Administracinė
byla Nr. A556 - 190/2011
Procesinio sprendimo
kategorija 1.2; 9.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus
Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus
(pranešėjas),
sekretoriaujant Gitanai
Aleliūnaitei,
rašytinio proceso tvarka
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios
akcinės bendrovės „Rududu ir Co“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje
pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rududu ir Co“ skundą atsakovui
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl operatyvaus
patikrinimo pavedimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas
uždaroji akcinė bendrovė „Rududu ir Co“ (toliau – ir pareiškėjas, ir
UAB „Rududu ir Co“) su skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į teismą, prašydamas
panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir
Inspekcija) 2009 m. lapkričio 11 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr.
186-351 (toliau – ir pavedimas).
Pareiškėjas
paaiškino, kad skundžiamu pavedimu Inspekcijos viršininko pavaduotoja,
vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 120
straipsniu, pavedė inspekcijos vyriausiajai specialistei patikrinti mokesčių
įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų
mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Pavedime nurodoma vieta – UAB „Rududu ir
Co“, pradėti patikrinimą nurodyta 2009 m. lapkričio 11 d., baigti 2009
m. gruodžio 3 d. Paaiškino, kad vadovaujantis MAĮ 2 straipsnio 12 dalimi,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m.
gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-1624/2006, Viešojo
administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 2 straipsnio 11
dalimi, pavedimas laikytinas individualiu administraciniu aktu. Pavedimas
neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Šis aktas nėra pagrįstas nustatytais
faktais (dalinai nurodytas tik teisinis pagrindas), nėra nurodyta šio akto
priėmimo priežastis, nėra argumentacijos. Pažymėjo, kad operatyvių patikrinimų
pradėjimo, atlikimo ir jų rezultatų įforminimo tvarką nustato Valstybinės
mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM)
viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71 patvirtintos Operatyvaus
patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo
taisyklės ir dokumentų formos (toliau – ir OP pildymų taisyklės) ir VMI
prie FM viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 patvirtintos
Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo
taisyklės (toliau – OP taisyklės). Skundžiamas pavedimas neatitiko šių
taisyklių reikalavimų. Pareiškėjas rėmėsi MAĮ 32 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,
36 straipsnio 9 punktu ir paaiškino, kad skundžiamas aktas neatitinka įstatymo
reikalavimų, kuriuose nustatytos mokesčių administratorių teisės ir pareigos.
Nurodė, kad trūkumai yra esminiai ir jie turi būti ištaisyti.
Atsakovas Inspekcija
atsiliepimu (b. l. 16) su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Atsakovas paaiškino,
kad 2009 m. lapkričio 11 d. pavedimo išrašymo priežastis – pareiškėjo ir
uždarosios akcinės bendrovės „MV Retail“ (toliau – ir UAB „MV Retail“)
turtinių santykių tyrimas. Kaip Inspekcija nurodė, kad jų duomenimis abi
bendrovės vykdo tą pačią veiklą, registruotos tuo pačiu adresu, ta pati
finansininkė veda abiejų bendrovių buhalterinę apskaitą, be to, UAB „MV Retail“
prekybos vietose veiklą vykdo ir pareiškėjas. Pavedime nurodytas tikslas –
patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose aktuose ir kitose srityse
nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. 2009 m. lapkričio 11 d. nuvykus į
pareiškėjo buveinę, adresu (duomenys neskelbtini), su pavedimu
supažindintas pareiškėjo įgaliotas asmuo – vyr. finansininkė I.
G. Tą pačią dieną pareiškėjo finansininkė pateikė dalį prašomų dokumentų.
Kadangi Inspekcijai buvo pateikti ne visi reikalingi dokumentai, UAB „Rududu ir
Co“ direktoriui 2009 m. lapkričio 19 d. buvo duotas
mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.26)-304-5414, kuriuo nurodyta iki
2009 m. gruodžio 3 d. pateikti trūkstamus dokumentus. Šis nurodymas laiku
nebuvo įvykdytas. Paaiškino, kad nurodyti operatyvaus patikrinimo priežastį
teisės aktai nereikalauja. Rėmėsi MAĮ 120 straipsnio 2 dalimi. Tokio
reikalavimo nėra ir 2008 m. gruodžio 30 d. VMI
prie FM viršininko įsakymu Nr. VA-71 patvirtintose taisyklėse. Paaiškino, kad
pavedimas surašytas laikantis visų šį veiksmą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimų. Pažymėjo, kad vykdant mokestines prievoles bendradarbiauti turi ne
tik mokesčių administratorius, bet ir mokesčių mokėtojas (MAĮ 40 straipsnio 2
punktas, MAĮ 27 straipsnio 2 dalis).
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 8 d. sprendimu (b. l. 43-45)
pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas padarė išvadą, kad pavedimas atitinka tiek
MAĮ 120 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tiek OP taisyklių reikalavimus.
Pavedime nurodytas dokumento sudarytojas - Vilniaus apskrities valstybinė
mokesčių inspekcija, nurodytos pareigos, vardas ir pavardė tarnautojo, kuriam
pavesta atlikti operatyvų patikrinimą. Nurodytas patikrinimo tikslas,
patikrinimo vieta nurodyta įvardinant pareiškėją, kas reiškia, kad patikrinimo
vieta yra pareiškėjo buveinė. Pagal OP pildymų taisyklių 5.5. punktą, be visų
nurodytų pareiškėjo rekvizitų, dar turėtų būti nurodytas ir pareiškėjo buveinės
adresas. Adresas nebuvo nurodytas, tačiau pareiškėjo teisių tai pažeisti
negalėjo, nes pareiškėjui jo buveinės adresas turi būti gerai žinomas. Po to
pavedime nurodyta patikrinimo pradžios ir pabaigos data. Pasirašytas pavedimas
tinkamai, yra antspaudas, nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjas rėmėsi VMI
prie FM viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128
patvirtintų OP taisyklėmis, jų 8 punktu. Teismas nurodė, kad pavedimas atitinka
MAĮ 120 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir OP taisyklių reikalavimus. Pats
pareiškėjas nurodė MAĮ 34 straipsnį, kuriame pasakyta, kad mokesčių
administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas
jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais
dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių
administratorius. Operatyvaus patikrinimo pavedimas ir yra tas kitas
dokumentas, kurio formą tvirtina centrinis mokesčių administratorius. Taigi,
tokio dokumento surašymui galioja jo atžvilgiu speciali teisės norma – MAĮ bei
šio įstatymo numatyti kiti teisės aktai. Teismas nusprendė, kad skundžiamas
pavedimas atitinka reikalavimus, keliamus tokiam dokumentui. Pareiškėjas nepagrįstai
teigė, kad pavedimo surašymui turėjo būti taikomos ir VAĮ 8 straipsnio
nuostatos. LVAT 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.
A-438-426/2009 Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai aiškinami taip:
„Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje
nustatyta, kad „Administracinis aktas - viešojo administravimo subjekto
išleistas nustatytos formos teisės aktas“. Pagal VAĮ įstatymo 11 straipsnio 1
dalį ir 12 straipsnį viešojo administravimo funkcijas viešojo administravimo
subjektas atlieka, nustatyta tvarka vykdydamas vidaus administravimo veiklą,
kurią reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai,
statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos),
vidaus tvarkos taisyklės). Teismas padarė išvadą, kad atsakovo veiklą
reglamentuojantys teisės aktai nustato šios institucijos priimamų
administracinių aktų pobūdį ir formą, kuri atsakovui yra privaloma. Teismas
pažymėjo, kad paminėti atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai,
sąveikoje su VAĮ 2 straipsnio 8 dalimi, vertintini, kaip poįstatyminiai teisės
aktai, kuriais yra įgyvendinami VAĮ 2 straipsnio 8 dalies reikalavimai. VAĮ
nuostatos nesikeitė, reikalavimus operatyvaus patikrinimo pavedimui nustato MAĮ
bei šio įstatymo pagrindu centrinio mokesčių administratoriaus parengti teisės
aktai, todėl pareiškėjo teigimas, kad skundžiamas dokumentas turėjo atitikti
VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, buvo nepagrįstas. Pareiškėjas neįrodė, kad
mokesčių administratorius būtų pažeidęs MAĮ 32 ir 36 straipsnių reikalavimus.
Mokesčių administratorius tiksliai laikėsi teisės aktų, naudojosi savo teisėmis
tiek, kiek tai susiję su mokesčių administratoriaus pavestomis funkcijomis,
pareiškėjo veikla be pagrindo nebuvo trikdoma, mokesčių administratorius jam
suteiktų įgaliojimų neviršijo.
III.
Pareiškėjas
UAB „Rududu ir Co“ apeliaciniu skundu (b. l. 49-52) prašo panaikinti Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą ir skundą
patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. MAĮ 2
straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad mokesčių administratorius yra už mokesčių
administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų
suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje. Ši veikla
priskirtina viešojo administravimo sričiai, todėl mokesčių administratorius,
vykdydamas jam priskirtas funkcijas, privalo vadovautis ne tik specialiuoju
MAĮ, bet ir VAĮ.
2. MAĮ 34
straipsnis numato, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas) atliekamus
veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo
tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Mokesčių administratoriaus
sprendimas, kaip viešojo administravimo institucijos valia išreikšta
administraciniame akte, atitinka VAĮ 2 straipsnio 11 dalyje
apibrėžtą administracinio akto sąvoką. Be to, toks sprendimas, kaip
vienkartinis teisės taikymo aktas, priimtas konkretaus asmens atžvilgiu,
laikytinas individualiu administraciniu aktu. Todėl skundžiamų sprendimų
turiniui taikytini VAĮ 8 straipsnio reikalavimai.
3. LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartyje
administracinėje byloje Nr. A756-700/2008 konstatavo, kad
individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus,
aiškus pakankamas; akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir
įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo
subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.
4. Ši teisės
norma kyla iš teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo
administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų
sprendimai būtų pagrįsti.
5. Šiuo
atveju taip pat ypatingai svarbus yra teisinio apibrėžtumo principas, be kita
ko reiškiantis tai, jog viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti
nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o
bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti
viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais.
6.
Inspekcijos nurodyti teisės aktai negali prieštarauti įstatymų normoms ir
nustatyti priešingą teisinį reguliavimą. Poįstatyminiame teisės akte negali
būti nustatytų taisyklių, priešingų ar pakeičiančių nustatytąsias įstatymuose.
Tuo atveju, jei poįstatyminis teisės aktas kitaip, nei įstatymas, reglamentuoja
teisinius santykius, turi būti taikomos įstatymo nuostatos.
7. Operatyvių
patikrinimų pradėjimo, atlikimo ir jų rezultatų įforminimo tvarką nustato OP
pildymo ir OP taisyklės. OP taisyklių 8.7 punkte imperatyviai nurodyta,
kad pavedime turi būti įvardinti konkretaus tikrintino mokesčių mokėtojo
rekvizitai.
Atsakovas
Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 59) prašo apeliacinio skundo
netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Inspekcija atliekamus veiksmus įformina
sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato
centrinis mokesčių administratorius. Mokesčių administratorius, kaip viešojo
administravimo institucija, surašydama pavedimą, vadovavosi specialia teisės
norma - MAĮ 120 straipsnio 2 dalimi bei VMI prie FM viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71 patvirtintomis OP taisyklėmis.
2.
Nei MAĮ, nei OP taisyklėse nėra nustatyto reikalavimo operatyvaus patikrinimo
pavedime nurodyti jo priėmimo priežastį.
3.
Pavedimas surašytas pagal MAĮ ir OP taisyklių reikalavimus, dokumento turinys
aiškus, yra visi privalomi rekvizitai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Administracinė byla nutrauktina.
Pareiškėjas
(apeliantas) į teismą kreipėsi dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių
inspekcijos 2009 m. lapkričio 11 d. operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr.
186-351 panaikinimo, kaip neatitinkančio VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
Tikrinama administracinė
byla tiek faktinių aplinkybių požiūriu, tiek teisės normų taikymo aspektu yra
analogiška administracinei bylai, kuri išnagrinėta Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2011 m. sausio 18 d. (administracinė byla Nr. A575-145/2011;
procesinio sprendimo kategorija 9.9; 70.1 (S). Pastarojoje byloje buvo
suformuluota pozicija dėl to, kad „operatyvaus patikrinimo pavedimas yra
procedūrinis dokumentas, ir jo išrašymas yra neišvengiamas žingsnis siekiant
atlikti patikrinimo veiksmus. Šis pavedimas yra tik vienas iš viešojo
administravimo procedūros, kurios pabaigoje net nepriimamas galutinis
sprendimas, sukeliantis pareiškėjui materialiųjų (mokestinių) teisinių pasekmių,
metu priimamų dokumentų. Materialios teisinės pasekmės pareiškėjui kils tik tuo
atveju, jeigu operatyvaus patikrinimo metu bus nustatytas įstatymų ar kitų
teisės aktų pažeidimas, už kurio padarymą asmeniui numatyta administracinė
atsakomybė, bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir
priimtas nutarimas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks nutarimas, priimtas
administracinio teisės pažeidimo byloje, skundžiamas ne ABTĮ, o Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
Nors ir negalima teigti,
kad operatyvaus patikrinimo pavedimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių
pasekmių, tačiau šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne
materialaus pobūdžio (MAĮ 121–126 straipsniai). Šiuo pavedimu mokesčių mokėtojo
teisinės padėties klausimas iš esmės nėra sprendžiamas, pavedimas jo teisiniam
statusui jokios įtakos neturi“.
Teisėjų kolegija taip pat
nurodė, jog „nors ginčijamas atsakovo surašytas pavedimas atlikti pareiškėjo
operatyvų patikrinimą traktuotinas kaip vienkartis teisės taikymo aktas,
skirtas konkrečiam subjektui (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis), tačiau įvertinus jo
priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas pareiškėjui, toks aktas
negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam
teismui. Pavedimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar
įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1
dalis, todėl, atsižvelgiant į tai, kad, remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1
dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą turėjo būti atsisakyta priimti sprendžiant
skundo priėmimo klausimą, administracinė byla nutrauktina ir pareiškėjo
apeliacinis skundas iš esmės nenagrinėtinas“.
Tos pačios pozicijos Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m.
gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010 ir
2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010).
Šią konkrečią
bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo
doktriną dėl jurisprudencijos tęstinumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28
d. nutarimas) ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies
nuostatą, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra
saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų
analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika
atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo
taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais
atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina, laikosi Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo jau pirmiau suformuluotų nuostatų dėl operatyvaus
patikrinimo pavedimo apskundimo ir neturėdama pagrindo kitokio sprendimo
priėmimui, turi administracinę bylą nutraukti (Administracinių bylų teisenos
įstatymo 101 str. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies
5 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir
administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius
Bakaveckas
Laimė
Baltrūnaitė
Arūnas
Sutkevičius