimas, su kuriuo dirbo atsakovo darbuotojos.

9. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad 2020-10-06 atsakovo darbuotoja ragino ieškovą derinti projektinę dokumentaciją su Verkių regioniniu parku, nurodė tiek derinimo laiką, tiek informavo apie būtinybę koreguoti sprendinius, atsižvelgiant į viešinimo metu gautas pastabas. Duomenų, kad šią pareigą ieškovas įvykdė, nėra. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl ieškovo atlikto darbo ir po to vykusį nedidelį jo darbo koregavimą bei įforminimą, kurį atliko atsakovas, projekto derinimą, kuriame taip pat dalyvavo ne ieškovas, o atsakovas, skirtingą liudytojų ieškovo parengto darbo apimties ir kokybės vertinimą, nepateikiant tikslių skaičiavimų, priėjo išvadą, kad ieškovas projektavimo darbų sutartį įvykdė apytiksliai 80 proc., todėl jam iš atsakovo priteisė 9 600 Eur. 

10. Skundžiamam sprendime nurodyta, kad stsakovas, gavęs darbą, pareiškė pretenzijas, darbą koregavo ir projektą pats derino su atitinkamomis institucijomis. Statybos leidimą, panaudodamas ieškovo atliktą darbą, atsakovas gavo tik 2022-04-06. Ieškovas, atsakovui išrašydamas 2022-07-26 sąskaitą faktūrą, jam suteikė papildomą terminą iki 2022-08-02 ją apmokėti. Tesmas priėjo išvadą, kad delspinigiai ieškovui priklauso nuo 2022-08-03 ir jie skaičiuotini ne už sutartinę kainą, o už pagrįstai atsakovo mokėtiną 9 600 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas ieškinį pareiškė 2022-11-21, tad jis turi teisę į delspinigius nuo 2022-08-03 iki 2022-11-21, t.y. už 110 dienų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir šalių interesų pusiausvyrą, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimus atitiktų delspinigių sumažinimas procentine išraiška iki 0,2 proc. (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Skaičiuojant už 9 600 Eur sumą per 110 dienų tai sudarė 2 112 Eur. 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 

11. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-02 sprendimo dalį, kurioje ieškovo ieškinio reikalavimo dalis dėl delspinigių patenkinta, priteisiant tik 2 112 Eur, o kita dalis atmesta, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo 8 736 Eur delspinigių sumą.

12. Apeliantas nurodo, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai taiko atsakovui sutartyje numatytas netesybas už sutarties pažeidimą. Remdamasis sutarties 8.1.2. punkte nustatytais 0,5 proc. delspinigiais, skaičiuojamais nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną ir CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatyta netesybų išieškojimo senatimi, ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo 10 920 Eur delspinigių (12 000 Eur x 0,5 proc. x 182 dienų). Sumažindamas ieškovo prašomą priteisti sumą 80 procentų, pirmosios instancijos teismas galėjo sumažinti delspinigius tokia pačia procentine išraiška, tokiu atveju delspinigiai sudarytų 8 736 Eur (9 600 Eur x 0,5 proc. x 182 dienų). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai delspinigius sumažino iki 2 112 Eur. Pirmosios instancijos teismas ne tik sumažino delspinigių terminą, bet ir sumažino šalių aptartą netesybų dydį.

13. Apeliantas laikosi pozicijos, kad atsiskaitymo prievolė siejama ne su sąskaitos pateikimo, o su darbų priėmimo momentu. Darbų priėmimo momentu laikytina 2021-03-16 data, kadangi šią deną atsakovui buvo galutinai perduotas ieškovo atliktas darbas. Vėliausiai atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu iki 2021-04-15. Sprendime konstatuota, jog: 1) sutarties sąlygas, tarp jų ir delspinigių dydį – pasiūlė atsakovas; 2) atsakovas nėra silpnesnioji sandorio šalis, kurios atžvilgiu teismas turėtų taikyti tam tikras išimtis ir mažinti jo paties sutartyje nustatytas netesybas; 3) atsakovo nesąžiningumas byloje akivaizdus ir konstatuotas. Atsakovas, perėmęs darbų rezultatą, juo naudojosi daugiau kaip pusantrų metų ir iki šiol ieškovui nėra sumokėjęs net dalies skolos. Šių aplinkybių visetas yra esminė priežastis, dėl ko mažinti netesybas nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Suteikęs nepagrįstą pranašumą nesąžiningai ir sutartį pažeidusiai šaliai, pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo interesus.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas patirtų nuostolių neįrodinėjo, netesybas kildindamas iš pasibaigusios sutarties 8.1.2. punkto bei skaičiuodamas pagal savo pasvarstymus dėl netesybų skaičiavimo pradžios termino. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti delspinigius (netesybas), kurių dydis beveik prilygsta pareikštam reikalavimui dėl skolos. Atsakovas 2023-07-02 apeliaciniame skunde pateikė argumentus, kad ir pirmosios instancijos teismo nustatytas sumažintas delspinigių dydis negalėtų būti laikomas protingu, kadangi sudaro beveik ketvirtadalį teismo priteistos sumos. Tokio dydžio suma nėra ir negalėtų būti siejama su minimaliais ieškovo nuostoliais. Ieškovo apeliaciniu skundu prašoma priteisti suma – 8 736 Eur, taip pat nėra susijusi su minimaliais ieškovo nuostoliais. 

15. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2395-964/2023 dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys ir iš atsakovo ieškovui priteistas užmokestis – 9 600 Eur, delspinigiai – 2 112 Eur, 10 proc. priteistos sumos dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos – 739,90 Eur ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. 

16. Apeliantas nurodo, kad ieškovas padarė esminį sutarties pažeidimą, t. y. pagal 2022-10-08 projektavimo darbų sutarties 5.2 punktą, darbus ieškovas privalėjo atlikti iki 2020-11- 30, tačiau iki nustatyto termino prisiimtų įsipareigojimų ieškovas neįvykdė, dalį darbų, atliktinų ieškovo (pvz., projektinės dokumentacijos derinimą) atlikinėjo pats atsakovas (jo darbuotojai). Šio pažeidimo ieškovas nepašalino per papildomai jam nustatytą terminą, neperdavė atsakovui rangos sutartyje nustatyto sutarties dalyko, dėl ko atsirado CK numatytos sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Siunčiamomis pretenzijomis atsakovas net du kartus pratęsė ieškovui terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, tačiau įsipareigojimai įvykdyti nebuvo. Be kita ko, priešingai negu sprendime (sprendimo 16 p.) nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių sudaryta sutartis nebuvo pratęsta, atsiradus objektyvioms priežastims. Apeliantas, ieškovui padarius esminį sutarties pažeidimą, turėjo teisę nutraukti sutartį, kas numatyta ir CK 6.217 straipsnio 1 dalyje. Nutraukus sutartį, rangovas nebeturi pareigos sutartį vykdyti, o užsakovas – reikalauti ją įvykdyti. 

17. Skunde teigiama, kad 2023-05-04 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Tomas Kazlauskas patvirtino, jog atsakovui buvo reikalingas visiškai ir sutartyje numatytu laiku atliktas darbas. Iš projektavimo darbų sutarties akivaizdu, kad visu darbu laikomas ne tik parengtas projektas, bet ir suderintas projektas, o taip pat atitinkamais formatais ir kiekiais pateikti dokumentai. Sutartyje nebuvo sutarta dėl dalinio darbų atlikimo ir dalinio darbų įkainojimo, buvo nurodyti konkretūs darbai, kurie turi būti visiškai įvykdyti iki konkretaus termino. Nebuvo ginčo, kad sutartyje nustatytu terminu darbai atlikti nebuvo; byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų įvykdęs sutarties 6.1 punktą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįvykdė pareigos suderinti projektą su atitinkamomis institucijomis, kas patvirtina aplinkybę, kad dalis darbų iš viso atlikta nebuvo. Apeliantas laikosi pozicijos, kad ieškovas neįvykdė visų sutartinių prievolių, t. y. neatliko 2.1.1. punkte nurodytų darbų. 

18. Apeliantas nurodo, kad nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl delspinigių priteisimo, todėl nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria apskritai bet kokio dydžio netesybos priteistos. Apeliantas laikosi pozicijos, kad rangos sutartis pasibaigė 2021-03-03. Esant tokioms aplinkybėms bei paties ieškovo nurodomai aplinkybei, kad projektinę dokumentaciją ieškovas atsakovui perdavė 2021-03-16, atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovui, remiantis CK 6.221 straipsnio 1 dalimi, nebegali kilti iš rangos sutarties (ieškinys rangos sutarties pagrindu negali būti patenkintas, nes 2021-03-03 pasibaigė atsakovo sutartiniai įsipareigojimai 1) priimti projektavimo darbus; 2) atsiskaityti už perduotus projektavimo darbus). Neegzistuojant apelianto sutartinei prievolei pagal sutartį priimti projektavimo darbus ir už juos atsiskaityti, nėra pagrindo taikyti ir rangos sutartyje nurodytų netesybų, nes ši nuostata taikytina tik už galiojant rangos sutarčiai apelianto prisiimtų prievolių nevykdymą. Ieškovas reikalavimą priteisti netesybas siejo su neatsiskaitymu už atliktus darbus, tačiau joks darbų perdavimo – priėmimo aktas sutarties galiojimo metu pasirašytas nebuvo, nebuvo pateikta sąskaita faktūra (sutarties 4.1 punktas) sutarties galiojimo laikotarpiu. Tokiu būdu, negalėjo būti taikoma ir sutarties 8.1.2 p. nuostata. 

19. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutartyje nėra nuostatos, numatančios, jog griežtas terminų laikymasis yra esminė šios sutarties sąlyga. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad sutarties terminas buvo pratęstas net kelis kartus. Nei šalių susirašinėjimo metu, nei bendravimo – terminų laikymasis taip pat nebuvo ieškovui nurodytas kaip esminė sutarties sąlyga, kurios nesilaikius, sutartis atsakovui prarastų prasmę. Taigi byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog šalys būtų susitarusios ir supratusios, jog nustatyto termino pažeidimas yra laikomas esmine sutarties sąlyga, kurią ieškovui pažeidus, darbų rezultatas atsakovui praras prasmę, nebebus reikalingas ir dėl to atsakovas pagrįstai galės atsisakyti jį priimti bei už jį atsiskaityti. 

20. Ieškovas laikosi pozicijos, kad sutartyje šalys nenumatė, kaip ir su kuo turi būti derinami darbai. Tuo tarpu įstatyme numatyta, jog derinimas su valstybinėmis ar savivaldybių institucijomis privalomas, kai tai numatyta įstatyme. Vykdydamas sutartį, ieškovas ją vykdė taip, kaip ją suprato ir derinimą vykdė su atsakovu. Šias aplinkybes pagrindžia byloje esantys rašytiniai duomenys, šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog šalys nuolat bendradarbiavo. Tai, kad atsakovas tikėjosi, jog ieškovas suderins projektą ir su savivaldybės institucija, nereiškia, jog šalys dėl to buvo susitarusios. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtent tokią užduotį buvo suformulavęs ieškovui (suderinti parengtą projektą su konkrečiomis institucijomis, gauti atitinkamus leidimus ir kt.), o ieškovas, ją supratęs, sąmoningai neįvykdė. Atsakovas ieškovo atliktą darbų rezultatą priėmė ir jį panaudojo. Tai, kad ieškovas neįvykdė formalių sąlygų, t. y., nepasirašė atliktų darbų akto ir nepateikė jo atsakovui, kad pavėlavo (kas nebuvo esminis sutarties pažeidimas) – šiuo atveju nepaneigia ieškovo teisės reikalauti teisėto atlyginimo už atsakovo perimtą ir naudojimą ieškovo atliktų darbų rezultatą. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. 

22. Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už ieškovo atliktus projektavimo darbus pagal šalių sudarytą 2020-10-08 UAB „Želdynai“ ir UAB „Synergy Solutions“ projektavimo darbų sutartį. 

23.

24. Pirmosios instancijos teismas iš aplinkybių, kad ieškovo 2021-03-16 išsiųstus archyvinius failus su projektavimo darbų rezultatais atsakovas gavo, jų negrąžino ir panaudojo, gaudamas statybą leidžiantį dokumentą (2022-04-06 buvo išduotas statybos leidimas pagal projektinius sprendinius, kuriuos rengė ieškovas) pagrįstai nusprendė, kad atsakovas turi prievolę sumokėti užmokestį už ieškovo atliktus darbus, kurie atitinka sutartyje suformuluotą užduotį (žr. sprendimo 11 pastraipą), kadangi ieškovo atlikti darbai net ir po pratęsto sutarties vykdymo termino atsakovui neprarado prasmės (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 16 pastraipą). Ši pirmosios instancijos teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2019-12-23 nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e3K-3-400-916/2019, suformuotą teismų praktiką: „pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį, rangovui pažeidus viso darbo atlikimo galutinį terminą, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad užsakovas rangos sutartiniuose santykiuose rangovui praleidus viso darbo galutinį terminą turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl terminio praleidimo padarytus nuostolius tik tuo atveju, jei darbų įvykdymas tokiomis sąlygomis užsakovui prarado prasmę. Pažymėtina, kad CK 6.652 straipsnio 4 dalis nenustato teisės apskritai atsisakyti sumokėti rangovui už šio atliktus ir perduotus darbus, jei užsakovas tuos darbus priėmė.“ (žr. 48 paminėtos nutarties pastraipą).

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys sutartyje susitarė dėl Nacionalinės gamtos mokyklos įkūrimo naujos statybos želdinių tvarkymo dviejų atskirų dalių parengimo ir suderinimo. Šalys neaptarė suderinimo turinio, t. y. su kuo šios dalys turi būti suderintos. Ieškovas suderinimą suprato kaip derinimą su užsakovu ir informacijos teikimą užsakovui projektą derinant su kitomis institucijomis. Atsakovas nurodė tikėjęsis suderinimo su atitinkamomis valstybės ir savivaldybės institucijomis. Sprendime nurodyta, kad teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl ieškovo atlikto darbo ir po to vykusį jo darbo koregavimą bei įforminimą, kurį atliko atsakovas, projekto derinimą, kuriame taip pat dalyvavo ne ieškovas, o atsakovas, skirtingą liudytojų ieškovo parengto darbo apimties ir kokybės vertinimą, nepateikiant tikslių skaičiavimų, priėjo prie išvados, kad ieškovas projektavimo darbų sutartį įvykdė apytiksliai 80 proc. Kadangi nėra duomenų apie tai, kad atsakovas bendradarbiavo su ieškovu, informavo apie būsimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos želdynų grupės posėdį, atsakovas neturi pagrindo reikšti pretenzijas ieškovui, kad sprendinių nesuderino su savivaldybe.

26. Atsakovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu pateisino ieškovo, kaip profesionalo nekompetenciją ir pareigų nevykdymą bei dalį atsakomybės už ieškovo pareigų nevykdymą perkėlė atsakovui, laikydamas, kad atsakovas turėjo informuoti ieškovą apie projekto derinimą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos želdynų grupe. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškovas neįvykdė pareigos suderinti želdynų projektą su Verkių regioninio parko administracija, šiai aplinkybei nesuteikė didelės reikšmės, spręsdamas kiek darbų ieškovas atliko. Apeliantas laikosi pozicijos, kad ieškovas neįrodė jo atliktų darbų apimties ir turinio. 

27. Sutiktina su apelianto pozicija ir spręstina, jog rangos sutarties dalykas buvo nurodytas rangos 2.1.1 punkte ir šalys buvo sutarusios dėl to, kad ieškovas parengs tam tikras techninio projekto dalis, ir jas suderins. CK 6.702 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatyta, kad rangovas ne tik privalo atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; bet ir parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatymo numatytais atvejais – su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę (CK 6.702 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šalių sutartyje reikalavimas suderinti nėra konkretizuotas, vadinasi, jis apima visus pagal atitinkamus teisės aktus privalomus želdinių tvarkybos projektų derinimo su visomis teisės aktuose numatytomis institucijomis darbus. Įrašymas į sutartį prievolės, kad rangovas darbą turi suderinti su užsakovu neturi prasmės: užsakovas nepriimtų darbo, neatitinkančio jo poreikių, sutartyje nurodytų tikslų ir savybių. Todėl sutarties 2.1.1 punkte nurodyta ieškovo prievolė suderinti darbus reiškė ieškovo atliktų darbų suderinimo su atitinkamomis valstybės ir savivaldybės institucijomis prievolę. Dėl šių priežasčių būtent taip šią sutarties nuostatą suprastų analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Atskirai nebuvo nurodyta kiekvieno iš šių dviejų darbų vertė, tačiau ieškovas antrojo darbo – derinimo – iš viso neatliko. Nesant kitokių įrodymų, darytina išvada, kad projektavimas ir derinimas yra vienodai svarbūs, kas reiškia, kad ieškovas neatliko pusės (50 proc.) iš sutartų darbų. Šią proporciją šalys galėjo paneigti, jei bylos nagrinėjimo metu būtų pateikusios atitinkamus įrodymus. Taip pat, šalys susitarė, kad bus mokama už darbų rezultatą, ką numato ir CK 6.700 straipsnio norma reglamentuojanti projektavimo rangos teisinius santykius.

28. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad statyboms, vykstančioms saugomose teritorijose būtinas saugomų teritorijų direkcijos pritarimas. To paties įstatymo 271 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nustatyta saugomos teritorijos direkcijos pritarimo būtinumą: „Saugomų teritorijų direkcijos tikrina statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, projektus. Tikrinama statinio projektų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems: 1) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui); 2) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų); 3) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose“. 

29. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau – leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau – sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 30-2934/18(2.1.1E-TD2) buvo patvirtintas Atskirųjų želdynų projektų, rengiamų Savivaldybės ir valstybinės žemės sklypuose, viešinimo tvarkos aprašas. Remiantis šiuo aprašu, buvo nustatyta želdynų projektų viešinimo ir derinimo procedūra, kuri buvo privaloma.

30. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad atitinkami teisės aktai numatė, kas ir su kokiomis institucijomis bei kokiais atvejais turi būti derinama. Ieškovas kaip projektuotojas turėjo parengti projekto želdynų dalis, taigi, turėjo laikytis ir nurodyto teisinio reglamentavimo.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis bylos dokumentų analize ir liudytojų (ieškovo ir atsakovo darbuotojų) parodymais (pvz.: 2023-05-04 teismo posėdžių garso įrašo 00:53:56 ir 2:09:28, liudytojų M. P. ir K. P.parodymai) nustatė, kad ieškovas atliko 80 proc. arba 8/10 (2/10 darbų dalys neatliktos) sutartyje numatytų projektavimo darbų (žr. sprendimo 20 – 22 ir 32 pastraipas). Nors atsakovas nesutiko su šia teismo nustatyta atliktų darbų proporcija, tačiau konkretaus mažesnio atliktų darbų kiekio nenurodė ir nepagrindė, nors mažesnės atliktų darbų apimties, po to, kai ją nustatė pirmosios instancijos teismas, įrodinėjimas buvo atsakovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytoji atliktų darbų dalis yra tik 80 proc. ½ darbų dalies. Kita ½ darbų dalis – projektų derinimas. Šios darbų dalies ieškovas neatliko. Dėl to bendra ieškovo atliktų darbų dalis mažintina iki 3/10, arba 0,3 dalių (10/10 – 5/10 – 2/10 = 3/10). Atsižvelgiant į tai, keistina pirmosios instancijos teismo priteista suma ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 3 600 Eur už atliktus darbus.

32. Šalių sudarytos projektavimo darbų sutarties 8.1.2. punkte numatyta, kad nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus, užsakovas moka vykdytojui 0,5 proc. pradinės neapmokėtų darbų kainos dydžio delspinigius. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad projektavimo darbų sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad sutartinis darbas ir/ar jo etapas yra atliktas, kai abi šalys jį patvirtina atlikto sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo aktu. Nepatvirtinus sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo akto per 8 darbo dienas ir nepateikus pretenzijų dėl atliktų darbų, atlikimo aktas bus laikomas patvirtintu ir užsakovas privalės apmokėti pagal šios sutarties apmokėjimo sąlygas. Teismas priėjo išvadą, kad pagal šias sutarties nuostatas pareiga atsiskaityti kyla darbą ne tik perdavus, bet ir priėmus arba nepateikus pretenzijų po akto gavimo, nors jo ir nepatvirtinus. Atsakovas, gavęs darbą, pareiškė pretenzijas, darbą koregavo ir projektą pats derino su atitinkamomis institucijomis. Statybos leidimą, panaudodamas ieškovo atliktą darbą, atsakovas gavo 2022-04-06. Ieškovas, atsakovui išrašydamas 2022-07-26 sąskaitą faktūrą, jam suteikė papildomą terminą iki 2022-08-02 ją apmokėti. Pirmosos instancijos teismas konstatavo, kad delspinigiai jam priklauso nuo 2022-08-03. Ieškovas ieškinį pareiškė 2022-11-21, vadinasi, jis turi teisę į delspinigius nuo 2022-08-03 iki 2022-11-21, t. y. už 110 dienų. 

33. Ieškovo pozicija, kad pagal sutarties 4.1. ir 6.1. punktų nuostatas atsakovui terminas atsiskaityti skaičiuojamas nuo darbų perdavimo, kadangi šiuo atveju atsiskaitymo prievolė siejama ne su sąskaitos pateikimu, o su darbų priėmimu. Darbų priėmimo momentu ieškovas laiko 2021-03-16, kadangi šią datą buvo atsakovui galutinai perduotas ieškovo atliktas darbas. Atsakovas pagal sutarties 4.1 punkto nuostatas turėjo atsiskaityti su ieškovu iki 2021-04-15. Ieškovas prieštarauja ir dėl netesybų sumažinimo, teigdamas, kad teismas neturėjo tam pagrindo. Nesutiktina su tokia ieškovo delspinigių skaičiavimo pradžia, kadangi šalys darbų priėmimo – perdavimo akto nepasirašė, jo ieškovas net ir nebuvo atsakovui pateikęs. Pagal sutartį turi būti perduotas baigtas ir tinkamai atliktas darbas (sutarties 6.1 punktas). Kadangi ieškovo darbas nebuvo baigtas (baigtumas – 80 proc. vienos darbų dalies), pirmosios instancijos teismas pagrįstai delspinigių pradžią skaičiavo nuo ieškovo pateiktos sąskaitos už atitinkamą darbų dalį apmokėjimo termino pabaigos.

34. Įstatymas suteikia teismui teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).

35. Kaip minėta ankstesnėje nutarties pastraipoje, žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia, tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį, neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos būtinai privalo būti sumažintos. 

36. Konstatuojama, kad ieškovas nepateikė duomenų apie patirtus realius nuostolius. Ieškovas netesybas kildina iš sutarties nuostatos ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sumažinti priteistų netesybų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodinėjo patirtų nuostolių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino netesybų dydį iki 0,2 proc. Ieškovui priteisiami 0,2 proc. delspinigiai už 110 dienų sudaro 792 Eur (3 600 Eur x 2 proc. x 110). Ši suma atitinka galimus ieškovo nuostolius, 110 dienų negavus jam priklausančio užmokesčio, atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus.

37. Atsakovas nesutinka su primosios instancijos teismo ieškovui priteistomis 10 procentų dydžio metinėmis palūkanomis. Teigia, kad ieškovas nebegali remtis sutarties nuostatomis, įrodinėdamas faktą, kad apeliantas praleido sutartyje nustatytą atsiskaitymo terminą. Taip pat ieškovas negali būti laikomas tinkamai ir laiku atlikęs bei atsakovui perdavęs 2020-10-08 sutartyje sutartą darbų rezultatą. Pažymėtina, kad konstatavus, jog ieškovas atliko dalį darbų, o atsakovas juo gavo, panaudojo ir atsakovui kilo pareiga už juos atsiskaityti, atsakovui praleidus atsiskaitymo terminą, jam tenka pareiga mokėti ir metines palūkanas už teismo priteistą sumą, kurias pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis).

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteisto užmokesčio keistina, jį sumažinant ir priteisiant ieškovui iš atsakovo užmokestį – 3 600 Eur, delspinigius – 792 Eur ir 10 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 392 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo patenkintų reikalavimų suma sumažėjo iki 19,16 proc. (4 392 Eur yra 19,16 proc. ieškinyje pareikštų reikalavimų sumos – 22 920 Eur). Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidas – 5 380,20 Eur. Patenkinta 19,16 procentų reikalavimų, tad iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 030,81 Eur (5 380,20 Eur x 19,16 proc.). Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 4 089,80 Eur. Atmetus ieškovo reikalavimų dalį – 80,84 proc., atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 3 305,55 Eur (4 089,80 Eur x 80,84 proc.). Pritaikius vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme – 2 274,74 Eur.

40. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teismą – 1 815 Eur. Atsakovo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 2 486,40 Eur. Bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, atsakovo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies ir ieškovo patenkinti reikalavimai sumažėjo 37,50 proc. (pirmosios instancijos teismo priteista užmokesčio ir delspinigių suma – 11 712 Eur, apeliacinės instancijos teismo priteista atitinkama suma – 4 392 Eur). Paliktoji galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis – 62,50 proc. (100 – 37,50 = 62,50). Pritaikius šias proporcijas, atsakovui iš ieškovo priteistina jo apeliacinės instancijos teisme  turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis – 1 554 Eur (2 486,40 Eur x 62,50 proc.). Ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 680,63 Eur (1 815 Eur x 37,50 proc.). Pritaikius vienarūšių reikalavimų įskaitymą (1 554 – 680,63), atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 873,37 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai). 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330, 331 straipsniais,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-02 sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Ieškovo UAB „Želdynai“ ieškinį dėl skolos (užmokesčio) ir delspinigių priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Synergy Solutions“, patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Želdynai“, j. a. k. 133124387, iš atsakovo UAB „Synergy Solutions“, j. a. k. 302781077, užmokestį – 3 600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų), delspinigius – 792 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt du eurus), 10 (dešimties) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 4 392 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt du eurus) nuo 2022-11-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Priteisti atsakovui UAB „Synergy Solutions“, j.a.k. 302781077, iš ieškovo UAB „Želdynai“, j. a. k. 133124387, bylinėjimosi išlaidas – 2 274,74 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir septyniasdešimt keturis euro centus).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. 

Priteisti atsakovui UAB „Synergy Solutions“, j. a. k. 302781077, iš ieškovo UAB „Želdynai“, j. a. k. 133124387, bylinėjimo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 873,37 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir trisdešimt septynis euro centus). 

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.