Civilinė byla Nr. 2A-369-440/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00952-2019-2

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11.; 3.3.1.20.

(S)                                

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė 

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių statyba“, trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šančių autoservisas ir Ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Raseinių statyba“ 2032,17 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nuo 2003 metų vykdydama techninės pagalbos paslaugas Kauno apskrityje ir kituose rajonuose, taip pat vykdydama priverstinio transporto priemonių nuvežimo veiklą vadovaujasi tarp jos ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. lapkričio 13 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi. 2016 m. gruodžio 22 d. iš policijos ieškovė gavo pranešimą, pagal kurį ieškovė turėjo per 1 val. atvykti į avarijos vietą ir pašalinti eismo įvykio pasekmes. Įvykio metu į UAB „Raseinių statyba“ transporto priemonę Mercedes Benz 1314, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kitas automobilis, todėl atsakovės automobilis nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio. Šalinti šio įvykio pasekmes ieškovei buvo sudėtinga, automobilis buvo toli nuo kelio apie 50 metrų, buvo išmuštas galinis automobilio tiltas, buvo tamsu, pašalinti eismo įvykio pasekmes truko 8 val. Vairuotojas ir keleiviai buvo išvežti į ligoninę, atsakovo atstovai, šalinant eismo įvykio padarinius, neatvyko. Policijos nurodymu, atsakovės automobilis buvo transportuotas į ieškovei priklausančią saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Priverstinio sulaikymo aktas surašytas nebuvo, policija priverstinai nesulaikė atsakovo transporto priemonės, nes jos vairuotojas nebuvo eismo įvykio kaltininkas, jis buvo nukentėjęs, todėl jokių nurodymų, kad atsakovės automobilis turi būti priverstinai sulaikytas nebuvo surašyta. Kaltininko automobilis buvo nugabentas į Kauną, dėl kaltininko automobilio buvo surašytas priverstinio nuvežimo aktas. Ieškovė suteikė paslaugas atsakovės transporto priemonei, todėl atsakovė, sumokėjusi už suteiktas paslaugas ieškovei kaip nukentėjusysis, galėjo reikalauti kaltininko regreso tvarka atlyginti už sumokėtas paslaugas. Ieškovė atliko darbus atsakovės transporto priemonei, todėl ji negali reikalauti eismo įvykio kaltininko atlyginti išlaidas už atsakovei atliktus darbus. Nurodė, kad 2019 m. ieškovei kreipusis į teismą, atsakovė sumokėjo 1178,40 Eur, todėl neatlyginta suma už suteiktas paslaugas yra 2032,17 Eur. Delspinigius ieškovė skaičiavo nuo pradinės sumos, nes dalį pinigų atsakovė sumokėjo tik ieškovei pareiškus reikalavimą teisme, už 180 dienų, 0,2 proc., nes tokie delspinigiai nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje.

2.       Atsakovė UAB „Raseinių statyba“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nėra eismo įvykio kaltininkė. Visi darbai, kuriuos ieškovė atliko, buvo atlikti nesuderinus su atsakove. Apie eismo įvykį buvo pranešta draudimo bendrovei. Draudimo bendrovė, neturėdama tokių dokumentų, kurie yra civilinėje byloje, pervedė tam tikrą sumą už automobilio transportavimo paslaugas. Ieškovė išrašė nepagrįstai didelę sąskaitą už atliktus darbus. Atsakovė pateikė pranešimą ieškovei apie tai, kad draudimo bendrovė yra pervedusi 1178,40 Eur sumą. Prašė, kad tokiai sumai ieškovė išrašytų sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė būtų apmokėjusi iš karto tik gavus sąskaitą, tačiau ieškovė to nepadarė, todėl atsakovė minėtos sumos ieškovei iš karto nepervedė. Ieškovei atsakovė pervedė 1178,40 Eur, tačiau šiai sumai išrašytos PVM sąskaitos faktūros nėra iki šiol. 2017 m. sausio 4 d. PVM sąskaita faktūra buvo grąžinta ieškovei, nes atsakovė šios sąskaitos-faktūros, kaip išrašytos nepagrįstai, nepripažįsta. Atsakovė nėra eismo įvykio kaltininkė, todėl nebuvo pagrindo priverstinai nuvežti atsakovės transporto priemonę. Pagal teisinį reglamentavimą, transporto priemonė turėjo būti palikta tokioje vietoje, kad netrukdytų eismui. Ieškovė, suteikusi tokias paslaugas, dėl jų atlyginimo, turėtų kreiptis į eismo įvykio kaltininką, nes jam kyla deliktinė atsakomybė. Įstatymas numato, kad tokias išlaidas reikia reikalauti iš kaltininko, o ne iš nukentėjusiojo. Nurodė, kad maksimali suma, į kurią gali pretenduoti ieškovė, yra 203,18 Eur. Faktiškai ieškovei jau yra sumokėta 1178,40 Eur, todėl yra permoka ir jei teismas nustatytų, kad buvo permokėta už transporto priemonės transportavimo darbus, ieškovei atsirastų pareiga grąžinti tą permoką.

3.       Trečiasis asmuo AAS BTA „Baltic Insurance Company“ prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

                                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ atsakovės UAB „Raseinių statyba“ naudai 2368,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ 11,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

5.       Teismas rėmėsi Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nurodė, kad nors nagrinėjamoje byloje priverstinis transporto priemonės nuvežimo aktas nebuvo pildomas, tačiau iš eismo įvykio metu susidariusios situacijos, atsižvelgiant į tai, kad kilo būtinybė pašalinti eismo įvykio padarinius bei tai, kad juos šalinant transporto priemonės savininko (valdytojo) ar kito asmens atstovaujančio savininką (atsakovę) nebuvo, leidžia pagrįstai manyti, kad nagrinėjamoje situacijoje, toks aktas, transportuojant atsakovei priklausantį sunkvežimį Mercedes Benz, turėjo būti surašomas. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog transporto priemonė buvo nuvežta priverstinai, patvirtina ir byloje esanti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 12 d. išduota pažyma neatlygintinai grąžinti atsakovei priklausančią transporto priemonę iš saugojimo aikštelės. Teismas darė išvadą, kad iš byloje esančių įrodymų yra pagrindas spręsti, kad atsakovės transporto priemonė priverstinai nuvežta buvo vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalies pagrindu (likviduojant avarijos vietą), o įstatyme aiškiai reglamentuota, kad tokiu atveju priverstinai nuvežus transporto priemonę, jos savininkas ar valdytojas neatlygina išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu.

6.       Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad atsakovė „Raseinių statyba“ pateikė į bylą įrodymus, kad už teisinės pagalbos suteikimą byloje patyrė 2368,56 Eur išlaidas (b. l. 67, 68), kurias apmokėjo 2019 m. gruodžio 11 d., ką patvirtina į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas. Teismas sprendė, kad ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos 2368,56 Eur bylinėjimosi išlaidos bei  11,62 Eur išlaidų valstybei.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir sumažinti atsakovei UAB „Raseinių statyba“ bylinėjimosi išlaidas iki 500 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Teismas priteisė akivaizdžiai per dideles bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės prašoma priteisti suma buvo mažesnė negu pirmos instancijos teismas priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjama byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialių teisinių žinių, didelių atsakovės atstovo darbo sąnaudų, teismų praktikos analizės, byloje nebuvo keliamas joks teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, atsakovės atstovas tik pateikė atsiliepimą į ieškinį dėl skolos ir atstovavo atsakovę viename teismo posėdyje, todėl prašomos priteisti 2368,56 Eur bylinėjimosi išlaidos teisinėms paslaugoms yra akivaizdžiai per didelės ir mažintinos.

7.2.       Nėra pagrindo priteisti maksimalaus už procesinių dokumentų surašymą nustatyto dydžio, kadangi jis būtų neadekvatus bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti iki 500 Eur.

7.3.       Atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme yra daugiau nei du kartus didesnis nei Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

7.4.       Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 2368,56 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį parengimą, tačiau ši laikytina per didelė, pagrindo toleruoti atsakovės per didelį išlaidavimą nėra, todėl ieškovės nuomone, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti ne didesnės nei 500 Eur.

8.       Atsiliepime į skundą atsakovė UAB „Raseinių statyba“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti atsakovės naudai patirtas 315,81 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Ieškovė neargumentuoja, kaip konkrečiai apskaičiavo 500 Eur sumą, kuri, jos vertinimu, yra protinga ir pakankama atsakovės bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. 

8.2.       Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. II vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1289,00 Eur. Atsakovė už šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme advokato teiktas teisines paslaugas sumokėjo advokatui 2 368,56 Eur (įskaitant 411,08 Eur PVM) sumą, kurią sudaro: 1) 52,64 Eur (įskaitant 9,14 Eur PVM) už parengtą prieštaravimą dėl ieškovės pareiškimo išduoti teismo įsakymą (0,5 val. x 87 Eur/val. + PVM); 2) 1 684,32 Eur (įskaitant 292,32 Eur PVM) už atsiliepimo į ieškinį parengimą (16 val. x 87 Eur/val. + PVM); 3) 631,62 Eur (įskaitant 109,62 Eur PVM) už pasiruošimą bylai ir atstovavimą teisme, įskaitant kelionę iš Vilniaus į Raseinius pirmyn ir atgal, nes advokato buveinė yra Vilniuje, tuo tarpu byla buvo nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose (6 val. x 87 Eur/val. + PVM). 

8.3.       Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduojama priteisti iki 3 222,5 Eur (2,5 x 1289,00 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė sumokėjo tik 1 684,32 Eur. Būtina įvertinti tai, kad advokato parengtas atsiliepimas yra išsamus, motyvuotas, atlikta teisės aktų ir teismų praktikos analizė, atsiliepimą sudaro 6 puslapiai. Byloje buvo sprendžiami pakankamai sudėtingi teisės klausimai dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių kelių įstatymo 33 straipsnio taikymo, kai transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidas prašoma priteisti iš asmens, kuris nėra eismo įvykio kaltininkas ir paslaugos suteiktos nesuderinus paslaugų teikimo sąlygų su atsakovu. Šiais klausimais teismų praktika nėra suformuota.

8.4.       Atsakovė už pasiruošimą bylai ir atstovavimą teisme, įskaitant kelionę iš Vilniaus į Raseinius pirmyn ir atgal, sumokėjo 631,62 Eur. 2020-01-20 vykęs teismo posėdis truko 2 valandas. Todėl, įvertinus atsakovės advokato laiką, sugaištą pasiruošti bylai (1,5 val.) ir kelionei į teismo posėdį iš Vilniaus į Raseinius pirmyn ir atgal (4 val.), darytina išvada, kad sumokėta 631,62 Eur suma nėra per didelė. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra mažesnės nei maksimalūs Rekomendacijose nurodyti dydžiai, nėra pagrindo jų laikyti nepagrįstomis ir jų nepriteisti ar jas mažinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :          

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

       Apeliacinis skundas netenkintinas

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

10.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei žodinio teismo posėdžio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų tarp šalių pagrįstumo.

12.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsakovė UAB „Raseinių statyba“ pirmosios instancijos teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1957,50 Eur +PVM, iš viso 2368,56 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.

13.       CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

14.       Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, siekiant, jog teismas turėtas išlaidas priteistų, būtina pagrįsti jų realumą, t. y. už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos šiais rašytiniais įrodymais: a) pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininkės su įrašytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis arba b) sąskaitomis faktūromis ir mokėjimą patvirtinančias dokumentais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017)

15.       Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti vadovaujamasis, CPK 98 straipsnio 2 dalimi, taip pat remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

16.       Rekomendacijų 3 dalyje numatyta, kad sprendžiant dėl advokato atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018). Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-798/2019). Taip pat pažymėtina, kad Rekomendacijose nėra reglamentuota, kad nustatytas maksimalus priteistinas užmokestis už advokato teisines paslaugas yra be PVM ir kad šis mokestis turi būti atlyginamas visiškai net ir tuo atveju, jeigu priteistinos išlaidos yra mažinamos iki rekomenduojamų priteisti dydžių. Tai, kad PVM mokestis yra sumokamas į valstybės biudžetą, nėra pagrindas atskirti šias išlaidas nuo užmokesčio advokatui, kurio maksimalius priteistinus dydžius nustato Rekomendacijos. Nesant jokių įstatymo išlygų, darytina išvada, kad Rekomendacijose nustatyti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apima visus mokesčius bei kitas advokato turėtas sąnaudas. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018).

17.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 4 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-13086-476/2019 pagal kreditorės UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko pareiškimą buvo išduotas teismo įsakymas ir nutarta išieškoti skolą. Skolininkei pareiškus prieštaravimus 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi teismo įsakymas panaikintas. Atsakovės UAB „Raseinių statyba“ advokatas už teisines paslaugas PVM sąskaitą-faktūrą išrašė 2019-12-10. Ikik bylos išnagrinėjimo buvo pateikti duomenys apie lėšų sumokėjimą. PVM sąskaitoje nurodyta, kad teisinės paslaugos suteiktos 22,5 val., valandos kaina 87 Eur., viso suma 1957,50 Eur. +PVM, ir iš viso 2368,56 Eur. Iš jų 0,5 val. dėl prieštaravimų parengimo, 16 val. dėl atsiliepimo parengimo, pasiruošimas bylai ir atstovavimas teisme įskaitant kelionę į teismo posėdį 6 val. ( b.l. 74,75).

18.       Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. II vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1289,00 Eur.

19.       Pagal Rekomendacijų 8.7 punktą už parengtą prieštaravimą dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą rekomenduojama priteisti iki 322,25 Eur (0,25 x 1289,00 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamoje byloje atsakovė advokatui už prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo 52,64 Eur suma. Ši suma yra gerokai mažesnė nei Rekomendacijose numatytas maksimalus dydis.

20.       Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduojama priteisti iki 3 222,5 Eur (2,5 x 1289,00 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė advokatui sumokėjo 1 684,32 Eur (įskaitant 292,32 Eur PVM) už atsiliepimo į ieškinį parengimą (16 val. x 87 Eur/val. + PVM). Šiuo atveju įvertinus procesinio dokumento esmę, turinį, nurodomą sugaištą laiką nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad paskaičiuotos išlaidos yra per didelės. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą yra gerokai mažesnės nei maksimalus Rekomendacijose nurodytas dydis.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė pagrįstai nurodo, jog advokato parengtas atsiliepimas yra išsamus, motyvuotas, atlikta teisės aktų ir teismų praktikos analizė, atsiliepimą sudaro 6 puslapiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti kad byloje buvo sprendžiami nesudėtingi teisės klausimai ir pan. Buvo sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių kelių įstatymo 33 straipsnio taikymo, kai transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidas prašoma priteisti iš asmens, kuris nėra eismo įvykio kaltininkas ir paslaugos suteiktos nesuderinus paslaugų teikimo sąlygų su atsakovu. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad šiais klausimais teismų praktika nėra pakankamai suformuota. Nors negalima spręsti, kad byla itin sudėtinga, ir reikalaujanti itin didelių darbo sąnaudų, tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad byla nereikalaujanti specialių teisinių žinių, teismų praktikos analizės, kad reikalaujanti minimalių atsakovės atstovo darbo sąnaudų ir pan.

22.       Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už kiekvieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojama maksimaliai priteisti 128,90 Eur (0,1 x 1289,00 Eur). Atsakovė už pasiruošimą bylai ir atstovavimą teisme, įskaitant kelionę iš Vilniaus į Raseinius pirmyn ir atgal, nurodė, kad sumokėjo 631,62 Eur. 2020 m. sausio 20 d. vykęs teismo posėdis truko beveik 2 valandas (Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020-01-20 informacinė pažyma). Todėl, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, įvertinus atsakovės advokato laiką, sugaištą pasiruošti bylai (1,5 val.) ir kelionei į teismo posėdį iš Vilniaus į Raseinius pirmyn ir atgal (4 val.), daroma išvada, kad sumokėta 631,62 Eur suma nėra akivaizdžiai per didelė.

23.       Apeliantė teigia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos iki 500 Eur, tačiau šiuos argumentus išsamiau nedetalizavo, nenurodė kodėl būtent ši sumą yra pagrįsta ir teisinga. Nors iš esmės ir nurodė į kokius kriterijus prašo atsižvelgti sprendžiant dėl prašytos priteisti sumos dydžio, tačiau nėra aišku, kokiais skaičiavimais remiantis nurodė būtent konkrečią sumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme atsakovės naudai iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pakankamai pagrįstos, atitinka bylos nagrinėjimo sudėtingumą, yra mažesnės nei maksimalūs Rekomendacijose nurodyti dydžiai, todėl atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu pareikštas skundas, nėra pagrindo jų laikyti nepagrįstomis ir jų mažinti.

      Dėl bylos procesinės baigties

24.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, kad nepagrįstai priteisė prašomas priteisti patirtas išlaidas, ar kad priteisė per dideles išlaidas. Spręstina, kad teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos, dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Taigi, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

      Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

25.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Apeliantė pateikė duomenis apie sumokėtą 2020 m. kovo 2 d. 71 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į CPK nuostatas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, įvertinus tai, kad apeliacinis skundas pareikštas tik dalyje dėl priteistų atstovavimo išlaidų, apeliantei gražintinas sumokėtas žyminis mokestis ( CPK 85 straipsnis, 87 straipsnis). Atsakovė pareiškė prašymą priteisti 315,81 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė jų sumokėjimą pagrindžiančius duomenis. Įvertinus procesinio dokumento esmę, turinį, galimai sugaištą laiką bei tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių (8.11. punktas numato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 1,3), todėl iš apeliantės atsakovei priteistina 315,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

        Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas ir Ko“, įmonės kodas 135786941, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių statyba“, įmonės kodas 172310471, naudai 315,81 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 81 centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Gražinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šančių autoservisas ir Ko“, įmonės kodas 135786941, už apeliacinį skundą 2020 m. kovo 2 d. sumokėtą 71 Eur žyminį mokestį. 

        Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

        Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja                                                                                                                         Vilija Valantienė