Civilinė byla Nr. 3K-3-345/2006 Procesinio sprendimo kategorijos:
72.1.8; 75.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui D. D., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „SEB Vilniaus bankas“, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. D., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad su atsakovu D. D. susituokė 1997 m. liepos 26 d., santuokos metu 1998 m. sausio 14 d. gimė sūnus D., 2003 m. lapkričio 16 d. - duktė J. Ieškovė teigė, kad tarp šalių kyla nesutarimų dėl skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, tarpusavio pareigų pasiskirstymo, be to, atsakovas yra jai neištikimas ir agresyvus, ne kartą yra mušęs ieškovę, vaikai bijo atsakovo. Ieškovė pažymėjo, kad dėl atsakovo vartojamo smurto ieškovė su vaikais turėjo išsikelti gyventi pas draugę, todėl atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, nes jis, vartodamas ieškovės ir vaikų atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, dėl to iš atsakovo ieškovei priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikams, kiekvienam vaikui po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę D. Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu bendrai įgijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurį teismo prašė padalyti taip: ieškovei priteisti kilnojamojo turto už 6950 Lt, atsakovui – už 9520 Lt, atsakovui taip pat priteisti 12 000 Lt vertės sodo namelį ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) bei AB „Vilniaus bankas“ Panevėžio filialui prisiimtus 12 000 Lt skolos įsipareigojimus, už kuriuos buvo nupirktas minėtas sodo sklypas su sodo nameliu. Už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ieškovė teismo prašė priteisti 6485 Lt kompensaciją.
Atsakovas su ieškinio dalimis dėl vaikų gyvenamosios vietos, pavardės ieškovei palikimo ir sodo namelio su žemės sklypu jam priteisimo sutiko, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nes ji yra neištikima. Ieškovas teismo prašė dalijant bendrą sutuoktinių turtą jam priteisti šaldytuvą, atsižvelgti, kad, be ieškovės prašomo dalyti turto, yra dar 70 Lt vertės kėdė, o dviratis, kurį nurodo ieškovė, buvo įgytas ieškovei važinėti į darbą, o ne vaikui, be to, už šeimos pinigus buvo įsigytas ir spausdintuvas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei po santuokos nutraukimo paliko santuokinę pavardę; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina; iš atsakovo ieškovės naudai dukteriai išlaikyti priteisė po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2004 m. gruodžio 9 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. sausio 21 d. sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo sūnui dydį ir jį nustatė po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas padalijo šalių santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisė turto už 13 470 Lt, atsakovui - už 24 449,77 Lt, iš atsakovo ieškovei priteisė 2260,39 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, atsakovui priteisė grąžinti 8719,38 Lt įsiskolinimą AB „Vilniaus bankas“. Teismas nusprendė 900 Lt vertės vaiko lovą perduoti ieškovei vaikų poreikiams tenkinti, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas laikė, kad atsakovo neištikimybės faktas byloje nėra įrodytas, tačiau įrodytas atsakovo šeimoje vartoto smurto prieš ieškovę faktas, t. y. žiaurus elgesys šeimoje, kurio neneigė ir pats atsakovas. Teismas taip pat laikė, kad liudytojų parodymais ir kitais įrodymais byloje nustatytas ieškovės neištikimybės faktas, todėl atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, tiek ieškovės, tiek atsakovo elgesys šeimoje buvo nepriimtinas, abi šalys nebuvo lojalios viena kitai, nepakankamai gerbė viena kitą, nerėmė moraliai, atsakovas, nors ir neįrodyta, kad buvo neištikimas, bendravo su kitomis moterimis, tai įžeidė ieškovės jausmus. Teismas laikė, kad visos šios priežastys lėmė santuokos iširimą, ir nustatė, kad ši iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės: atsakovo žiauraus elgesio ieškovės atžvilgiu (nevienkartinio smurto) ir ieškovės neištikimybės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismas atmetė ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir į tai, kad po to, kai iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui, šalims gimė duktė, laikė, kad yra pagrindas pakeisti iš atsakovo sūnui priteisto išlaikymo dydį ir priteisti išlaikymą dukteriai. Teismas nustatė, kad atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniškai yra 1938,72 Lt, atsakovas kas mėnesį AB „Vilniaus bankas“ moka 548,22 Lt kreditą, kurio grąžinimo paskutinė data yra 2006 m. rugpjūčio 24 d., ieškovė šiuo metu yra vaiko iki 3 metų priežiūros atostogose, tačiau dirba pagal patentą, savo pajamų nurodyti negalėjo. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo pajamos nuolatinės, garantuotos valstybės, nes atsakovas dirba krašto apsaugos sistemoje, tuo tarpu atsakovės pajamos nėra nuolatinės, be to, ji prižiūri du mažamečius vaikus, laikė, kad ieškovės materialinė padėtis yra žymiai sunkesnė nei atsakovo. Teismas taip pat laikė, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui yra ne per didelis. Teismas, darydamas šią išvadą, atsižvelgė į vaikų poreikius tiek buitinėje – materialinėje, tiek socialinėje – ugdomojoje sferoje, vadovavosi įstatymo nuostatomis, kad išlaikymas vaikams yra orientuotinas į minimalios mėnesio algos dydį (CK 6.461 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo iš viso turto už 37 919,77 Lt, yra skolingos AB „SEB Vilniaus bankas“ 8719,38 Lt kredito, už kurį įgijo žemės sklypą su sodo nameliu. Teismas laikė, kad įrodyta, jog ieškovės turimas 10 000 Lt indėlis banke yra jos asmeninė nuosavybė, nes šie pinigai į banką įnešti pardavus jos asmeninės nuosavybės teisėmis iki santuokos turėtą butą, todėl šios lėšos yra nedalytinos (CK 3.89 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Teismas laikė, kad atsakovo turimas 5000 Lt indėlis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir yra dalytinas, nepaisant to, kad ieškovė jo atsisako. Teismas į dalytino turto sąrašą neįtraukė atsakovo nurodyto šaldytuvo, nes laikė, kad jis yra parduotas ieškovės motinai, tačiau į šį sąrašą įtraukė dviratį, nes ieškovė neįrodė, jog jis yra įgytas už jai dovanotus pinigus. Teismas, dalydamas turtą natūra, atsižvelgė ne tik į šalių, bet ir į nepilnamečių vaikų interesų tenkinimą.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 8 d. nutartimi pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismas iš atsakovo dukteriai išlaikyti priteisė po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2004 m. gruodžio 9 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. sausio 21 d. sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo sūnui dydį ir jį nustatė po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas, padalydamas bendrąją sutuoktinių nuosavybę, ieškovei priteisė 23 270 Lt vertės turto, atsakovui – 21 469 Lt vertės, iš ieškovės atsakovui priteisė 5000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią santuokoje įgyto turto dalį, be to, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 2260,39 Lt piniginė kompensacija, bei iš naujo paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 3.87–3.89 straipsnių normas, nepagrįstai 10 000 Lt ieškovės indėlį laikė asmenine jos nuosavybe ir neįtraukė į dalytino turto masę. Teisėjų kolegija nurodė, kad šio indėlio pusė dalies priteistina atsakovui, nes ieškovė prieš bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo tarp šalių iškėlimą iš banko jį pasiėmė be atsakovo žinios ir sutikimo, ir nėra pagrindo spręsti, kad šie pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms. Teismas, priimdamas sprendimą dėl šio indėlio pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsižvelgė į tai, kad asmeninės nuosavybės teise turėtą butą ieškovė pardavė 1998 m. rugpjūčio 14 d. už 16 000 Lt, ieškovės motina butą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo 1998 m. rugpjūčio 17 d., ieškovei šį butą padovanojo 2004 m. birželio 2 d., o 10 000 Lt indėlis į sąskaitą banke ieškovės vardu įneštas 2003 m. gegužės 14 d., t. y. praėjus beveik penkeriems metams po ieškovės buto pardavimo, be to, už butą gauta suma ir į banką įnešta suma nesutampa. Teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, sumažindamas išlaikymo dydį iki 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, atsižvelgė į tai, kad ieškovė gauna pajamų, yra gavusi vertingą nekilnojamąjį turtą – keturių kambarių butą, o atsakovo turtinė padėtis nėra pagerėjusi, jokio vertingo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, išskyrus sodo sklypą su nameliu, neturi, nutraukus santuoką turės išlaidų būstui įsigyti ir išlaikyti, be to, jam tenka pareiga padengti kreditą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodyta, jog vaikų būtinų poreikių patenkinimas susijęs su didesnėmis pagrįstomis specifinėmis išlaidomis, ieškovė nepateikė konkrečių vaikų poreikius patvirtinančių įrodymų, pataisė teismo sprendime išlaikymo gavėją – išlaikymą priteisė vaikams, nes pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį teisės į išlaikymą subjektas yra vaikas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovė J. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 8 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimą. Ieškovė kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesiremdamas jokiais įrodymais nurodė, kad ieškovės turėtas 10 000 Lt indėlis yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Taip teismas pažeidė įstatymo reikalavimus įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos. Be to, taip buvo nukrypta ir nuo teismų praktikos, pagal kurią turtas, įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas (šioje byloje tai 10 000 Lt ginčo indėlis), turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmeninė to sutuoktinio nuosavybė, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999).
2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė, kad iš atsakovo vaikams priteistas išlaikymas nėra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir sumažino išlaikymo dydį. Taip teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismas neatsižvelgė į tai, kad abu vaikai serga astma, jiems reikalingi vaistai, specialūs maisto papildai, dažnai vaikus tenka vesti į druskų gydyklą bei sanatoriją, sūnus lanko dainavimo studiją, dukteriai išlaikyti pagal konkrečius poreikius reikia 620 Lt per mėnesį, sūnui – 600 Lt.
Atsakovas D. D. atsiliepimu į kasacinį skundą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 8 d. nutartį prašo palikti nepakeistą, kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimą atsakovas grindžia šiais teisiniais argumentais:
1. Kasacinio skundo argumentai dėl 10 000 Lt indėlio pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra ne teisiniai, o faktiniai, todėl neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Atsakovas pažymėjo, kad, nepriklausomai nuo ieškovės asmeninio buto pardavimo ir lėšų panaudojimo aplinkybių, atsižvelgtina į tai, jog šalys turėjo bendrų santaupų, kurias ieškovė laikė banke, ieškovės motina įgijo butą po trijų dienų nuo ieškovės buto pardavimo, taip buvo siekiama užtikrinti šalių šeimos gyvenamąją vietą, šiam butui įsigyti buvo panaudotos tiek ieškovės motinos, tiek bendros šalių lėšos. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus tam tikras išimtis. Ieškovės pateikti įrodymai neturi jokios įrodomosios galios ir dėl šios priežasties 2003 metais į banko sąskaitą įneštos šalių santaupos pagrįstai pripažintos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
2. Ieškovė neteisingai nurodo, kiek lėšų reikia nepilnamečių vaikų interesams patenkinti, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kiekvienos iš šalių turtinę padėtį, nustatytas vaikų išlaikymo dydis visiškai patenkins vaikų poreikius ir atitiks tėvų galimybes šiuos poreikius tenkinti. Be to, CPK 347 straipsnio 2 dalyje ir 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti žemesnės instancijos teisme, todėl ieškovės nurodytos naujos aplinkybės dėl išlaidų, skiriamų vaikams išlaikyti, neturėtų būti nagrinėjamos kasacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Bylos šalys sudarė santuoką 1997 m. liepos 26 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 9). Santuokoje gimė du vaikai: sūnus D., gimęs 1998 m. sausio 14 d., ir duktė J., gimusi 2003 m. lapkričio 16 d. (b. l. 10, 11). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės: atsakovo žiauraus elgesio (smurtinių veiksmų) ieškovės atžvilgiu ir ieškovės neištikimybės atsakovui faktų. Šiuo pagrindu teismai nutraukė šalių santuoką (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas padalijo santuokinį turtą ir ieškovės banko sąskaitoje esančias lėšas pripažino jos asmenine nuosavybe. Vaikų išlaikymui šis teismas priteisė po 250 Lt kas mėnesį iki pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovės banko sąskaitoje esančias lėšas jos asmenine nuosavybe, o, atsižvelgęs į tėvų turtinę padėtį, sumažino vaikų išlaikymui skirtinas lėšas iki 200 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Bylos duomenimis, ieškovė įgytą iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą 1998 m. rugpjūčio 14 d. pardavė už 16 000 Lt (b. l. 70). Ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe tik dalį šių lėšų, t. y. 10 000 Lt indėlį banke, esantį jos vardu. Tai reiškia, kad ieškovės asmeninės nuosavybės teise turėto turto piniginis ekvivalentas neišliko, o jo dalis buvo panaudota vieno iš sutuoktinių arba bendroms sutuoktinių reikmėms. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tai reiškia, kad bylos šaliai įrodinėjant turto asmeninės nuosavybės teisę reikia pateikti vienareikšmiškus įrodymus apie tai, kad tas konkretus turtas yra įgytas tik vieno iš sutuoktinio lėšomis kitam sutuoktiniui nedalyvaujant. Kai pardavęs įgytą iki santuokos asmeninės nuosavybės teise turtą vienas iš sutuoktinių gauna lėšas ir už jas įgyja kitokį turtą, tai toks naujai įgytas turtas (lėšos) gali būti laikomas asmenine nuosavybe tik esant aiškiai tokio turto kilmei iš turėtos asmeninės nuosavybės. Nagrinėjamu atveju 10 000 Lt banko indėlio suma neatitinka turėto ieškovės turto asmeninės nuosavybės teise vertės, taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepripažino šių lėšų ieškovės asmenine nuosavybe, nes šis indėlis ieškovės vardu laikytinas šalių santuokoje įgytomis santaupomis.
Dėl išlaikymo bylos šalių vaikams dydžio kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Galiojančio CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Taigi tuo atveju, kai tėvai nesutaria dėl viso išlaikymo vaikui skyrimo ar kiekvienam iš tėvų tenkančių išlaikymo prievolės dalių, mokėtino išlaikymo formą ir reikiamą dydį apskaičiuoja teismas pagal vaiko poreikius ir tėvų materialinį pajėgumą atitinkantį deramą išlaikymo dydžio lygį. Tėvų prievolė teikti išlaikymą vaikui yra asmeninio pobūdžio, šios prievolės negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims.
Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nusakančias vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams.
Nagrinėjamoje byloje dviejų mažamečių vaikų motina (ieškovė) J. D. ieškiniu prašė priteisti iš vaikų tėvo (atsakovo) D. D. po 250 Lt kiekvienam vaikui išlaikyti kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Toks prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas mažamečių vaikų, atsižvelgiant į jų amžių, normalią sveikatos būklę, įprastais poreikiais, dėl to toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, o šio dydžio sumažinimas neatitiktų geriausio vaiko interesų užtikrinimo. Atsakovo darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius yra 1938,72 Lt, atsakovo pajamos viršija ieškovės pajamas. Atsakovas moka būsto kredito AB ,,SEB Vilniaus bankui” įmokas po 548, 22 Lt kas mėnesį. Įmokų mokėjimo pasibaigimo data yra 2006 m. rugpjūčio 24 d., taigi, įvertinus atsakovo pajamas, besibaigiantį būsto kredito terminą, objektyviai atsakovas pajėgus teikti išlaikymą savo vaikams. Be to, būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 V. S. v. M. S.) išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Atsižvelgiant į galiojančią Vyriausybės patvirtintą galiojantį 550 Lt MMA dydį ir išlaikymo prievolės proporcingą pasiskirstymą bylos šalims, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 250 Lt kas mėnesį suma nėra per didelė. Be to, ieškovė viena gyvena kartu su išlaikomais vaikais, jais rūpinasi, dėl to turėtų išmanyti auklėjamų vaikų individualias savybes ir jų poreikiams tenkinti reikalingas lėšas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant abejonių dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 D. K. v. T. K.). Nagrinėjamoje kasacine tvarka byloje tokių abejonių neturėtų būti, nes, įvertinus prašomą priteisti išlaikymo dydį (250 Lt per mėnesį), šis išlaikymas nėra per didelis, atsižvelgiant į augančių vaikų poreikius. Dėl to apeliacinės instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo sumažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo vaikams dydį. Todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis pakeistina (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeisti ir šioje dalyje palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, ją išdėstant taip:
Priteisti iš atsakovo D. D., (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukteriai J. D., (duomenys neskelbtini), po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2004 m. gruodžio 9 d. iki J. D. pilnametystės.
Priteisti iš D. D., (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. D., (duomenys neskelbtini), po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2004 m. gruodžio 9 d. iki D. D. pilnametystės.
Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Janina Januškienė
Juozas Šerkšnas