Administracinė byla Nr. A-249-822/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01184-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad tardymo izoliatoriuje asmenys turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką, jų teises ir teisėtus interesus, išsaugotų jų sveikatą ir savigarbą, taip pat nurodė, kad jo laisvės ir teisės, jį periodiškai laikant Lukiškių TI-K nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. (69 dienas), buvo pažeistos, jis kalėjo netinkamomis, antisanitarinėmis, pavojingomis sveikatai ir gyvybei, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis.
3. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, rėmėsi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), be kita ko, jos 3, 13, 14 straipsniais, Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau – ir JTO konvencija), Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Europos socialine chartija, jos 1 ir 4 straipsniais, Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu, jo 6, 7 straipsniais, Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, jo 2, 3, 7, 10, 26, 41 straipsniais, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendacija Nr. R(99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“ (toliau – ir Rekomendacija Nr. R(99)22), Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. 2006(2) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), jų 18.1, 18.3, 18.4, 19.4 punktais, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) standartais (CPT/Inf/E (2002) 1-Rev. 2003) (toliau – ir CPT standartai), jų 49 punktu, CPT Antrąja bendrąja ataskaita (CPT/Inf (92)3) (toliau – ir ataskaita CPT/Inf (92)3), CPT Septintąja bendrąja ataskaita CPT/Inf (97)10 (toliau – ir ataskaita CPT/Inf (97)10), jos 13 punktu, CPT ataskaita Lietuvos Respublikos Vyriausybei CPT/Inf(2014)18, Jungtinių Tautų Standartinėmis minimaliomis elgesio su kaliniais taisyklėmis, Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutu, jo 7, 29 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 30 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 4, 7, 89 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi, 5 straipsniu, 29 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, jo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymu (toliau – ir TKĮ), jo 19 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintomis Kardomojo kalinimo vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Kardomojo kalinimo taisyklės), jų 83 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir TI vidaus taisyklės), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1R-139), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas Nr. 124), Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir PĮ eksploatavimo taisyklės), be kita ko, jų 16.5 punktu, Seimo kontrolierių pažymomis (2011 m. rugpjūčio 22 d. pažyma Nr. 1/3D-2518 (toliau – ir pažyma Nr. 1/3D-2518), 2012 m. pažymomis Nr. 4D-2012/1-400, Nr. 4D-2012/1-663; 1018, Nr. 4D-2012/1-761, Nr. 4D-2012/1-814, Nr. 4D-2012/1-1524, Nr. 4D-2012/1-1558; 2013 m. pažymomis Nr. 4D-2013/1-115/116/119/191, 4D-2013/1-445, 4D-2013/1-642), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl supažindinimo su laikymo tardymo izoliatoriuje tvarka ir sąlygomis, suimtųjų teisėmis, pareigomis, draudimais ir atsakomybe, nurodė, kad Lukiškių TI-K pateikė dokumentų kopijas, tariamai patvirtinančias pareiškėjo supažindinimo su jo teisėmis ir pareigomis, kalint Lukiškių TI-K, tačiau, pasak pareiškėjo, pateikti dokumentai yra niekiniai, pareiškėjo parašas – tik formalumas. Pareiškėjas nėra ir nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, kaip tai nustatyta teisės aktuose, todėl negali būti konstatuojama, kad jis žino savo teises, kalint tardymo izoliatoriuje. Dėl gyvenamojo ploto pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. laikytas 7 kamerose (tik kartą pasikartojo ta pati kamera), t. y. per trumpą laiką pareiškėjas perkeltas net 8 kartus į kitas kameras. Gyvenamojo ploto trūko visas 69 dienas. Nustatant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, itin svarbu tai, kad kamerose buvo perteklinių baldų. Bet koks, net ir mažiausias, ploto trūkumas jau gali sukelti neigiamų pasekmių, o pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas beveik visais atvejais buvo mažesnis negu 3 m2, t .y. tekdavo 1,2 m2. Dėl antisanitarinių sąlygų pareiškėjas nurodė, kad kamerose labai viršytas drėgmės lygis, nes papildoma vėdinimo sistema neįrengta arba ji neveikia, o pro langus vėdinimo nepakanka dėl ypatingos pastato konstrukcijos ir per didelio kalinamųjų skaičiaus mažoje patalpoje; vasaros metu sienos drėgnos, o žiemos metu sienos ties langu apšerkšnijusios arba apšalusios, laikosi nuolatinis pelėsis, byra tinkas, dėl to kyla labai daug dulkių į orą, kuriuo kvėpuojama, kameros atrodo lyg daug metų neremontuotos. Netinkamai įrengtas apšvietimas, šviesa arba akinanti, arba labai blanki, tai kenkia regėjimui, veikia psichologinę būseną. Sienų pelėsis, grybelis ir drėgmė tiesiogiai veikė pareiškėjo sveikatą, ypač per kvėpavimo takus (kosulys, dusulys, gerklės perštėjimas), pasireiškė odos raukšlėjimasis, nagų žydėjimas, tokios sąlygos taip pat ypač veikė sąnarius. Būnant labai ilgą laiką tokiose patalpose stipriai trikdoma sveikata, pasekmės atsilieps ateityje. Dėl komunalinių ir buitinių sąlygų pareiškėjas paaiškino, kad jis skundžiasi privatumo, naudojantis sanitariniais įrenginiais, neužtikrinimu. Remiantis EŽTT praktika, tualeto atskyrimas nuo likusio gyvenamosios patalpos 1,2 m aukščio sienele neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, tokiu įrengimu nesudaromos sąlygos privatumui, nes tualetą mato ir kiti kalinamieji, ir pareigūnai. Pareiškėjas, naudodamasis tualetu, jautė diskomfortą, nes pareiškėją galėjo matyti kiti kaliniai, o pareigūnai – pro langelį duryse ar atidarydami kameros duris, be to, tarp prižiūrėtojų yra ir moterų. Dėl neatitverto sanitarinio mazgo ir dėl to, kad jame nebuvo ventiliacijos, kameroje tvyrojo nepakeliamas kvapas (smarvė), o tokiomis sąlygomis reikėjo pareiškėjui gyventi, valgyti, miegoti. Dėl netinkamų laikinojo sulaikymo ir paskirstymo (karantino) patalpų sąlygų pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K kalintas netinkamose laikinojo sulaikymo kamerose ir paskirstymo (karantino) patalpose, kurie turėtų būti priskiriami laikinųjų sulaikymo kamerų patalpoms. Visose laikino sulaikymo kamerų patalpose neįrengtas sanitarinis mazgas (nėra nei unitazo, nei praustuvės), visos minėtos kameros yra rūsyje, mažos. Pagal vidaus tvarkos taisykles laikymas laikinojo sulaikymo kamerose gali trukti ne ilgiau kaip 2 val., tačiau pareiškėjas beveik kiekvienu atveju išbūdavo iki 4 val., o paskirstymo kamerose – nuo 24 val. iki 48 val. Minėtos patalpos labai tamsios ir niūrios, labai nešvarios, tvyro blogas kvapas, trūksta oro, minėtose kamerose nuolat rūkoma kaip rūkykloje, graužia akis, minėtose patalpose drėgna, nes patalpa yra rūsyje, taip pat dėl didelio laikomų žmonių skaičiaus ir blogos oro traukos. Dėl vietos trūkumo ir rūkymo dažnai kildavo konfliktai su kitais kalinamaisiais, esančiais toje pačioje patalpoje. Dėl higienos pareiškėjas nurodė, kad suteikiama teisė 15 min. kartą per savaitę nusiprausti šiltu vandeniu yra tiesioginis kankinimo, taip pat orumo ir garbės pažeminimo įrodymas. Taigi, sudaromos įteisintos antisanitarinės sąlygos, kurios pažeidžia žmogaus teises. Dėl pasivaikščiojimo ir pasivaikščiojimo kiemelių pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas kalinimo Lukiškių TI-K metu turėjo teisę būti gryname ore, tačiau Lukiškių TI-K pareiškėjui galėdavo skirti tik 1 val. pasivaikščioti kiemeliuose, o jeigu būdavo prastas oras, pareigūnai visiškai atsisakydavo vesti pasivaikščioti. Pasak pareiškėjo, pagal EŽTT praktiką kalinamam asmeniui turi būti suteikta galimybė būti už kameros ribų 8 val. per parą, tačiau Lukiškių TI-K kalinamiems asmenims nėra organizuojama jokia veikla už kameros ribų. Pareiškėjo nuomone, jis dėl nurodytų sąlygų patyrė kankinimo požymius, patyrė orumo pažeminimą, jautė gryno oro trūkumą, erdvės stoką, nebuvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota judėjimo laisvė. Dėl drabužių skalbimo ir džiovinimo pareiškėjas nurodė, kad kalinamieji priversti skalbti ir džiovinti drabužius gyvenamosiose kamerose, o galimybės vėdinti kameras pro langus iš kalinamų asmenų yra atimta sąmoninga tyčia, ventiliacijos kamerose nėra, dėl išskalbti drabužiai neišdžiūsta, o supūva, kamerose kaupiasi drėgmė, veisiasi pelėsis. Dėl perteklinių baldų ir inventoriaus trūkumo paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerų gyvenamąjį plotą mažina ne tik sanitariniai mazgai, bet ir nejudamai pritvirtinti neteisėtai, sąmoningos tyčios kaltės forma, įrengti pertekliniai baldai – metaliniai daugiaaukščiai gultai, vietoje privalomų įrengti lovų, kurie trukdo laisvai pasinaudoti laisvu gyvenamuoju plotu, laisvai judėti, o vieno gulto užimamas plotas – 1,4 m2. Pasak pareiškėjo, dar apie 1,4 m2 kameros bendrojo ploto užima sanitarinis mazgas. Tarpas tarp tualeto sienelės ir gulto kai kuriose kamerose sudaro vos 30 cm, pro tokį tarpą net ir smulkaus kūno sudėjimo žmogui sunku prasisprausti. Tokios kalinimo sąlygos yra absoliučiai nepriimtinos, dėl perteklinių baldų ir įrenginių nelikus laisvo ploto, kalinami asmenys priversti visą laiką gulėti gultuose, nes atsistoti kameroje vietos yra tik sanitariniame mazge, dėl nurodytos priežasties neįrengiamos privalomos pagal materialinio aprūpinimo normas spintelės asmeniniams daiktams sudėti, dalyje kamerų skundui aktualiu laikotarpiu nebuvo privalomų stalo, kėdės, be to, dėl visiškai nelikusios laisvos erdvės kameroje tarp kalinamųjų dirbtinai sukeliama psichologinė įtampa, provokuojami asmenų tarpusavio konfliktai. Dėl buitinio aprūpinimo ir pašalpos skyrimo nurodė, kad kalinami asmenys privalo būti aprūpinami darbo pajamomis arba jiems privalo būti mokamos pašalpos ir teikiama parama iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų. Lukiškių TI-K kalinami asmenys neaprūpinami darbo pajamomis, nemokamos minėtos pašalpos, neteikiama parama, o nei vieno higienos ir materialinio aprūpinimo normų reikalavimo nesilaikoma: nei tualetinis popierius, nei dantų šepetėliai ir dantų pasta, nei skutimosi peiliukai neišduodami, prieš einant į dušą neišduodamas muilas, o apie priemonių indams plauti išdavimą į kameras apskritai niekas net negirdėjo. Indų plovimas šaltu vandeniu, nenaudojant indų plovimo priemonių, sudaro sąlygas užkrečiamųjų žarnyno ligų plitimui. Dėl rūkymo / tabako dūmų pažymėjo, kad pareiškėjas periodiškai kalinimo laikotarpiu buvo priverstas būti ne tik ankštoje patalpoje su kitais asmenimis, bet ir 23 val. per parą kvėpuoti tabako dūmais, nes Lukiškių TI-K tinkamai nepasirūpinta draudimo rūkyti įgyvendinimu. Pasak pareiškėjo, tabako dūmai sukėlė sunkias pasekmes pareiškėjo sveikatai: kosulį, alergiją, plaučių pabrinkimą, o tai sukėlė lengvą dusulį, dėl tabako dūmų perštėjo akys, susilpnėjo imuninė sistema, be to, pareiškėjas jautė nepilnavertiškumo jausmą, drabužiai nuolatos buvo persisunkę tabako dūmais. Dėl evakuacinio išėjimo nebuvimo ir priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo pareiškėjas nurodė, kad nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, niekur nebuvo iškabinti gesintuvai, nebuvo dėžės su smėliu ir kitų pirmo reikalingumo įrankių įvykus gaisrui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tose gyvenamosiose patalpose buvo tik vienas išėjimas, t. y. pagrindinis išėjimas, kuris niekaip negali būti įvardijamas kaip evakuacinis išėjimas. Be to, ant visų langų visose gyvenamosiose patalpose yra aklinai užvirintos grotos, taip pat sekcijose ir koridoriuose. Taigi, užblokavus pagrindinį išėjimą gaisro atveju, pareiškėjas ir visi kiti to paties būrio nuteistieji patektų į spąstus, nes nėra kito išėjimo. Didžiausia tikimybė, kas gali sukelti gaisrą yra pasenusi elektros instaliacija. Dėl asbesto pažymėjo, kad Lukiškių TI-K laikoma lengvai prieinamoje vietoje civilinėje apyvartoje uždrausta medžiaga – asbestas. Pareiškėjas nurodė, kad dėl jo aiškiai nurodytų reikšmingų kalinimo sąlygų, aplinkybių, Lukiškių TI-K kyla pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikata ir saugia kalinimo aplinka, užtikrinimu, o atsakovui nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, nepateikus teismui atitinkamu įrodymų, pareiškėjo teiginiai laikomi nustatytais.
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo netenkinti; taip pat priteisti iš pareiškėjo 1,98 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.
5. Atsakovas nurodė, kad 2014 m. liepos 14 d. – 2014 m. liepos 16 d., 2014 m. liepos 18 d. – 2014 m. liepos 20 d., 2014 m. liepos 22 d., 2014 m. liepos 26 d. – 2014 m. liepos 29 d., 2014 m. rugpjūčio 18 d. – 2014 m. rugpjūčio 19 d., 2014 m. rugpjūčio 23 d., 2014 m. rugsėjo 8 d. vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su įmone, pagal kurią vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Stalai kamerose pagaminti, vadovaujantis protingumo principais, nedidelėje kameroje negali būti didelis stalas. Pažymėjo, kad vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi. Dėl pasivaikščiojimo ir pasivaikščiojimo kiemelių nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui, visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelius valo kiemsargis, taip pat pagal BVK 134 straipsnio 1 dalį, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Įstatymas tiksliai apibrėžia darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdį. Taigi, dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją, taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K yra I, II bei III korpusuose, I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 17,34 m2 iki 23,14 m2, II korpuse yra 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas – nuo 34,16 m2 iki 37,40 m2, III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 15,55 m2 iki 31,05 m2. Dėl asbesto atsakovas nurodė, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomeninės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Lukiškių TI-K šiferio lakštais padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Dėl perkėlimų iš kamerų atsakovas nurodė, kad pareigūnai, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, turi teisę kiekvieną dieną vykdyti perkėlimus iš vienos kameros į kitą, griežtai vadovaudamiesi Įstatymo 10 straipsnio ir BVK 70 straipsnio nuostatomis. Dėl laikymo kartu su rūkančiais / nerūkančiais asmenimis nurodė, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimas neįtvirtintas TI taisyklėse ar kituose teisės aktuose. Lukiškių TI-K pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančių asmenų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančių asmenų. Suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras, atsižvelgus ir į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. Atsakovas nurodė, kad asmenys, pirmą kartą atvykę į Lukiškių TI-K, supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir nepažeidinėti. Pareiškėjas, atvykęs Į Lukiškių TI-K, taip pat buvo supažindintas su BVK, Įstatymo, PĮ taisyklių, TI vidaus taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, su jo teisėmis ir pareigomis bei draudimais. Pareiškėjas buvo įspėtas už minėtų teisės aktų pažeidimą. Tai, kad pareiškėjas buvo supažindintas su minėtais teisės aktais, įstatymais, taisyklėmis ir pan., patvirtina jo parašas. Dėl evakuacinių išėjimų, priešgaisrinės saugos taisyklių laikymosi, elektros instaliacijos atsakovas paaiškino, kad kiekvieno pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai), jie taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinetuose. Gesintuvų gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami pagal teisės aktuose nustatytą tvarką (kartą per metus). Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis, gaisriniai čiaupai įrengti visuose gyvenamosiose korpusuose kiekviename aukšte, vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai įtaisai yra su žarnomis ir švirkštais ir laikomi spintelėse; vidaus gaisrinis vandentiekis tikrinamas pagal teisės aktuose nustatytą tvarką. Kiekviename gyvenamajame korpuse yra 2 evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Žmonių evakavimo planai statiniuose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Elektros instaliacijos įrengimas Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose ir kitose patalpose atitinka Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 590 Eur neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 53 paras). Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose: pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014 m. liepos 14 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45 m2), kameroje buvo 2 asmenys; 2014 m. liepos 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 181 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys; 2014 m. liepos 16 d. kameroje Nr. 181 buvo 2 asmenys; 2014 m. liepos 17 d. kameroje Nr. 181 buvo 3 asmenys; 2014 m. liepos 18 d. – 2014 m. liepos 20 d. kameroje Nr. 181 buvo 2 asmenys; 2014 m. liepos 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 141 (plotas – 8,02 m2), kameroje buvo 3 asmenys; 2014 m. liepos 22 d. kameroje Nr. 141 buvo 2 asmenys; 2014 m. liepos 23 d. – 2014 m. liepos 25 d. kameroje Nr. 141 buvo 3 asmenys; 2014 m. liepos 26 d. – 2014 m. liepos 28 d. kameroje Nr. 141 buvo 2 asmenys; 2014 m. liepos 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 155 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys; 2014 m. liepos 30 d. – 2014 m. rugpjūčio 10 d. kameroje Nr. 155 buvo 3 asmenys; 2014 m. rugpjūčio 11 d. išvyko į Rokiškio areštinę; 2014 m. rugpjūčio 18 d. atvyko iš Rokiškio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45 m2), kameroje buvo 2 asmenys; 2014 m. rugpjūčio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 280 (plotas – 7,82 m2), kameroje buvo 2 asmenys; 2014 m. rugpjūčio 20 d. – 2014 m. rugpjūčio 22 d. kameroje Nr. 280 buvo 3 asmenys; 2014 m. rugpjūčio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 285 (plotas – 7,08 m2), kameroje buvo 2 asmenys; 2014 m. rugpjūčio 24 d. – 2014 m. rugsėjo 7 d. kameroje Nr. 285 buvo 3 asmenys; 2014 m. rugsėjo 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 271 (plotas – 7,76 m2), kameroje buvo 2 asmenys; 2014 m. rugsėjo 9 d. – 2014 m. rugsėjo 25 d. kameroje Nr. 271 buvo 3 asmenys; 2014 m. rugsėjo 26 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 2 sektorių.
8. Teismas konstatavo, kad šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis.
9. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių TI-K kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. Apibendrinęs kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, teismas priėjo išvadą, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 53 paras. Teismas pabrėžė, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas, o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo, nėra reikšmingi.
11. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Teismo vertinimu, pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas). Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nustatytus smulkius higienos normos pažeidimus, pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos pažeidimų, priėjo išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertino ir smulkesnius pažeidimus.
12. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (53 paras pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 590 Eur, kurią priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
13. Teismas atmetė atsakovo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
III.
14. Pareiškėjas M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant pareiškėjo prašomą neturtinę žalą.
15. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas, pateiktas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad teismas pažeidė administracinio teismo nagrinėjimo ribas – vertino ginčijamą teisės aktą ir veiksmus politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl nepagrįstai nenustatė konkrečiu atveju teisės akto reikalavimų pažeidimą ir viešojo administravimo subjekto kompetencijos viršijimą, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios visuomenėje ir visiems yra žinomos bei suprantamos – užimtu plotu pasinaudoti neįmanoma. Teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skunduose ir teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, o atsakovo duomenis iš dalies laikė pagrįstais. Be to, teismas netinkamai įvertino priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsakovo gyvenamajam plotui apskaičiuoti pateikti duomenis yra klaidingi. Atsakovas nesilaiko nustatytų reikalavimų ir piktybiškai sumažino gyvenamojo ploto normą pareiškėjui, užstatydamas pertekliniais baldais tų kamerų plotus. Be to, nesiimdamas reikiamų priemonių sanitarinio mazgo atitvarų aukštinimui ir tinkamai nuo sanitarinio mazgo atitvarų įrengimui nuo įėjimo/išėjimo durų. Sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusios kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas suteikė švarias ir higienos normas atitinkančias kameras pareiškėjui. Atsakovas atsisako pateikti detalesnius duomenis dėl laikino sulaikymo patalpų. Teismas nepagrįstai sutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis ir konstatuoja, kad pažeidimas nenustatytas. Teismas net neįsigilino į pareiškėjo nurodytus faktus dėl netinkamų laikino sulaikymo patalpų sąlygų, o tik vadovavosi atsakovo bendrais nieko neparemtais teiginiais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl laikino sulaikymo kamerų, kuriuos pareiškėjas prašė išreikalauti, nes pats tokių duomenų dėl minėtų patalpų pateikti neturi jokių galimybių. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje duomenų nėra, jog pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu, kad būtų perkeltas ir laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis. Atsakovas turėjo išsiaiškinti pareiškėjo žalingus įpročius ir, atsižvelgdamas į tai, paskirti kamerą. Teismas nepagrįstai nenustatė asbesto buvimo.
16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
16.2. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Lukiškių TI-K realiai turėjo padaryti tam tikras kopijas iš esančių dokumentų, kurie laikomi įstaigoje popierine forma, dokumentai įstaigoje nėra kaupiami (laikomi) skaitmenine forma, todėl atsakovas Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo.
17. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
19. Lukiškių TI-K pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo M. M. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime priteisimo.
21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1–3 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.
22. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.
23. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.
24. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.
25. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, iš esmės ginčijamame teismo sprendime yra vertinamos pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės dėl teisės aktų reikalavimus atitinkančios minimalios ploto ribos užtikrinimo.
26. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto ploto, turėjusio tekti vienam asmeniui, reikalavimo, pareiškėjui tekdavo 1,2 kv. m ploto.
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d., kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, 53 paras buvo pažeidžiamas minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimas, t. y. pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m, kaip yra nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124.
28. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, o taip pat sprendžiant dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, yra svarbu tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai ploto tam tikru laikotarpiu ar tam tikrą dieną teko vienam asmeniui kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino.
29. Pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, taip pat teigė, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
30. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).
31. Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 81 p.).
32. Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
33. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turėtų būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo atskyrimas užtikrino privatumą juo naudojantis.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, svarbu nustatyti, kokį laikotarpį asmuo buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į privatumą.
36. Be to, nors pareiškėjas savo skunde, be kita ko, nurodė aplinkybes ir dėl sąlygų laikino sulaikymo ir paskirstymo (karantino) patalpose, dėl pasivaikščiojimo kiemelių, dėl drabužių skalbimo ir džiovinimo, dėl inventoriaus trūkumo, dėl buitinio aprūpinimo ir pašalpos skyrimo, dėl rūkymo, dėl evakuacinio išėjimo nebuvimo ir priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo, tačiau šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš viso nepasisakė. Be to, teismas lakoniškai įvertino pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos pažeidimų.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tik įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nustačius ar paneigus atsakovo neteisėtus veiksmus, galima spręsti apie pareiškėjo realiai patirtą neturtinę žalą ir vertinti jos dydį.
38. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini.
39. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).
40. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė