Civilinė byla Nr. e2A-170-236/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30050-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5.

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Kūrybinių industrijų dokas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Kūrybinių industrijų dokas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“, prašydama priteisti iš atsakovės 1 753,37 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2018-02-19 skelbiamos apklausos būdu atliko paslaugų - trijų renginių, propaguojančių saugų eismą - mažos vertės pirkimą. I pirkimo dalyje - Saugaus eismo dienos Lietuvoje (2018-04-06) renginio organizavimas - laimėjusiu buvo pripažintas atsakovės VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ pasiūlymas, tačiau atsakovė atsisakė sudaryti pirkimo sutartį su ieškove, nenurodydama jokių atsisakymo tai padaryti motyvų. Ieškovė sudarė pirkimo sutartį su antroje vietoje pagal pasiūlymų eilę buvusia tiekėja UAB „Renginių fabrikas“. Sudarytos pirkimo sutarties kaina – 10 937,27 Eur. Teikdama pasiūlymą dalyvauti pirkime, atsakovė nurodė, kad numatomos sutarties kaina yra 9 183,90 Eur. Sudariusi sutartį su pasiūlymų eilėje po atsakovės antra eilėje esančia pirkimo dalyve UAB „Renginių fabrikas“, ieškovė patyrė 1 753,37 Eur dydžio nuostolius (10 937,27 Eur – 9 183,90 Eur). Ieškovė 2018-06-04 raštu Nr. (10.7)2-1158 kreipėsi į atsakovę, reikalaudama atlyginti nuostolius. Atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją nurodė, kad tik 2018-03-20, t. y. likus 11 darbo dienų iki numatomos Saugaus eismo dienos Lietuvoje renginio dienos (2018-04-06), jai paaiškėjo, kad laiko tarpas, likęs iki renginio, nebuvo pakankamas tinkamam paslaugų įgyvendinimui užtikrinti, kadangi atsakovė siūlė surengti šventinę eismo dalyvių eiseną ir dėl šios priežasties reikėtų dėl eismo uždarymo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę bei kitas atsakingas institucijas. Atsakovė taip pat nurodė, kad maksimali kiekvienos pasiūlymo dalies kaina – 18 150 Eur, todėl ieškovė, sudarydama sutartį su antrosios vietos laimėtoja, neviršijo savo numatyto biudžeto ir nuostolių nepatyrė.

3.       Ieškovės teigimu, viešojo pirkimo procedūrų metu tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė ikisutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010). Šiuo atveju tiekėjas turi teisę pakeisti arba atšaukti savo pateiktą pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu dar nėra pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas. Šiam terminui suėjus, pasiūlymų pakeitimas ar atsiėmimas nebėra galimas. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo pateikto pasiūlymo, atitinkančio pirkimo dokumentų keliamus reikalavimus, neatšaukė iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, todėl privalo atlyginti kitai šaliai (ieškovei) padarytus nuostolius.

4.       Atsakovė VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad skelbime apie ieškovės vykdomą mažos vertės pirkimą nurodyta pasiūlymų pateikimo termino pabaiga – 2018-03-05. I pirkimo dalis buvo skirta Saugaus eismo dienos Lietuvoje renginiui, numatytam 2018-04-06. Dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių ieškovė nukėlė pasiūlymų pateikimo datą iš 2018-03-05 į 2018-03-09, o nuo 2018-03-09 numatytos vokų atplėšimo procedūros iki pirkimo nugalėtojo paskelbimo datos – 2018-03-20 – praėjo net 7 darbo dienos. Atsakovė savo pasiūlyme siūlė surengti šventinę eismo dalyvių eiseną Vilniuje, Gedimino prospekte nuo Lietuvos Respublikos Seimo iki Vinco Kudirkos aikštės. Organizuojant šį renginį būtų reikėję tai suderinti su Vilniaus miesto savivaldybe bei kitomis atsakingomis institucijomis (valandai uždarant eismą Gedimino prospekte, organizuojant renginio dalyvių susibūrimą Vinco Kudirkos aikštėje, filmavimą / fotografavimą bepilotinėmis skraidyklėmis, įrengiant Saugaus eismo stotelę, organizuojant koncertą). Pagal pirkimo sąlygas tiekėjai turėjo užtikrinti, jog renginyje turi dalyvauti ir (ar) jį stebėti (turėti galimybę matyti) ne mažiau kaip 3 000 žmonių, taip pat prieš renginį turėjo būti organizuojama komunikacijos kampanija. Tik 2018-03-20 atsakovė sužinojusi apie pirkimo rezultatus negalėjo įgyvendinti savo pasiūlytos idėjos kokybiškai ir profesionaliai, nes nuo susitikimo 2018-03-21 iki numatytos renginio viešinimo kampanijos pradžios buvo likusios 3 darbo dienos, o iki renginio tik 11 darbo dienų. Pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą, nuo 2018-03-26 turėjo būti vykdoma komunikacijos kampanija (skelbiamos žinutės socialiniame tinkle, sukuriamas renginio skelbimas socialinėje erdvėje ir kitos priemonės), tačiau per 3 darbo dienas nebuvo įmanoma pasirengti.

5.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė, žinodama apie renginio sudėtingumą ir iš atsakovės pasiūlymo matydama, kad renginio komunikacijos kampanija turi prasidėti 2018-03-26 neskubėjo paskelbti pirkimo rezultatų. Paskelbus pirkimo laimėtojus 2018-03-20, artimiausias posėdis Vilniaus miesto savivaldybėje, sprendžiantis galimybę įgyvendinti renginius, kuriems reikalingas eismo ribojimas, buvo numatytas 2018-03-28. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus išduodamo leidimo organizuoti renginį išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-26 įsakymu Nr. 30-2367, 6 punktą leidimai organizuoti renginius išduodami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir dokumentų, kurių reikia leidimui išduoti, gavimo dienos; jeigu buvo pateikti ne visi dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų dokumentų gavimo dienos. Atsakovė, remdamasi renginių organizavimo viešosiose Vilniaus miesto erdvėse praktika, galėjo tikėtis atsakymo dėl galimybės organizuoti minėto pobūdžio renginius per 5-7 darbo dienas. Bet net ir tokiu atveju, kai atsakymas suteikiamas greičiau nei per minėtą 20 darbo dienų terminą, atsakymas paaiškėtų dieną prieš numatomą renginį ar pačią renginio dieną. Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikia galimybės iš anksto rezervuoti posėdžio datos, eisenos vietos bei poreikio riboti eismą. Tokiems leidimams reikalinga konkreti, o ne numanoma informacija ir atsakovė neturėjo jokios teisės teikti prašymo organizuoti renginį, kuriame numatomas eismo ribojimas, neturėdama atsakymo dėl pirkimo laimėtojų ir pasirašytos paslaugų sutarties. Atsakovė pažymėjo, kad ji skubiai 2018-03-21 inicijavo susitikimą su ieškove ir siekė aptarti susidariusią situaciją. Susitikimo metu paaiškėjo, kad įvertinus itin trumpą pasirengimo terminą iki būsimo renginio kokybiško suorganizavimo, taip pat nesitikint ir sklandaus geranoriško bendradarbiavimo iš ieškovės pusės, rizika yra per didelė. Ieškovė apie savo apsisprendimą atsisakyti pasirašyti sutartį nurodė žodžiu.

6.       Atsakovės teigimu, ji elgėsi sąžiningai. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pasiūlymo pateikimo termino pabaiga buvo 2018-03-09 ir atsakovė neturėjo ketinimų atšaukti savo pasiūlymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad I pirkimo dalyje numatytas renginys turėjo būti surengtas jau 2018-04-06, buvo laukta greitesnių pirkimo procedūrų, o paskelbus laimėtoją ir skubiai inicijuoto susitikimo metu buvo tikėtasi ieškovės geranoriškumo ir tarpusavio bendradarbiavimo. Atsakovė nesutinka, kad ieškovė patyrė nuostolius.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2019-03-27 sprendimu ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį tenkino ir priteisė jai iš atsakovės VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ 1 753,37 Eur dydžio nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; valstybės naudai iš atsakovės priteisė 52,60 Eur žyminio mokesčio.

8.       Teismas nurodė, kad viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 86 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvią pirkimo laimėtojo pareigą sudaryti viešojo pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija. Tiekėjas negali ne tik atsisakyti, bet ir vilkinti šios pareigos įgyvendinimo. Atsakovė be pagrindo vertino perkančiosios organizacijos sprendimą dėl laimėtojo nustatymo kaip neįpareigojantį pasiūlymą laisvai derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Teismas pažymėjo, kad VPĮ yra specialus įstatymas, reglamentuojantis specialias viešojo pirkimo procedūras įgyvendinant viešąjį interesą ekonominių santykių srityje, dėl to visiškos sutarčių laisvės principas yra ribojamas.

9.       Teismas nurodė, kad atsakovė buvo susipažinusi su pirkimo sąlygomis, pastabų ar klausimų dėl pirkimo sąlygų, taip pat pirkimo sąlygose numatytų glaustų paslaugų terminų nebuvo. Atsakovė, pasiūlydama renginio planą, kurio įgyvendinimas tiesiogiai priklausė nuo galimybės laiku gauti institucijų leidimus, būdama profesionali tokių paslaugų tiekėja, turėjo įvertinti pirkimo sąlygose numatytą trumpą laiką nuo vokų atplėšimo iki numatyto renginio ir prisiimti visą tokių leidimų negavimo per trumpą laiką riziką arba pateikti pasiūlymą, kurio įgyvendinimas nebūtų susijęs su tokių leidimų gavimu. Teismo vertinimu, sprendimo dėl pirkimo laimėtojo priėmimo terminas
(7 darbo dienos) negali būti pripažintas neprotingu. Teismas nesutiko, kad pirkimo procedūros buvo vilkinamos. Atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad perkančioji organizacija turi atsižvelgti į jos pasiūlymo ypatumus ir paspartinti sprendimo priėmimą atsižvelgiant į būtinumą gauti institucijų leidimus. Be to, pirkimo sąlygose nenumatyti sprendimo dėl pirkimo laimėtojo priėmimo terminai, todėl atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad toks sprendimas bus priimtas per 1-3 darbo dienas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė, siūlydama renginio planą, kurio įgyvendinimas priklausė nuo papildomų rizikų, nepriklausančių nuo perkančiosios organizacijos ir tiekėjos valios, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

10.       Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad dėl atsakovės neteisėto atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį ji patyrė nuostolius. Nagrinėjamu atveju atsakovė, laimėjusi pirkimą, pažeidė VPĮ numatytą pareigą sudaryti paslaugų viešojo pirkimo sutartį už 9 183,90 Eur, todėl perkančioji organizacija buvo priversta sudaryti sutartį su antros vietos laimėtoja už 10 937,27 Eur, t. y. 1 753,37 Eur brangiau, nei pagrįstai tikėjosi. Ieškovė pagrįstai laiko pasiūlymų kainų skirtumą nuostoliais. Teismo vertinimu, atsakovės argumentas, kad jos ir antros vietos laimėtojos pasiūlymų kainos neviršijo renginio biudžeto, todėl nuostolio nėra, prieštarauja pirkimui skirtų lėšų racionalaus panaudojimo principui (VPĮ 17 straipsnis), todėl jį atmetė. 

11.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje konstatuotina civilinės atsakomybės sudėties elementų visuma: atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė, nuostoliai, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir nuostolių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.251 straipsnio 1 dalis).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniame skunde atsakovė VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-03-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad VPĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvioji pirkimo laimėtojo pareiga sudaryti pirkimo sutartį, neatsižvelgė ir nevertino viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sisteminiu požiūriu ir nepasisakė dėl VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatytos normos, kuri iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytą imperatyvą.  

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo ir neįvertino ginčo faktinių aplinkybių – specifinio pirkimo sutarties dalyko (renginio organizavimo paslaugų) ir atsakovės pasiūlymo įgyvendinimo ypatumų. Vien formalus sutarties nepasirašymo faktas neišnagrinėjus kitų aplinkybių nėra neteisėtas.   

12.3.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į pačios ieškovės veiksmus, kurie nebuvo nei profesionalūs, nei sąžiningi.

13.       Atsiliepimu į atsakovės VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ apeliacinį skundą ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

13.1.                      VPĮ 86 straipsnio 2 dalis nepaneigia to paties straipsnio 1 dalies imperatyvaus pobūdžio, o tik apibrėžia perkančiosios organizacijos veiksmų eigą tuo atveju, jeigu susiklosto tokia situacija ir pirkimą laimėjęs tiekėjas atsisako sudaryti pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija.

13.2.                      Ieškovė neturėjo jokio pagrindo suteikti pirmenybę atsakovei, vertindama jos pasiūlymą per trumpesnį terminą, atsižvelgdama vien tik į pasiūlyme numatytą renginio koncepciją.

13.3.                      Atsakovė, dalyvaudama viešajame pirkime ir pateikdama pasiūlymą, įgijo prievolę sudaryti pirkimo sutartį, nes pagrindinis viešojo pirkimo tikslas ir yra pirkimo sutarties sudarymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo nagrinėjimo ribų ir bylos aplinkybių

14.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15.       Byloje nustatyta, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis apklausos būdu vykdė trijų renginių, propaguojančių saugų eismą, mažos vertės pirkimą. Tiekėjų pasiūlymai vertinti nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal kainos ir kokybės santykį. Apeliantė VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ pateikė pasiūlymą I pirkimo daliai – Saugaus eismo dienos Lietuvoje (2018-04-06) renginio organizavimas – 9 183,90 Eur su PVM sumai ir 2018-03-20 buvo pripažinta laimėtoja. Antroje vietoje liko UAB „Renginių fabrikas“ pasiūlymas 10 937,27 Eur su PVM sumai. Apeliantė 2018-03-21 informavo ieškovę, kad atsisako sudaryti pirkimo sutartį dėl I pirkimo dalies – Saugaus eismo dienos renginio organizavimo, todėl ieškovė pasiūlė sudaryti pirkimo sutartį tiekėjai UAB „Renginių fabrikas“, kurios pasiūlymas pagal pasiūlymų eilę buvo pirmas po atsakovės pasiūlymo (VPĮ 86 straipsnio 2 dalis).

16.       Ieškovės vertinimu, dalyvavimas pirkime reiškia, kad jį laimėjęs tiekėjas įsipareigoja sudaryti sutartį, kadangi tarp šalių susiklosto ikisutartiniai santykiai. Atsisakydama sudaryti sutartį apeliantė turi atlyginti ieškovės patirtus 1 753,37 Eur nuostolius, kurie paskaičiuoti pagal abiejų tiekėjų (VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ ir UAB „Renginių fabrikas“) pasiūlymų kainų skirtumą.

17.       Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar atsakovė VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kai perkančiajai organizacijai sudarius pasiūlymų eilę ir pakvietus apeliantę sudaryti pirkimo sutartį, ši atsisakė ją sudaryti.

18.       CK 6.382 straipsnyje numatyta, kad viešojo pirkimo – pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Kadangi VPĮ nėra detalizuotas teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo mechanizmas, sistemiškai prasminga aiškinti ir CK bendrąsias nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245, 6.281 straipsniai) bei CPK normas, tiek, kiek jos aktualios teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimui.

19.       Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės ginčija tik vieną civilinės atsakomybės taikymo sąlygą – neteisėtus veiksmus. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos nustatymo ginčo atveju.

Dėl apeliantės neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos

20.       Nagrinėjamu atveju prievoliniai santykiai tarp šalių atsirado vykdant viešųjų pirkimų procedūras. VPĮ nustato viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūras, tvarką, kuriomis privaloma vadovautis, siekiant įsigyti prekių, paslaugų, darbų. Sutartinių prievolinių santykių subjektai yra ikisutartinių santykių šalys. Viešojo pirkimo procedūrų metu tarp pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos taip pat susiklosto ikisutartiniai santykiai. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Taigi, pirkimą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų. CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių šalims pareigą elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs pirkimą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010).

21.       VPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Dalyvis sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus VPĮ nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti sutartį.

22.       VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį VPĮ ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta VPĮ 86 straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

23.       Byloje nustatyta, kad apeliantė 2018-03-21 pranešime nenurodė jokių motyvų, dėl ko nesudarys sutarties, todėl ieškovė, apsvarsčiusi pateiktą apeliantės VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ atsisakymą, nusprendė sudaryti sutartį su antrąją vietą pasiūlymų eilėje užėmusia tiekėja UAB „Renginių fabrikas“. Atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį priežastis apeliantė nurodė tik 2018-04-11 atsakyme į ieškovės 2018-04-04 pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Minėtame atsakyme apeliantė nurodė, kad ginčo pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaiga buvo numatyta 2018-03-05, pirkimo laimėtojai buvo paskelbti tik 2018-03-20, t. y. likus 11 darbo dienų iki I pirkimo dalyje numatomos Saugaus eismo dienos Lietuvoje renginio dienos (2018-04-06). Apeliantė savo pasiūlyme siūlė surengti šventinę eismo dalyvių eiseną Vilniuje, Gedimino prospekte nuo Lietuvos Respublikos Seimo iki Vinco Kudirkos aikštės. Organizuojant šį renginį būtų reikėję tai suderinti su Vilniaus miesto savivaldybe bei kitomis atsakingomis institucijomis (valandai uždarant eismą Gedimino prospekte, organizuojant renginio dalyvių susibūrimą Vinco Kudirkos aikštėje, filmavimą / fotografavimą bepilotinėmis skraidyklėmis, įrengiant Saugaus eismo stotelę, organizuojant koncertą). Paskelbus pirkimo laimėtojus 2018-03-20, artimiausias posėdis Vilniaus miesto savivaldybėje, sprendžiantis galimybę įgyvendinti renginius, kuriems reikalingas eismo ribojimas, buvo numatytas 2018-03-28. Remiantis renginių organizavimo viešosiose Vilniaus miesto erdvėse praktika, atsakymo dėl galimybės organizuoti minėto pobūdžio renginius galima buvo tikėtis tik per 5-7 darbo dienas. Atsižvelgiant į visas apeliantės suplanuotas renginio veiklas, apeliantės renginių organizavimo patirtį, kokybiškai parengti renginį ir gauti reikiamus leidimus 11 dienų terminas nebuvo pakankamas visavertiškam paslaugų įgyvendinimui užtikrinti. Atkreipė dėmesį, kad maksimali kiekvienos pasiūlymo dalies kaina – 18 150 Eur, todėl ieškovė, sudarydama sutartį su antrosios vietos laimėtoja, neviršijo savo numatyto biudžeto ir nuostolių nepatyrė. Apeliantės teigimu, pirkimas užsitęsė ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, t. y. ieškovė nukėlė pasiūlymų pateikimo datą iš 2018-03-05 į 2018-03-09, o nuo 2018-03-09 numatytos vokų atplėšimo procedūros iki pirkimo nugalėtojo paskelbimo datos – 2018-03-20 – praėjo net 10 darbo dienų. Apeliantė nesutiko, kad buvo netinkamai įvertinti pajėgumai, jos teigimu, dalyvaudama pirkime ji elgėsi sąžiningai ir atsisakė priimti rizikos, negalėdama garantuoti visų pasiūlyme išdėstytų renginio sudedamųjų dalių įgyvendinimo. Apeliantės teigimu, ieškovė tinkamai neįvertino aplinkybės, kad renginys turėjo būti suorganizuotas ypač skubiai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.

24.       Kaip minėta, VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kuomet tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties iki perkančiosios organizacijos pranešime nurodyto termino, arba atsisako sudaryti sutartį VPĮ ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, tokios aplinkybės nelaikytinos sutarties nesudarymą (nepasirašymą) pateisinančiomis (tiekėjo veikimo požiūriu). Šiuo atveju tiekėjas turi teisę pakeisti arba atšaukti savo pateiktą pasiūlymą tik tol, kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas. Šiam terminui suėjus, pasiūlymo pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (VPĮ 41 straipsnio 4 dalis). Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas. 

25.       Taigi apeliantė, galiojant jos pasiūlymui, gavo ieškovės kvietimą sudaryti sutartį. Kaip jau minėta, VPĮ 86 straipsnio 2 dalis numato, kokiais atvejais yra laikoma, kada tiekėjas, kurio pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu, neįvykdo savo prievolės sudaryti sutartį. Apeliantės veiksmai, nagrinėjamu atveju, taip pat patenka į šios normos taikymo apimtį ir yra oferento įsipareigojimo akcepto atveju būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam pažeidimu. Apeliantė turėjo teisę (laisvą valią) apsispręsti, ar dalyvauti pirkime, ar teikti pasiūlymą, žinant I pirkimo dalies įvykdymo terminą (ypač skubų), prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį. Nepasirašydama sutarties pirkimo dokumentuose nurodytomis sąlygomis, atitinkančiomis apeliantės pateiktą pasiūlymą, ji pažeidė CK 6.163 straipsnyje numatytą pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, todėl nesąžiningai šaliai gali ir šiuo atveju turi būti taikoma civilinė atsakomybė. 

26.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, t. y. jo sisteminį aiškinimą ir taikymą, apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatos paneigia VPĮ
86 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytinas nepagrįstu.

27.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, taip pat nurodė, kad teismas nevertino ir neatsižvelgė į pačios ieškovės neprofesionalius ir nesąžiningus veiksmus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės teiginiams.

28.       Pažymėtina, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis.

29.       Pažymėtina, pirkimo sąlygose (techninėje specifikacijoje) buvo aiškiai nurodyta, kad I pirkimo dalies įgyvendinimas yra balandžio 6 d.; perkančioji organizacija nenurodė renginio pobūdžio, šiuo atveju tai galėjo būti organizuojama akcija, koncertas, turas, varžybos, konkursas ir pan. Taigi, apeliantei, kaip tiekėjai, dalyvavusiai ieškovės skelbtame viešajame pirkime, turėjo būti žinoma, jog pirkimo sąlygose buvo aiškiai nustatytas itin trumpas I pirkimo dalies įgyvendinimas, atsižvelgiant į tai ji turėjo galimybę įvertinti siūlomo renginio neįgyvendinimo riziką ir / ar galinčias atsirasti kliūtis neįgyvendinti dalies siūlomo renginio vizijos dalių.

30.       Apeliantės teigimu, pasiūlymų pateikimo termino pabaiga buvo 2018-03-09 ir ji neturėjo ketinimų atšaukti savo pasiūlymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad I pirkimo dalyje numatytas renginys turėjo būti surengtas jau 2018-04-06, buvo laukta greitesnių pirkimo procedūrų. Tačiau tokie apeliantės teiginiai neturi jokios reikšmės, kadangi nors VPĮ 55 straipsnio 8 dalyje ir nustatyta, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę, tačiau konkretaus termino per kurį turi būti išnagrinėti pasiūlymai nėra nustatyta. Šiuo atveju priklausomai nuo gautų pasiūlymų kiekio, pirkimo sudėtingumo bei kitų aplinkybių, pasiūlymų vertinimas gali užtrukti ir ilgiau. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad sprendimo dėl pirkimo laimėtojo priėmimo terminas (7 darbo dienos) negali būti pripažintas neprotingu, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad pirkimo procedūros buvo vilkinamos.

31.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė, pasiūlydama renginio viziją, kurios įgyvendinimas iš esmės priklausė nuo galimybės laiku gauti atitinkamus leidimus, būdama savo srities profesionalė, turėjo įvertinti ypač trumpą pasirengimo renginiui terminą, todėl būtent jai tenka prisiimti visą tokių leidimų negavimo per trumpą laiką riziką. Savo ruožtu apeliantė be kita ko neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovė betarpiškai turi atsižvelgti į jos pasiūlymo koncepcijos įgyvendinimą ir paspartinti sprendimo priėmimą atsižvelgiant į būtinumą gauti institucijų leidimus.

32.       Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą (VPĮ 86 straipsnis) nustatyta, kad pirmosios vietos laimėtojui dėl bet kokios priežasties (tiek pagrįstos, tiek nepagrįstos) atsisakius sudaryti sutartį, sutartis turėjo būti sudaroma su antroje vietoje pagal pasiūlymų eilę esančiu tiekėju – šiuo atveju su UAB „Renginių fabrikas“, todėl nepriklausomai nuo VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ atsisakymo sudaryti sutartį priežasčių, konstatuotina, jog apeliantės veiksmai nulėmė ieškovės praradimus, renginio organizavimo paslaugas įsigijus didesne kaina.

33.       Šiuo atveju apeliantė galėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartį, tuo pačiu ir sutarties nepasirašymas padarys ieškovei žalos. Atsižvelgiant į prievolės – įsipareigojimo sudaryti sutartį – esmę bei kitas aplinkybes, apeliantė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

34.       Remiantis nurodytomis aplinkybės, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta ieškovės veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio su atsiradusia žala ar jos padidėjimu.

Dėl bylos procesinės baigties

35.       Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti ar pakeisti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2019-03-27 sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

36.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

37.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iki skundo išnagrinėjimo pabaigos nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.