Civilinė byla Nr. e2-19558-1169/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14837-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.8

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,

sekretoriaujant Dovilei Baronienei, 

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokato padėjėjui Edgarui Morozui (Edgar Moroz), 

atsakovei J. N.,

tretiesiems asmenims J. K., V. K. (V. K.) ir R. G.,

liudytojams Č. J., G. S., M. Č. (M. Č.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei J. N. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – V. K. (V. K.), J. K., R. G., uždaroji akcinė bendrovė „Šilėja“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės J. N. 1 003,35 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad su ja buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis GJELT Nr. 3326638, kuria buvo apdraustas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas esantis adresu: (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 18 d. ieškovė gavo pranešimą apie 2021 m. rugsėjo 8 d. įvykusį užliejimą apdraustame objekte. Dėl šio įvykio ieškovė išmokėjo 1 003,35 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkui. Vykdant draudiminio įvykio tyrimą, buvo gautas pastatą administruojančios įmonės pranešimas, kuriame nurodyta, kad vanduo tekėjo iš viršaus, iš 34 buto, kuris priklauso atsakovei. Atsakovei, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųstos pretenzijos apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje konstatavo, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai. Šiuo atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę.

3.       Atsakovė atsiliepime ieškinį prašė atmesti. Atsakovės teigimu, kasacinis teismas suformavo praktiką, kad įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės. Šiuo atveju ieškovė neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygos – konkretaus trūkumo (priežasties), dėl kurio buvo padaryta žala. Pateiktas apžiūros aktas bei nuotraukos patvirtina žalos faktą, tačiau lieka neįrodyta šio fakto priežastis. Akte ir ieškinyje apsiribojama tik formaliais teiginiais apie civilinės atsakomybės sąlygas, nepateikiami įrodymai, patvirtinantys ieškovės nurodytą žalos kilimo lokalizaciją bei priežastį. Aktas yra neinformatyvus, neišsamus, keliantis pagrįstų abejonių, kadangi surašytas neužfiksuojant įvykio priežasties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovas privalo nustatyti visas kitas galimas įvykio priežastis. Vien deklaratyvių teiginių nurodymas akte, nesant įrodymų apie fakto konstatavimą, negali patvirtinti padarytos žalos kilimo vietos. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad byloje yra pateiktas buto Nr. 33 savininkės paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad nukentėjęs kaimynų butas pats neseniai turėjo problemą su vamzdžiais vonioje (WC), kadangi buvo atėjęs santechnikas ir prašė nejungti vandens 30 min., nes sprogo vamzdis ir jis yra keičiamas. Visgi ieškovė nenustatinėjo ir netyrė galimų įvykio priežasčių, kaip to reikalauja suformuota teismų praktika. Ieškovei nepateikus įrodymų dėl žalos kilimo vietos ir priežasties, atsakovei nekyla įrodinėjimo pareiga dėl tinkamo objekto valdymo. Atsakovės teigimu, ji, kaip patalpų savininkė, neatliko jokių veiksmų, dėl kurių galėtų kilti žala kitiems asmenims, o ieškovė nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, taigi ieškovė neįrodė, kad iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), buvo užlietas trečiajam asmeniui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini).

4.       Trečiasis asmuo UAB „Šilėja“ atsiliepime nurodė, kad ieškinys turėtų būti atmestas. UAB „Šilėja“ teigimu, ieškovė netinkamai nurodo aplinkybę, kad gavo namą administruojančios įmonės pranešimą, kuriame nurodyta, kad vanduo tekėjo iš buto Nr. 34. Apžiūros akte buvo konstatuota, kad bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose gedimų nerasta, remonto darbai nebuvo vykdomi. UAB „Šilėja“ taip pat atkreipė dėmesį, kad pretenzija atsakovei buvo pateikta 2021 m. gruodžio 6 d., o vėliau pretenzija buvo teikiama ir kitiems asmenims. UAB „Šilėja“ nuomone, priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos yra abejotinas.

5.       Trečiasis asmuo R. G. atsiliepime nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. savo bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, koridoriuje pastebėjo vandens balą ir atsiklijavusias, nuo vandens permirkusias parketlentes. Pagal vandens tekėjimo paliktas žymes suprato, kad vanduo tekėjo iš viršaus. Toje pačioje pusėje buvo šlapios lubos ir šlapi atsiklijavę tapetai ant sienos. Apie buto užliejimą informavo UAB „Šilėja“, kurios specialistai atvykę surašė apžiūros aktą. Kas konkrečiai kaltas dėl buto užliejimo, nurodė nežinantis, nes nėra gyvenamųjų patalpų inžinerinių sistemų specialistas.

6.       Tretieji asmenys J. K. ir V. K. atsiliepimuose nurodė, kad savo bute darė remontą, pakeitė senus vamzdžius. Remontas buvo daromas iki gegužės mėn. Kol darė remontą, vanduo buvo atjungtas. Jų butas buvo tikrintas ne kartą, jokių pažeidimų nerasta, santechnikai patikino, kad apačioje esantis butas greičiausiai yra užpilamas iš greta esančio buto Nr. 34. Tretieji asmenys taip pat nurodė, kad daug laiko praleidžia namuose, todėl būtų pastebėję, jei vanduo būtų tekėjęs iš jų buto. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nukentėjęs butas neseniai pats turėjo problemų su vamzdžiais vonios (WC) patalpoje.

7.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, remdamasis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai nurodė, kad UAB „Šilėja“ apžiūros akte nurodyta, kad vanduo tekėjo iš buto Nr. 34, todėl ir prašo žalos atlyginimo iš minėto buto savininkės. Kaimynai iš buto Nr. 33 taip pat nurodė, kad galimai vanduo tekėjo iš buto Nr. 34. Ieškovės atstovo teigimu užliejimo šaltinis yra butas Nr. 34, o konkrečios užliejimo priežasties ieškovė neprivalo įrodinėti. Taip pat pažymėjo, kad nėra suprantama UAB „Šilėja“ pozicija, pateikta atsiliepime, tačiau santechnikai patvirtinimo, kad užliejimas vyko iš buto Nr. 34.  

8.       Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis. Atsakovė papildomai nurodė, kad jos bute nebuvo jokių nutekėjimų, remontų. Įvykio metu jos buto sienos ir grindys buvo sausos. Jei būtų buvęs kažkoks gedimas, būtų ir toliau tekėjęs vanduo, tačiau jokių veiksmų po įvykusio kaimyno buto užliejimo ji nesiėmė. Atsakovės butas yra devintame bute, ne tiesiai po užlietu butu, bet kairiau. Žiūrint įstrižai nuo kaimyninio buto užliejimo vietos yra atsakovės vonios patalpa. Atsakovės teigimu, namas yra senas, panelinis, tokia konstrukcija leidžia nutekėti vandeniui įvairiomis kryptimis, taigi vandens nutekėjimas nuo stogo gali atsirasti, pavyzdžiui, penktame aukšte.

9.       Trečiasis asmuo R. G. teismo posėdyje prašė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. savo bute pamatė balą, pastebėjo, kad vanduo teka iš viršaus. Nustebo, nes toje vietoje pas kaimynus nėra vonios. Toje vietoje, kur buvo užpiltas butas, sienoje vamzdžių nėra. Užliejimo vietoje nuo tarybinių laikų yra išlikęs skambutis, iš jo bėgo vanduo. Trečiojo asmens teigimu, jis kreipėsi į draudimo bendrovę ir išsikvietė santechnikus. Santechnikai nuėjo į viršų pas kaimynus. Kitą dieną šiaip taip gavo iš UAB „Šilėja“ apžiūros aktą, kurį pateikė draudimo bendrovei. Pas kaimynus pats nėjo, nes nežinojo, iš kur teka vanduo, nenorėjo pyktis su kaimynais, nieko kaltinti. Santechnikai nieko netaisė, bet vanduo nustojo bėgti po to, kai gavo iš UAB „Šilėja“ apžiūros aktą (rugsėjo 10 arba 11 d.). Prieš 3 metus jo butas taip pat buvo užpiltas, bet kitoje vietoje.

10.       Tretieji asmenys J. K. ir V. K. teismo posėdyje prašė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra. J. K. papildomai nurodė, kad savo butą įsigijo 2020 m. gale, keitė vamzdžius, radiatorius. Remontas baigėsi 2021 m. gegužės mėn., o bute pradėjo gyventi birželio mėn. Pažymėjo, kad daug laiko praleidžia namuose, todėl būtų pamatę, jei būtų tekėjęs vanduo. Toje vietoje, kur užpiltas kaimynas, pas juos vamzdžių nėra. Bendri vamzdžiai yra sandėliuke, kitoje vietoje nei užpylimas.

11.       Liudytojas UAB „Šilėja“ darbų vadovas M. Č. nurodė, kad santechnikai atliko apžiūrą, bet bute Nr. 34 buvo paslėpti darbai, todėl nepavyko nieko nustatyti. Buvo užlietas butas Nr. 29, virš kurio yra butas Nr. 33, bet vamzdžiai yra bute Nr. 34. Vanduo bėgo iš viršaus. Santechnikai ne kartą buvo bute Nr. 34, ten pagal projektą vamzdžiai turėtų būti atviri, bet padarytas remontas ir darbai paslėpti, padarytas pažeidimas. Kadangi bute Nr. 34 darbai paslėpti, santechnikai nieko nematė. Vamzdžiai vonioje yra ne bendri, o priklauso butui. Bendro naudojimo stovas yra visai kitoje vietoje. Apžiūros akto įrašas „Nustatyti nepavyko“ reiškia, kad nepavyko nustatyti, iš kur bute Nr. 34 teka vanduo. Savaime vanduo negalėjo nustoti bėgti, buto Nr. 34 savininkai turėjo kažką remontuoti, jei vanduo nustojo tekėti. UAB „Šilėja“ santechnikai patys nieko netaisė. Kadangi vanduo tekėjo iš viršaus, tai butą Nr. 29 galėjo užpilti arba butas Nr. 33, arba butas Nr. 34. Bute Nr. 33 gedimų nerasta, todėl buvo nuspręsta, kad užlieta iš buto Nr. 34.

12.       Liudytojas UAB „Šilėja“ santechnikas Č. J. nurodė, kad buvo iškvietimas į butą Nr. 29. Koridoriuje buvo užpiltos lubos ir grindys. Viršuje bute Nr. 33 visur buvo sausa ir toje vietoje vamzdis niekur nepraeina, o bute Nr. 34 buvo paslėpti darbai, priėjimo prie vamzdžio nebuvo. Drėgmės nematė, nes nebuvo priėjimo prie vamzdžio, visur išklota plytelėmis, bet vanduo galėjo bėgti tik iš buto Nr. 34.

13.       Liudytoja G. S. nurodė, kad jai leidžiama pagyventi atsakovės bute. Praėjusių metų rugsėjo mėn. dėl kaimyninio buto užliejimo bute Nr. 34 lankėsi santechnikai, bet nieko nerado. Liudytoja nustebo dėl užpylimo, nes jokių atvirų vandens šaltinių bute nebuvo. Bute jokie remonto darbai nebuvo atliekami. UAB „Šilėja“ santechnikai buvo atvykę turbūt du kartus, tikrino vonios patalpą ir skydelius koridoriuje. Vonia padengta plytelėmis, jokių atvirų vamzdžių nesimato.

                Teismas

k o n s t a t u o j a :

14.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ su trečiuoju asmeniu R. G. 2020 m. gruodžio 7 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį GJELT Nr. 3326638, kuria laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2022 m. sausio 4 d. buvo apdraustas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

15.       2021 m. rugsėjo 18 d. ieškovė gavo pranešimą apie 2021 m. rugsėjo 8 d. įvykusį buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimą. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo trečiajam asmeniui R. G. 1 003,35 Eur draudimo išmoką.

16.       Namą (duomenys neskelbtini), administruojančios UAB „Šilėja“ santechnikų 2021 m. rugsėjo 9 d. surašytame apžiūros akte Nr. 93835 nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. 9.42 val. apžiūrėtos buto Nr. 29 koridoriuje užlietos lubos, sienos, grindys. Vanduo tekėjo iš viršaus, iš buto Nr. 34. Bute Nr. 34 nėra priėjimo prie vamzdžių, paslėpti darbai. Bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose gedimų nerasta ir remonto darbai nebuvo vykdomi. Apžiūros akte pateikta tokia išvada: „Nustatyti nepavyko – vanduo tekėjo iš 34 bt. paslėpti darbai.“ Ieškovė, remdamasi nurodytu apžiūros aktu, reikalauja buto (duomenys neskelbtini), savininkės atsakovės J. N. subrogacijos tvarka atlyginti ieškovės trečiajam asmeniui išmokėtą žalą.

17.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

18.       Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

20.       Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

21.       Taigi ieškovė privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Tačiau būtent dėl šios aplinkybės nagrinėjamu atveju ir yra kilęs ginčas. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos ieškinyje išdėstytą poziciją, kad butas Nr. 29 buvo užpiltas iš atsakovės buto.

22.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

23.       Nagrinėjamu atveju ieškovė aplinkybę, jog žala trečiojo asmens R. G. butui buvo padaryta būtent iš atsakovės buto, grindžia tik UAB „Šilėja“ santechnikų surašytu 2021 m. rugsėjo 9 d. apžiūros aktu Nr. 93835. Teismo vertinimu, minėtame akte nurodyta informacija yra dviprasmiška ir nepakankamai aiški. Viena vertus, akte įrašyta, kad vanduo tekėjo iš buto Nr. 34, kita vertus, akte taip pat nurodoma „nustatyti nepavyko“. Abejonių apžiūros akte nustatytomis aplinkybėmis kelia ir UAB „Šilėja“ atsiliepimas, kuriame teigiama, kad ieškovė netinkamai nurodo, jog namą administruojanti įmonė buvo nurodžiusi, kad vanduo tekėjo iš buto Nr. 34. UAB „Šilėja“ nuomone, priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos yra abejotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent UAB „Šilėja“ parengė 2021 m. rugsėjo 9 d. apžiūros aktą Nr. 93835.

24.       Teismo vertinimu, apžiūros akto neaiškumų nepašalino ir liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu. Kaip galima spręsti iš santechnikų Č. J. ir M. Č. paaiškinimų, išvada, kad butas Nr. 29 užpiltas iš buto Nr. 34, padaryta atmetimo būdu, t. y. neradus užpylimo šaltinio tiesiai virš buto Nr. 29 esančiame tretiesiems asmenims J. K. ir V. K. priklausančiame bute Nr. 33, buvo nuspręsta, kad vanduo bėga iš atsakovei priklausančio, į šoną nuo buto Nr. 29 esančio buto Nr. 34, nors joks vandens tekėjimo šaltinis minėtame bute taip pat nebuvo rastas. Taigi apžiūros aktas iš esmės yra pagrįstas tik prielaidomis, nes santechnikai jokio vandens pratekėjimo bute Nr. 34 nerado.

25.       Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, kad būtų užpiltas tiesiai po atsakovės butu esantis butas. Be to, liudytojas M. Č. nurodė, kad vandens tekėjimas negalėjo tiesiog sustoti, turėjo būti atlikti remonto darbai, tačiau pats patvirtino, kad jokių remonto darbų atsakovės bute nematė, tuo tarpu užlieto buto savininkas nurodė, kad vandens tekėjimas baigėsi po kelių dienų, kai tik buvo gautas apžiūros aktas. Tiek atsakovė, tiek jos bute gyvenanti liudytoja G. S. teigė, kad bute Nr. 34 jokie remonto darbai nebuvo atliekami. Taigi šios aplinkybės taip pat leidžia abejoti 2021 m. rugsėjo 9 d. apžiūros akto Nr. 93835 patikimumu ir jame užfiksuotos informacijos teisingumu.

26.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad UAB „Šilėja“ parengtas 2021 m. rugsėjo 9 d. apžiūros aktas Nr. 93835 negali patvirtinti padarytos žalos kilimo vietos, t. y. buto Nr. 29 užliejimo šaltinio. Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodomą aplinkybę, kad trečiojo asmens R. G. butas buvo užpiltas būtent iš atsakovės buto Nr. 34, byloje nėra. Taigi teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog buto Nr. 29 užpylimo židinys yra atsakovės butas, todėl pripažintina, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos įrodyti žalos šaltinį ir priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir atsakovės veiksmų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

27.       Byloje patirta 67,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) 67,20 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 20 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Marija Vaičiūnaitė