Civilinė byla Nr. 3K-3-110/2011

Proceso Nr. 2-08-3-01717-2010-2

            Procesinio sprendimo kategorijos:

75.4.1; 75.8; 121.19.1; 124.2.9; 124.2.8 (S)   

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 15 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 16 d. ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarčių peržiūrėjimo byloje pagal pareiškėjo V. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. G. ir J. K. G. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys AB „Swedbank“, Panevėžio kredito unija.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje keliamas klausimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių.

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2008 m. birželio 12 d. buvo priimtas J. K. G. ieškinys V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo. 2008 m. liepos 30 d. šalys pateikė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, bylą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka ir santuoką nutraukti sutuoktinių bendru sutikimu. Išnagrinėjęs bylą žodinio proceso tvarka, dalyvaujant abiem pareiškėjams, 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu teismas patenkino prašymą – nutraukė šalių sudarytą santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje nustatyta, jog V. G. asmeninės nuosavybės teise atitenka: 163 000 Lt rinkos vertės trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini); bendros 300 000 Lt rinkos vertės 754/1231 dalys žemės sklypo, 27/100 dalys gyvenamojo namo, ūkinis pastatas, garažas, 14/100 dalių dviejų ūkinių pastatų, 27/100 dalys kiemo statinių, esantys (duomenys neskelbtini); 25 000 Lt rinkos vertės neįteisintas garažas, esantis (duomenys neskelbtini); 6000 Lt rinkos vertės automobilis AUDI 100; 3000 Lt rinkos vertės automobilis RAF 2203; 10 000 vnt. paprastų vardinių UAB „Darsna“ akcijų; V. G. sumoka J. K. G. 140 000 Lt kompensaciją per vienerius metus nuo santuokos nutraukimo padarinių sutarties pasirašymo dienos.

Pareiškėjas V. G. prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, grąžinti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu; tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui pateikti, jį atnaujinti.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl blogos sveikatos neįsigilino į sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį, nesutikrino sutarties su VĮ Registrų centro išrašo duomenimis apie dalijamą turtą. 2010 m. sausio 15 d., analizuodamas bylos pagal J. K. G. ieškinį jam dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, suprato, kad advokatė į sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių prieš jo valią įtraukė ne tik santuokoje įgytą, bet ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį iš tėvų paveldėtą nekilnojamąjį turtą, iki santuokos pastatytą garažą bei iki santuokos nutraukimo (2008 m. gegužės 28 d.) parduotą automobilį „Audi 100“ – tai prieštarauja įstatymui bei turi įtakos išmokėtinos kompensacijos dydžiui. Teismas neišaiškino šalims, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą, bei nepatikrino, ar teisingai apie bendrą santuokinį turtą nurodyta šalių pateiktoje sutartyje. Patvirtinęs įstatymų reikalavimų neatitinkančią sutartį, teismas padarė aiškių teisės normų taikymo klaidų, lėmusių neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, nes J. K. G. atstovavusi ir sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių parengusi advokatė I. Radinienė ir bylą nagrinėjusi teisėja D. Lisaitė anksčiau kartu dirbo advokato padėjėjomis vienoje kontoroje, jas galbūt siejo ne tik darbo santykiai.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 11 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą.

Teismas nurodė, kad apie neva teismo padarytą aiškią teisės taikymo klaidą (sutuoktinių bendro turto padalijimą) V. G. tapo žinoma 2008 m. rugsėjo 16 d., t. y. sprendimo paskelbimo metu, todėl termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo sprendimo paskelbimo dienos; pripažino, kad, net skaičiuojant terminą nuo sprendimo nuorašo įteikimo pareiškėjui (2008 m. lapkričio 4 d.), jis yra praleistas; pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis ir būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą, todėl prašymo atnaujinti terminą netenkino (CPK 78 straipsnis).

Gavęs ir ištyręs  informaciją apie teisėjos Dainos Lisaitės ir advokatės Ingos Radinienės darbą 2002-2005 m. laikotarpiu, teismas nustatė, kad jos dirbo vienoje advokatų kontoroje skirtingų advokatų padėjėjomis, ir padarė išvadą, jog pagal darbo pobūdį jų nesiejo pavaldumo santykiai, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jas siejo ne tik darbo santykiai, pažymėjo, kad vien faktas, jog teisėja kažkada dirbo vienoje kontoroje su advokate, nereiškia jos šališkumo; nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje ir, abejodamas teisėjos nešališkumu, turėjo teisę pareikšti jai nušalinimą, tačiau to nepadarė, sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Teismas konstatavo, kad nėra jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl teisėjos Dainos Lisaitės šališkumo nagrinėjant bylą, o pareiškėjo argumentai grindžiami prielaidomis, kurios neįrodo teisėjos priimto sprendimo neteisėtumo.

Teismas pažymėjo, kad šalys bendru sutarimu nusprendė pasidalyti santuokoje įgytą turtą, turto pasidalijimas atitiko jų valią ir nebuvo ginčytas, santuokos nutraukimo padarinių sutartis abiejų šalių pasirašyta, prieš tvirtinant sutartį, joms išaiškinta, kad, sutartyje nurodžius dalytiną turtą ir teismui tokią sutartį patvirtinus, bus pripažįstama, jog visas santuokos metu įgytas turtas padalytas, todėl jie neteks teisės reikšti ateityje ieškinį dėl sprendime nenurodyto turto padalijimo. Teismas nurodė, kad bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, koks turtas įgytas santuokos metu, buvo žinoma tik patiems sutuoktiniams, todėl, nesant ginčo tarp sutuoktinių dėl dalijamo turto ir jo vertės, teismas, konstatavęs, kad santuokos nutraukimo padarinių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, ją patvirtino. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesielgė kaip apdairus, atsakingas ir protingas asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar pasirašant sutartį nebus pažeisti jo interesai – tiek prieš pasirašydamas sutartį, tiek gavęs sprendimą, pareiškėjas turėjo teisę pasikonsultuoti su teisininku dėl sprendimo pagrįstumo ir, jei manė, kad jo teisės yra pažeistos, nepasirašyti sutarties ar paduoti apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo. Pripažinęs, kad pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų, teismas nurodė, jog jie nėra tokio pobūdžio, kad pareiškėjas nesuvoktų sutarties esmės ir prieš savo valią būtų priverstas pasirašyti sutartį sau nenaudingomis sąlygomis. Teismas įvertino tai, kad sprendimo teisėtumu pareiškėjas suabejojo tada, kai pats, nesumokėjęs J. K. G. priklausančios 140 000 Lt kompensacijos, visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą perleido tretiesiems asmenims, o buvusi sutuoktinė kreipėsi į teismą dėl turto perleidimo sutarties panaikinimo ir skolos išieškojimo. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad jie nepatvirtina, jog namų valda (duomenys neskelbtini), ir garažas (duomenys neskelbtini) iki santuokos  nutraukimo priklausė jam asmeninės nuosavybės teise, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir įsiteisėjęs teismo sprendimas yra neteisėtas. Teismas nepripažino esmine klaida, sudarančia pagrindą sprendimo pakeitimui to, kad sutuoktiniai pasidalijo garažą, kuris nebuvo teisiškai registruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas įtraukė automobilį „Audi 100“ į dalytino turto sąrašą, tačiau nurodė apie jo pardavimą iki santuokos nutraukimo – šį jo elgesį teismas pripažino nesąžiningu, pažymėjo, kad, elgdamasis nesąžiningai su kita šalimi, asmuo negali reikalauti sąžiningo elgesio savo paties atžvilgiu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pripažįsta, jog perleido tretiesiems asmenims visą turtą, kuris jam atiteko pagal santuokos nutraukimo padarinių sutartį, todėl sprendė, jog atnaujinus procesą vien formaliais pagrindais būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas.

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjo atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas, nes nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktuose nustatytų pagrindų, praleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas ir nėra svarbių priežasčių jam atnaujinti. Kolegija pažymėjo, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas beveik vienerius metus ir keturis mėnesius praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis serga įvairiomis ligomis, turi nustatytą neįgalumo lygį, yra 64 metų, nėra pagrindas išvadai, kad tai būtų objektyviai sutrukdę ir atėmę galimybę jam laiku pateikti prašymą. Nurodžiusi, kad pareiškėjas pats buvo paveldėjimo teisės ir pirkimo-pardavimo sutarčių, pagal kurias įgijo nekilnojamąjį turtą, subjektas, todėl turėjo žinoti apie sandorių turinį, kolegija nesutiko, jog apie tai, kad į sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių įtrauktas ir tas turtas, kurį jis buvo paveldėjęs ir valdė asmeninės nuosavybės teise, pareiškėjas sužinojo tik 2010 m. sausio 15 d., susipažinęs su kita byla.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas V. G. prašo konstatavus esant praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, jį atnaujinti, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį bei Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. atnaujinti procesą, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.           Dėl nepagrįsto atsisakymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismai pažeidė CK 3.53 straipsnio 4 dalies, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 370 straipsnio 4 dalies, 371 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tokiose bylose suformuotos praktikos. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3.89, 3.116, 3.118 straipsniuose imperatyviai nustatyta, kad į sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turi būti įtrauktas tik santuokoje įgytas turtas. Teismai neįvertino to, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjai pateikė teismui prašymą patvirtinti šalių pasirašytą, tačiau įstatymui prieštaraujančią santuokos nutraukimo padarinių sutartį, teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo ir sutarties patvirtinimo, privalėjo šalims išaiškinti ne tik tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią sutuoktiniams reikšti tapatų reikalavimą, tačiau, vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 3.53 straipsnio 4 dalimi, patikrinti, ar pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių iš esmės neprieštarauja sutuoktinių turto padalijimo lygių dalių principui ir ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisėtų interesų. Teismai šių aplinkybių netikrino ir neanalizavo. Tai, kad abu sutuoktiniai pasirašė sutartį, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas ją galėjo tvirtinti, ir kad tai nelaikytina įstatymo pažeidimu.

2.          Dėl nepagrįsto atsisakymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Spręsdami dėl teisėjos D. Lisaitės nešališkumo, teismai vadovavosi ne faktiniais duomenimis, įstatymu bei teisine sąmone, o prielaidomis. Priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, faktinis bylą nagrinėjusios teisėjos ir priešingai šaliai atstovaujančios advokatės darbas toje pačioje advokato kontoroje savaime sudaro pagrindą kitai šaliai abejoti teisėjos nešališkumu. Skundžiamos nutarties motyvai nepagrįsti vien todėl, kad apie šias faktines aplinkybes bylos nagrinėjimo metu žinojo tik teisėja ir advokatė, o kasatoriui apie tai nebuvo žinoma, todėl pareikšti nušalinimo teisėjai jis negalėjo. Teisėja D. Lisaitė, žinodama šias aplinkybes, privalėjo pati nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, tačiau to sąmoningai nepadarė. Tai, kad advokatė ir bylą nagrinėjusi teisėja kartu dirbo ir jas galbūt siejo ne tik darbo santykiai, įvertinant tą aplinkybę, jog advokatė byloje atstovavo abiem pareiškėjams, parengė sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, neteisingai nurodydama dalytiną turtą, o teisėja prieš priimdama sprendimą šios aplinkybės nepatikrino, sudaro pagrįstas prielaidas manyti, jog teismas buvo šališkas ir neobjektyvus.

3.          Dėl nešališkumo principo pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos sudėtyje (pranešėja byloje) buvo teisėja Ramunė Čeknienė, kurios padėjėja iki ją paskiriant teisėja dirbo teisėja D. Lisaitė, jas siejo pavaldumo santykiai. Teisėja R. Čeknienė nuo bylos nenusišalino, taigi yra pagrindas išvadai, jog buvo pažeistas teismo nešališkumo principas.

4.          Dėl nepagrįsto atsisakymo atnaujinti terminą prašymui paduoti. Spręsdami klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, teismai rėmėsi ne bylos faktiniais duomenimis, o samprotavimais ir prielaidomis, neanalizavo ir nevertino kasatoriaus nurodytų argumentų.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja J. K. G. prašo kasacinį skundą atmesti, nurodo, kad teismui pateikta tvirtinti sutartis buvo parengta ir atspausdinta kasatoriaus, o ne advokatės, sutarties sąlygos buvo nurodytos kasatoriaus ir atitiko jo interesus, sutartis kasatoriaus pasirašyta, ji neprieštaravo viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidė sutuoktinių interesų, kasatorius nepateikė pakankamų esminės klaidos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendime įrodymų, byloje nėra jokių aplinkybių ar faktų, kurie keltų abejonių dėl teisėjos D. Lisaitės šališkumo nagrinėjant bylą, kasatoriui apie jo nurodomą padarytą aiškią teisės taikymo klaidą tapo žinoma sprendimo paskelbimo metu, todėl termino prašymui paduoti pradžia turi būti skaičiuojama būtent nuo šio teismo sprendimo paskelbimo dienos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis skundas paduotas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti atnaujinti procesą byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Be argumentų dėl proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, kasatorius nurodo ir tai, kad proceso atnaujinimo klausimas apeliacine tvarka išnagrinėtas neteisėtos sudėties teismo, t. y. yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas absoliutus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo šio klausimo išsprendimo priklauso bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos – tik pripažinus, kad procesas apeliacinės instancijos teisme buvo teisėtas, būtų pagrindas patikrinti apskųstos teismo nutarties teisėtumą pagal kasaciniame skunde keliamus proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimus. Dėl to teisėjų kolegija pirmiausia nagrinėja kasacinio skundo argumentus dėl apeliacinio proceso teisėtumo.

 

Dėl teisėjos turėtų darbo ryšių vertinimo sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą

 

Reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus: subjektyvųjį – teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas – ir objektyvųjį, kurį vertinant turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien darbo ryšių turėjimas praeityje savaime nesuponuoja nešališkumo principo pažeidimo. Šiuo atveju atsižvelgtina į ryšių pobūdį, trukmę, kiek laiko praėjo nuo jų nutrūkimo, ar yra įrodymų, kad konkrečioje byloje šie ryšiai galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje V. V. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-358/2009). Kasaciniame skunde išreiškiama abejonė dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos narės teisėjos Ramunės Čeknienės nešališkumo, nurodant, kad teisėja D. Lisaitė, priėmusi sprendimą byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, iki ją paskiriant teisėja dirbo teisėjos Ramunės Čeknienės padėjėja Panevėžio apygardos teisme. Atsižvelgdama į tai, jog D. Lisaitė buvo ne kurio nors iš byloje dalyvaujančių asmenų atstovė, o bylą nagrinėjusi teisėja, nuo jos darbo Panevėžio apygardos teisme pabaigos (2008 m. balandžio) iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pradžios (2010 m. birželio) praėjo daugiau kaip dveji metai, kasatorius nenurodė jokių kitų aplinkybių, įrodančių teisėjos R. Čeknienės nešališkumo principo pažeidimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti teisėjos R. Čeknienės nešališkumu, todėl šie kasacinio skundo argumentai atmestini.

 

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, CPK 6 straipsniu, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „Energo Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007). Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo pareiškėjo subjektyvių savybių, jo rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą lemtų pareiškėjo pasirinkimas ir įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės, nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai jis, susipažinęs su kita civiline byla, suvokė, kad į sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių buvo įtrauktas jam asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas. Bylą nagrinėję teismai įvertino duomenis apie kasatoriaus sveikatos būklę ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo jos vertinti kaip svarbios priežasties atnaujinti praleistą terminą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados.

 

Dėl sutuoktinių turto padalijimą reglamentuojančių teisės normų taikymo vertinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo (aiškios teisės taikymo klaidos) kontekste

 

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino tos aplinkybės, jog  byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, patvirtinta įstatymui prieštaraujanti sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, todėl nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikomas tada, kai nustatoma aiški teisės normos taikymo klaida, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal Mažeikių rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-198/2005; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje I. Š. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-647/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. K. ir kt. v. O. A. T., bylos Nr. 3K-3-125/2005), imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008). Proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-3-111/2010). Kasatoriaus teigimu, tai, kad teismas patvirtino sutuoktinių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje kaip dalytinas turtas įvardyti ir kasatoriui asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas, vertintina kaip aiški teisės taikymo klaida. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog CK trečiosios knygos VIII skyriaus „Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas“ normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal M. Š. ir V. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-384/2008); bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006). Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis), tačiau CK trečiosios knygos IV skyriaus normų teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Sutuoktiniams laisva valia sutartyje kaip dalytiną nurodžius asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir jį paskyrus tam pačiam sutuoktiniui, tai savaime nevertintina kaip esminis vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, jei nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių vieno iš sutuoktinių padėtis pasidarytų daug blogesnė nei kito. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė sutuoktinių turto padalijimą nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir proceso atnaujinimą dėl aiškios teisės taikymo klaidos reglamentuojančias teisės normas.

 

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo (neteisėtos sudėties teismo)

 

Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl teisėjos D. Lisaitės nešališkumo, vadovavosi ne faktiniais duomenimis, įstatymu bei teisine sąmone, o prielaidomis, todėl nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Byloje nustatyta, kad teisėja D. Lisaitė ir sutuoktiniams teisines paslaugas santuokos nutraukimo byloje teikusi advokatė kelerius metus dirbo vienoje advokatų kontoroje skirtingų advokatų padėjėjomis. Tai, kasatoriaus manymu, yra pagrindas abejoti teisėjos nešališkumu. Minėta, kad vien darbo ryšių turėjimas praeityje savaime nesuponuoja nešališkumo principo pažeidimo.  Įvertinusi tai, kad nuo teisėjos ir advokatės darbo vienoje advokatų kontoroje pabaigos iki bylos nagrinėjimo pradžios praėjo daugiau kaip treji metai ir nenustatyta kitų faktinių aplinkybių, leidžiančių abejoti teisėjos nešališkumu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista, bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia išvada atitinka kasacinio teismo prakitiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje V. V. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-358/2009).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 64,40 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. G. (duomenys neskelbtini) 64,40 Lt (šešiasdešimt keturis litus 40 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                 Gražina Davidonienė

 

                                                                                                                       

Gintaras Kryževičius

 

 

Vincas Verseckas