Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-02-28][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-224-657-2024].docx
Bylos nr.: e2S-224-657/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
PlusPlus Capital AS 303012217 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka



Civilinė byla Nr. e2S-224-657/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07925-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.11

 

img1 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 23 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15129-1088/2023, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas R. K. antstoliui Raimundui Stanislauskui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/02005, kuriame prašė: 1) panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kito inžinerinio statinio – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios nekilnojamojo turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų paskelbtos neįvykusiomis; 3) paskirti nekilnojamojo turto pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę. 

2.       Nurodė, kad 2023 m. gegužės 29 d. – 2023 m. birželio 28 d. vykusių pirmųjų varžytynių metu už 59 040 Eur buvo parduotas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas. Nekilnojamojo turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, šis turtas įkainotas žemesne, nei jo rinkos kaina. Antstolis 2023 m. gegužės 2 d. Patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. 2020026669 ginčo nekilnojamąjį turtą įkainojo 73 800 Eur, tačiau pareiškėjo nekilnojamojo turto vertė šiai dienai yra ženkliai didesnė. Gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini) parduodami už 92 000 – 175 000 Eur kainą. Turto pardavimo skelbimai yra tinkami šaltiniai turto vertei nustatyti. Antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad nekilnojamasis turtas varžytynėse būtų parduotas jo rinkos kaina.

3.       Antstolis Raimundas Stanislauskas 2023 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. S-23-70-20733 pareiškėjo skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0070/15/02005 persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.

5.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nekilnojamojo turto vertei nustatyti 2023 m. kovo 10 d. patvarkymu Nr. S-23-70-7336 buvo skirta Nekilnojamojo turto ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Inreal“ vertintojui. Patvarkymo, kuriuo skirta ekspertizė pareiškėjas neskundė, nušalinimo ekspertui nereiškė. Nustatyta, kad Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atliko asmuo, kuris turi galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir yra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą Vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Įvertinus ekspertizės akto turinį, nėra pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadoje nurodytos nekilnojamojo turto vertės teisingumu. CPK 681 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Vadovaujantis šia nuostata, vykdomojoje byloje 2023 m. gegužės 2 d. priimtas patvarkymas Nr. 2020025669 dėl areštuoto turto įkainojimo.

6.       Skelbimų tinklapio www.aruodas.lt  duomenys, kuriais remiasi pareiškėjas, nėra pakankami, kad kiltų abejonės, jog turtas buvo netinkamai įkainotas. Skelbimuose turto pardavėjas gali nurodyti bet kokią savo pageidaujamą gauti kainą, kuri nebūtinai atitinka realias rinkos kainas ir savaime nelemia, kad turtas bus parduotas už skelbime nurodytą kainą. Tuo tarpu vykdomojoje byloje, nustatant nekilnojamojo turto vertę, kaina buvo apskaičiuota lyginamuoju metodu, atlikus korekcijas dėl kokybinių ir kiekybinių veiksnių, išanalizavus duomenis, atsižvelgus į vertei įtakos turinčius faktorius. Pareiškėjo prieštaravimai dėl turto vertės netinkamo nustatymo iš esmės rodo tik pareiškėjo subjektyvią nuomonę ir nepaneigia nustatytos turto vertės, nėra paremti realiais skaičiavimais, ekspertize, specialisto išvada ar kitais objektyviais duomenimis, kurie būtų leidę antstoliui vykdymo procese daryti pagrįstą išvadą arba bent tikėtiną prielaidą apie turto vertinimo netinkamumą ir (ar) jo metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Pareiškėjas kitų duomenų apie didesnę turto vertę, esamą pagrindą perkainoti ginčo turtą, nepateikė. Atlikus ekspertizę, pareiškėjas motyvuotų prieštaravimų, vadovaujantis CPK 682 straipsnio 2 dalimi, dėl ekspertizės išvados nepateikė, sumų, būtinų už pakartotinės ekspertizės atlikimą, nesumokėjo. Be to, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. 2023 m. gegužės 29 d. pradinė turto pardavimo kaina – 59 040 Eur nustatyta pagrįstai (73 800,00 Eur x 20 proc.). Vien aplinkybė, jog turtas buvo parduotas varžytynėse, nurodant žemesnę kainą, nei buvo nurodyta patvarkyme dėl įkainojimo, nepažeidžia pareiškėjo interesų. Nagrinėjamu atveju skirtumas tarp nustatytos nekilnojamojo turto vertės (73 800 Eur) ir pardavimo kainos (59 040 Eur) sudaro 20 proc., kuris nelaikytinas esminiu.

7.       Atsižvelgus, kad CPK 717 straipsnyje nustatytų atvejų sąrašas yra baigtinis, nėra pagrindo vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/02005 varžytynes laikyti neįvykusiomis. Konstatavus, jog nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė atlikta teisėtai ir pagrįstai, o pareiškėjas neskundžia Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės akto ir patvarkymo, kuriuo pareiškėjui priklausantis areštuotas turtas buvo įkainotas, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymą dėl pakartotinės rinkos vertės nustatymo ekspertizės skyrimo. Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/02005, nepažeidė CPK VI nuostatų.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

 

8.       Atskirajame skunde pareiškėjas R. K. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9.       Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai akcentavo vien atliktą turto vertinimą, nepaisydamas, kad buvo pateikti ir kiti duomenys, keliantys abejonių, ar turtas buvo įkainotas rinkos kainomis. Net ir atlikus turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, antstolis gali skirti pakartotinį turto vertinimą, jei jam pateikiami duomenys, keliantys abejonių dėl turto rinkos vertės. Skolininkas pateikė objektyvius duomenis (www.aruodas.lt panašaus turto skelbimus), patvirtinančius, kad pareiškėjo turtas antstolio įkainotas ženkliai mažesne kaina, nei jo vertė rinkoje. Skelbimai yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis, kad antstolio nustatyta turto vertė ir reali šio turto vertė ženkliai skiriasi. Minėti duomenys yra tie faktai, kurie kelia abejonių dėl pareiškėjo turto vertės, dėl ko teismas privalėjo juos įvertinti. Teismas tik formaliai nurodė, jog antstolis turtą įkainojo, atsižvelgiant į ekspertizę, dėl ko nėra pagrindo abejoti turto verte. Ypatingosios teisenos bylose teismas privalo būti aktyvus ir ištirti visas bylai reikalingas aplinkybes. Šiuo atveju teismas netyrė svarbių bylos aplinkybių, skundą išnagrinėjo formaliai ir nepagrįstai padarė išvadą, jog antstolis pareiškėjo turto įkainojimo ir pardavimo stadijoje veikė teisėtai.

10.       Suinteresuotas asmuo antstolis Raimundas Stanislauskas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

11.       Atsiliepime nurodė, kad skolininkas skunde nurodo, kad žinojo, jog patvarkymu turtas įkainotas 73 800 Eur, tačiau prieštaravimų iki varžytynių pabaigos nepareiškė. Skolininkas įsileido turto vertintoją ir pats dalyvavo turto apžiūroje. Jis dalyvavo visame vykdymo procese ir gavo informaciją. Kad turto kaina buvo nustatyta ne per maža rodo, kad jis buvo parduotas iš varžytynių už pradinę kainą, varžymosi dalyvių nebuvo. Skolininkui nepareiškus prieštaravimo dėl turto įkainojimo, praleidus jo pateikimo terminą, nepateikus įrodymų, dėl ko varžytynės turėtų būti pripažintos neteisėtomis ir neįvykusiomis, nėra pagrindo skirti pakartotiną Turto vertės nustatymo ekspertizę. Piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir nevykdydamas savo pareigų, numatytų CPK 644 straipsnyje, skolininkas tik vilkina procesą, dėl ko yra pažeidžiamos išieškotojo procesinės teisės. Prieštaravime nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, patvirtinančios antstolio nekompetentingumą, įstatymų nesilaikymą, nepateikti jokie tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

12.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

13.       Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl varžytynėse parduoto areštuoto skolininko nekilnojamojo turto vertės nustatymo teisingumo.

14.       Nustatyta, kad antstolis Raimundas Stanislauskas vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/02005 vykdo Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-956-510/2012 dėl 364 877,04 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą išieškojimo iš skolininkų R. K., T. P. kreditorės Swedbank, AB naudai; išieškotojas vykdymo eigoje pakeistas į PlusPlus Capital AS.

15.       Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

16.       Skolininkui R. K. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) areštuotas 2021 m. sausio 12 d. Turto arešto aktu. Antstolio 2023 m. kovo 10 d. patvarkymu Dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-23-70-7336 skirta areštuoto nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Inreal“. Nekilnojamojo turto įvertinimo 2023 m. balandžio 19 d. ekspertizės akto Nr. 23/04-275K išvadoje nurodyta nekilnojamojo turto vertė – 73 800 Eur. Antstolis 2023 m. gegužės 2 d. priėmė patvarkymą Dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. 2020025669. Pirmosios ginčo nekilnojamojo turto varžytynės paskelbtos 2023 m. gegužės 29 d. pranešimu Nr. S-23-70-15357, nekilnojamojo turto kaina – 59 040 Eur. Varžytynės baigtos 2023 m. birželio 28 d., nekilnojamasis turtas parduotas už 59 040 Eur.

17.       Pareiškėjas 2023 m. liepos 10 d. pateikė antstoliui skundą, prašydamas panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios ginčo nekilnojamojo turto varžytynės, priimti patvarkymą, kuriuo paskelbti pirmąsias nekilnojamojo turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykusiomis ir paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Antstolis Raimundas Stanislauskas pareiškėjo skundo netenkino.

18.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje darė išvadą, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/02005, nepažeidė CPK VI nuostatų ir pareiškėjo skundą dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atskirojo skundo argumentai, kad teismas netyrė svarbių bylos aplinkybių, skundą išnagrinėjo formaliai ir nepagrįstai padarė išvadą, jog antstolis pareiškėjo turto įkainojimo ir pardavimo stadijoje veikė teisėtai, atmestini kaip nepagrįsti.

19.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Pažymėtina, kad nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640 str., 644 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020).

20.       Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

21.       Antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti. Be to, tiek skolininkas, tiek išieškotojas turi būti suinteresuoti teisingos turto vertės nustatymu, todėl turi aktyviai dalyvauti turto vertės nustatymo procese tiek skiriant turto vertinimo ekspertą, tiek jam užduodant atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

22.       CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie sudaro pagrindą abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu. CPK 682 straipsnio 2 dalies turinys suponuoja išvadą, kad motyvuotas prieštaravimas ekspertizės išvadoms galėtų būti duomenys, kurie patvirtintų kitokią rinkos vertę, nei nustatyta ekspertizės akte.

23.       CPK rinkos vertę atitinkančios turto pardavimo kainos samprata nėra nurodyta. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

24.       Nagrinėjamoje byloje skolininko nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta, antstoliui paskyrus turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią atliko kvalifikuotas turto vertintojas. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, patvarkymo skirti ekspertizę pareiškėjas neskundė, nušalinimo antstolio parinktam ekspertui nereiškė. Antstolis 2023 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. 2020025669 nustatė areštuoto turto vertę, nurodytą ekspertizės akte – 73 800 Eur (CPK 681 str. 4 d.). Šio patvarkymo pareiškėjas taip pat neskundė. Varžytynėse nustatyta parduodamo nekilnojamojo turto kaina – 59 040 Eur atitinka įstatymo reikalavimus (CPK 718 str.). 

25.       Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015).

26.       Įvertinęs ekspertizės akto turinį, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nėra pagrindo abejoti jo išvadoje nurodytos nekilnojamojo turto vertės teisingumu. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias vertinamo turto savybes tam tikrą dieną, jis vertinamas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu. Iš 2023 m. balandžio 19 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akto nustatyta, kad turtas vertintas lyginamuoju metodu, laikantis LR finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo Nr. 1K-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytos tvarkos. Iš ekspertizės akto matyti, kad vertinimo metu buvo apžiūrėtas ir išsamiai ištirtas vertinamas nekilnojamasis turtas, atsižvelgiant į jo tipą, buvimo vietos ekonominę ir socialinę aplinką, individualius vertinamo nekilnojamojo turto požymius. Jis buvo lyginamas su 3 panašiais požymiais pasižyminčiais parduotais objektais (kainą nurodant su PVM; į vieno kv. m kainą įskaičiavus kitų statinių kainą) (ekspertizės akto lentelė 5.4.1 lentelė). Tuo tarpu bendro pobūdžio nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pateikta tik už parduodamą turtą pageidaujama gauti suma. Tokios kainos sudėtis nėra aiški, ji nepagrįsta atitinkamais skaičiavimais ar kitais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo pateikti duomenys nepaneigia nuoseklios ir išsamios ekspertizės išvadų, nekelia pagrįstų abejonių dėl tinkamo nekilnojamojo turto įvertinimo. Pareiškėjui nepareiškus motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, nesant duomenų apie būtinų sumų sumokėjimą į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 682 str. 3 d.) ir nesant pagrindo abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu, antstolis neturėjo pagrindo skirti pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę (CPK 682 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjas savo nesutikimą su turto vertinimu pareiškė, tik turtą pardavus varžytynėse, ankstesnėse vykdymo proceso stadijose teise ją ginčyti nesinaudojo. Pažymėtina ir tai, kad 2023 m. gegužės 2 d. patvarkyme Dėl areštuoto turto įkainojimo skolininkui buvo išaiškinta CPK 704 straipsnyje numatyta teisė susirasti savo pirkėją, nurodant, kad, nepasiūlius pirkėjo, bus skelbiamos varžytynės, tačiau ir šia įstatymo numatyta teise pareiškėjas nesinaudojo.

27.       Tuo atveju, kai varžytynės yra pasibaigusios, jos gali būti paskelbtos neįvykusiomis CPK 717 straipsnyje numatytais pagrindais. CPK 717 straipsnis reglamentuoja baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis varžytynes gali paskelbti neįvykusiomis: 1) jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis; 2) jeigu dėl šio Kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytynės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytynių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis; 3) jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą; 4) jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos; 5) jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse. Nagrinėjamu atveju nei vienos CPK 717 straipsnyje numatytos sąlygos varžytynes paskelbti neįvykusiomis nenustatyta, todėl sutiktina, kad antstolis neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą priimti patvarkymą dėl pirmųjų nekilnojamojo turto varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo neįvykusiomis.

28.       Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus ir pagrįstai darė išvadą, kad antstolis, įkainodamas skolininko nekilnojamąjį turtą, veikė teisėtai. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a :        

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                                              Žibutė Budžienė